Legislator Case Law & Legislation
d0652b40-db35-49e1-bbf0-3a63994e99a1 AI generated

d0652b40-db35-49e1-bbf0-3a63994e99a1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d0652b40-db35-49e1-bbf0-3a63994e99a1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-264/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00028-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.2.14.7.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Audronės Kartanienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,nuteistajam K.

Legislator headnote

AI generated

d0652b40-db35-49e1-bbf0-3a63994e99a1 · Lietuvos apeliacinis teismas: neatsakingumo. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis pasikliovė nepažįstamu asmeniu užsienio valstybėje, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad K. P. į Rusijos FederacijÄ važiavo siekdamas ieÅ¡koti naujų užsakymų ir kontaktų kitoje rinkoje. Neabejotina, kad verslas vystomas bendraujant ne tik su savo pažįstamais asmenimis, juo labiau, kad remiantis K. P. ir I. K. parodymais, 2008 m. UAB „I“ (duomenys pakeisti) skolininkai vėlavo atsiskaityti, mažėjo užsakymų, todėl reikėjo ieÅ¡koti naujų veiklos galimybių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-264/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00028-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.2.14.7.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Audronės Kartanienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,nuteistajam K.

P. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. P. gynėjo advokato Kristupo AÅ¡mio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį K. P. iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: K. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi, bÅ«damas materialiai atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. iÅ¡ UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke 46 atvejais gavo 104 418,69 Lt ir iÅ¡ UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasos 2007 m. gruodžio 15 d. gavo 2 500 Lt, iÅ¡ viso – 106 918,69 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrindė 16 696,45 Lt sumos panaudojimÄ , likusius 90 222,24 Lt prarado ir į UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasÄ neįnešė.

Taip K. P. iššvaistė jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės 90 222,24 Lt vertės svetimÄ turtÄ ir tuo padarė UAB „I“ (duomenys pakeisti) 90 222,24 Lt nuostolį.Apeliaciniu skundu nuteistojo K. P. gynėjas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistojo gynėjas teigia, kad apygardos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Nurodo, jog pagal teismų praktikÄ turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad patikėto svetimo turto praradimas ne visais atvejais sudaro pagrindÄ kvalifikuoti veikÄ pagal BK 184 straipsnį.

Tokiais atvejais sprendžiant, ar padaryta nusikalstama veika, atžvelgtina į tai, ar turto savininkas galėjo apginti savo interesus civiline tvarka, ar asmuo, kuriam turtas patikėtas, jį prarado dėl neatsargumo, ar slapstėsi, slėpė, naikino turtÄ ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, apsunkinančius turto grÄ Å¾inimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2012). Apygardos teismas, vertindamas turto iššvaistymo požymius nurodė, kad K. P. buvo neatsakingas, tačiau teismų praktikoje toks požymis nėra laikomas turto iššvaistymÄ nulemiančiu veikos požymiu.

Å ioje byloje nėra nustatyti jokie veiksmai, kuriais K. P. bÅ«tų slapstęsis, slėpęs ar naikinęs turtÄ , ar atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, apsunkinančius turto grÄ Å¾inimÄ . PrieÅ¡ingai, supratęs, kad yra apgautas, jis pats vyko į MaskvÄ ir ieÅ¡kojo RAB „StojPraim" biuro, taip pat ieÅ¡kojo jį apgavusio žmogaus, lankėsi objektuose, kuriuose buvo kartu su Å¡iuo asmeniu, klausinėjo apie jį sutiktų žmonių. Neradęs kaltininko, K. P. Rusijos Federacijoje raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu kreipėsi į Maskvos m. policijos nuovadÄ Nr. 91 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, praÅ¡ydamas nustatyti, kas yra jį apgavęs asmuo, ir imtis priemonių, kad pinigai bÅ«tų sugrÄ Å¾inti.Apeliantas pažymi, jog vadovaujantis teismų praktika, įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus (ko net nėra nustatyta Å¡ioje byloje), paprastai nelaikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Å iuo konkrečiu atveju liudytojas I. K. ir nuteistasis K. P. buvo UAB „I“ (duomenys pakeisti) akcininkai, turintys po 50% bendrovės akcijų. I. K. buvo Å¡ios bendrovės vadovas, o K.

P. - gamybos direktorius. Ä®monės vardu buvo iÅ¡duotos dvi banko kortelės ir pagal akcininkų bei vadovų tarpusavio susitarimÄ pinigus bendrovės reikmėms avansu galėjo paimti bet kuris iÅ¡ jų. Be to, kaip matyti iÅ¡ I. K. parodymų, 2009 metų sausį K. P. grįžęs iÅ¡ Maskvos pasakė, kad susipažino su žmogumi, kuris pasiÅ«lė pirkti izoliacines apÅ¡iltinimo medžiagas. I. K. pabrėžė, kad izoliacinių medžiagų kaina buvo gera, įmonei apsimokėjo parsivežus medžiagÄ parduoti.

Å ie duomenys, pasak gynėjo, patvirtina, kad K. P. veikė nevirÅ¡ydamas turimų įgaliojimų ir sandorį sudarė turėdamas kito akcininko ir įmonės vadovo pritarimÄ , o sudarytas sandoris įmonei buvo naudingas, palankus pelningai įmonės veiklai, sutampantis su UAB „I“ (duomenys pakeisti) interesais.Nuteistojo gynėjas teigia, jog apygardos teismo iÅ¡vada, kad K. P. veiksmuose yra netiesioginės tyčios iššvaistyti turtÄ požymiai, prieÅ¡tarauja nustatytoms aplinkybėms ir paties teismo ankstesnei iÅ¡vadai, kad K.

P. „patikėjo, kad sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį". Ta aplinkybė, kad asmuo, kurį K. P. laikė verslo partneriu, panaudojo apgaulę, apelianto teigimu, nereiÅ¡kia, kad nuteistasis sandorio sudarymo metu suvokė kokį nors veikos pavojingumÄ , tuo tarpu nusikalstamÄ veikÄ netiesiogine tyčia darantis asmuo suvokia veikos pavojingumÄ ir numato, kad savininkas neteks turto, tačiau tokiems padariniams yra abejingas. Å iuo atveju netiesioginė tyčia galėtų bÅ«ti konstatuota tik tuomet, jei K. P. , sudarydamas sandorį, bÅ«tų suvokęs, kad bus apgautas ir tokiu bÅ«du praras bendrovės pinigus.

Tačiau, kaip minėta, apygardos teismas nustatė, kad K. P. tikėjo, jog sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį, kuri abiejų akcininkų ir įmonės vadovų buvo laikoma įmonei pelninga ir naudinga. Taigi, tikėdamas, kad sudaro tikrÄ ir įmonei naudingÄ sutartį, nuteistasis negalėjo numatyti įmonei kilsiančių neigiamų padarinių, tad negalėjo ir turėti tyčios iššvaistyti UAB „I“ (duomenys pakeisti) turtÄ .Apeliantas nesutinka su apygardos teismo argumentais dėl didelio K.

P. neatsakingumo. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis pasikliovė nepažįstamu asmeniu užsienio valstybėje, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad K. P. į Rusijos FederacijÄ važiavo siekdamas ieÅ¡koti naujų užsakymų ir kontaktų kitoje rinkoje. Neabejotina, kad verslas vystomas bendraujant ne tik su savo pažįstamais asmenimis, juo labiau, kad remiantis K. P. ir I. K. parodymais, 2008 m. UAB „I“ (duomenys pakeisti) skolininkai vėlavo atsiskaityti, mažėjo užsakymų, todėl reikėjo ieÅ¡koti naujų veiklos galimybių.

Tad 2009 metų sausį Maskvoje būtent naujų verslo kontaktų su anksčiau nepažįstamais asmenimis ir buvo ieškoma. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad K. P. turėjo mažiau pasitikėti potencialiu verslo partneriu vien dėl to, kad su juo susipažino užsienio valstybėje. Kaip nurodė nuteistasis, asmuo prisistatęs A. B. , buvo tvarkingai apsirengęs, vairavo naujausio modelio Toyota automobilį, aprodė jam įvairius statybinius objektus, kalbėjo įtikinamai ir sudarė „savo žmogaus" įspūdį.

Gynėjas pažymi, kad Å¡is asmuo parodė K. P. plastikinę kortelę, ant kurios buvo jo nuotrauka ir užraÅ¡as, kad jis yra RAB „StojPraim" direktorius. Be to, minėtas asmuo turėjo daug reklaminių bukletų, didelį segtuvÄ statybinių nuotraukų, sutartį ir kvitÄ antspaudavo RAB „StojPraim" antspaudu. Visos Å¡ios aplinkybės, gynėjo nuomone, leido K. P. padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo, su kuriuo bendravo, yra RAB „StojPraim" direktorius, ir Å¡iuo asmeniu pasitikėti. Be to, iÅ¡ byloje esančios S. S. T. apklausos matyti, kad RAB „StojPraim" yra iÅ¡ tiesų egzistuojanti, o ne apgaulės tikslais sugalvota įmonė.

Nuteistojo gynėjo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sumokėdamas tiekėjui pinigus į priekį, neturėdamas garantijos, jog prekės pasieks jo bendrovę, K. P. pasielgė prieÅ¡ingai Lietuvos verslo praktikai, nes tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) (6.315 straipsnis), tiek ir bendrieji teisės principai numato pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alims galimybę susitarti dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo už prekes. Neabejotina, kad egzistuoja rizika, jog bet kokio sandorio kontrahentas gali bÅ«ti nesÄ Å¾iningas, tačiau Å¡iuo atveju įmonės vardu veikiantis K.

P. su vadovo I. K. pritarimu sutiko sudaryti potencialiai itin pelningÄ sandorį, kuris buvo bÅ«tinas siekiant pagerinti suprastėjusiÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Be to, neįvertinta ta aplinkybė, kad Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti analizuojama ne Lietuvos, o Rusijos Federacijos verslo praktika, todėl turi bÅ«ti vertinamas ir akivaizdus Rusijos verslininko rizikos supratimas atkrauti ir siųsti prekes į kitÄ Å¡alį, neturint apmokėjimo. Apeliantas nurodo, kad įmonės vadovai savo veikloje gali pasirinkti įvairius verslo vystymo modelius, kurie gali bÅ«ti tiek konservatyvÅ«s, tiek ir rizikingi, bet žadantys didelę naudÄ .

Tačiau net ir nepasiteisinę rizikingi sandoriai negali bÅ«ti laikomi Baudžiamajame kodekse numatytu turto iššvaistymu, nes turto iššvaistymo požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį. Å iuo atveju sandoris nepasiteisino dėl tyčinių trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų, tačiau ne dėl paties sandorio ydingumo, todėl laikytina, kad Å¡io sandorio sudarymas buvo logiÅ¡kas ir pagrįstas ekonomine nauda įmonei.Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje baudžiamosiose bylose didelė reikÅ¡mė teikiama įvertinimui, kokių rezultatų galima pasiekti sprendžiant ginÄÄ kitomis, su bausmių taikymu nesusijusiomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

Kasacinėse nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008 pažymėta, kad „kasacinis teismas, formuodamas vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „iÅ¡oriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas.

Apygardos teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatė, kad nuteistasis negrÄ Å¾ino UAB „I“ (duomenys pakeisti) prarastų lėšų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad pinigų, sumokėtų tretiesiems asmenims, grÄ Å¾inimas į bendrovės sÄ skaitÄ tapo neįmanomas, o pats kaltinamasis savo noru iššvaistytų pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Tokia teismo iÅ¡vada, pasak gynėjo, neatitinka tikrovės. Nepaisant to, kad K. P. sÄ Å¾iningai ir nuoÅ¡irdžiai siekdamas sudaryti UAB „I“ (duomenys pakeisti) palankų sandorį prarado ne tik įmonės, tačiau ir dalį asmeninių, pardavus butÄ gautų lėšų, tačiau jausdamas didelę atsakomybę 2011 metais jis visiÅ¡kai atlygino Å¡iuo sandoriu įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

UAB „I“ (duomenys pakeisti) civilinėje byloje Nr. 2-2453-479/2009 iÅ¡ K. P. prisiteisė 90 222,24 Lt nuostolių atlyginimÄ , o 2010-05-19 Å¡io sprendimo pagrindu Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Vykdymo proceso metu UAB „I“ (duomenys pakeisti) Å¡iÄ skolÄ pardavė trečiajam asmeniui, o 2011-09-19 Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas antstolio V. D. patvarkymas, patvirtinantis, kad minėta skola iÅ¡ K. P. yra galutinai iÅ¡ieÅ¡kota (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pridedama Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-06 nutartis).

Taigi, pateikti duomenys patvirtina, jog pažeistų UAB „I“ (duomenys pakeisti) teisių atkÅ«rimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis ne tik yra įmanomas, tačiau tos pažeistos teisės faktiÅ¡kai jau yra atkurtos, nes nuteistasis K. P. UAB „I“ (duomenys pakeisti) reikalavimo teisę nupirkusiam asmeniui grÄ Å¾ino 90 222,24 Lt sumÄ . Akivaizdu, kad tuo atveju, jei K. P. Å¡iÄ sumÄ bÅ«tų gražinęs UAB „I“ (duomenys pakeisti) dar prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , Å¡i baudžiamoji byla iÅ¡ viso nebÅ«tų buvusi pradėta.

Be to, svarbu yra tai, kad dėl nepasisekusio sandorio nuteistasis sukėlė didelius sunkumus ne tik savo įmonei, bet ir prarado asmeninius už parduotÄ butÄ gautus pinigus, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos iÅ¡gyveno didelį dvasinį sukrėtimÄ ir depresijÄ (tai patvirtina gydymosi psichiatrijos įstaigoje faktas). Svarbios ir kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo patekimu į autoįvykį Sankt Peterburge, kuriame žuvo aukÅ¡tas teisėsaugos pareigÅ«nas. Nepaisant to, kad K. P. laiku įmonės buhalterei nepateikė sandorio dokumentų, tačiau vis tik atsigavęs po sukrėtimo surado Sankt Peterburge liudytojos L.

T. namuose paliktus dokumentus, todėl Å¡ioje byloje Klaipėdos apygardos teismas galėjo nustatyti ir nustatė, kad sandoris iÅ¡ tiesų buvo sudarytas.Nuteistojo K. P. gynėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse iÅ¡dėstytÄ nuomonę, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-251/2013, 2K-7-262/2013).

Teigia, jog pirmiau iÅ¡dėstyti argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tarp K. P. ir UAB „I“ (duomenys pakeisti) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė gintis ir nuo inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2008).

Jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sÄ lygos iÅ¡sakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Be to, 2013-11-15 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) nutarimu pripažinta, kad BPK 256 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Å iuo konkrečiu atveju K. P. buvo pripažintas kaltu padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ kitame baudžiamajame įstatyme, nei kad buvo kaltinamas, tačiau apie galimÄ kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ ar faktinių aplinkybių pakeitimÄ nebuvo iÅ¡ anksto įspėtas. Neabejotina, kad BK 183 ir 184 straipsniai numato skirtingas nusikalstamas veikas: BK 183 straipsnyje numatyta veika pasireiÅ¡kia patikėto ar žinioje esančio turto pavertimu kaltininko savu turtu, o BK 184 straipsnyje numatyta veika - patikėto ar esančio žinioje turto neteisėtu perleidimu tretiesiems asmenims.

Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Be to, turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Taigi, turto pasisavinimas yra savarankiÅ¡ka ir atskirai kvalifikuojama nusikalstama veika, kuri negali peraugti į turto iššvaistymÄ , nes skiriasi Å¡ių veikų baigtumo momentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 330/2006).

Taigi, Å¡ių nusikalstamų veikų požymiai yra skirtingi, tuo tarpu K. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta galimybė apsiginti tik nuo kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nebuvo garantuotos pakankamos procesinės priemonės gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, nebuvo užtikrintos galimybės jomis pasinaudoti, buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybÄ . Nuteistojo gynėjas teigia, kad apygardos teismas, pripažinęs K.

P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad K. P. savanoriÅ¡kai atlygino visÄ UAB „I“ (duomenys pakeisti) padarytÄ Å¾alÄ civiline tvarka. Be to, jis yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina ir iÅ¡laiko dvi dukteris, dirba, moka mokesčius, charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai, apibÅ«dinamas kaip kruopÅ¡tus ir pareigingas darbuotojas. Reali laisvės atėmime bausmė sukeltų itin dideles neigiamas pasekmes K. P. Å¡eimai, kadangi jo sutuoktinė negalėtų tinkamai materialiai iÅ¡laikyti Å¡eimos iÅ¡ gaunamo minimalaus darbo užmokesčio.

Be to, nuteistasis prarastų turimÄ darbÄ UAB „E“ (duomenys pakeisti). Teisiamojo posėdžio metu K. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡eimos finansinė padėtis yra sunki, nors tiek jis pats, tiek jo sutuoktinė dirba, tačiau kartais tenka skolintis pinigų, o Å¡eimai netekus K. P. pajamų bÅ«tų užkirsta galimybė nuteistojo dukteriai studijuoti universitete. Apeliantas pažymi, jog praradęs UAB „I“ (duomenys pakeisti) pinigus K. P. dėl to ypatingai iÅ¡gyveno, sirgo depresija, tačiau vis tiek sugebėjo sugrÄ Å¾inti civilinėje byloje priteistas lėšas.

Mano, jog K. P. patirti dideli iÅ¡gyvenimai dėl įmonės lėšų praradimo nulems jo ypatingÄ atsakingumÄ ateityje, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kur kas Å¡velnesnėmis priemonėmis, nei realus laisvės atėmimas.Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo K. P. gynėjo advokato Kristupo AÅ¡mio apeliacinis skundas tenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, naikinama teisėjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad K. P. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å ioje baudžiamojoje byloje K. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant, kad jis, dirbdamas UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi, bÅ«damas materialiai atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. iÅ¡ UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke 46 atvejais gavo 104 418,69 Lt ir iÅ¡ UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasos 2007 m. gruodžio 15 d. gavo 2 500 Lt, iÅ¡ viso – 106 918,69 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrindė pinigų panaudojimÄ 16 696,45 Lt sumai, likusių pinigų 90 222,24 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir į UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasÄ neįnešė, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ 90 222,24 Lt ir tuo padarė UAB „I“ (duomenys pakeisti) 90 222,24 Lt nuostolį.

Apygardos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad K. P. jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. UAB „I“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas 90222,24 Lt, ne pasisavino, o juos, veikdamas netiesiogine tyčia, iššvaistė. K. P. kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas grindė: 1. K. P. parodymais, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) jis įkÅ«rė kartu su I.

K. , abu turėjo po 50 procentų akcijų. 2008 metais pradėjo mažėti užsakymų, vėlavo atsiskaitymai. Tuomet jie nutarė iÅ¡bandyti kitÄ rinkÄ , pasirinko RusijÄ , nes jis ten gyveno 15 metų, turėjo pažįstamų, lengvai bendravo rusų kalba. Jie po truputį iÅ¡grynindavo pinigus ir juos taupė Rusijai. Pirmas ieÅ¡koti užsakymų į MaskvÄ iÅ¡vyko I. K. , grįžęs paaiÅ¡kino, kur daugiausiai renkasi jiems reikalingi žmonės, po ko į MaskvÄ iÅ¡vyko jis pats. Tai buvo 2008 m. gruodžio mėnesį, vyko su I.

K. žinia. Su savimi jis pasiėmė apie 9000 eurų, apsistojo Liubercy rajone, iÅ¡ ten važinėjo į turgų, prekybos centrÄ , kur prekiaujama statybinėmis medžiagomis. BeieÅ¡kodamas užsakymų susipažino su asmeniu, prisistačiusiu A. B. . Pastarasis buvo tvarkingai apsirengęs, važinėjo naujausio modelio automobiliu Toyota, sudarė patikimo asmens įspÅ«dį. VyriÅ¡kis jam pasakojo, kad turi savo įmonę, parodė plastikinę kortelę su vardu, pavarde ir pareigomis, pasakojo, kad turi daug pažįstamų Lietuvoje ir užsienyje.

Susitikus sekančiÄ dienÄ rodė daug reklaminių bukletų, segtuvÄ su statybų nuotraukomis. Po to vežė aprodyti statybinius objektus. Ä® vidų patekti negalėjo, dėl to jam kilo įtarimas, bet vyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad patekimui į objektus reikalingi leidimai, o jų negali iÅ¡duoti, nes remontuojamas ofisas. VyriÅ¡kis nuvežė jį prie to ofiso, tai buvo įspÅ«dingas pastatas gražioje vietoje. Ä® pastato vidų taip pat nebuvo jo nusivedęs, motyvavo vykstančiomis statybomis. Tas vyriÅ¡kis jam pasakojo, kad jis veža apÅ¡iltinimo vatÄ iÅ¡ JAV, garantavo, kad sertifikatai yra europiniai.

Tuomet jie susitarė dėl kiekio, jis pasakė, kokiÄ sumÄ gali sumokėti – pusantro milijono rublių. VyriÅ¡kis žadėjo pakrauti ir pristatyti vatÄ geležinkeliu, aiÅ¡kino, kad turi galimybių tai padaryti mažomis kainomis. Tuomet jie iÅ¡siskyrė ir susitarė susitikti sausio mėnesį. Dar klausė, kaip su juo susisiekti, vyriÅ¡kis pasakė, kad pats jam paskambins telefono numeriu, kurio kortelę pats jam davė. 2009 m. sausio mėnesį jis atvyko į MaskvÄ . Su savimi vežėsi apie 9000 eurų, likusius 27 000 eurų jam paskolino Maskvoje Å¡eimos draugai.

Po kelių dienų jam paskambino tas vyriÅ¡kis, jie nuvažiavo į prekybos centrÄ , kur ilgai kalbėjosi. VyriÅ¡kis jam pasakojo, kad jo įmonė rimta, kad jis galės įdarbinti apie 50 jų įmonės darbuotojų, dėl ko jis labai apsidžiaugė. VyriÅ¡kis taip pat jau buvo paruošęs sutartį dėl apÅ¡iltinimo vatos. Jie abu jÄ perskaitė ir pasirašė, jis atidavė vyriÅ¡kiui pinigus, apie 34000 eurų. Tai buvo tiek UAB „I“ (duomenys pakeisti), tiek ir jo paties pardavus paveldėtÄ butÄ gauti pinigai.

Po to jie kartu dar ilgai važinėjo, bendravo. SekančiÄ dienÄ vėl buvo susitikę, kalbėjosi apie tai, kada bus atvežta vata. VyriÅ¡kis jam sakė nepergyventi, kad viskas bus sutvarkyta, kai jis grįš iÅ¡ JAV vyksiančios konferencijos, kad iki kovo 10 d. viskas bus sutvarkyta. Grįžęs į LietuvÄ sudarytÄ sutartį jis parodė I. K. , kad viskas tvarkoje. Kovo mėnesį jis iÅ¡važiavo į MaskvÄ , ten važinėjo po statybas, ieÅ¡kojo ofiso, klausinėjo, bet nieko nesurado, tuomet suprato, kad buvo apgautas, kad prarado bendrovės ir savo pinigus.

Buvo nuėjęs į milicijÄ , klausė, kÄ daryti, bet ten iÅ¡ jo tik pasiÅ¡aipė. Tuomet jis iÅ¡vyko į Sankt PeterburgÄ , ten stipriai gėrė, po ko buvo gydomas medikų. Po to jų įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bet tuo metu jis nieko negalėjo pasakyti, taip pat ir kai buvo iÅ¡kviestas pas tyrėjÄ . Tik advokatės dėka pradėjo atkurti įvykius, paaiÅ¡kėjo, kad visas sutartis buvo palikęs Sankt Peterburge. Jis net neprisiminė, kad tokios sutartys buvo, nes jam buvo labai blogai, vartojo vaistus su alkoholiu.

Ä®vykio metu viskas atrodė įtikinama, jis tikėjosi, kad apÅ¡iltinimo vata bus pristatyta, norėjo iÅ¡gelbėti savo įmonę (t. 5, b.l. 140-142). Apeliacinės instancijos teisme K. P. parodė, kad iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus jis laikė pas save, atsiskaitymams objektuose reikėjo grynųjų pinigų. Bendrovėje susidarius sunkiai situacijai, kartu su kitu bendrovės akcininku I. K. nusprendė gelbėti įmonę ir ieÅ¡koti užsakymų Maskvoje. IÅ¡ iÅ¡grynintų pinigų apie 30 000 Lt jis nusivežė į MaskvÄ , kitÄ dalį paskolino draugas iÅ¡ Sankt Peterburgo, nes visÄ sumÄ vežtis bijojo, po to tuos pinigus draugui grÄ Å¾ino iÅ¡ savo asmeninių ir bendrovės pinigų.

Sutartį dėl apšiltinimo vatos tiekimo pasirašė, nes tai buvo naudinga jų įmonei, tas žmogus pasakojo, kad jo įmonė atlieka daug statybos darbų, turi galimybę įdarbinti jų bendrovės darbuotojus, gauti jiems darbo vizas. Nors jam kėlė abejonių tai, kad susitikimai dėl sandorio vyksta kavinėje, o ne ofise, kad neduoda savo telefono numerio, elektroninio pašto adreso, bet jis savo kalbomis, rodomais statybų objektais jį įtikino, nuolat kartojo, kad norinčių yra labai daug.

Be to, Rusijoje buvo tokia praktika, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o avansinis mokėjimas sudarant sandorį yra Å¡imtaprocentinis, jis tai žinojo, todėl ir vežėsi visÄ sumÄ . Tas žmogus rodė jam plastikinę kortelę, panaÅ¡iÄ Ä¯ Lietuvoje galiojančiÄ asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo nurodyta vardas, pavardė, gimimo data, sumokėjus pinigus, iÅ¡rašė kasos pajamų orderį. Grįžęs į LietuvÄ , sudarytÄ sutartį ir kvitÄ , patvirtinantį pinigų sumokėjimÄ , parodė I.

K. . Buhalterei Å¡ių dokumentų nepateikė, nes, kol prekės negautos, turėjo juos turėti su savimi. Kai prekės nebuvo pristatytos, jis vyko į MaskvÄ , važinėjo per tuos objektus, kuriuos jam rodė tas vyriÅ¡kis, tačiau ten jam paaiÅ¡kino, kad tokio asmens nėra ir nebuvo. Supratęs, kad jį apgavo, puolė į depresijÄ , alkoholizmÄ , todėl ir nepateikė dokumentų bankroto administratoriui, jie liko pas draugus Sankt Peterburge. Be to, 2010 m. Sankt Peterburge įvyko avarija, kurioje žuvo žmogus, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo kurį laikÄ jis turėjo likti Rusijoje.

Kai sužinojo, kad iÅ¡ jo praÅ¡oma priteisti didelę sumÄ , kad areÅ¡tuojamas turtas, įmonė perduota bankroto administratoriui ir viskas parduodama, pasidarė dar blogiau. Tada jis grįžo į LietuvÄ , dar vyko pas bankroto administratorių, bandė kalbėtis. Prasidėjus bankroto procedÅ«rai, jis savo asmeninio turto turėjo, tai buvo butas, sodas, tėvų žemė, Å¡io turto jis neslėpė, turtas buvo areÅ¡tuotas Klaipėdos apygardos teismo. 2011 m. pasiskolinęs pinigų iÅ¡ uoÅ¡vės ir pardavęs žemės sklypÄ , 90 000 Lt žalÄ atlygino.

Jis pats nėra teisininkas, iš pradžių neturėjo gynėjo, po to gynėja nepateikė dokumentų ir gavosi taip, kaip gavosi.

2. Liudytojos A. G. P., UAB „I“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterės parodymais, kad įmonės verslas sekėsi neblogai, vadovai I. K. ir K. P. buvo sÄ Å¾iningi, mokėjo mokesčius, gerai sutarė su darbuotojais, tačiau nenumatė galimybės, kad nesÄ Å¾iningi gali bÅ«ti partneriai, UAB „Gargždų statyba“ nesumokėjo 100 000 Lt, prasidėjo krizė, skolos kaupėsi, susidarė apie 300000 Lt. Tiek I. K. , tiek K. P. turėjo bankines korteles, ji pinigų judėjimÄ matydavo atsispausdinusi iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ banko. Susidariusi sudėtinga situacija dėl krizės reikalavo atsiskaityti grynais pinigais ir ji kaip buhalterė nematė tame nieko blogo. Apie K. P. iÅ¡vykimÄ Ä¯ RusijÄ jai nebuvo žinoma, sutartis su Rusijos bendrove jai nebuvo pateikta. Turimus bendrovės dokumentus ji perdavė bankroto administratoriui (t. 5, b.l. 142).

3. Liudytojo A. P. , UAB „I“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus parodymais, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-22 nutartimi UAB „I“ (duomenys pakeisti) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o 2011-06-01 teismas priėmė sprendimÄ dėl įmonės veiklos pabaigos, įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Ä®monių registro ir jos veikla baigta. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monės vadovas privalo perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtÄ . Å iuo konkrečiu atveju įmonės dokumentus perdavė I.

K. ir buhalterė. Sutartis su Rusijos bendrove jam pateikta nebuvo, įmonės įsiskolinimas kreditoriams buvo daugiau nei 300000 Lt. Jis pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį K. P. dėl 90222,24 Lt žalos atlyginimo ir Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu priteisė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ K. P. , sprendimas įsiteisėjo. Jis neklausinėjo, kur buvo panaudoti iÅ¡ sÄ skaitos paimti pinigai, tiesiog pateikė ieÅ¡kinį. K. P. ir I. K. žadėjo skolas grÄ Å¾inti, tačiau tuo viskas ir baigėsi (t. 5, b.l. 142-143).

4. Liudytojos L. T. parodymais, kad K. P. yra senas jų Å¡eimos draugas. 2009 metų pradžioje ji K. P. paskolino 27000 eurų. Tuo metu K. P. dirbo Maskvoje, turėjo kažkokį verslÄ ir tam buvo reikalingi pinigai, sakė, kad yra kažkoks pelningas užsakymas. Tuos pinigus ji vežė K. P. į MaskvÄ , skolino 1-2 mėnesių terminui. Pinigus K. P. grÄ Å¾ino pakankamai greitai, per kelis kartus. Kai K. P. atvyko pas juos į Sankt PeterburgÄ 2009 m. kovo mėn. pabaigoje ar balandžio mėn. pradžioje ir atvežė paskutinę pinigų sumÄ , buvo labai keistas, sugniuždytas, vartojo daug alkoholio, gal ir kažkokius raminamuosius vaistus.

TÄ kartÄ jie ir sužinojo, kad jam atsitiko nelaimė. Praėjus nemažai laiko K. P. jai paskambino ir paklausė, ar nepaliko juodo aplanko. Ji apžiÅ«rėjo sÅ«naus kambarį, kuriame K. P. gyveno, kai svečiavosi jų namuose, ir rado tÄ aplankÄ . Matė, kad tame aplanke buvo sutartis su statybos įmone ir kvitai, tai ta pati sutartis, kuri yra byloje. Žino, kad K. P. rašė pareiÅ¡kimÄ Maskvos policijai, jos vyras dar padėjo tÄ pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡yti (t. 5, b.l. 148-149).

5. Liudytojo I. K. parodymais, kad 2007 m. kartu su K. P. įkÅ«rė statybų bendrovę, abu turėjo po 50 procentų akcijų ir buvo lygiateisiai akcininkai. Jis pats buvo direktorius, o K. P. – gamybos direktorius, sudarydavo sÄ matas, ieÅ¡kojo klientų. IÅ¡ banko buvo paėmę dvi korteles jo ir K. P. vardu. Jie vienas kitu pasitikėjo, neklausdavo, kai reikėdavo pasiimti pinigų, toks buvo žodinis jų susitarimas, žinojo, kad pinigų neleidžia sau, o sumokėti už medžiagas ir darbuotojams už darbÄ .

IÅ¡ pradžių viskas ėjosi gerai, tačiau 2008 metų pabaigoje prasidėjo sunkumai, nes buvo trys objektai ir niekas nenorėjo atsiskaityti, skola buvo apie 250 000 Lt. Pinigus iÅ¡grynindavo, nes objektuose reikėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, be to, nuo sÄ skaitos bet kada galėjo pinigus nuraÅ¡yti „Sodra“ ir jie liktų be pinigų, taigi tokiu bÅ«du apsidrausdavo, kad bÅ«tų lėšų apyvartai. Ä® RusijÄ ieÅ¡koti užsakovų jie vyko pakaitomis. K. P. į MaskvÄ ieÅ¡koti užsakovų statyboms vyko kelis kartus.

Grįžęs 2009 m. sausio mėnesį jis sakė, kad susipažino su žmogumi, kuris pažadėjo įdarbinti žmones ir pasiÅ«lė pirkti izoliacines apÅ¡iltinimo medžiagas. Jų kaina buvo gera ir jiems apsimokėjo parsivežus jÄ parduoti. Sutartį K. P. jam rodė, kai jau buvo sumokėjęs pinigus, tai ta pati sutartis ir kvitas, kurie yra byloje. Jis daug į tai nesigilino, nes pasitikėjo K. P. . Po to K. P. dar kartÄ važiavo į MaskvÄ ir pasakė, kad nebesuranda to žmogaus, pradėjo gerti, su juo sunku buvo susikalbėti.

Jis sakė, kad yra visi popieriai, kad parveÅ¡ į LietuvÄ , kad dar gaus objektų, bet grįžo be bendrovės ir be savo pinigų. IÅ¡ bendrovės K. P. paėmė apie 100 000 Lt, juos jis kaupė ir dar turėjo Å¡eimos pinigų, kuriuos panaudojo (t. 6, b.l. 11-12).6. Liudytojo S. T. parodymais, kad jis yra RAB „StrojPraim“ generalinis direktorius ir vienintelis steigėjas, bendrovės adresas visuomet buvo Malyj Sucharevskio skg. 9, past.

1. Jo įmonė prekyba mineraline vata fasadų apšiltinimui niekuomet neužsiėmė, A. B. S. įmonėje niekada nedirbo. Sudaryti sutartis bendrovės vardu, išrašyti kvitus, naudotis įmonės spaudu teisę turi tik jis pats. Niekas kitas to nedaro ir be jo žinios negali padaryti. UAB „I“ (duomenys pakeisti) jis nežino, jokios sutartys su šia bendrove nebuvo pasirašytos ir nebuvo išrašyti jokie kvitai (t. 3, b.l. 179-187), iš jam pateiktų nuotraukų K. P. neatpažino (t. 3, b.l. 171-178).7. 2011-03-16 specialisto išvada Nr. 5-3/25, kuria nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-12-15 iki 2008-11-30 atskaitingas asmuo UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktorius K.

P. iÅ¡ UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos gavo iÅ¡ viso 104418,69 Lt bei iÅ¡ bendrovės kasos gavo 2500 Lt, tačiau atsiskaitė tik už 16696,45 Lt panaudojimÄ ir nepagrindė apskaitos dokumentais 90222,24 Lt avansinių iÅ¡mokėjimų Å«kio iÅ¡laidoms panaudojimo (t. 3, b.l. 66-126).8. 2011-03-16 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-3/25 pateikusios specialistės V. B. paaiÅ¡kinimais teisiamojo posėdžio metu, kad tiriant UAB „I“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ buvo nustatyta, jog K.

P. nepagrindė apskaitos dokumentais 90222,24 Lt panaudojimo. Pagal tyrimui pateiktus tiriamojo laikotarpio dokumentus komercijos direktoriui K. P. 46 atvejais iÅ¡ banko sÄ skaitos ir 1 atveju iÅ¡ kasos iÅ¡mokėti avansiniai mokėjimai Å«kio iÅ¡laidoms, iÅ¡ viso per tÄ laikotarpį - 106918,69 Lt, o komercijos direktorius K. P. dokumentais, PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kasos pajamų orderiais ir kitais dokumentais pagrindė 16696,45 Lt avansinius mokėjimus, bet nepateikė dokumentų dėl 90222,24 Lt gauto avanso.

IÅ¡ banko sÄ skaitos K. P. pinigus ėmė įvairiomis sumomis. Byloje esantį kvitÄ apie sumokėtus pinigus (t. 5, b.l.

36) K. P. turėjo pateikti buhalterei, nes yra paėmęs avansÄ . Tirdama bendrovės Å«kinę veiklÄ , ji tokio dokumento nerado. Å is dokumentas yra tinkamas, tik jis turėjo bÅ«ti įtrauktas į avansinę apyskaitÄ . Vadovai turi nustatyti, per kokį laikotarpį atskaitingi asmenys turi atsiskaityti, kasos taisyklėse yra nurodyta, kad tai turi bÅ«ti daroma ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį (t. 6, b.l. 4).9. 2009-01-19 prekių, t. y. 8196 m2 mineralinės vatos fasadų apÅ¡iltinimui „Rokvol“, tiekimo sutartimi Nr. 06/2009, sudaryta tarp RAB „STROJPRAIM“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A.

B. S. , ir UAB „I“ (duomenys pakeisti), atstovaujamos vykdančio direktoriaus K. P. , bei kvitu prie 2009-01-19 kasos pajamų orderio Nr. 19/01, patvirtinančiu, jog K. P. sutarties Nr. 06/2009 sudarymo dienÄ sumokėjo visÄ sutartyje nurodytÄ prekių kainÄ (t. 5, b.l. 33-36, 41-43, 45). Ä®vertinęs pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, jog K. P. iÅ¡ bendrovės gautus 90222,24 Lt pasisavino, taip pat, kad bylos duomenimis nepaneigta K.

P. versija, jog Å¡iuos pinigus jis sumokėjo pagal 2009-01-19 prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 RAB „STROJPRAIM“ generaliniu direktoriumi A. B. S. prisistačiusiam asmeniui, turėjusiam tiekti jo bendrovei mineralinę vatÄ fasadų apÅ¡iltinimui, tačiau pastarojo buvo apgautas. Nustatęs tokias įvykio aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jos neatleidžia K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už patikėto turto iššvaistymÄ , kadangi bendrovės pinigus jis sumokėjo neatsakingai, be to, nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų buhalterei, o vėliau – ir bendrovės bankroto administratoriui.

Dėl K. P. veiksmų, pasireiÅ¡kusių pinigų sumokėjimu tretiesiems asmenims, iÅ¡mokėtų piniginių sumų grÄ Å¾inimas į bendrovės sÄ skaitÄ tapo neįmanomas, o pats kaltinamasis savo noru iššvaistytų pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, todėl vien civilinėje teisėje numatytomis teisinėmis priemonėmis pažeistos teisės negali bÅ«ti atkurtos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi pirmiau aptartus pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus bei nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat nuteistojo K.

P. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus – Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-21 nutartimi K. P. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to panaikinimo, BUAB „I“ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. 2013-11-18 pažymÄ apie K. P. 90222,24 Lt skolos realizavimÄ V. J. bei 2011-08-04 V. J. pareiÅ¡kimÄ antstoliui V. D. dėl pilno atsiskaitymo (t. 6, b.l. 33-36), konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai nustatė K.

P. užimamų pareigų pagrindu patikėtų UAB „I“ (duomenys pakeisti) priklausančių piniginių lėšų – 90222,24 Lt praradimo aplinkybes, kurios pasitvirtino paties K. P. , liudytojų I. K. , L. T. parodymais bei K. P. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais dokumentais –2009-01-19 prekių tiekimo sutartimi Nr. 06/2009 bei kvitu prie 2009-01-19 kasos pajamų orderio Nr. 19/01, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog nustatyti K. P. veiksmai sudaro BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nuosprendyje išdėstytos išvados nepagrindžia K.

P. baudžiamosios atsakomybės dėl jam patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.

Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymÄ atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Turto iššvaistymas gali bÅ«ti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, taip pat dėl neatsargumo. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumÄ ir numatydamas turtinę žalÄ , kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011 ir kt.).

Bylos duomenimis, K. P. inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB „I“ (duomenys pakeisti) akcininkas (jam priklausė 50 % bendrovės akcijų, kita akcijų dalis priklausė bendrovės direktoriui (vienasmeniam valdymo organui) I. K. (t. 1, b.l. 43-44, 45, 46-59) ir dirbo UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi (t. 3, b.l. 95-96, 97). Užimamų pareigų pagrindu jam buvo patikėtos UAB „I“ (duomenys pakeisti) piniginės lėšos, kurias jis įvairiomis sumomis iÅ¡grynino iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos, o 2009-01-19 pagal pasiraÅ¡ytÄ prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 jam patikėtas bendrovei priklausančias pinigines lėšas – 90222,24 Lt perleido trečiajam asmeniui, t.y.

RAB „STROJPRAIM“ generaliniu direktoriumi A. B. S. prisistačiusiam asmeniui, kuris sutartyje nurodytų prekių, t.y. mineralinės vatos fasadų apÅ¡iltinimui, UAB „I“ (duomenys pakeisti) nepateikė ir sumokėtų pinigų negrÄ Å¾ino, dėl to bendrovei buvo padaryta 90222,24 Lt dydžio turtinė žala. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien patikėto turto perleidimo tretiesiems asmenims fakto nepakanka konstatuoti, jog buvo padarytas turto iššvaistymo nusikaltimas. Kaip jau minėta, vienas esminių turto iššvaistymo požymių yra tai, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ perleidžia neteisėtai, t.y. nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.

Kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų K. P. , taip pat liudytojais Å¡ioje byloje apklaustų UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktoriaus I. K. bei bendrovės vyr. buhalterės A. G. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat nuteistojo K. P. parodymų apeliacinės instancijos teisme, bendru UAB „I“ (duomenys pakeisti) vadovų bei akcininkų, t.y. I. K. ir K. P. , sutarimu, kiekvienam iÅ¡ jų buvo iÅ¡duotos banko mokėjimo kortelės ir pastarieji turėjo teisę naudoti UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitoje esančius pinigus Å¡ios bendrovės reikmėms. 2008 metais, prasidėjus ekonominei krizei, įmonėje nusistovėjo tokia praktika, jog pinigai buvo iÅ¡gryninami statybinių medžiagų pirkimui bei atsiskaitymui už atliktus darbus su bendrovės objektuose dirbančiais darbuotojais, o iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai pateikiami bendrovės buhalterei.

Kadangi bendrovė turėjo skolininkų, kurie vengė atsiskaityti, be to, ekonominės krizės sÄ lygomis sumažėjo užsakymų, vėlgi bendru įmonės akcininkų sutarimu buvo nutarta ieÅ¡koti užsakymų ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos rinkoje, tam tikslui buvo kaupiami iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos įvairiomis sumomis iÅ¡gryninti pinigai, kuriuos vėliau K. P. kartu su savo asmeninėmis lėšomis ir sumokėjo pagal minėtÄ prekių tiekimo sutartį. Å ios aplinkybės rodo, jog K. P. bendrovei priklausančias pinigines lėšas iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos iÅ¡grynino ir jas vežėsi į RusijÄ , siekiant sudaryti įmonei pelningus sandorius, su kito bendrovės akcininko bei vadovo I.

K. žinia ir jo pritarimu, taigi, faktiÅ¡kai veikė nevirÅ¡ydamas jam suteiktų įgaliojimų bendrovei priklausančiam turtui. Bendrovei priklausančius pinigus K. P. perleido trečiajam asmeniui pagal bendrovės vardu sudarytÄ prekių tiekimo sutartį, kas iÅ¡ esmės taip pat yra teisėtas veiksmas. Tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog sudaryta sutartis prieÅ¡taravo bendrovės interesams, buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįsta ar nelogiÅ¡ka, byloje taip pat nėra. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ liudytojo I.

K. parodymų, toks sandoris įmonei buvo naudingas ir tuo atveju, jei kita sutarties Å¡alis bÅ«tų buvusi sÄ Å¾ininga, bÅ«tų atnešęs pelnÄ . Apygardos teismas, nuosprendyje konstatuodamas nustatytų K. P. nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, nurodė, kad K. P. bendrovės pinigus sumokėjo neatsakingai – pasikliovė nepažįstamu asmeniu, patikėjo, jog sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį, nepatikrino, ar firma, su kuria sudaro sutartį ir kurios atstovui moka pinigus, tikrai egzistuoja, negavo iÅ¡ asmens, prisistačiusio firmos vadovu, jo anketinių duomenų ir nepatikimam asmeniui sumokėjo visus svetimus pinigus į priekį, neturėdamas garantijų, jog prekės pasieks jo bendrovę, o supratęs, kad yra apgautas, nepristatė nesėkmingo sandorio dokumentų bendrovės buhalterei, o vėliau – ir bendrovės bankroto administratoriui.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sandoris buvo sudaromas užsienio valstybėje, kurioje K. P. ieÅ¡kojo galimybių vystyti verslÄ ir tuo pačiu naujų pažinčių, galinčių padėti tai padaryti. Be to, pasak K. P. , o byloje nėra jo parodymus paneigiančių duomenų, Rusijoje veikiančios statybos bendrovės vadovo vardu prisistatęs asmuo sudarė patikimo verslininko įvaizdį, rodė jam tiek asmens dokumentus, tiek statybos objektus, tiek jau atliktų darbų nuotraukas.

Kaip matyti iÅ¡ K. P. pateiktos prekių tiekimo sutarties, Å¡iame dokumente buvo nurodyta ne tik Rusijos įmonę atstovaujančio asmens pavardė, bet ir jo atstovaujamos įmonės pavadinimas, adresas, banko sÄ skaitos numeris ir kiti rekvizitai, sutartį bendrovės vadovu prisistatęs asmuo patvirtino antspaudu, iÅ¡rašė pinigų sumokėjimÄ patvirtinantį kvitÄ , kurį taip pat patvirtino bendrovės antspaudu. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, gautų vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , paminėtoje prekių tiekimo sutartyje nurodyta įmonė iÅ¡ tiesų buvo veikianti, jos buveinė yra bÅ«tent sutartyje nurodytu adresu (t. 3, b.l. 156-168), todėl net jei K.

P. ir bÅ«tų pasidomėjęs, ar tokia įmonė egzistuoja, kaip kad nuosprendyje nurodė apygardos teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju tai vargu ar bÅ«tų kÄ nors pakeitę. Be abejo, nustatyti K. P. veiksmai sudarant sutartį su nepažįstamu asmeniu ir iÅ¡ anksto apmokant visÄ sutarties kainÄ nustatytomis aplinkybėmis – ne bendrovės ofise, o kavinėje, nepareikalavus įmonės registracijos bei Å¡iÄ Ä¯monę atstovaujančio asmens tapatybės dokumentų kopijų, buvo pakankamai rizikingi, tačiau vien tai, teisėjų kolegijos nuomone, dar nereiÅ¡kia, kad dėl tokių K.

P. veiksmų turi bÅ«ti sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tas pas pasakytina ir apie tÄ aplinkybę, kad K. P. sudarytos sutarties bei pinigų sumokėjimo kvito laiku nepateikė bendrovės buhalterei ir bankroto administratoriui. Juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ liudytojo I. K. parodymų, iÅ¡ karto po sutarties sudarymo ir pinigų sumokėjimo grįžęs į LietuvÄ K. P. supažindino jį su minėta sutartimi ir pinigų sumokėjimÄ patvirtinančiu kvitu, taigi, informavo bendrovės vadovÄ apie jam patikėtų pinigų panaudojimÄ bendrovės reikmėms.

Nors minėti dokumentai nebuvo pateikti bendrovės buhalterei, o vėliau bendrovės bankroto administratoriui, tačiau K. P. paaiÅ¡kino, kad sutartį bei pinigų sumokėjimÄ patvirtinantį kvitÄ jis privalėjo turėti su savimi kaip dokumentÄ , patvirtinantį jo bendrovės teisę gauti mineralinę vatÄ , kuriÄ Rusijos įmonė turėjo atgabenti į LietuvÄ . Å iuos dokumentus jis taip pat vežėsi į MaskvÄ , kai sutartu laiku nesulaukęs prekių bandė surasti mineralinę vatÄ turėjusiÄ tiekti įmonę, o kai suprato, kad buvo apgautas, puolė į neviltį, ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, susirgo depresija ir dėl tokios savo bÅ«senos visus dokumentus paliko Sankt Peterburge, savo draugų namuose, todėl nei bendrovės buhalterei, nei bankroto administratoriui savo laiku jų nepateikė.

Be to, pažymėtina ir tai, kad apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, t.y. konstatavus, kad K. P. su jam patikėtais pinigais pasielgė neatsakingai, pasikliovė nepažįstamu asmeniu užsienio valstybėje ir patikėjo, jog sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį, galėtų bÅ«ti sprendžiamas nebent K. P. atsakomybės už turto iššvaistymÄ dėl neatsargumo klausimas, nes jokių duomenų, patvirtinančių pirmiau aptartoms apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ to paties teismo iÅ¡vadÄ dėl K.

P. netiesioginės tyčios iššvaistant jam patikėtÄ turtÄ , t.y. kad sudarydamas prekių tiekimo sutartį ir bendrovės pinigais iÅ¡ anksto apmokėdamas visÄ sutarties kainÄ , jis suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ UAB „I“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtÄ , numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bendrovė neteks turto ir sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti, byloje nėra. Kita vertus, sprendžiant dėl K. P. atsakomybės už jo veiksmais sukeltas pasekmes, t.y.

UAB „I“ (duomenys pakeisti) padarytÄ turtinę žalÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, reikÅ¡mingos yra kitos aplinkybės. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėjo, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013 ir kt.) Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo nutartyse taip pat yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas (šiuo atveju K.

P. veikė kaip bendrovės vadovo įgaliotas asmuo) padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „iÅ¡oriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Kasacinio teismo praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kiek kaltinamas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis.

Jei kreditoriaus teisės atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dėl sÄ moningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-191/2012 ir kt. ). Å iuo konkrečiu atveju baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal BUAB „I“ (duomenys pakeisti) ieÅ¡kinį K. P. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir nustatęs, jog K.

P. neperdavė bankroto administratoriui iÅ¡ įmonės iÅ¡imtų piniginių lėšų ir nepateikė įrodymų, kur panaudoti pinigai, 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu iÅ¡ K. P. priteisė 90222,24 Lt nuostolių atlyginimo bankrutuojančiai UAB „I“ (duomenys pakeisti) bei iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti 2009-10-21 to paties teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. K. P. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, jam priklausiančių piniginių lėšų, nevirÅ¡ijančių ieÅ¡kinio sumos, t.y. 90222,24 Lt, areÅ¡tÄ (t. 1, b.l. 2-3, t. 6, b.l. 33-34).

Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad K. P. iki minėto teismo sprendimo priėmimo ar po to bÅ«tų slapstęsis ar slėpęs, naikinęs ar atlikęs kokius nors kitus neteisėtus veiksmus su turtu, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ BUAB „I“ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pastarasis su juo bendravo, pripažino padarytÄ Å¾alÄ ir žadėjo jÄ atlyginti. Taip pat K.

P. pats ieÅ¡kojo jį apgavusio asmens, kreipėsi į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas, siekdamas atgauti prarastas bendrovės lėšas. Be to, kaip matyti iÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, BUAB „I“ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. 2013-11-18 pažymos bei 2011-08-04 V. J. pareiÅ¡kimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ K. P. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-24 sprendimÄ vykdančiam antstoliui V. D. , 2011-01-05 BUAB „I“ (duomenys pakeisti) kreditorių susirinkimo 2010-10-25 sprendimo pagrindu bendrovei priklausanti reikalavimo teisė į 90222,24 Lt nuostolių atlyginimo iÅ¡ K.

P. pagal minėtÄ Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-24 sprendimÄ buvo perleista V. J. , o 2011-08-04 K. P. , sumokėdamas 90222,24 Lt, pilnai atsiskaitė su V. J. . Taigi, K. P. veiksmais bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo klausimas faktiÅ¡kai buvo iÅ¡spręstas ir bendrovės pažeistos teisės buvo atkurtos civilinėmis teisinėmis priemonėmis dar ikiteisminio tyrimo metu, iki praneÅ¡imo K. P. apie įtarimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (t. 5, b.l. 26-27). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o taip pat ir apygardos teismas Å¡ių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su civilinio proceso tvarka priimto teismo sprendimo vykdymo proceso eiga, netyrė ir nevertino, todėl padarė nepagrįstÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad vien civilinėje teisėje numatytomis teisinėmis priemonėmis pažeistos UAB „I“ (duomenys pakeisti) teisės negali bÅ«ti atkurtos.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas K. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog K. P. veiksmai, kuriais jis užimamų pareigų pagrindu jam patikėtas UAB „I“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas 90222,24 Lt pagal 2009-01-19 prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 perleido trečiajam asmeniui ir dėl nesÄ Å¾iningų pastarojo veiksmų juos prarado, tuo padarydamas bendrovei 90222,24 Lt dydžio turtinę žalÄ , savo pavojingumu peraugo civilinės atsakomybės lygį, o jo veiksmuose yra bÅ«tini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ iÅ¡teisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad K. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, kiti jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu argumentai nenagrinėjami ir nevertinami.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: K. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).K. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę ( periodinį registravimÄ si policijos įstaigoje) panaikinti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Kolegijos pirmininkas                                                     SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                  Audronė Kartanienė                                                                  Linas Å iukÅ¡ta