d0652b40-db35-49e1-bbf0-3a63994e99a1 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-264/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00028-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.2.14.7.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (praneÅ¡Äjo),teisÄjų AudronÄs KartanienÄs, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Jovitai RožankeviÄienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡ui,gynÄjui advokatui Kristupui AÅ¡miui,nuteistajam K.
Legislator headnote
AI generatedd0652b40-db35-49e1-bbf0-3a63994e99a1 · Lietuvos apeliacinis teismas: neatsakingumo. Teismas pažymÄjo, kad nuteistasis pasikliovÄ nepažįstamu asmeniu užsienio valstybÄje, taÄiau neįvertino tos aplinkybÄs, kad K. P. į Rusijos FederacijÄ važiavo siekdamas ieÅ¡koti naujų užsakymų ir kontaktų kitoje rinkoje. Neabejotina, kad verslas vystomas bendraujant ne tik su savo pažįstamais asmenimis, juo labiau, kad remiantis K. P. ir I. K. parodymais, 2008 m. UAB âIâ (duomenys pakeisti) skolininkai vÄlavo atsiskaityti, mažÄjo užsakymų, todÄl reikÄjo ieÅ¡koti naujų veiklos galimybių.
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-264/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00028-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.2.14.7.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (praneÅ¡Äjo),teisÄjų AudronÄs KartanienÄs, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Jovitai RožankeviÄienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡ui,gynÄjui advokatui Kristupui AÅ¡miui,nuteistajam K.
P. ,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. P. gynÄjo advokato Kristupo AÅ¡mio apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. lapkriÄio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvÄs atÄmimu vieneriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį K. P. iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .
Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: K. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB âIâ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi, bÅ«damas materialiai atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. lapkriÄio 30 d. iÅ¡ UAB âIâ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB âSwedbankâ banke 46 atvejais gavo 104 418,69 Lt ir iÅ¡ UAB âIâ (duomenys pakeisti) kasos 2007 m. gruodžio 15 d. gavo 2 500 Lt, iÅ¡ viso â 106 918,69 Lt, taÄiau apskaitos dokumentais pagrindÄ 16 696,45 Lt sumos panaudojimÄ , likusius 90 222,24 Lt prarado ir į UAB âIâ (duomenys pakeisti) kasÄ neįneÅ¡Ä.
Taip K. P. iššvaistÄ jam patikÄtÄ ir jo žinioje buvusį didelÄs 90 222,24 Lt vertÄs svetimÄ turtÄ ir tuo padarÄ UAB âIâ (duomenys pakeisti) 90 222,24 Lt nuostolį.Apeliaciniu skundu nuteistojo K. P. gynÄjas praÅ¡o KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. lapkriÄio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistojo gynÄjas teigia, kad apygardos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstyti argumentai nepatvirtina BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Nurodo, jog pagal teismų praktikÄ turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikÄtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisÄtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikÄtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisÄtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2013). Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad patikÄto svetimo turto praradimas ne visais atvejais sudaro pagrindÄ kvalifikuoti veikÄ pagal BK 184 straipsnį.
Tokiais atvejais sprendžiant, ar padaryta nusikalstama veika, atžvelgtina į tai, ar turto savininkas galÄjo apginti savo interesus civiline tvarka, ar asmuo, kuriam turtas patikÄtas, jį prarado dÄl neatsargumo, ar slapstÄsi, slÄpÄ, naikino turtÄ ar atliko kitus neteisÄtus veiksmus, apsunkinanÄius turto grÄ Å¾inimÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2012). Apygardos teismas, vertindamas turto iššvaistymo požymius nurodÄ, kad K. P. buvo neatsakingas, taÄiau teismų praktikoje toks požymis nÄra laikomas turto iššvaistymÄ nulemianÄiu veikos požymiu.
Å ioje byloje nÄra nustatyti jokie veiksmai, kuriais K. P. bÅ«tų slapstÄsis, slÄpÄs ar naikinÄs turtÄ , ar atlikÄs kokius nors neteisÄtus veiksmus, apsunkinanÄius turto grÄ Å¾inimÄ . PrieÅ¡ingai, supratÄs, kad yra apgautas, jis pats vyko į MaskvÄ ir ieÅ¡kojo RAB âStojPraim" biuro, taip pat ieÅ¡kojo jį apgavusio žmogaus, lankÄsi objektuose, kuriuose buvo kartu su Å¡iuo asmeniu, klausinÄjo apie jį sutiktų žmonių. NeradÄs kaltininko, K. P. Rusijos Federacijoje raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu kreipÄsi į Maskvos m. policijos nuovadÄ Nr. 91 dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo, praÅ¡ydamas nustatyti, kas yra jį apgavÄs asmuo, ir imtis priemonių, kad pinigai bÅ«tų sugrÄ Å¾inti.Apeliantas pažymi, jog vadovaujantis teismų praktika, įmonÄs vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus (ko net nÄra nustatyta Å¡ioje byloje), paprastai nelaikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ užtraukianÄiais veiksmais.
Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonÄs vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonÄs interesais nesutampantį, pelningai įmonÄs veiklai iÅ¡ esmÄs trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Å iuo konkreÄiu atveju liudytojas I. K. ir nuteistasis K. P. buvo UAB âIâ (duomenys pakeisti) akcininkai, turintys po 50% bendrovÄs akcijų. I. K. buvo Å¡ios bendrovÄs vadovas, o K.
P. - gamybos direktorius. Ä®monÄs vardu buvo iÅ¡duotos dvi banko kortelÄs ir pagal akcininkų bei vadovų tarpusavio susitarimÄ pinigus bendrovÄs reikmÄms avansu galÄjo paimti bet kuris iÅ¡ jų. Be to, kaip matyti iÅ¡ I. K. parodymų, 2009 metų sausį K. P. grįžÄs iÅ¡ Maskvos pasakÄ, kad susipažino su žmogumi, kuris pasiÅ«lÄ pirkti izoliacines apÅ¡iltinimo medžiagas. I. K. pabrÄžÄ, kad izoliacinių medžiagų kaina buvo gera, įmonei apsimokÄjo parsivežus medžiagÄ parduoti.
Å ie duomenys, pasak gynÄjo, patvirtina, kad K. P. veikÄ nevirÅ¡ydamas turimų įgaliojimų ir sandorį sudarÄ turÄdamas kito akcininko ir įmonÄs vadovo pritarimÄ , o sudarytas sandoris įmonei buvo naudingas, palankus pelningai įmonÄs veiklai, sutampantis su UAB âIâ (duomenys pakeisti) interesais.Nuteistojo gynÄjas teigia, jog apygardos teismo iÅ¡vada, kad K. P. veiksmuose yra netiesioginÄs tyÄios iššvaistyti turtÄ požymiai, prieÅ¡tarauja nustatytoms aplinkybÄms ir paties teismo ankstesnei iÅ¡vadai, kad K.
P. âpatikÄjo, kad sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį". Ta aplinkybÄ, kad asmuo, kurį K. P. laikÄ verslo partneriu, panaudojo apgaulÄ, apelianto teigimu, nereiÅ¡kia, kad nuteistasis sandorio sudarymo metu suvokÄ kokį nors veikos pavojingumÄ , tuo tarpu nusikalstamÄ veikÄ netiesiogine tyÄia darantis asmuo suvokia veikos pavojingumÄ ir numato, kad savininkas neteks turto, taÄiau tokiems padariniams yra abejingas. Å iuo atveju netiesioginÄ tyÄia galÄtų bÅ«ti konstatuota tik tuomet, jei K. P. , sudarydamas sandorį, bÅ«tų suvokÄs, kad bus apgautas ir tokiu bÅ«du praras bendrovÄs pinigus.
TaÄiau, kaip minÄta, apygardos teismas nustatÄ, kad K. P. tikÄjo, jog sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį, kuri abiejų akcininkų ir įmonÄs vadovų buvo laikoma įmonei pelninga ir naudinga. Taigi, tikÄdamas, kad sudaro tikrÄ ir įmonei naudingÄ sutartį, nuteistasis negalÄjo numatyti įmonei kilsianÄių neigiamų padarinių, tad negalÄjo ir turÄti tyÄios iššvaistyti UAB âIâ (duomenys pakeisti) turtÄ .Apeliantas nesutinka su apygardos teismo argumentais dÄl didelio K.
P. neatsakingumo. Teismas pažymÄjo, kad nuteistasis pasikliovÄ nepažįstamu asmeniu užsienio valstybÄje, taÄiau neįvertino tos aplinkybÄs, kad K. P. į Rusijos FederacijÄ važiavo siekdamas ieÅ¡koti naujų užsakymų ir kontaktų kitoje rinkoje. Neabejotina, kad verslas vystomas bendraujant ne tik su savo pažįstamais asmenimis, juo labiau, kad remiantis K. P. ir I. K. parodymais, 2008 m. UAB âIâ (duomenys pakeisti) skolininkai vÄlavo atsiskaityti, mažÄjo užsakymų, todÄl reikÄjo ieÅ¡koti naujų veiklos galimybių.
Tad 2009 metų sausį Maskvoje bÅ«tent naujų verslo kontaktų su anksÄiau nepažįstamais asmenimis ir buvo ieÅ¡koma. Be to, nÄra jokio pagrindo teigti, kad K. P. turÄjo mažiau pasitikÄti potencialiu verslo partneriu vien dÄl to, kad su juo susipažino užsienio valstybÄje. Kaip nurodÄ nuteistasis, asmuo prisistatÄs A. B. , buvo tvarkingai apsirengÄs, vairavo naujausio modelio Toyota automobilį, aprodÄ jam įvairius statybinius objektus, kalbÄjo įtikinamai ir sudarÄ âsavo žmogaus" įspÅ«dį.
GynÄjas pažymi, kad Å¡is asmuo parodÄ K. P. plastikinÄ kortelÄ, ant kurios buvo jo nuotrauka ir užraÅ¡as, kad jis yra RAB âStojPraim" direktorius. Be to, minÄtas asmuo turÄjo daug reklaminių bukletų, didelį segtuvÄ statybinių nuotraukų, sutartį ir kvitÄ antspaudavo RAB âStojPraim" antspaudu. Visos Å¡ios aplinkybÄs, gynÄjo nuomone, leido K. P. padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo, su kuriuo bendravo, yra RAB âStojPraim" direktorius, ir Å¡iuo asmeniu pasitikÄti. Be to, iÅ¡ byloje esanÄios S. S. T. apklausos matyti, kad RAB âStojPraim" yra iÅ¡ tiesų egzistuojanti, o ne apgaulÄs tikslais sugalvota įmonÄ.
Nuteistojo gynÄjo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sumokÄdamas tiekÄjui pinigus į priekį, neturÄdamas garantijos, jog prekÄs pasieks jo bendrovÄ, K. P. pasielgÄ prieÅ¡ingai Lietuvos verslo praktikai, nes tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) (6.315 straipsnis), tiek ir bendrieji teisÄs principai numato pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alims galimybÄ susitarti dÄl iÅ¡ankstinio apmokÄjimo už prekes. Neabejotina, kad egzistuoja rizika, jog bet kokio sandorio kontrahentas gali bÅ«ti nesÄ Å¾iningas, taÄiau Å¡iuo atveju įmonÄs vardu veikiantis K.
P. su vadovo I. K. pritarimu sutiko sudaryti potencialiai itin pelningÄ sandorį, kuris buvo bÅ«tinas siekiant pagerinti suprastÄjusiÄ Ä¯monÄs finansinÄ padÄtį. Be to, neįvertinta ta aplinkybÄ, kad Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti analizuojama ne Lietuvos, o Rusijos Federacijos verslo praktika, todÄl turi bÅ«ti vertinamas ir akivaizdus Rusijos verslininko rizikos supratimas atkrauti ir siųsti prekes į kitÄ Å¡alį, neturint apmokÄjimo. Apeliantas nurodo, kad įmonÄs vadovai savo veikloje gali pasirinkti įvairius verslo vystymo modelius, kurie gali bÅ«ti tiek konservatyvÅ«s, tiek ir rizikingi, bet žadantys didelÄ naudÄ .
TaÄiau net ir nepasiteisinÄ rizikingi sandoriai negali bÅ«ti laikomi Baudžiamajame kodekse numatytu turto iššvaistymu, nes turto iššvaistymo požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonÄs vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonÄs interesais nesutampantį, pelningai įmonÄs veiklai iÅ¡ esmÄs trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį. Å iuo atveju sandoris nepasiteisino dÄl tyÄinių treÄiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų, taÄiau ne dÄl paties sandorio ydingumo, todÄl laikytina, kad Å¡io sandorio sudarymas buvo logiÅ¡kas ir pagrįstas ekonomine nauda įmonei.Apeliantas pažymi, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje baudžiamosiose bylose didelÄ reikÅ¡mÄ teikiama įvertinimui, kokių rezultatų galima pasiekti sprendžiant ginÄÄ kitomis, su bausmių taikymu nesusijusiomis priemonÄmis (administracinÄmis, drausminÄmis, civilinÄmis sankcijomis ar visuomenÄs poveikio priemonÄmis ar pan.).
KasacinÄse nutartyse civilinÄse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008 pažymÄta, kad âkasacinis teismas, formuodamas vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant įstatymus ir kitus teisÄs aktus, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kai uždarosios akcinÄs bendrovÄs vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas âiÅ¡oriniuoseâ santykiuose, jam taikytina civilinÄ atsakomybÄ pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas.
Apygardos teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatÄ, kad nuteistasis negrÄ Å¾ino UAB âIâ (duomenys pakeisti) prarastų lÄšų, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pinigų, sumokÄtų tretiesiems asmenims, grÄ Å¾inimas į bendrovÄs sÄ skaitÄ tapo neįmanomas, o pats kaltinamasis savo noru iššvaistytų pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Tokia teismo iÅ¡vada, pasak gynÄjo, neatitinka tikrovÄs. Nepaisant to, kad K. P. sÄ Å¾iningai ir nuoÅ¡irdžiai siekdamas sudaryti UAB âIâ (duomenys pakeisti) palankų sandorį prarado ne tik įmonÄs, taÄiau ir dalį asmeninių, pardavus butÄ gautų lÄšų, taÄiau jausdamas didelÄ atsakomybÄ 2011 metais jis visiÅ¡kai atlygino Å¡iuo sandoriu įmonei padarytÄ Å¾alÄ .
UAB âIâ (duomenys pakeisti) civilinÄje byloje Nr. 2-2453-479/2009 iÅ¡ K. P. prisiteisÄ 90 222,24 Lt nuostolių atlyginimÄ , o 2010-05-19 Å¡io sprendimo pagrindu KlaipÄdos apygardos teismas iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Vykdymo proceso metu UAB âIâ (duomenys pakeisti) Å¡iÄ skolÄ pardavÄ treÄiajam asmeniui, o 2011-09-19 KlaipÄdos apygardos teismui buvo pateiktas antstolio V. D. patvarkymas, patvirtinantis, kad minÄta skola iÅ¡ K. P. yra galutinai iÅ¡ieÅ¡kota (Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina pridedama KlaipÄdos apygardos teismo 2013-03-06 nutartis).
Taigi, pateikti duomenys patvirtina, jog pažeistų UAB âIâ (duomenys pakeisti) teisių atkÅ«rimas civilinÄje teisÄje numatytomis priemonÄmis ne tik yra įmanomas, taÄiau tos pažeistos teisÄs faktiÅ¡kai jau yra atkurtos, nes nuteistasis K. P. UAB âIâ (duomenys pakeisti) reikalavimo teisÄ nupirkusiam asmeniui grÄ Å¾ino 90 222,24 Lt sumÄ . Akivaizdu, kad tuo atveju, jei K. P. Å¡iÄ sumÄ bÅ«tų gražinÄs UAB âIâ (duomenys pakeisti) dar prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ , Å¡i baudžiamoji byla iÅ¡ viso nebÅ«tų buvusi pradÄta.
Be to, svarbu yra tai, kad dÄl nepasisekusio sandorio nuteistasis sukÄlÄ didelius sunkumus ne tik savo įmonei, bet ir prarado asmeninius už parduotÄ butÄ gautus pinigus, nukentÄjÄs nuo nusikalstamos veikos iÅ¡gyveno didelį dvasinį sukrÄtimÄ ir depresijÄ (tai patvirtina gydymosi psichiatrijos įstaigoje faktas). Svarbios ir kitos aplinkybÄs, susijusios su nuteistojo patekimu į autoįvykį Sankt Peterburge, kuriame žuvo aukÅ¡tas teisÄsaugos pareigÅ«nas. Nepaisant to, kad K. P. laiku įmonÄs buhalterei nepateikÄ sandorio dokumentų, taÄiau vis tik atsigavÄs po sukrÄtimo surado Sankt Peterburge liudytojos L.
T. namuose paliktus dokumentus, todÄl Å¡ioje byloje KlaipÄdos apygardos teismas galÄjo nustatyti ir nustatÄ, kad sandoris iÅ¡ tiesų buvo sudarytas.Nuteistojo K. P. gynÄjas atkreipia dÄmesį į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyse iÅ¡dÄstytÄ nuomonÄ, kad tiek baudžiamosios teisÄs paskirtis, tiek ir bendrieji teisÄs principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinÄs praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginÄus taikomos baudžiamosios teisÄs normos, ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-251/2013, 2K-7-262/2013).
Teigia, jog pirmiau iÅ¡dÄstyti argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tarp K. P. ir UAB âIâ (duomenys pakeisti) yra susiklostÄ civiliniai teisiniai santykiai. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2008 m. lapkriÄio 25 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog baudžiamojon atsakomybÄn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti užtikrinta galimybÄ gintis ir nuo inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2008).
Jei kaltinimas yra keiÄiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybÄn traukiamam asmeniui turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sÄ lygos iÅ¡sakyti argumentus tiek dÄl veikos teisinio vertinimo, tiek dÄl sprendimo priÄmimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Be to, 2013-11-15 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) nutarimu pripažinta, kad BPK 256 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybÄs, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iÅ¡ esmÄs nesikeiÄia faktinÄs nusikalstamos veikos aplinkybÄs, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Å iuo konkreÄiu atveju K. P. buvo pripažintas kaltu padarÄs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ kitame baudžiamajame įstatyme, nei kad buvo kaltinamas, taÄiau apie galimÄ kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ ar faktinių aplinkybių pakeitimÄ nebuvo iÅ¡ anksto įspÄtas. Neabejotina, kad BK 183 ir 184 straipsniai numato skirtingas nusikalstamas veikas: BK 183 straipsnyje numatyta veika pasireiÅ¡kia patikÄto ar žinioje esanÄio turto pavertimu kaltininko savu turtu, o BK 184 straipsnyje numatyta veika - patikÄto ar esanÄio žinioje turto neteisÄtu perleidimu tretiesiems asmenims.
Kaltininkui patikÄto ar esanÄio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Be to, turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisÄtai užvaldžius svetimÄ turtÄ ir turint realiÄ galimybÄ juo naudotis ar disponuoti. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo treÄiajam asmeniui momento. Taigi, turto pasisavinimas yra savarankiÅ¡ka ir atskirai kvalifikuojama nusikalstama veika, kuri negali peraugti į turto iššvaistymÄ , nes skiriasi Å¡ių veikų baigtumo momentai (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 330/2006).
Taigi, Å¡ių nusikalstamų veikų požymiai yra skirtingi, tuo tarpu K. P. teisminio bylos nagrinÄjimo metu buvo sudaryta galimybÄ apsiginti tik nuo kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta kaltinamojo teisÄ Å¾inoti, kuo yra kaltinamas, nebuvo garantuotos pakankamos procesinÄs priemonÄs gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, nebuvo užtikrintos galimybÄs jomis pasinaudoti, buvo suvaržyta kaltinamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ . Nuteistojo gynÄjas teigia, kad apygardos teismas, pripažinÄs K.
P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, paskyrÄ jam per griežtÄ bausmÄ. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad K. P. savanoriÅ¡kai atlygino visÄ UAB âIâ (duomenys pakeisti) padarytÄ Å¾alÄ civiline tvarka. Be to, jis yra sukÅ«rÄs Å¡eimÄ , augina ir iÅ¡laiko dvi dukteris, dirba, moka mokesÄius, charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai, apibÅ«dinamas kaip kruopÅ¡tus ir pareigingas darbuotojas. Reali laisvÄs atÄmime bausmÄ sukeltų itin dideles neigiamas pasekmes K. P. Å¡eimai, kadangi jo sutuoktinÄ negalÄtų tinkamai materialiai iÅ¡laikyti Å¡eimos iÅ¡ gaunamo minimalaus darbo užmokesÄio.
Be to, nuteistasis prarastų turimÄ darbÄ UAB âEâ (duomenys pakeisti). Teisiamojo posÄdžio metu K. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡eimos finansinÄ padÄtis yra sunki, nors tiek jis pats, tiek jo sutuoktinÄ dirba, taÄiau kartais tenka skolintis pinigų, o Å¡eimai netekus K. P. pajamų bÅ«tų užkirsta galimybÄ nuteistojo dukteriai studijuoti universitete. Apeliantas pažymi, jog praradÄs UAB âIâ (duomenys pakeisti) pinigus K. P. dÄl to ypatingai iÅ¡gyveno, sirgo depresija, taÄiau vis tiek sugebÄjo sugrÄ Å¾inti civilinÄje byloje priteistas lÄÅ¡as.
Mano, jog K. P. patirti dideli iÅ¡gyvenimai dÄl įmonÄs lÄšų praradimo nulems jo ypatingÄ atsakingumÄ ateityje, todÄl BK 41 straipsnyje numatyti bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti kur kas Å¡velnesnÄmis priemonÄmis, nei realus laisvÄs atÄmimas.Teismo posÄdžio metu nuteistojo gynÄjas ir nuteistasis praÅ¡Ä nuteistojo gynÄjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo gynÄjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo K. P. gynÄjo advokato Kristupo AÅ¡mio apeliacinis skundas tenkinamas.
KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. lapkriÄio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvÄs atÄmimu vieneriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose, naikinama teisÄjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad K. P. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Å ioje baudžiamojoje byloje K. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant, kad jis, dirbdamas UAB âIâ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi, bÅ«damas materialiai atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. lapkriÄio 30 d. iÅ¡ UAB âIâ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB âSwedbankâ banke 46 atvejais gavo 104 418,69 Lt ir iÅ¡ UAB âIâ (duomenys pakeisti) kasos 2007 m. gruodžio 15 d. gavo 2 500 Lt, iÅ¡ viso â 106 918,69 Lt, taÄiau apskaitos dokumentais pagrindÄ pinigų panaudojimÄ 16 696,45 Lt sumai, likusių pinigų 90 222,24 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindÄ ir į UAB âIâ (duomenys pakeisti) kasÄ neįneÅ¡Ä, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikÄtÄ ir jo žinioje buvusį didelÄs vertÄs svetimÄ turtÄ 90 222,24 Lt ir tuo padarÄ UAB âIâ (duomenys pakeisti) 90 222,24 Lt nuostolį.
Apygardos teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, nustatÄ, kad K. P. jam patikÄtÄ ir jo žinioje buvusį didelÄs vertÄs svetimÄ turtÄ , t.y. UAB âIâ (duomenys pakeisti) priklausanÄias pinigines lÄÅ¡as 90222,24 Lt, ne pasisavino, o juos, veikdamas netiesiogine tyÄia, iššvaistÄ. K. P. kaltÄ padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas grindÄ: 1. K. P. parodymais, kad UAB âIâ (duomenys pakeisti) jis įkÅ«rÄ kartu su I.
K. , abu turÄjo po 50 procentų akcijų. 2008 metais pradÄjo mažÄti užsakymų, vÄlavo atsiskaitymai. Tuomet jie nutarÄ iÅ¡bandyti kitÄ rinkÄ , pasirinko RusijÄ , nes jis ten gyveno 15 metų, turÄjo pažįstamų, lengvai bendravo rusų kalba. Jie po truputį iÅ¡grynindavo pinigus ir juos taupÄ Rusijai. Pirmas ieÅ¡koti užsakymų į MaskvÄ iÅ¡vyko I. K. , grįžÄs paaiÅ¡kino, kur daugiausiai renkasi jiems reikalingi žmonÄs, po ko į MaskvÄ iÅ¡vyko jis pats. Tai buvo 2008 m. gruodžio mÄnesį, vyko su I.
K. žinia. Su savimi jis pasiÄmÄ apie 9000 eurų, apsistojo Liubercy rajone, iÅ¡ ten važinÄjo į turgų, prekybos centrÄ , kur prekiaujama statybinÄmis medžiagomis. BeieÅ¡kodamas užsakymų susipažino su asmeniu, prisistaÄiusiu A. B. . Pastarasis buvo tvarkingai apsirengÄs, važinÄjo naujausio modelio automobiliu Toyota, sudarÄ patikimo asmens įspÅ«dį. VyriÅ¡kis jam pasakojo, kad turi savo įmonÄ, parodÄ plastikinÄ kortelÄ su vardu, pavarde ir pareigomis, pasakojo, kad turi daug pažįstamų Lietuvoje ir užsienyje.
Susitikus sekanÄiÄ dienÄ rodÄ daug reklaminių bukletų, segtuvÄ su statybų nuotraukomis. Po to veÅ¾Ä aprodyti statybinius objektus. Ä® vidų patekti negalÄjo, dÄl to jam kilo įtarimas, bet vyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad patekimui į objektus reikalingi leidimai, o jų negali iÅ¡duoti, nes remontuojamas ofisas. VyriÅ¡kis nuveÅ¾Ä jį prie to ofiso, tai buvo įspÅ«dingas pastatas gražioje vietoje. Ä® pastato vidų taip pat nebuvo jo nusivedÄs, motyvavo vykstanÄiomis statybomis. Tas vyriÅ¡kis jam pasakojo, kad jis veža apÅ¡iltinimo vatÄ iÅ¡ JAV, garantavo, kad sertifikatai yra europiniai.
Tuomet jie susitarÄ dÄl kiekio, jis pasakÄ, kokiÄ sumÄ gali sumokÄti â pusantro milijono rublių. VyriÅ¡kis žadÄjo pakrauti ir pristatyti vatÄ geležinkeliu, aiÅ¡kino, kad turi galimybių tai padaryti mažomis kainomis. Tuomet jie iÅ¡siskyrÄ ir susitarÄ susitikti sausio mÄnesį. Dar klausÄ, kaip su juo susisiekti, vyriÅ¡kis pasakÄ, kad pats jam paskambins telefono numeriu, kurio kortelÄ pats jam davÄ. 2009 m. sausio mÄnesį jis atvyko į MaskvÄ . Su savimi vežÄsi apie 9000 eurų, likusius 27 000 eurų jam paskolino Maskvoje Å¡eimos draugai.
Po kelių dienų jam paskambino tas vyriÅ¡kis, jie nuvažiavo į prekybos centrÄ , kur ilgai kalbÄjosi. VyriÅ¡kis jam pasakojo, kad jo įmonÄ rimta, kad jis galÄs įdarbinti apie 50 jų įmonÄs darbuotojų, dÄl ko jis labai apsidžiaugÄ. VyriÅ¡kis taip pat jau buvo paruoÅ¡Äs sutartį dÄl apÅ¡iltinimo vatos. Jie abu jÄ perskaitÄ ir pasiraÅ¡Ä, jis atidavÄ vyriÅ¡kiui pinigus, apie 34000 eurų. Tai buvo tiek UAB âIâ (duomenys pakeisti), tiek ir jo paties pardavus paveldÄtÄ butÄ gauti pinigai.
Po to jie kartu dar ilgai važinÄjo, bendravo. SekanÄiÄ dienÄ vÄl buvo susitikÄ, kalbÄjosi apie tai, kada bus atvežta vata. VyriÅ¡kis jam sakÄ nepergyventi, kad viskas bus sutvarkyta, kai jis grįš iÅ¡ JAV vyksianÄios konferencijos, kad iki kovo 10 d. viskas bus sutvarkyta. GrįžÄs į LietuvÄ sudarytÄ sutartį jis parodÄ I. K. , kad viskas tvarkoje. Kovo mÄnesį jis iÅ¡važiavo į MaskvÄ , ten važinÄjo po statybas, ieÅ¡kojo ofiso, klausinÄjo, bet nieko nesurado, tuomet suprato, kad buvo apgautas, kad prarado bendrovÄs ir savo pinigus.
Buvo nuÄjÄs į milicijÄ , klausÄ, kÄ daryti, bet ten iÅ¡ jo tik pasiÅ¡aipÄ. Tuomet jis iÅ¡vyko į Sankt PeterburgÄ , ten stipriai gÄrÄ, po ko buvo gydomas medikų. Po to jų įmonei iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ , bet tuo metu jis nieko negalÄjo pasakyti, taip pat ir kai buvo iÅ¡kviestas pas tyrÄjÄ . Tik advokatÄs dÄka pradÄjo atkurti įvykius, paaiÅ¡kÄjo, kad visas sutartis buvo palikÄs Sankt Peterburge. Jis net neprisiminÄ, kad tokios sutartys buvo, nes jam buvo labai blogai, vartojo vaistus su alkoholiu.
Ä®vykio metu viskas atrodÄ Ä¯tikinama, jis tikÄjosi, kad apÅ¡iltinimo vata bus pristatyta, norÄjo iÅ¡gelbÄti savo įmonÄ (t. 5, b.l. 140-142). ApeliacinÄs instancijos teisme K. P. parodÄ, kad iÅ¡ bendrovÄs sÄ skaitos iÅ¡grynintus pinigus jis laikÄ pas save, atsiskaitymams objektuose reikÄjo grynųjų pinigų. BendrovÄje susidarius sunkiai situacijai, kartu su kitu bendrovÄs akcininku I. K. nusprendÄ gelbÄti įmonÄ ir ieÅ¡koti užsakymų Maskvoje. IÅ¡ iÅ¡grynintų pinigų apie 30 000 Lt jis nusiveÅ¾Ä Ä¯ MaskvÄ , kitÄ dalį paskolino draugas iÅ¡ Sankt Peterburgo, nes visÄ sumÄ vežtis bijojo, po to tuos pinigus draugui grÄ Å¾ino iÅ¡ savo asmeninių ir bendrovÄs pinigų.
Sutartį dÄl apÅ¡iltinimo vatos tiekimo pasiraÅ¡Ä, nes tai buvo naudinga jų įmonei, tas žmogus pasakojo, kad jo įmonÄ atlieka daug statybos darbų, turi galimybÄ Ä¯darbinti jų bendrovÄs darbuotojus, gauti jiems darbo vizas. Nors jam kÄlÄ abejonių tai, kad susitikimai dÄl sandorio vyksta kavinÄje, o ne ofise, kad neduoda savo telefono numerio, elektroninio paÅ¡to adreso, bet jis savo kalbomis, rodomais statybų objektais jį įtikino, nuolat kartojo, kad norinÄių yra labai daug.
Be to, Rusijoje buvo tokia praktika, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o avansinis mokÄjimas sudarant sandorį yra Å¡imtaprocentinis, jis tai žinojo, todÄl ir vežÄsi visÄ sumÄ . Tas žmogus rodÄ jam plastikinÄ kortelÄ, panaÅ¡iÄ Ä¯ Lietuvoje galiojanÄiÄ asmens tapatybÄs kortelÄ, kurioje buvo nurodyta vardas, pavardÄ, gimimo data, sumokÄjus pinigus, iÅ¡raÅ¡Ä kasos pajamų orderį. GrįžÄs į LietuvÄ , sudarytÄ sutartį ir kvitÄ , patvirtinantį pinigų sumokÄjimÄ , parodÄ I.
K. . Buhalterei Å¡ių dokumentų nepateikÄ, nes, kol prekÄs negautos, turÄjo juos turÄti su savimi. Kai prekÄs nebuvo pristatytos, jis vyko į MaskvÄ , važinÄjo per tuos objektus, kuriuos jam rodÄ tas vyriÅ¡kis, taÄiau ten jam paaiÅ¡kino, kad tokio asmens nÄra ir nebuvo. SupratÄs, kad jį apgavo, puolÄ Ä¯ depresijÄ , alkoholizmÄ , todÄl ir nepateikÄ dokumentų bankroto administratoriui, jie liko pas draugus Sankt Peterburge. Be to, 2010 m. Sankt Peterburge įvyko avarija, kurioje žuvo žmogus, dÄl atliekamo ikiteisminio tyrimo kurį laikÄ jis turÄjo likti Rusijoje.
Kai sužinojo, kad iÅ¡ jo praÅ¡oma priteisti didelÄ sumÄ , kad areÅ¡tuojamas turtas, įmonÄ perduota bankroto administratoriui ir viskas parduodama, pasidarÄ dar blogiau. Tada jis grįžo į LietuvÄ , dar vyko pas bankroto administratorių, bandÄ kalbÄtis. PrasidÄjus bankroto procedÅ«rai, jis savo asmeninio turto turÄjo, tai buvo butas, sodas, tÄvų žemÄ, Å¡io turto jis neslÄpÄ, turtas buvo areÅ¡tuotas KlaipÄdos apygardos teismo. 2011 m. pasiskolinÄs pinigų iÅ¡ uoÅ¡vÄs ir pardavÄs žemÄs sklypÄ , 90 000 Lt žalÄ atlygino.
Jis pats nÄra teisininkas, iÅ¡ pradžių neturÄjo gynÄjo, po to gynÄja nepateikÄ dokumentų ir gavosi taip, kaip gavosi.
2. Liudytojos A. G. P., UAB âIâ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterÄs parodymais, kad įmonÄs verslas sekÄsi neblogai, vadovai I. K. ir K. P. buvo sÄ Å¾iningi, mokÄjo mokesÄius, gerai sutarÄ su darbuotojais, taÄiau nenumatÄ galimybÄs, kad nesÄ Å¾iningi gali bÅ«ti partneriai, UAB âGargždų statybaâ nesumokÄjo 100 000 Lt, prasidÄjo krizÄ, skolos kaupÄsi, susidarÄ apie 300000 Lt. Tiek I. K. , tiek K. P. turÄjo bankines korteles, ji pinigų judÄjimÄ matydavo atsispausdinusi iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ banko. Susidariusi sudÄtinga situacija dÄl krizÄs reikalavo atsiskaityti grynais pinigais ir ji kaip buhalterÄ nematÄ tame nieko blogo. Apie K. P. iÅ¡vykimÄ Ä¯ RusijÄ jai nebuvo žinoma, sutartis su Rusijos bendrove jai nebuvo pateikta. Turimus bendrovÄs dokumentus ji perdavÄ bankroto administratoriui (t. 5, b.l. 142).
3. Liudytojo A. P. , UAB âIâ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus parodymais, kad KlaipÄdos apygardos teismas 2009-05-22 nutartimi UAB âIâ (duomenys pakeisti) iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ , o 2011-06-01 teismas priÄmÄ sprendimÄ dÄl įmonÄs veiklos pabaigos, įmonÄ iÅ¡registruota iÅ¡ Ä®monių registro ir jos veikla baigta. IÅ¡kÄlus bankroto bylÄ Ä¯monÄs vadovas privalo perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtÄ . Å iuo konkreÄiu atveju įmonÄs dokumentus perdavÄ I.
K. ir buhalterÄ. Sutartis su Rusijos bendrove jam pateikta nebuvo, įmonÄs įsiskolinimas kreditoriams buvo daugiau nei 300000 Lt. Jis pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį K. P. dÄl 90222,24 Lt žalos atlyginimo ir KlaipÄdos apygardos teismas 2009 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu priteisÄ Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ K. P. , sprendimas įsiteisÄjo. Jis neklausinÄjo, kur buvo panaudoti iÅ¡ sÄ skaitos paimti pinigai, tiesiog pateikÄ ieÅ¡kinį. K. P. ir I. K. žadÄjo skolas grÄ Å¾inti, taÄiau tuo viskas ir baigÄsi (t. 5, b.l. 142-143).
4. Liudytojos L. T. parodymais, kad K. P. yra senas jų Å¡eimos draugas. 2009 metų pradžioje ji K. P. paskolino 27000 eurų. Tuo metu K. P. dirbo Maskvoje, turÄjo kažkokį verslÄ ir tam buvo reikalingi pinigai, sakÄ, kad yra kažkoks pelningas užsakymas. Tuos pinigus ji veÅ¾Ä K. P. į MaskvÄ , skolino 1-2 mÄnesių terminui. Pinigus K. P. grÄ Å¾ino pakankamai greitai, per kelis kartus. Kai K. P. atvyko pas juos į Sankt PeterburgÄ 2009 m. kovo mÄn. pabaigoje ar balandžio mÄn. pradžioje ir atveÅ¾Ä paskutinÄ pinigų sumÄ , buvo labai keistas, sugniuždytas, vartojo daug alkoholio, gal ir kažkokius raminamuosius vaistus.
TÄ kartÄ jie ir sužinojo, kad jam atsitiko nelaimÄ. PraÄjus nemažai laiko K. P. jai paskambino ir paklausÄ, ar nepaliko juodo aplanko. Ji apžiÅ«rÄjo sÅ«naus kambarį, kuriame K. P. gyveno, kai sveÄiavosi jų namuose, ir rado tÄ aplankÄ . MatÄ, kad tame aplanke buvo sutartis su statybos įmone ir kvitai, tai ta pati sutartis, kuri yra byloje. Žino, kad K. P. raÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ Maskvos policijai, jos vyras dar padÄjo tÄ pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡yti (t. 5, b.l. 148-149).
5. Liudytojo I. K. parodymais, kad 2007 m. kartu su K. P. įkÅ«rÄ statybų bendrovÄ, abu turÄjo po 50 procentų akcijų ir buvo lygiateisiai akcininkai. Jis pats buvo direktorius, o K. P. â gamybos direktorius, sudarydavo sÄ matas, ieÅ¡kojo klientų. IÅ¡ banko buvo paÄmÄ dvi korteles jo ir K. P. vardu. Jie vienas kitu pasitikÄjo, neklausdavo, kai reikÄdavo pasiimti pinigų, toks buvo žodinis jų susitarimas, žinojo, kad pinigų neleidžia sau, o sumokÄti už medžiagas ir darbuotojams už darbÄ .
IÅ¡ pradžių viskas Äjosi gerai, taÄiau 2008 metų pabaigoje prasidÄjo sunkumai, nes buvo trys objektai ir niekas nenorÄjo atsiskaityti, skola buvo apie 250 000 Lt. Pinigus iÅ¡grynindavo, nes objektuose reikÄdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, be to, nuo sÄ skaitos bet kada galÄjo pinigus nuraÅ¡yti âSodraâ ir jie liktų be pinigų, taigi tokiu bÅ«du apsidrausdavo, kad bÅ«tų lÄšų apyvartai. Ä® RusijÄ ieÅ¡koti užsakovų jie vyko pakaitomis. K. P. į MaskvÄ ieÅ¡koti užsakovų statyboms vyko kelis kartus.
GrįžÄs 2009 m. sausio mÄnesį jis sakÄ, kad susipažino su žmogumi, kuris pažadÄjo įdarbinti žmones ir pasiÅ«lÄ pirkti izoliacines apÅ¡iltinimo medžiagas. Jų kaina buvo gera ir jiems apsimokÄjo parsivežus jÄ parduoti. Sutartį K. P. jam rodÄ, kai jau buvo sumokÄjÄs pinigus, tai ta pati sutartis ir kvitas, kurie yra byloje. Jis daug į tai nesigilino, nes pasitikÄjo K. P. . Po to K. P. dar kartÄ važiavo į MaskvÄ ir pasakÄ, kad nebesuranda to žmogaus, pradÄjo gerti, su juo sunku buvo susikalbÄti.
Jis sakÄ, kad yra visi popieriai, kad parveÅ¡ į LietuvÄ , kad dar gaus objektų, bet grįžo be bendrovÄs ir be savo pinigų. IÅ¡ bendrovÄs K. P. paÄmÄ apie 100 000 Lt, juos jis kaupÄ ir dar turÄjo Å¡eimos pinigų, kuriuos panaudojo (t. 6, b.l. 11-12).6. Liudytojo S. T. parodymais, kad jis yra RAB âStrojPraimâ generalinis direktorius ir vienintelis steigÄjas, bendrovÄs adresas visuomet buvo Malyj Sucharevskio skg. 9, past.
1. Jo įmonÄ prekyba mineraline vata fasadų apÅ¡iltinimui niekuomet neužsiÄmÄ, A. B. S. įmonÄje niekada nedirbo. Sudaryti sutartis bendrovÄs vardu, iÅ¡raÅ¡yti kvitus, naudotis įmonÄs spaudu teisÄ turi tik jis pats. Niekas kitas to nedaro ir be jo žinios negali padaryti. UAB âIâ (duomenys pakeisti) jis nežino, jokios sutartys su Å¡ia bendrove nebuvo pasiraÅ¡ytos ir nebuvo iÅ¡raÅ¡yti jokie kvitai (t. 3, b.l. 179-187), iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų K. P. neatpažino (t. 3, b.l. 171-178).7. 2011-03-16 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/25, kuria nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-12-15 iki 2008-11-30 atskaitingas asmuo UAB âIâ (duomenys pakeisti) gamybos direktorius K.
P. iÅ¡ UAB âIâ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos gavo iÅ¡ viso 104418,69 Lt bei iÅ¡ bendrovÄs kasos gavo 2500 Lt, taÄiau atsiskaitÄ tik už 16696,45 Lt panaudojimÄ ir nepagrindÄ apskaitos dokumentais 90222,24 Lt avansinių iÅ¡mokÄjimų Å«kio iÅ¡laidoms panaudojimo (t. 3, b.l. 66-126).8. 2011-03-16 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-3/25 pateikusios specialistÄs V. B. paaiÅ¡kinimais teisiamojo posÄdžio metu, kad tiriant UAB âIâ (duomenys pakeisti) buhalterinÄ apskaitÄ buvo nustatyta, jog K.
P. nepagrindÄ apskaitos dokumentais 90222,24 Lt panaudojimo. Pagal tyrimui pateiktus tiriamojo laikotarpio dokumentus komercijos direktoriui K. P. 46 atvejais iÅ¡ banko sÄ skaitos ir 1 atveju iÅ¡ kasos iÅ¡mokÄti avansiniai mokÄjimai Å«kio iÅ¡laidoms, iÅ¡ viso per tÄ laikotarpį - 106918,69 Lt, o komercijos direktorius K. P. dokumentais, PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kasos pajamų orderiais ir kitais dokumentais pagrindÄ 16696,45 Lt avansinius mokÄjimus, bet nepateikÄ dokumentų dÄl 90222,24 Lt gauto avanso.
IÅ¡ banko sÄ skaitos K. P. pinigus ÄmÄ Ä¯vairiomis sumomis. Byloje esantį kvitÄ apie sumokÄtus pinigus (t. 5, b.l.
36) K. P. turÄjo pateikti buhalterei, nes yra paÄmÄs avansÄ . Tirdama bendrovÄs Å«kinÄ veiklÄ , ji tokio dokumento nerado. Å is dokumentas yra tinkamas, tik jis turÄjo bÅ«ti įtrauktas į avansinÄ apyskaitÄ . Vadovai turi nustatyti, per kokį laikotarpį atskaitingi asmenys turi atsiskaityti, kasos taisyklÄse yra nurodyta, kad tai turi bÅ«ti daroma ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per mÄnesį (t. 6, b.l. 4).9. 2009-01-19 prekių, t. y. 8196 m2 mineralinÄs vatos fasadų apÅ¡iltinimui âRokvolâ, tiekimo sutartimi Nr. 06/2009, sudaryta tarp RAB âSTROJPRAIMâ, atstovaujamos generalinio direktoriaus A.
B. S. , ir UAB âIâ (duomenys pakeisti), atstovaujamos vykdanÄio direktoriaus K. P. , bei kvitu prie 2009-01-19 kasos pajamų orderio Nr. 19/01, patvirtinanÄiu, jog K. P. sutarties Nr. 06/2009 sudarymo dienÄ sumokÄjo visÄ sutartyje nurodytÄ prekių kainÄ (t. 5, b.l. 33-36, 41-43, 45). Ä®vertinÄs pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas konstatavo, kad byloje nÄra surinkta duomenų, patvirtinanÄių, jog K. P. iÅ¡ bendrovÄs gautus 90222,24 Lt pasisavino, taip pat, kad bylos duomenimis nepaneigta K.
P. versija, jog Å¡iuos pinigus jis sumokÄjo pagal 2009-01-19 prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 RAB âSTROJPRAIMâ generaliniu direktoriumi A. B. S. prisistaÄiusiam asmeniui, turÄjusiam tiekti jo bendrovei mineralinÄ vatÄ fasadų apÅ¡iltinimui, taÄiau pastarojo buvo apgautas. NustatÄs tokias įvykio aplinkybes, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad jos neatleidžia K. P. nuo baudžiamosios atsakomybÄs už patikÄto turto iššvaistymÄ , kadangi bendrovÄs pinigus jis sumokÄjo neatsakingai, be to, nepateikÄ Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinanÄių dokumentų buhalterei, o vÄliau â ir bendrovÄs bankroto administratoriui.
DÄl K. P. veiksmų, pasireiÅ¡kusių pinigų sumokÄjimu tretiesiems asmenims, iÅ¡mokÄtų piniginių sumų grÄ Å¾inimas į bendrovÄs sÄ skaitÄ tapo neįmanomas, o pats kaltinamasis savo noru iššvaistytų pinigų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, todÄl vien civilinÄje teisÄje numatytomis teisinÄmis priemonÄmis pažeistos teisÄs negali bÅ«ti atkurtos. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi pirmiau aptartus pirmosios instancijos teismo posÄdyje iÅ¡tirtus bei nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat nuteistojo K.
P. parodymus, duotus apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu, bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus â KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2009-10-21 nutartimi K. P. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių â turto areÅ¡to panaikinimo, BUAB âIâ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. 2013-11-18 pažymÄ apie K. P. 90222,24 Lt skolos realizavimÄ V. J. bei 2011-08-04 V. J. pareiÅ¡kimÄ antstoliui V. D. dÄl pilno atsiskaitymo (t. 6, b.l. 33-36), konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai nustatÄ K.
P. užimamų pareigų pagrindu patikÄtų UAB âIâ (duomenys pakeisti) priklausanÄių piniginių lÄšų â 90222,24 Lt praradimo aplinkybes, kurios pasitvirtino paties K. P. , liudytojų I. K. , L. T. parodymais bei K. P. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais dokumentais â2009-01-19 prekių tiekimo sutartimi Nr. 06/2009 bei kvitu prie 2009-01-19 kasos pajamų orderio Nr. 19/01, taÄiau nepagrįstai konstatavo, jog nustatyti K. P. veiksmai sudaro BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄtį, nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados nepagrindžia K.
P. baudžiamosios atsakomybÄs dÄl jam patikÄto didelÄs vertÄs svetimo turto iššvaistymo. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybÄ tam, kas iššvaistÄ jam patikÄtÄ ar jo žinioje buvusį didelÄs vertÄs svetimÄ turtÄ . Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikÄtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisÄtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikÄtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisÄtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.
Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams â bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybÄ už kaltininkui patikÄto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinÄs teisÄs iššvaistymÄ atsiranda tada, kai jis neteisÄtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Turto iššvaistymas gali bÅ«ti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyÄia, taip pat dÄl neatsargumo. Esant tiesioginei tyÄiai kaltininkas supranta, kad neteisÄtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikÄtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisÄtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyÄiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumÄ ir numatydamas turtinÄ Å¾alÄ , kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, taÄiau sÄ moningai leidžia jai kilti. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011 ir kt.).
Bylos duomenimis, K. P. inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB âIâ (duomenys pakeisti) akcininkas (jam priklausÄ 50 % bendrovÄs akcijų, kita akcijų dalis priklausÄ bendrovÄs direktoriui (vienasmeniam valdymo organui) I. K. (t. 1, b.l. 43-44, 45, 46-59) ir dirbo UAB âIâ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi (t. 3, b.l. 95-96, 97). Užimamų pareigų pagrindu jam buvo patikÄtos UAB âIâ (duomenys pakeisti) piniginÄs lÄÅ¡os, kurias jis įvairiomis sumomis iÅ¡grynino iÅ¡ bendrovÄs banko sÄ skaitos, o 2009-01-19 pagal pasiraÅ¡ytÄ prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 jam patikÄtas bendrovei priklausanÄias pinigines lÄÅ¡as â 90222,24 Lt perleido treÄiajam asmeniui, t.y.
RAB âSTROJPRAIMâ generaliniu direktoriumi A. B. S. prisistaÄiusiam asmeniui, kuris sutartyje nurodytų prekių, t.y. mineralinÄs vatos fasadų apÅ¡iltinimui, UAB âIâ (duomenys pakeisti) nepateikÄ ir sumokÄtų pinigų negrÄ Å¾ino, dÄl to bendrovei buvo padaryta 90222,24 Lt dydžio turtinÄ Å¾ala. TaÄiau teisÄjų kolegija pažymi, jog vien patikÄto turto perleidimo tretiesiems asmenims fakto nepakanka konstatuoti, jog buvo padarytas turto iššvaistymo nusikaltimas. Kaip jau minÄta, vienas esminių turto iššvaistymo požymių yra tai, kad kaltininkas jam patikÄtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ perleidžia neteisÄtai, t.y. nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos, neteisÄtai pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.
Kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų K. P. , taip pat liudytojais Å¡ioje byloje apklaustų UAB âIâ (duomenys pakeisti) direktoriaus I. K. bei bendrovÄs vyr. buhalterÄs A. G. P. parodymų, duotų teisiamojo posÄdžio metu, taip pat nuteistojo K. P. parodymų apeliacinÄs instancijos teisme, bendru UAB âIâ (duomenys pakeisti) vadovų bei akcininkų, t.y. I. K. ir K. P. , sutarimu, kiekvienam iÅ¡ jų buvo iÅ¡duotos banko mokÄjimo kortelÄs ir pastarieji turÄjo teisÄ naudoti UAB âIâ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitoje esanÄius pinigus Å¡ios bendrovÄs reikmÄms. 2008 metais, prasidÄjus ekonominei krizei, įmonÄje nusistovÄjo tokia praktika, jog pinigai buvo iÅ¡gryninami statybinių medžiagų pirkimui bei atsiskaitymui už atliktus darbus su bendrovÄs objektuose dirbanÄiais darbuotojais, o iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai pateikiami bendrovÄs buhalterei.
Kadangi bendrovÄ turÄjo skolininkų, kurie vengÄ atsiskaityti, be to, ekonominÄs krizÄs sÄ lygomis sumažÄjo užsakymų, vÄlgi bendru įmonÄs akcininkų sutarimu buvo nutarta ieÅ¡koti užsakymų ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos rinkoje, tam tikslui buvo kaupiami iÅ¡ bendrovÄs banko sÄ skaitos įvairiomis sumomis iÅ¡gryninti pinigai, kuriuos vÄliau K. P. kartu su savo asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir sumokÄjo pagal minÄtÄ prekių tiekimo sutartį. Å ios aplinkybÄs rodo, jog K. P. bendrovei priklausanÄias pinigines lÄÅ¡as iÅ¡ bendrovÄs sÄ skaitos iÅ¡grynino ir jas vežÄsi į RusijÄ , siekiant sudaryti įmonei pelningus sandorius, su kito bendrovÄs akcininko bei vadovo I.
K. žinia ir jo pritarimu, taigi, faktiÅ¡kai veikÄ nevirÅ¡ydamas jam suteiktų įgaliojimų bendrovei priklausanÄiam turtui. Bendrovei priklausanÄius pinigus K. P. perleido treÄiajam asmeniui pagal bendrovÄs vardu sudarytÄ prekių tiekimo sutartį, kas iÅ¡ esmÄs taip pat yra teisÄtas veiksmas. Tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog sudaryta sutartis prieÅ¡taravo bendrovÄs interesams, buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįsta ar nelogiÅ¡ka, byloje taip pat nÄra. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ liudytojo I.
K. parodymų, toks sandoris įmonei buvo naudingas ir tuo atveju, jei kita sutarties Å¡alis bÅ«tų buvusi sÄ Å¾ininga, bÅ«tų atneÅ¡Äs pelnÄ . Apygardos teismas, nuosprendyje konstatuodamas nustatytų K. P. nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, nurodÄ, kad K. P. bendrovÄs pinigus sumokÄjo neatsakingai â pasikliovÄ nepažįstamu asmeniu, patikÄjo, jog sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį, nepatikrino, ar firma, su kuria sudaro sutartį ir kurios atstovui moka pinigus, tikrai egzistuoja, negavo iÅ¡ asmens, prisistaÄiusio firmos vadovu, jo anketinių duomenų ir nepatikimam asmeniui sumokÄjo visus svetimus pinigus į priekį, neturÄdamas garantijų, jog prekÄs pasieks jo bendrovÄ, o supratÄs, kad yra apgautas, nepristatÄ nesÄkmingo sandorio dokumentų bendrovÄs buhalterei, o vÄliau â ir bendrovÄs bankroto administratoriui.
TaÄiau teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad sandoris buvo sudaromas užsienio valstybÄje, kurioje K. P. ieÅ¡kojo galimybių vystyti verslÄ ir tuo paÄiu naujų pažinÄių, galinÄių padÄti tai padaryti. Be to, pasak K. P. , o byloje nÄra jo parodymus paneigianÄių duomenų, Rusijoje veikianÄios statybos bendrovÄs vadovo vardu prisistatÄs asmuo sudarÄ patikimo verslininko įvaizdį, rodÄ jam tiek asmens dokumentus, tiek statybos objektus, tiek jau atliktų darbų nuotraukas.
Kaip matyti iÅ¡ K. P. pateiktos prekių tiekimo sutarties, Å¡iame dokumente buvo nurodyta ne tik Rusijos įmonÄ atstovaujanÄio asmens pavardÄ, bet ir jo atstovaujamos įmonÄs pavadinimas, adresas, banko sÄ skaitos numeris ir kiti rekvizitai, sutartį bendrovÄs vadovu prisistatÄs asmuo patvirtino antspaudu, iÅ¡raÅ¡Ä pinigų sumokÄjimÄ patvirtinantį kvitÄ , kurį taip pat patvirtino bendrovÄs antspaudu. PažymÄtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių dokumentų, gautų vykdant teisinÄs pagalbos praÅ¡ymÄ , paminÄtoje prekių tiekimo sutartyje nurodyta įmonÄ iÅ¡ tiesų buvo veikianti, jos buveinÄ yra bÅ«tent sutartyje nurodytu adresu (t. 3, b.l. 156-168), todÄl net jei K.
P. ir bÅ«tų pasidomÄjÄs, ar tokia įmonÄ egzistuoja, kaip kad nuosprendyje nurodÄ apygardos teismas, Å¡iuo konkreÄiu atveju tai vargu ar bÅ«tų kÄ nors pakeitÄ. Be abejo, nustatyti K. P. veiksmai sudarant sutartį su nepažįstamu asmeniu ir iÅ¡ anksto apmokant visÄ sutarties kainÄ nustatytomis aplinkybÄmis â ne bendrovÄs ofise, o kavinÄje, nepareikalavus įmonÄs registracijos bei Å¡iÄ Ä¯monÄ atstovaujanÄio asmens tapatybÄs dokumentų kopijų, buvo pakankamai rizikingi, taÄiau vien tai, teisÄjų kolegijos nuomone, dar nereiÅ¡kia, kad dÄl tokių K.
P. veiksmų turi bÅ«ti sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybÄs klausimas. Tas pas pasakytina ir apie tÄ aplinkybÄ, kad K. P. sudarytos sutarties bei pinigų sumokÄjimo kvito laiku nepateikÄ bendrovÄs buhalterei ir bankroto administratoriui. Juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ liudytojo I. K. parodymų, iÅ¡ karto po sutarties sudarymo ir pinigų sumokÄjimo grįžÄs į LietuvÄ K. P. supažindino jį su minÄta sutartimi ir pinigų sumokÄjimÄ patvirtinanÄiu kvitu, taigi, informavo bendrovÄs vadovÄ apie jam patikÄtų pinigų panaudojimÄ bendrovÄs reikmÄms.
Nors minÄti dokumentai nebuvo pateikti bendrovÄs buhalterei, o vÄliau bendrovÄs bankroto administratoriui, taÄiau K. P. paaiÅ¡kino, kad sutartį bei pinigų sumokÄjimÄ patvirtinantį kvitÄ jis privalÄjo turÄti su savimi kaip dokumentÄ , patvirtinantį jo bendrovÄs teisÄ gauti mineralinÄ vatÄ , kuriÄ Rusijos įmonÄ turÄjo atgabenti į LietuvÄ . Å iuos dokumentus jis taip pat vežÄsi į MaskvÄ , kai sutartu laiku nesulaukÄs prekių bandÄ surasti mineralinÄ vatÄ turÄjusiÄ tiekti įmonÄ, o kai suprato, kad buvo apgautas, puolÄ Ä¯ neviltį, ÄmÄ piktnaudžiauti alkoholiu, susirgo depresija ir dÄl tokios savo bÅ«senos visus dokumentus paliko Sankt Peterburge, savo draugų namuose, todÄl nei bendrovÄs buhalterei, nei bankroto administratoriui savo laiku jų nepateikÄ.
Be to, pažymÄtina ir tai, kad apygardos teismo nustatytomis aplinkybÄmis, t.y. konstatavus, kad K. P. su jam patikÄtais pinigais pasielgÄ neatsakingai, pasikliovÄ nepažįstamu asmeniu užsienio valstybÄje ir patikÄjo, jog sudaro tikrÄ prekių tiekimo sutartį, galÄtų bÅ«ti sprendžiamas nebent K. P. atsakomybÄs už turto iššvaistymÄ dÄl neatsargumo klausimas, nes jokių duomenų, patvirtinanÄių pirmiau aptartoms apygardos teismo nustatytoms aplinkybÄms prieÅ¡taraujanÄiÄ to paties teismo iÅ¡vadÄ dÄl K.
P. netiesioginÄs tyÄios iššvaistant jam patikÄtÄ turtÄ , t.y. kad sudarydamas prekių tiekimo sutartį ir bendrovÄs pinigais iÅ¡ anksto apmokÄdamas visÄ sutarties kainÄ , jis suprato, kad neteisÄtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikÄtÄ UAB âIâ (duomenys pakeisti) priklausantį turtÄ , numatÄ, kad dÄl tokių jo veiksmų bendrovÄ neteks turto ir sÄ moningai leido tokioms pasekmÄms kilti, byloje nÄra. Kita vertus, sprendžiant dÄl K. P. atsakomybÄs už jo veiksmais sukeltas pasekmes, t.y.
UAB âIâ (duomenys pakeisti) padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , teisÄjų kolegijos vertinimu, reikÅ¡mingos yra kitos aplinkybÄs. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymÄjo, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisÄtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti paÄiÄ griežÄiausiÄ priemonÄ â kriminalinÄ bausmÄ. TodÄl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia sprÄsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisÄs pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonÄmis (administracinÄmis, drausminÄmis, civilinÄmis sankcijomis ar visuomenÄs poveikio priemonÄmis ir pan.).
Be to, Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinÄs valstybÄs principÄ , yra konstatavÄs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybÄ už teisÄs pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinÄs priemonÄs turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinÄje visuomenÄje ir tinkamos siekiamiems teisÄtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.
Konstituciniu teisinÄs valstybÄs principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisÄ, Å¡is principas įpareigoja teisÄ taikanÄias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisÄs principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriÄio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsÄjo 29 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonÄs, kad tiek baudžiamosios teisÄs paskirtis, tiek ir bendrieji teisÄs principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinÄs praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginÄus taikomos baudžiamosios teisÄs normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013 ir kt.) Lietuvos AukÅ¡Äiausiais Teismas savo nutartyse taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kai uždarosios akcinÄs bendrovÄs vadovas (Å¡iuo atveju K.
P. veikÄ kaip bendrovÄs vadovo įgaliotas asmuo) padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas âiÅ¡oriniuoseâ santykiuose, jam taikytina civilinÄ atsakomybÄ pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86â2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (kasacinÄs nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Kasacinio teismo praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinÄs prievolÄs nevykdymu, svarbiomis aplinkybÄmis, rodanÄiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kiek kaltinamas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisÄ civilinio proceso priemonÄmis.
Jei kreditoriaus teisÄs atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dÄl sÄ moningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengÄ civilinių teisinių santykių ribas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-191/2012 ir kt. ). Å iuo konkreÄiu atveju baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad KlaipÄdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal BUAB âIâ (duomenys pakeisti) ieÅ¡kinį K. P. dÄl nuostolių atlyginimo priteisimo ir nustatÄs, jog K.
P. neperdavÄ bankroto administratoriui iÅ¡ įmonÄs iÅ¡imtų piniginių lÄšų ir nepateikÄ Ä¯rodymų, kur panaudoti pinigai, 2009 m. lapkriÄio 24 d. sprendimu iÅ¡ K. P. priteisÄ 90222,24 Lt nuostolių atlyginimo bankrutuojanÄiai UAB âIâ (duomenys pakeisti) bei iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti 2009-10-21 to paties teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. K. P. priklausanÄio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, jam priklausianÄių piniginių lÄšų, nevirÅ¡ijanÄių ieÅ¡kinio sumos, t.y. 90222,24 Lt, areÅ¡tÄ (t. 1, b.l. 2-3, t. 6, b.l. 33-34).
Byloje nÄra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad K. P. iki minÄto teismo sprendimo priÄmimo ar po to bÅ«tų slapstÄsis ar slÄpÄs, naikinÄs ar atlikÄs kokius nors kitus neteisÄtus veiksmus su turtu, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ BUAB âIâ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pastarasis su juo bendravo, pripažino padarytÄ Å¾alÄ ir žadÄjo jÄ atlyginti. Taip pat K.
P. pats ieÅ¡kojo jį apgavusio asmens, kreipÄsi į Rusijos Federacijos teisÄsaugos institucijas, siekdamas atgauti prarastas bendrovÄs lÄÅ¡as. Be to, kaip matyti iÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateiktos KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, BUAB âIâ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. 2013-11-18 pažymos bei 2011-08-04 V. J. pareiÅ¡kimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ K. P. pagal KlaipÄdos apygardos teismo 2009-11-24 sprendimÄ vykdanÄiam antstoliui V. D. , 2011-01-05 BUAB âIâ (duomenys pakeisti) kreditorių susirinkimo 2010-10-25 sprendimo pagrindu bendrovei priklausanti reikalavimo teisÄ Ä¯ 90222,24 Lt nuostolių atlyginimo iÅ¡ K.
P. pagal minÄtÄ KlaipÄdos apygardos teismo 2009-11-24 sprendimÄ buvo perleista V. J. , o 2011-08-04 K. P. , sumokÄdamas 90222,24 Lt, pilnai atsiskaitÄ su V. J. . Taigi, K. P. veiksmais bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo klausimas faktiÅ¡kai buvo iÅ¡sprÄstas ir bendrovÄs pažeistos teisÄs buvo atkurtos civilinÄmis teisinÄmis priemonÄmis dar ikiteisminio tyrimo metu, iki praneÅ¡imo K. P. apie įtarimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (t. 5, b.l. 26-27). TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o taip pat ir apygardos teismas Å¡ių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su civilinio proceso tvarka priimto teismo sprendimo vykdymo proceso eiga, netyrÄ ir nevertino, todÄl padarÄ nepagrįstÄ ir tikrovÄs neatitinkanÄiÄ iÅ¡vadÄ , kad vien civilinÄje teisÄje numatytomis teisinÄmis priemonÄmis pažeistos UAB âIâ (duomenys pakeisti) teisÄs negali bÅ«ti atkurtos.
Esant tokioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas K. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog K. P. veiksmai, kuriais jis užimamų pareigų pagrindu jam patikÄtas UAB âIâ (duomenys pakeisti) pinigines lÄÅ¡as 90222,24 Lt pagal 2009-01-19 prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 perleido treÄiajam asmeniui ir dÄl nesÄ Å¾iningų pastarojo veiksmų juos prarado, tuo padarydamas bendrovei 90222,24 Lt dydžio turtinÄ Å¾alÄ , savo pavojingumu peraugo civilinÄs atsakomybÄs lygį, o jo veiksmuose yra bÅ«tini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudÄties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todÄl jis pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ iÅ¡teisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
TeisÄjų kolegijai nusprendus, kad K. P. veikoje nÄra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudÄties, kiti jo gynÄjo apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti nesutikimo su skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu argumentai nenagrinÄjami ir nevertinami.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. lapkriÄio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.
įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: K. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).K. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ ( periodinį registravimÄ si policijos įstaigoje) panaikinti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Kolegijos pirmininkas                                                     SvajÅ«nas Knizleris TeisÄjai                                                                  AudronÄ KartanienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Linas Å iukÅ¡ta