2016-02-08 Nr. AB-3294-3-63-3-01425-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-158-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01425-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei R. M. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. M. (toliau – ir atsakovė): 1) 176,07 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 2) 202,88 Lt vietinės rinkliavos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.

Prašyme nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai – priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. M. 176,07 Lt arba 51 Eur vietinės rinkliavos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 17,93 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), nuosavybės teise nuo 2005 m. sausio 31 d. priklauso atsakovei (b. l. 14-15).

Mokėtina vietinė rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto plotą ir paskirtį, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.

Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais, taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. M. 171,35 Lt (49 Eur) vietinės rinkliavos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (b. l. 12-15) nustatyta, kada atsakovei R. M. nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. nuosavybės teise priklausė gyvenamosios (butų) paskirties 11,85 kv. m bendro ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog būtent laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo ją mokėti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. (b. l. 3) ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas pareiškėjui vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už ketvirčius, įeinančius į laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas (už 2009 metų IV ketvirtį pasibaigė po 2014 spalio 15 d.), todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį nepagrįstas.

Už likusį laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovei vietinė rinkliava turėjo būti paskaičiuota taip: atsakovei priklausančio buto plotas (11,85 kv. m) padaugintas iš metinio vietinės rinkliavos dydžio (3,44 Lt už 1 kv. m) ir padaugintas iš laikotarpio (3 metai), t. y. 122,29 Lt (11,85x3,44x3), o už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. (t. y. 1 metai 149 dienos arba 1,408 metų) 49,06 Lt (11,85x2,94x1,408), iš viso 171,35 Lt (122,29+49,06). Pagal KRATC pažymą (b. l. 10) atsakovė už minėtą nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. apmokestinta 171,88 Lt (41,00+40,76+40,76+34,84+14,52). Teismas pastebėjo, kad nežymus skirtumas atsirado dėl to, kad dalimis apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžiai buvo apvalinami iki litų (iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal Nuostatų 20 punktą), o vėliau – iki centų (nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Nuostatų 22 punktą) bei dėl to, kad pareiškėjas vietinę rinkliavą nepagrįstai apskaičiavo už laikotarpį iki 2014 m. gegužės 31 d., o ne iki 2014 m. gegužės 29 d. Remdamasis prieš tai išdėstytu, teismas sprendė, jog pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už minėtą nekilnojamojo turto objektą yra pagrįstas tik dalyje dėl 171,35 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d., o kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas KRATC su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu ir 2014 m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Mano, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, neteisingai vadovavosi MAĮ nuostatomis dėl senaties taikymo. Pažymi, kad bendruosius senaties terminus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Taigi MAĮ nustato sutrumpintą priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas KRATC prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. M.: 1) 176,07 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 2) 202,88 Lt vietinės rinkliavos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai – priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. M. 176,07 Lt arba 51 Eur vietinės rinkliavos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. papildomu sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. M. 171,35 Lt (49 Eur) vietinės rinkliavos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje nustatyta, jog atsakovei nuo 2005 m. sausio 31 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Atsakovei taip pat nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, ir netinkamu Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymu. Pareiškėjas sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu, apeliaciniame skunde ginčija tik Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą aptartu aspektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Visgi pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d., t. y. 202,35 Lt vietinės rinkliavos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptarė iki tol egzistavusią praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pažymėjo, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu – ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Taigi 202,35 litų perskaičiuojant į eurus gaunama 58,60 eurų suma, kuri ir priteistina.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas ir 2014 m. lapkričio 28 d. papildomas sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 58,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir 2014 m. lapkričio 28 d. papildomą sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės R. M. 58,60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 29 d.

Kitą 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir 2014 m. lapkričio 28 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan