2023-09-06 Nr. AB-17173-3-61-3-01791-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-434-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01791-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo E. G., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija, atsakovas) 2021 m. balandžio 29 d. raštą Nr. S-1330-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VTEK teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo spręsti pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. pranešimo (toliau – ir Pranešimas) priėmimo klausimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas Pranešimu VTEK prašė pripažinti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) vyriausioji specialistė (karjeros valstybės tarnautoja) E. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) atitinkamų straipsnių nuostatas bei už Įstatymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 533 straipsnį reikalavo surašyti jai administracinių nusižengimų protokolą. VTEK Sprendimu konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepažeidė Įstatymo nuostatų, tačiau tokią išvadą padarė net nepradėjusi tyrimo pagal pareiškėjo Pranešimą. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas nepradėti tyrimo neatitinka Sprendime nurodytų aplinkybių (faktinio pagrindo) ir jų pagrindu padarytų išvadų. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens elgesio nepradėti, tačiau Sprendime tuo pačiu pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens elgesio vertinimas, nors toks vertinimas galėjo būti atliekamas tik pradėjus tyrimą ir jį atlikus. Nurodyti Sprendimo trūkumai yra esminiai, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

2.2. Pareiškėjas Pranešimą motyvavo tuo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tik LAGK pirmininku paskirtą Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrą (politiką) Ž. P. ir LAGK pirmininko pavaduotoja paskirtą LAGK komisijos narę E. B. įvertino aukščiausiu balu – 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pati būdama karjeros valstybės tarnautoja, sprendė klausimus susijusius ne su fizinių asmenų atranka į pareigas LAGK, kaip vertino VTEK, bet su LAGK kaip juridinio asmens narių ir vadovybės vertinimu, formavimu bei paskyrimu, o vertino Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrą (politiką) Ž. P. ir LAGK komisijos narę E. B., kuri kiek žinoma dar yra ir trečiojo suinteresuoto asmens draugė. Šiuo atveju nebuvo deklaruoti interesai, kas privalėjo būti padaryta, o tokius pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą VTEK taip pat privalėjo tirti. Net nepradėjusi tyrimo VTEK netinkamai vertino faktines aplinkybes bei netinkamai taikė Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą vienų metų draudimą, kas taip pat sudaro pagrindą naikinti Sprendimą.

2.3. Pranešime buvo prašoma trečiajam suinteresuotam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolą, tačiau šio prašymo VTEK nenagrinėjo visiškai ir dėl šio prašymo nepasisakė, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas ir kaip neatitinkantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

2.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo privačių interesų apie priimtus sprendimus 2020 m. kovo 6 d. Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijoje (toliau – ir Atrankos komisija) nedeklaravo, o LAGK pradėjo dirbti nepraėjus vienų metų nuo sprendimų priėmimo, tiesiogiai susijusių su LAGK kaip juridinio asmens narių, įskaitant pirmininko Ž. P. ir pavaduotojos E. B., vertinimu bei paskyrimu. Tokių privačių interesų nedeklaravo nei Ž. P., nei E. B., nors privalėjo, o tokius pažeidimus kaip minėta pagal VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą VTEK privalėjo tirti. Tačiau VTEK ir dėl šių Pranešime nurodytų faktų nenurodė jokių teisinių ir faktinių pagrindų bei motyvų, kas taip pat, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą ginčijamą Sprendimą panaikinti, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika.

2.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo imperatyvius reikalavimus (2 str., 15 str., 23 str.), kaip ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytus reikalavimus (2 str. 5 d., 3 str. įtvirtintus principus, 16 str., 19 str. 1 d. 1 p., 33 str. 5 d.), ir esant akivaizdžiam interesų konfliktui (kurį nedeklaruodama nuslėpė) realizavo savo privatų interesą, pažeidžiant Įstatymo 15 straipsnį, gauti ir gavo darbą LAGK (Įstatymo 23 str. 7 d. 3 p.), kurį ir parūpino bei užtikrino būtent LAGK pirmininkas Ž. P. priimdamas 2021 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3PE-20.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. VTEK atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. VTEK išnagrinėjo pareiškėjo Pranešimą bei vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo nepradėti. Iš pareiškėjo formuluojamo reikalavimo iš naujo spręsti Pranešimo priėmimo klausimą, susidaro klaidingas įspūdis, jog VTEK Pranešimo nepriėmė nagrinėti ar jį atmetė bei iš esmės nenagrinėjo. Sprendimų, suteikiančių VTEK teisę priimti, ar nepriimti gaunamų pranešimų rūšies, nenumato nei VTEKĮ, nei kiti jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Vertinant VTEK veiksmus nagrinėjant pareiškėjo Pranešimą bei sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo (ne)tenkinimo, turi būti vadovaujamasi VTEKĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis gautų pranešimų nagrinėjimo procedūras. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VTEK iš naujo spręsti pareiškėjo Pranešimo priėmimo klausimą neatitinka VTEKĮ nuostatų.

4.2. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad Sprendimas dėl tyrimo nepradėjimo yra prilyginamas sprendimui, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepažeidė Įstatymo nuostatų. Pareiškėjui pateiktame Sprendime nurodyta, kad negauta duomenų, reikalingų tyrimo pradėjimui (vadovautasi VTEKĮ 23 str. 1 d. 4 p.), o ne daroma išvada, kad Įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Nagrinėjamuoju atveju VTEK įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jame pateikti duomenys nėra pakankami tyrimo pradėjimui. VTEK nėra įpareigota pradėti tyrimą pagal kiekvieną gautą pranešimą. Nors pareiškėjas Pranešime ir buvo nurodęs tam tikras aplinkybes (skundžiamo asmens vardą, pavardę, pareigas, apibūdinta skundžiama veika), tačiau, VTEK padarė išvadą, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl galimų Įstatymo 15 straipsnio reikalavimų pažeidimų, nes nėra visos galimo pažeidimo pagal minėtąją nuostatą sudėties.

4.3. Iš Pranešime pateiktų aplinkybių nustatyta, jog Atrankos komisijos paskirtis buvo vykdyti pretendentų į LAGK ar jos teritorinių padalinių narius atranką. Taigi, Atrankos komisijoje buvo sprendžiami klausimai, susiję su fizinių asmenų atranka į pareigas LAGK ir vertinta šių pretendentų (fizinių asmenų) kompetencija bei tinkamumas. Tai patvirtina ir pareiškėjo su Pranešimu pateiktas priedas – 2020 m. kovo 6 d. Atrankos komisijos posėdžio protokolas Nr. 27R-13, kuriame nurodoma, kad Atrankos komisijos nariai skirdami balus įvertino 28 fizinių asmenų kompetencijas eiti pretenduojamas pareigas. Atsižvelgiant į tai, VTEK padarė išvadą, kad Atrankos komisija ir šioje komisijoje veikęs trečiasis suinteresuotas asmuo, nesprendė klausimų, susijusių su LAGK, kaip juridiniu asmeniu, kaip jie apibrėžti Įstatymo 15 straipsnyje, t. y. Atrankos komisijos nariai nevykdė LAGK veiklos priežiūros ar kontrolės, neskyrė lėšų, nesprendė kitų su LAGK turtu susijusių klausinių, todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikusiai kaip vienai iš Atrankos komisijos narių, vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotas draudimas įsidarbinti LAGK. Aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo LAGK pirmininku išrinktą Ž. P. bei šios komisijos pirmininko pavaduotoja išrinktą E. B. įvertino aukščiausiu balu, nėra reikšminga vertinant trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms jai įsidarbinus LAGK. VTEK taip pat neturi teisės vertinti, ar Atrankos komisijos nariai tinkamai įvertino pretendentų kompetencijas, ar pagrįstai skyrė pasirinktus balus ir panašiai.

4.4. Pareiškėjas Pranešime prašė VTEK įvertinti nurodomas aplinkybes Įstatymo 2, 15 ir 23 straipsnių nuostatų kontekste. VTEK savo Sprendimu paaiškino pareiškėjui, kad Įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, o ne deklaruojančiųjų asmenų pareigos, o Įstatymo 23 straipsnio nuostatos taikomos tik tuomet, kai VTEK, pradėjus ir atlikus tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimų, konstatuojama, jog asmuo nesilaikė jam Įstatyme nustatytų pareigų ar apribojimų. Atsižvelgiant į tai, VTEK Pranešime nurodytą situaciją vertino pagal Įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas savo Pranešime nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu VTEK būtų turėjusi pagrindą situaciją vertinti ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, kontekste. Tuo tarpu teikdamas skundą teismui pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurių VTEK adresuotame Pranešime nenurodė ir jų vertinti neprašė, t. y. kad, esą pretendentė E. B. yra trečiojo suinteresuoto asmens draugė, o šie interesai nedeklaruoti. Pranešime pareiškėjas nepateikė duomenų apie jokias trečiojo suinteresuoto asmens sąsajas su pretendentais jai Atrankos komisijoje sprendžiant klausimus, susijusius su šiais asmenimis, t. y. sprendimų priėmimo metu sudarytus sandorius, giminystes ir panašiai.

4.5. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas tik esant VTEK sprendimui, jog asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog, nagrinėjamuoju atveju, gauto Pranešimo pagrindu tyrimas netgi nebuvo pradėtas, nebuvo teisinio pagrindo pradėti ir administracinio nusižengimo teiseną. Atsižvelgiant į tai, jog pagal pareiškėjo pateiktą ir viešai prieinamą informaciją, nebuvo įmanoma nustatyti, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui taikoma pareiga deklaruoti duomenis apie savo veiklą Atrankos komisijoje, VTEK nusprendė surinkti papildomą informaciją. VTEK savo Sprendime pareiškėją informavo, kad jis apie sprendimą bus informuotas papildomai. 2021 m. gegužės 13 d. raštu S-1477-(2.5) pareiškėjas buvo informuotas, jog, vadovaujantis iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta informacija ir atsižvelgiant į tai, jog galutinį sprendimą dėl asmenų, siekiančių tapti LAGK nariais, priima ne Atrankos komisija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teikimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, veikdama kaip šios komisijos narė, atitinka Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas (turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir priimantys privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims), kurias išpildžius, dalyvavimas Atrankos komisijoje pagal minėtą nuostatą būtų laikomas privalomai deklaruotinu duomeniu, todėl raginimas trečiajam suinteresuotam asmeniui tikslinti deklaraciją nesiųstinas. 2021 m. gegužės 13 d. rašto S-1477-(2.5) pareiškėjas neskundžia ir panaikinti neprašo.

5. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

6.1. Nagrinėjamu atveju VTEK tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą ir priėmė Sprendimą. Atrankos komisija vertino pageidavimus išreiškusių ir nustatytus reikalavimus atitinkančių fizinių asmenų, kaip pretendentų žinias ir įgūdžius, bei paskelbė atrankos laimėtojus. Informacija apie atrankos rezultatus buvo pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Atrankos komisijos nariai atliko pretendentų, o ne paskirtų LAGK narių ir vadovybės vertinimą.

6.2. Pareiškėjas teiginiui, jog trečiąjį suinteresuotą asmenį ir E. B. sieja draugystės santykiai, nepateikė jokių įrodymų, todėl pareiškėjo samprotavimai ir teiginiai nėra pagrindžiami. Trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę laisvai pasirinkti darbą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje.

6.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Atrankos komisijoje nėjo jokių Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų. Nėra pagrindo teigti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje nustatytus draudimus dirbti LAGK. Trečiasis suinteresuotas asmuo Atrankos komisijos nare buvo paskirta kaip Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) deleguota atstovė. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iš Atrankos komisijos narių sudėties neišbraukė trečiojo suinteresuoto asmens, kaip neišbraukė ir kitų Atrankos komisijos narių, kurie nebedirba juos delegavusiose institucijose, trečiasis suinteresuotas asmuo nebėra MGK deleguota atstovė Atrankos komisijoje ir šios Atrankos komisijos narė.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip MGK patarėja, buvo įtraukta į Atrankos komisiją. 2020 m. kovo 6 d. įvyko Atrankos komisijos posėdis, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo atrankoje dalyvavusius ir LAGK pirmininku paskirtą Ž. P. bei pirmininko pavaduotoja paskirtą E. B. įvertino aukščiausiu balu – 10. Nuo 2021 m. kovo 1 d. trečiasis suinteresuotas asmuo dirba LAGK nario padėjėja. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 17 d. Pranešimu kreipėsi į VTEK. 2021 m. balandžio 29 d. VTEK Sprendimu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Pranešime nurodyti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų trečiojo suinteresuoto asmens Įstatymo nuostatų pažeidimų, susijusių su įsidarbinimu LAGK, todėl nusprendė tyrimo nepradėti. VTEK Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog VTEK nesutinka, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikusiai kaip vienai iš Atrankos komisijos narių, vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotas draudimas įsidarbinti LAGK.

9. Nagrinėjamu atveju VTEK išnagrinėjo pareiškėjo Pranešimą bei vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo nepradėti. VTEK pareiškėjui pateiktame Sprendime nurodė, jog negauta duomenų, reikalingų tyrimo pradėjimui. Šiuo atveju teismas visiškai sutiko su atsakovo pozicija, jog VTEK įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jame pateikti duomenys nėra pakankami tyrimo pradėjimui. Vadovaujantis VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalimi, VTEK nėra įpareigota pradėti tyrimą pagal kiekvieną gautą pranešimą.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Atrankos komisijos paskirtis buvo vykdyti pretendentų į LAGK ar jos teritorinių padalinių narius atranką. Iš pareiškėjo Pranešimo turinio matyti, jog jam taip pat buvo aiški Atrankos komisijos (jos narių) paskirtis vykdant pretendentų į LAGK ar jos teritorinių padalinių narius atranką. Atrankos komisijoje buvo sprendžiami klausimai, susiję su pretendentų – fizinių asmenų atranka į pareigas LAGK ir vertinta šių pretendentų – fizinių asmenų kompetencija bei tinkamumas. Teismo vertinimu, VTEK pagrįstai padarė išvadą, kad Atrankos komisija ir, be kita ko, šios komisijos narė (trečiasis suinteresuotas asmuo), nesprendė klausimų, susijusių su LAGK, kaip juridiniu asmeniu, kaip jie apibrėžti Įstatymo 15 straipsnyje, t. y. komisijos nariai nevykdė LAGK veiklos priežiūros ar kontrolės, neskyrė lėšų, nesprendė kitų su LAGK turtu susijusių klausinių, todėl ir nėra pagrindo teigti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikusiai kaip vienai iš Atrankos komisijos narių, vienerius metus galėtų būti taikomas Įstatymo 15 straipsnyje reglamentuotas draudimas įsidarbinti LAGK. Teisės aktai nesuteikia VTEK teisės vertinti ar Atrankos komisijos nariai tinkamai ir pagrįstai įvertino pretendentų kompetencijas, ar pagrįstai pretendentams skyrė atitinkamus balus.

11. Pareiškėjas Pranešime taip pat prašė VTEK įvertinti Pranešime nurodomas aplinkybes Įstatymo 2, 15 ir 23 straipsnių nuostatų kontekste. Iš Sprendimo turinio matyti, jog VTEK išaiškino pareiškėjui, kad Įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, o ne deklaruojančiųjų asmenų pareigos, o Įstatymo 23 straipsnio nuostatos taikomos tik tuomet, kai VTEK, pradėjus ir atlikus tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimų, konstatuojama, jog asmuo nesilaikė jam Įstatyme nustatytų pareigų ar apribojimų. Atsižvelgiant į tai, VTEK Pranešime nurodytą situaciją vertino pagal Įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas savo Pranešime nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu VTEK būtų turėjusi pagrindą situaciją vertinti ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, kontekste. Pažymėtina, jog pareiškėjas tik skunde teismui nurodė, jog E. B. (kurią vertino Atrankos komisija kaip pretendentę Į LAGK narius, ir kuri šiuo metu yra LAGK narė) ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra draugės, o šie interesai nėra deklaruoti. Tačiau Pranešime pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens sąsajas su pretendentais, jai Atrankos komisijoje sprendžiant klausimus, susijusius su šiais asmenimis, t. y. sprendimų priėmimo metu sudarytus sandorius, giminystes ir panašiai. Faktui konstatuoti dėl pareiškėjo nurodytų trečiojo suinteresuoto asmens ir E. B. ryšių turi būti objektyvus pagrindas, teismas (ir VTEK) negali remtis pareiškėjo daromais spėliojimais ar prielaidomis, kurios nėra pagrįstos.

12. Pagal VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą VTEK turi teisę ANK nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 533 straipsnyje nustatyta, kad Įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų šiurkštus pažeidimas užtraukia atitinkamą baudą. Taigi, administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas tik esant VTEK sprendimui, jog asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog, šiuo atveju, gauto Pranešimo pagrindu tyrimas nebuvo pradėtas, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

13. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nedeklaravo duomenų apie savo veiklą Atrankos komisijoje. Atsakovas teismui nurodė, jog šiuo klausimu pareiškėjas buvo informuotas papildomai 2021 m. gegužės 13 d. raštu S-1477-(2.5), kurio pareiškėjas neskundė ir panaikinti teismo neprašė. Teismas konstatavo, jog VTEK pagrįstai pripažino, jog Pranešime nepateikta jokios objektyvios informacijos apie galimą įstatymo nuostatų pažeidimą – nepateikta duomenų, kad Pranešime nurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo, eidamas tarnybines pareigas, priėmė konkrečius sprendimus ar atliko kitus veiksmus, susijusius su jos privačiais interesais, pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti ar naudojo savo pareigas, galią ir vardą, siekdama paveikti kitų asmenų sprendimus, naudojosi valstybės turtu (lėšomis) ne tarnybinei veiklai. Faktinės situacijos, kaip keliančios interesų konfliktą, apibūdinimui pasitelktas pernelyg nutolusių aplinkybių nuo trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, kurių teisėtumu keltos abejonės, hipotetinis interpretavimas, todėl teismas vertino, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas nenurodė faktinių duomenų, pakankamai pagristų argumentų, ar (ir) motyvų, galinčių tiesiogiai ir akivaizdžiai patvirtinti prielaidą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip Atrankos komisijos narė vertindama atrankoje dalyvavusius asmenis, galėjo būti šiuo sprendimu tiesiogiai suinteresuota kaip privatus asmuo, bet ne kaip tarnybines pareigas vykdžiusi Atrankos komisijos narė. Teismas pažymėjo, jog tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimas administracinėje byloje byloje Nr. eA-115-415/2022).

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad VTEK teisingai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti VTEK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Pranešimo priėmimo klausimą.

III. 15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo pareiškėjui priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo surašymu bei bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Pareiškėjas byloje pakeisdamas tvarką 2021 m. gegužės 28 d. skundu teismo prašė nesiųsti į jo Lietuvos teismo elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemos paskyrą, o visus procesinius ir / ar kitus jo gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjui teismo šaukimo nesiuntė ir neįteikė, dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu nutarties nepriėmė ir šiuo klausimu pareiškėjo nuomonės, įskaitant dalyvauti pačiam teismo posėdyje, neklausė, o teismo tik 2021 m. lapkričio 3 d. lydraštį, kad teismo posėdis vyks nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, išsiuntė vien pareiškėjo advokatui į EPP, netgi neatsižvelgdamas, kad tai prieštarauja ir suformuotai administracinių teismų praktikai, tuo tarpu pareiškėjui net ir prisijungimo prie ZOOM nuorodos nesiuntė. Be to, teismas ir teismo sprendimo registruotu paštu pareiškėjui neišsiuntė. Kadangi pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdį, kuo teismas pažeidė ir šalių lygiateisiškumo principą, o pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti ir pasisakyti teismo posėdyje (būti išklausytam) ir užkirstas kelias įgyvendinti teisę į tinkamą procesą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas vien nurodytais pagrindais, vadovaujantis teismų praktika.

16.2. Kaip matyti, 2021 m. gruodžio 1 d. prasidėjus teismo posėdžiui neprisijungė (į teismo posėdį neatvyko) pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas, kas jau savaime teismui turėjo sukelti įtarimus, jog kažkas yra ne taip bei kodėl nei pareiškėjas, nei jo atstovas advokatas nedalyvauja teismo posėdyje. Tačiau teismas faktų, ar pareiškėjui teismo šaukimas buvo išsiųstas ir įteiktas bei dėl kokių priežasčių pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė) net nesiaiškino ir bylą išnagrinėjo pareiškėjui bei jo atstovui advokatui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija net nepasitarė – nusprendė vienasmeniškai pranešėja, ką įrodo 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas (01:40 min. – 03:25 min.) bei nesiaiškinęs kodėl pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į teismo posėdį (neprisijungė) bylą išnagrinėjo ne tik pareiškėjui, bet ir pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, tuo teismas iš esmės pažeidė proceso normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą.

16.3. Kaip nustatė teismas, pareiškėjo Pranešime, be kita ko, VTEK buvo prašoma trečiajam suinteresuotam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Tačiau VTEK dėl šio prašymo pasisakė tik atsiliepime į pareiškėjo skundą, ką tiesiog perkopijavo ir teismas. Kadangi VTEK Sprendime šis pareiškėjo prašymas nenagrinėtas visiškai ir dėl jo nepasisakyta visai, dėl ko nepasisakė ir teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas ir nukrypstantis nuo teismų praktikos.

16.4. Atrankos komisijos narė (trečiasis suinteresuotas asmuo) pati būdama karjeros valstybės tarnautoja sprendė klausimus susijusius ne su fizinių asmenų atranka į pareigas LAGK, kaip vertino VTEK ir kopijavo teismas, bet sprendė su LAGK kaip juridinio asmens narių ir vadovybės vertinimu, formavimu ir paskyrimu, o be to, vertino Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrą (politiką) Ž. P. ir LAGK komisijos narę (valstybės pareigūnę) E. B., kuri kiek žinoma dar yra ir trečiojo suinteresuoto asmens draugė, tuo tarpu šių interesų nedeklaravo nei vienas iš jų, nors privalėjo, o tokius pažeidimus pagal VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą VTEK taip pat privalėjo tirti, tačiau to nedarė ir Sprendimo nemotyvavo, dėl ko nepasisakė ir teismas.

16.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ir teismų praktika nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-115-415/2022. Nurodomoje byloje buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės veiksmų, kuri (Seimo kontrolierė) jokių sprendimų susijusių su LAGK, kaip juridinio asmens narių ir vadovybės vertinimu, formavimu ir paskyrimu bei Ž. P. (politiko) ir E. B. (valstybės pareigūnės), vertinimu ir paskyrimu nepriiminėjo, todėl nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa, dėl ko sprendžiant šį administracinį ginčą ir nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendime suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. VTEK nurodo šiuos argumentus:

18.1. Pareiškėjo cituojama praktika yra susijusi su asmenų elgesio vertinimu Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų kontekste, todėl šiuo atveju esant ginčui dėl visai kitos Įstatymo nuostatos taikymo, netaikytina. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nurodė aplinkybes, kurių VTEK adresuotame Pranešime nenurodė ir jų vertinti neprašė. Pranešime pareiškėjas nepateikė duomenų apie jokias trečiojo suinteresuoto asmens privataus pobūdžio sąsajas su pretendentais jai Atrankos komisijoje sprendžiant klausimus, susijusius su šiais asmenimis.

18.2. Pareiškėjas apeliaciniu skundu išplečia Pranešimo turinį, t. y. nurodo, kad VTEK netyrė aplinkybių, susijusių su nedeklaruotais privačiais ryšiais, tačiau įvertinus VTEK adresuoto Pranešimo, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, turinį matyti, kad jame buvo keltas klausimas tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens nedeklaruotos veiklos Atrankos komisijoje. Nagrinėjamu atveju tyrimas nebuvo pradėtas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

18.3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su advokatu 2021 m. gegužės 26 d. sudarė atstovavimo sutartį, kurioje nurodyta ir advokato EPP paskyra, o pačia sutartimi advokatui pavesta pareiškėjui atstovauti teisme su visomis ABTĮ suteikiamomis proceso šalies ir atstovo teisėmis, aplinkybė, kad pareiškėjo advokatas šios informacijos apie planuojamą teismo posėdį neperdavė savo klientui ar galbūt neprisijungė prie savo paskyros, neturėtų būti laikoma Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktu procedūriniu pažeidimu.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo šiuos argumentus:

20.1. VTEK tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Pranešimą pagal visus jame nurodytus galimus Įstatymo pažeidimus. VTEK Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo Pranešime pateikti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo atlikti tyrimą dėl galimų trečiojo suinteresuoto asmens Įstatymo nuostatų pažeidimo. VTEK Sprendime pagrįstai konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepažeidė jokių teisės aktų. Iš Sprendimo aiškiai galima suprasti, kad nesant pažeidimo, negali kilti ir administracinė atsakomybė. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pažeidė VTEK.

20.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai ir klaidingai teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip Atrankos komisijos narė, sprendė klausimus, susijusius su LAGK narių ir vadovybės vertinimu bei paskyrimu. Atrankos komisijos paskirtis buvo įvertinti pretendentų, kaip fizinių asmenų, žinias ir įgūdžius bei paskelbti atrankos laimėtojus. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl kandidatūrų į LAGK narius teikimo ir juo labiau dėl jų skyrimo užimti LAGK narių pareigas, nes tai buvo išimtinai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija.

20.3. Pareiškėjas tik skunde ir apeliaciniame skunde, nepateikdamas jokių įrodymų, nurodė, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį ir E. B. sieja draugystės santykiai. Šios aplinkybės pareiškėjas nebuvo nurodęs Pranešime ir šiam teiginiui pagrįsti nebuvo pateikęs jokių įrodymų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad draugystės santykių nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nepradėti tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms pagal pareiškėjo pateiktą Pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į apeliacinį skundą, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ABTĮ 56 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje atsakovo nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per EPP pateikė pareiškėjo atstovas advokatas Telesforas Urbaitis. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad atsiliepimą į skundą ir kitus procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis į jo atstovo advokato Telesforo Urbaičio EPP paskyrą, o teismo sprendimą prašė siųsti registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad prašo teismo visus procesinius ir / ar kitus gautus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) arba registruotu paštu, o teismo sprendimą registruotu paštu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nuorašai ir šaukimas į teismo posėdį buvo siunčiami pareiškėjo atstovui advokatui Telesforui Urbaičiui. Remiantis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, advokatas Telsforas Urbaitis teismo šaukimą peržiūrėjo 2021 m. lapkričio 10 d. Taigi, šiuo atveju matyti, kad pareiškėjo atstovas žinojo paskirto teismo posėdžio datą – 2021 m. gruodžio 1 d. 10.30 val.

25. Vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.

26. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovauja atstovas advokatas Telesforas Urbaitis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ normų ir pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį, o apeliacinio skundo argumentus, kad tinkamai neinformavus pareiškėjo apie teismo posėdį, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą, atmeta kaip nepagrįstus.

27. VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad VTEK tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – ir pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą. Pagal VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo. Vadovaujantis VTEKĮ 21 straipsnio 1 dalimi, pranešime turi būti nurodyta: skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba (3 p.); skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės (4 p.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodoma, kad Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).

29. Pagal Įstatymo 15 straipsnio nuostatas asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

30. Remdamasi šio teismo sprendimo 28 punkte nurodytomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VTEK pagrįstai pripažino, kad Atrankos komisija nesprendė klausimų, susijusių su LAGK, kaip juridiniu asmeniu, kaip jie apibrėžti Įstatymo 15 straipsnyje. Atrankos komisijos paskirtis buvo vykdyti į LAGK ar jos teritorinių padalinių narius atranką ir nagrinėjamu atveju Atrankos komisijoje buvo sprendžiami klausimai, susiję su fizinių asmenų atranka būtent į pareigas LAGK. Šiuo atveju faktinė situacija, kuomet trečiasis suinteresuotas asmuo – MGK patarėja – buvo įtraukta į Atrankos komisiją, 2020 m. kovo 6 d. vykusios Atrankos komisijos posėdyje atrankoje dalyvavusius ir LAGK pirmininku paskirtą Ž. P. bei LAGK pirmininko pavaduotoja paskirtą E. B. įvertino aukščiausiu balu – 10, o nuo 2021 m. kovo 1 d. įdarbino LAGK nario padėjėja, yra pernelyg nutolusios, kad būtų galima konstatuoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip Atrankos komisijos narė vertindama atrankoje dalyvavusius asmenis, galėjo būti šiuo sprendimu tiesiogiai suinteresuota. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Įstatymo reikalavimus. Taip pat Pranešime nebuvo pateikta akivaizdžios ir pakankamos informacijos apie galimą interesų konflikto situaciją.

31. VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad VTEK, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę ANK nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Įstatymo ar Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 17 d. Pranešimu kreipėsi į VTEK dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimo ir prašė pripažinti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Įstatymo atitinkamų straipsnių nuostatas ir už Įstatymo pažeidimus pagal ANK prašė trečiajam suinteresuotam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolą. VTEK Sprendimu informavo pareiškėją, kad VTEK, vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo pagal pateiktą pareiškėjo Pranešimą nepradėti.

33. Teisėjų kolegija byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi anksčiau pateiktu aktualiu bylai teisiniu reguliavimu, atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas esant VTEK sprendimui, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju VTEK gauto Pranešimo pagrindu tyrimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų nebuvo padėtas, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

34. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė