d05d538b-014d-4cc3-add1-ebc2fcdfdc76 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1915-142/2010Proc. Nr. 3-61-3-01078-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2010 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. Č. ir G. Č. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir                                                                      n u s t a t ė :             pareiÅ¡kėjai R.

Č. ir G. Č. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – ir Rinktinė) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, R. Č. 411,62 Lt, G. Č. 434,28 Lt negauto darbo užmokesčio.              Skunde paaiÅ¡kino, kad dirba Rinktinėje pareigÅ«nais.

Per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 R. Č. neiÅ¡mokėta 411,62 Lt, G. Č. 434,28 Lt priemokų ir priedų. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. PareiÅ¡kėjams buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos. SkundÄ grindžia tuo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 pripažino, kad toks ribojimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

SkundÄ padavė nepasibaigus Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytam 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminui, todėl Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas taikytinas, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimÄ . PaaiÅ¡kino dėl atsakovų. Atsakovu nurodė tiesiogiai darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjusiÄ Rinktinę. Tačiau bendrÄ ja prasme, darbdavys yra Lietuvos Respublikos valstybė, o Rinktinė yra tik valstybės priimtų sprendimų vykdytoja. Už darbÄ atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, todėl valstybei teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareigÅ«nų darbÄ tais atvejais, kai iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ .

Todėl valstybė turėjo ir turi pareigÄ iÅ¡ biudžeto skirti lėšas, bÅ«tinas teisingo apmokėjimo už pareigÅ«nų atliktÄ darbÄ užtikrinimui. Mano, kad tinkamas atsakovas yra ir valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Dėl tinkamo atsakovo palieka spręsti teismui.             PareiÅ¡kėjas G. Č. 2010-09-24 pateikė teismui patikslintÄ praÅ¡ymÄ (b. l. 127-132), kuriame pareiÅ¡kėjas patikslino praÅ¡omÄ priteisti negauto darbo užmokesčio sumÄ ir praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovų 492,37 Lt.

Patikslintame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas G. Č. paaiÅ¡kino, kad gavo Rinktinės 2010-09-13 raÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. lapkričio mėnesio apskaičiuojant bei iÅ¡mokant vidutinį darbo užmokestį (už kasmetines atostogas, nedarbingumÄ ir pan.), taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas, buvo neiÅ¡mokėta 58,09 Lt. Todėl iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 neiÅ¡mokėta 492,37 Lt darbo užmokesčio.

             Teisminiame bylos nagrinėjime pareiÅ¡kėjai nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. PareiÅ¡kėjų atstovė 2010-07-13 teismo posėdyje palaikė skundÄ . PaaiÅ¡kino, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai pareiÅ¡kėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienos. Teismui nustačius, kad senatis praleista, prašė jÄ atnaujinti. Nesutiko su atsakovų praÅ¡ymu atidėti sprendimo vykdymÄ .

PareiÅ¡kėjų atstovė 2010-09-16 teismo posėdyje nesutiko su atsakovo praÅ¡ymu stabdyti bylÄ , kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumÄ administracinėse bylose Nr. I-964-602/2010, Nr. I-892-426/2010, Nr. I-1882-426/2010, prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.             Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie VRM) vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, atsiliepime į skundÄ (b. l. 26-28) nurodoma, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, turi tik Konstitucinis Teismas. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiÅ¡kina, kad prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, jis nebegali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai pripažįstamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Iki Å¡io momento įstatymo pripažinimas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek su jo taikymu susiję sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių pasekmių.              Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai su skundu kreipėsi 2010-04-01, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, jų piniginiai reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami nuo 2007-04-01.             Vadovaujasi sunkia valstybės turtine padėtimi ir praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.              Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė 2010-09-01 raÅ¡te, praneÅ¡dama apie nedalyvavimÄ 2010-09-16 teismo posėdyje, prašė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumÄ administracinėse bylose Nr. I-964-602/2010, Nr. I-892-426/2010, Nr. I-1882-426/2010 (b. l. 113-114).

             Atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė nurodė, kad tarnyba nedisponuoja informacija apie pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį, todėl dėl priteistinų sumų pagrįstumo nepasisako. Informavo, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, palaikė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ (b. l. 138).             Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.             Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės atsiliepime (b. l. 32-34) nurodoma, kad su pareiÅ¡kėjų reikalavimais nesutinka.

Atsiliepimas grindžiamas analogiÅ¡kais motyvais, kaip ir Lietuvos valstybės atsiliepime. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.              Atsiliepimas į patikslintÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ grindžiamas analogiÅ¡kais motyvais, dėl praÅ¡omos priteisti sumos pagrįstumo nepasisakoma, praÅ¡oma bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b. l. 139-140).              Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ . Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjams buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. PareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu buvo statutiniai valstybės tarnautojai, dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje.

Ginčo dėl to nėra. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

                        2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šio įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir nepriemokų dydžio ribojimo, yra pagrįsti ir jų teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Dėl to nepagrįstai atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiÅ¡kina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimai nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas bendrasis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

PareiÅ¡kėjų atstovė nepagrįstai aiÅ¡kina, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo dienos, nes apie taikytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ pareiÅ¡kėjai sužinodavo kiekvienÄ mėnesį, gavę darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius. Remiantis į bylÄ pateiktomis uždarbio kortelėmis (b. l. 16-19, 21-23), pareiÅ¡kėjams priedų ir priemokų už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę atlikimÄ ribojimas buvo taikomas nuo 2007 m. vasario mėnesio R.

Č. ir nuo 2007 m. balandžio mėnesio G. Č.. Apie ribojimo taikymÄ pareiÅ¡kėjai galėjo sužinoti tik gavę atsiskaitymo lapelius. PareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi 2010-04-15. G. Č. reikalavimams priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų sumÄ nepraleido senaties termino. R. Č. praleido senaties terminÄ reikalavimams dėl 2007 metais vasario mėnesį neiÅ¡mokėtos priedų ir priemokų sumos priteisimo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009). AnalogiÅ¡kai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1572/2010. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai pareigÅ«nų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir kai nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principu (ieÅ¡kinio senaties terminai buvo atnaujinami aukÅ¡tos kvalifikacijos teisėjų bylose), taip pat atsižvelgiant į ieÅ¡kinio senaties trukmę, sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas.Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ .

Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.Rinktinė iÅ¡davė pareiÅ¡kėjams asmenines uždarbio korteles (b. l. 16-19, 21-23), iÅ¡ kurių matyti, koks darbo užmokestis pareiÅ¡kėjams buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už staÅ¾Ä , už kategorijÄ , už laipsnį, už darbÄ naktį, Å¡venčių dienomis.

IÅ¡ Å¡ių uždarbio kortelių matyti, kad 2007–2008 m. jose nurodytais mėnesiais pareiÅ¡kėjams taikytas priedų ir priemokų 70 procentų ribojimas. Sulyginus Å¡ias uždarbio korteles su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, matyti, kad Å¡ių skirtingų dokumentų duomenys sutampa, priskaičiuotas darbo užmokestis už atitinkamÄ darbÄ , kai tas darbas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad už visÄ pareiÅ¡kėjų nurodomÄ periodÄ nuo 2007 m. sausio mėn. pareiÅ¡kėjai dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymÄ grafoje „faktiÅ¡kai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, Å¡venčių dienomis (b. l. 54, 57, 60, 63, 66, 69, 72, 76, 78, 80, 82).

Dėl sumų paskaičiavimo teisingumo nėra pagrindo abejoti. Darbuotojų užmokesčio korteles pasirašė Rinktinės Finansų skyriaus specialistės, kurios yra atsakingos už finansinių duomenų tikslumÄ , todėl teismas Å¡ias uždarbio korteles vertina kaip atitinkančias reikalavimus, keliamus finansinės apskaitos dokumentams. RaÅ¡tus, kuriuose pareiÅ¡kėjams suteikiama informacija apie neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumas (b. l. 15, 20, 133), pasirašė Rinktinės vadas ir Å tabo finansų skyriaus virÅ¡ininkė.

Rinktinė teismui pateikė 2010-07-28 raÅ¡tÄ Nr. (21/17)-8-998, kuriame paaiÅ¡kino, kurios darbuoto uždarbio kortelėse nurodytos sumos yra neiÅ¡mokėtos dėl taikyto ribojimo (b. l. 104). Dėl taikyto 70 proc. ribojimo pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų suma priteistina iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės. Bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra tiesioginis darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. PareiÅ¡kėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Valstybė šiuo atveju nėra pareiškėjų tiesioginis darbdavys ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomas atsakovu. Nors pareiškėjai atsakovu nurodė ir valstybę, tačiau reikalavimas valstybei keliamas nepagrįstai dėl jau nurodytos priežasties (valstybė nėra pareiškėjo darbdavys), taip pat ir dėl to, kad byloje negali būti keliamas valstybės civilinės ir deliktinės atsakomybės klausimas. Būtent iš valstybės tarnybos teisinio santykio, jo pagrindu egzistuojančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Asignavimų priteistoms sumoms skyrimo klausimas yra teismo sprendimo vykdymo problema, todėl atsakove Valstybė netrauktina. Netenkinamas atsakovo praÅ¡ymas stabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumÄ administracinėse bylose Nr. I-964-602/2010, Nr. I-892-426/2010, Nr. I-1882-426/2010, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų abejonių dėl byloje taikomų teisės aktų konstitucingumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis).Visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“) pagrindu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal Å¡ias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

Pareiškėjų atstovės pateiktas Finansų ministerijos raštas (b. l.

95) neįrodo, kad Rinktinei skirta pakankamai lėšų iÅ¡mokėti visiems pareiÅ¡kėjams dėl taikyto ribojimo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,n u s p r e n d ė:           pareiÅ¡kėjų R. Č. ir G. Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės R.

Č. naudai 411,62 Lt (keturis Å¡imtus vienuolika litų 62 centus), G. Č. naudai 492,37 Lt (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus ir 37 centrus).SkundÄ dalyje, kurioje keliami reikalavimai atsakovui Lietuvos valstybei, atmesti.Atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė