d05bf70e-9a84-4f83-9d07-6d856f2bdda7 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-161-659/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25291-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Snieguolei Lukošienei, kaltinamajam A.

V., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams S. V., O. A., nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovei advokatei Vidai Å eikienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, A. V. individualios įmonės savininkas ir darbuotojas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. V., smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ : jis, 2021 m. liepos 26 d. apie 19:40 val. susitikęs su buvusia sutuoktine S. V. prie Birutės g. - Lelijų g. sankryžos, Klaipėdos m., ir mėgindamas su pastarÄ ja pakalbėti, o Å¡iai traukiantis nuo jo atbulom, tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė S. V. per kairiÄ jÄ veido pusę, taip sukeldamas S. V. fizinį skausmÄ . Be to, A. V., muÅ¡damas nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2021 rugpjūčio 23 d. apie 7:30 val. atvykęs pas buvusiÄ sutuoktinę S. V.

į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten pamatęs esantį pastarosios draugÄ O. A., sugriebė jam už krÅ«tinės ir pradėjo smÅ«giuoti, t.y. sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ bei ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į galvos sritį. O. A. parklupus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į deÅ¡inįjį Å¡onÄ bei į deÅ¡inę kaklo pusę. Tokiais savo veiksmais O. A. padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ veide, kaktos vidurinėje dalyje, smulkiÄ linijinę muÅ¡tinę žaizdÄ su poodine kraujosruva aplinkui nosies nugarėlėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ kairio apatinio žandikaulio sÄ nario projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ galvos plaukuotoje dalyje, kaktos deÅ¡inėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ virÅ¡ugalvio virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io srityje, nusitęsiančiÄ link sprando, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakaliniame pavirÅ¡iuje mentės projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto virÅ¡utinio trečdalio užpakaliniame iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai S. V. dėl to, kad jam taip patarė specialistai. Tas smÅ«gis buvo suduotas, kad nukentėjusioji atsitokėtų. Å is įvykis buvo skyrybų pasekmė. Oficialiai iÅ¡situokė 2020 m. rugpjÅ«tį. Abu lankėsi pas psichologÄ dėl vaikų. Jis nukentėjusiajai ne kartÄ priekaiÅ¡tavo, kad iÅ¡ O. A. ima gėles, o su juo (kaltinamuoju) lankosi pas psichologus. Matė, kad moteris sutrikusi po skyrybų.

Jam psichologė pasakė, kad su nukentėjusiÄ ja nesusikalbės, o jis norėjo bendravimo. Todėl nukentėjusiosios atžvilgiu taikė metodÄ â€“ neurolingvistinę priemonę, kuriÄ jam pasakė specialistė. Nėra buvę, kad prieÅ¡ vaikų mamÄ bÅ«tų smurtavęs, bet jei asmuo blaÅ¡kosi - reikia suduoti. Nukentėjusioji gyveno dvigubÄ gyvenimÄ . Susitiko su S., kad perduoti dukros daiktus. Jis buvo vienas, o nukentėjusioji buvo su liudytoja- drauge J.. Atidavė S. daiktus, norėjo dar pasikalbėti su nukentėjusiÄ ja dėl to, kad mažoji dukra bijo O.

A.. S. nesutiko pasikalbėti, jai atrodė, kad jis (kaltinamasis) nori jÄ susigrÄ Å¾inti. Kol jis buvo su S., J. nuėjo su vaikais tolėliau, tada jis S. trinktelėjo. Po mėnesio atvežė dukrÄ Ä¯ nukentėjusiosios namus. Nors jam yra uždrausta įeiti į tuos namus, bet jis vis tiek užėjo, nes iÅ¡ vakaro buvo draugiÅ¡kai pakabėta su nukentėjusiÄ ja ir Å¡i jam leido atvesti vaikÄ Ä¯ butÄ . Nupirko mergaitėms apyrankes, mažajai dukrai nupirko batus. Galvojo draugiÅ¡kai atvažiuos pas mergaites su dovanomis.

Paprašė S., kad ji leistų maÅ¾Ä jÄ prieÅ¡ darbÄ ryte užvežti į namus. Ryte atvažiavo į kiemÄ , O. A. maÅ¡inos kieme nebuvo. Jis su maÅ¾Ä ja nuėjo į butÄ , o bute pasirodė O.. Atėjo į butÄ su dovanomis. Prie durų pasitiko S. ir jam pasakė „Niekur neisi“, o jis norėjo nuneÅ¡ti dovanas mergaitėms. Atbėgo O., su krÅ«tine užstojo keliÄ , stÅ«mė jį iÅ¡ buto, jis pradėjo gintis, prasidėjo grumtynės, kurios tesėsi apie 2 min. S. viskÄ filmavo. Nukentėjusioji norėjo, kad jis (kaltinamasis) gulėtų ant grindų sumuÅ¡tas, bet O.

A. atsidÅ«rė ant žemės kažkaip. Viskas perdėta, nebuvo 8 smÅ«gių O. A. į galvos sritį. O. A. nesiorientavo, kur dangus, kur žemė, gal ir buvo praradęs sÄ monę. Nespyrė O. A. su kojomis. Buvo Å¡oko bÅ«senoje, gal spyrė tik, kai atsitokėjo ir pamatė, kad žmogus guli. Vaikas buvo už nugaros. Didžiosios mergaitės miegojo. „Tėti baik“- taip niekas nesakė, to nebuvo. Mažoji dukra matė įvykį, bet neverkė. Mergaitės kėlėsi iÅ¡ lovos, įdavė apyrankes ir išėjo.

Matė specialisto iÅ¡vadÄ , kaip tokie sužalojimai galėjo atsirasti, paaiÅ¡kinti negali. Neneigia, kad kraujosruvos pas O. A. atsirado dėl jo kaltės. Nepripažįsta kaltinimo dalies dėl slankstelio lanko lūžio, neįsivaizduoja, kaip jis galėjo lūžti. Matė civilinius ieÅ¡kinius- nepripažįsta civilinių ieÅ¡kinių. Epizodas dėl S. V. fizinio skausmo sukėlimo Nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2021-07-26 A. V. perdavė ryte mergaitę. Pas jį liko daug dukros daiktų, sutarė, kad tuos daiktus jis atveÅ¡ vakarop.

Pas jÄ buvo atvykusi draugė, pamanė, kad gali eiti į laukÄ , geras oras, susitiks su A. V. vietoje, kur bÅ«na dukros perdavimas, ir pasiims daiktus. Ji su drauge ir vaikais priėjo prie to takelio, iÅ¡lipo A. V.. Ji atstumo laikėsi, A. V. pasakė „AÅ¡ noriu paÅ¡nekėti“. Ji atsakė, kad nėra reikalo ir pasitraukė keletÄ Å¾ingsnių atgal. A. V. jai sakė „Palauk, sustok“. Paėjo 2 metrus į Å¡onÄ , tuomet A. deÅ¡iniu delnu trenkė jai į kairės pusės veidÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, didelė jėga A.

V. trenkė. Jai apsisuko galva, spengė ausyse. A. V. nieko nesakė prieÅ¡ suduodamas. Ne daugiau 2 metrų atstumu stovėjo draugė. Kai A. V. pasakė „Einam pakalbėti“, buvo su drauge kartu. Ji traukdamasi nuo A. V. pajuto smÅ«gį. Tai buvo gatvėje vieÅ¡a vieta, Å¡viesu. Žeminanti situacija. Liudytoja J. M. parodė, kad pažįsta ir S., ir A.. Tai buvo Å¡eimos draugai. 2021-07-26 atvyko pas S.. Jos mažoji dukra su S. M. draugauja. Ji atvažiavo su dukra pas S. dienÄ . BesiÅ¡nekučiuojant S. paskambino A., pasakė, kad atveÅ¡ paliktus daiktus.

Su mergaitėmis išėjo į laukÄ , A. padavė S. daiktus ir pasakė „ Noriu pakalbėti“. Ji (liudytoja) pasitraukė truputi į Å¡onÄ , kad nemaiÅ¡ytų jiems pakalbėti. Tačiau A. nekalbėjo, bet trenkė S.. Viskas labai greitai įvyko. Ji tik iÅ¡girdo stiprų smÅ«gį ir S. garsÄ . Buvo stiprus smÅ«gis. Manė, kad jie nori tik pasikalbėti, nenorėjo kiÅ¡tis. A. pasakė „Einam į Å¡onÄ â€œ, kelis metrus jie atsitraukė ir tada jis trenkė S.. Ji (liudytoja) pasakė A.

V., kad negražiai pasielgė, bet jis net nesiklausė jos. Bendravo su S., jos veidas buvo baisus, raudonas, ji vos nesusvirduliavo. Mažoji M. dar paklausė jos dukros „Ar ir tavo tėtis daro taip tavo mamai“. S. M. sakė „Tėčiui praeis, nieko tokio“. Ji vaikui sako, kad viskas gerai, giria tėtį, ramina vaikÄ , kad nebÅ«tų dukrai streso. Abi jų Å¡eimos gražiai bendravo. Epizodas dėl O. A. sveikatos sutrikdymo Nukentėjusysis O. A. parodė, kad 2021 m. gegužės mėn. buvo atvykęs pas S..

PrieÅ¡ tai buvo paraÅ¡yta S. daug nepadorių žinučių, jis žinojo apie tas žinutes. M. buvo gimtadienis. Taip atsitiko, kad anksčiau laiko vaikÄ pasveikino, o A. prirašė nesÄ monių. Pasakė S. „ Duok jo numerį, paskambinsiu paaiÅ¡kinsiu“ . Manė, pakalbės tik su juo akis į akį. Žinojo, kad jis turi įmonę, susirado įmonės numerį, paskambino. Prie Eglės turgaus A. V. gyvena, nuvažiavo susitikti, pakalbėti. Kai A. V. atėjo, jis (nukentėjusysis) kalbėjo daugiau.

Pasakė jam, kad M. pasveikino anksčiau ir nemano atimti tėvo pareigų. Norėjo pasakyti, kad nevyriÅ¡ka tokias žinutes raÅ¡yti, turint tokias gražias atžalas. Grasinimų nebuvo. Tik iÅ¡einant A. V. ranka prisitraukė jį per jėgÄ , bet grasinimo nebuvo. 2021 m. liepos 26 d. sužinojo, kad prieÅ¡ S. A. smurtavo. TÄ vakarÄ pats buo atvykęs prie policijos, kai ji rašė pareiÅ¡kimÄ . Po to įvykio S. jam paskambino 2021.08.22 ir pasakė, kad A. turi atvykti, atvežti M., paprašė, kad pabÅ«tų 23 d. jos namuose.

Jis atvyko apie 6:30 val., nes A. žadėjo atvežti dukrÄ apie 7:00 val. A. atvažiavo apie 7:30 val. Buvo skambutis į duris, S. atidarė duris ir jis iÅ¡girdo, kaip ji sakė „ O M.“, o po to iÅ¡girdo A. V. sakantį „AÅ¡ užeisiu“. Girdėjau, kaip A. braunasi į butÄ . S. suÅ¡uko „Nesistumdyk“. Supratęs, kad kažkas vyksta, išėjo iÅ¡ virtuvės. A. jį pamatęs priėjo, paėmė už krÅ«tinės, ir ėmė smÅ«giuoti į kairę veido pusę, į galvÄ .

Viso patyrė 7-8 smÅ«gius į galvos sritį ir veidÄ . Jo (nukentėjusiojo) buvo traumuota ranka, pilvas. Nuo smÅ«gių jis iÅ¡ karto apsvaigo, užsidengė pilvÄ , parklupo, tada pajuto iÅ¡ kojų stiprius smÅ«gius. Vaikai Å¡aukė „Tėti, baik“. Negirdėjo A. iÅ¡einant, ar jis, kÄ sakė taip pat nebegirdėjo. Kai A. V. išėjo, jis atsistojo, prie durų priėjęs iÅ¡girdo „Lauk svečių“. Tuo viskas baigėsi. Grįžo į virtuvę, o po to iÅ¡kvietė policijÄ .

Atvyko pareigÅ«nai, apklausė. Praėjus valandai po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo, pasidarė silpna, pradėjo pykinti, kreipėsi į ligoninę dėl patirtų sužalojimų. Ligoninėje nustatė sumuÅ¡imus slankstelio lanko lūžimÄ . Iki Å¡io įvykio nėra turėjęs kaklo traumų. Ranka, koja, pilvas traumuotas iÅ¡ senų laikų, - po autoįvykio 2003 metais. A. V. padarytus sužalojimus gydėsi apie 2 mėnesius. IeÅ¡kinį reiÅ¡kia 5000 eurų sumai, ta suma už fizinio skausmo sukėlimÄ , ateityje turės tas įvykis pasekmes, neatsinaujina niekas.

Turi stuburo problemų, emociÅ¡kai buvo pažemintas pieÅ¡ S. vaikus. Gerai su M. sutaria, ir su mergaitėmis, visur nueina. Jis nuperka kažkÄ , o tada A. paraÅ¡o „Asilas“. Nukentėjusioji S. V. parodė, kad su A. V. iÅ¡situokė 2020 m. rugpjūčio mėn. taikiai. Po pusmečio ji susirado draugÄ O.. Nuo tada A. V. pradėjo naudoti prieÅ¡ jÄ psichologinį spaudimÄ , terorizavo žinutėmis viena po kitos. 2021 m. liepos mėn. A. V. panaudojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ vieÅ¡oje vietoje, taip pažemindamas jÄ .

Tai matė J. ir vaikai. Kitas kartas buvo rugpjūčio mėn., kai A. V. sumušė O. A. jos bute. Tada patyrė didžiulį moralinį smurtÄ . A. V. jai kelia įtampÄ , baimę, su tuo žmogumi jaučiasi nesaugi. A. V. nenuspėjamas, gali bÅ«ti, kad nepriima fakto, kad gali gyventi savo gyvenimÄ . Ji atsakingai auklėja vaikus, visi žino visus įvykius, ir vaikų gerovės centras ir kitos institucijos. Skyrybų priežastis-psichologinis nesuderinamumas su A. V.. Fizinio smurto Å¡eimoje nėra buvę.

Po skyrybų kartu ėjo pas psichologus. Buvo taip, kad jų mažoji dukra Mėta norėjo pas draugę nakvoti ir ji (nukentėjusioji) leido. Å io įvykio pasekoje A. V. ėmė jai priekaiÅ¡tauti, kad paliktas vaikas vienas be mamos. Tada jie nutarė nueiti pas psichologÄ , pakalbėti, ar ji labai bloga mama. Kartu nuėjo pas psichologÄ . Psichologė N. pasakė, kad tai yra normalu, kad taip gali bÅ«ti, suprantama, nieko blogo nėra. Kelis kartus tik buvo pas psichologę. Tada ji (nukentėjusioji) nusiramino.

A. V. kaltino, jÄ kad amoraliai elgiasi. Dukra M. neblogai sutaria su jos draugu O.. Ji pati yra pedagogė, puikiai supranta, kad tvaikams tėvų skyrybos begalinis trauminis dalykas, bet nebuvo kaip to iÅ¡vengti. Ji labai atsargiai įvedė naujÄ Å¾mogų į Å¡eimÄ . Ji su O. negyvena kartu, susitinka, O. A. gražiai sutaria su mergaitėmis, dovanoja joms dovanėles. Ji labai džiaugiasi, kad dukros gražiai sutaria su nauju jos draugu. 2021-08-23 rytas buvo. A. V. paskambino ir pasakė, kad jis yra su M.. IÅ¡ vakaro iki įvykio kalbėjo su juo, su M., sutarė, kad M. pasiliks miegoti pas jį (kaltinamÄ jį), o jis ryte užveÅ¡ jÄ Ä¯ namus.

Apie jokias apyrankes kalbos nebuvo. Mažoji užsiminė apie siurprizÄ , bet daugiau nieko nesakė. A. V. ryte atvažiavo ir užėjo į butÄ . Jam eiti į butÄ nevalia - tai jai priklausantis butas. Visada su A. V. susitikdavo namo apačioje, o ne prie buto. Sutarė, kad ir tÄ rytÄ jis perduos vaikÄ ne bute, o tarpduryje. Tas rytas buvo toks, kad A. V. su dukra atėjo į namus kartu. Ji su M. pasisveikino, o A. V. pasakė „Tu negali užeiti į butÄ â€œ, po ko jis pastÅ«mė jÄ pečiu ir pasakė „AÅ¡ užeisiu“.

Ä® kambarį jis įėjo su dviem maiÅ¡ais, padėjo tuos maiÅ¡us, ėjo link dukrų kambario. Ji visada jo bijo ir vengia susitikimo, todėl paprašė O., kad jis atvažiuotų ryte, nes numanė, kad gali A. V. kilti agresija, kadangi prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį iÅ¡ A. V. buvo negražių žinučių. Pasakė A. V. įėjus „Nesistumdyk“, tada iÅ¡ virtuvės išėjo O.. A. V. paėmė O. už krÅ«tinės ir sudavė 3 smÅ«gius, tada ji čiupo mergaitę ir iÅ¡sivedė į kitÄ kambarį, kur liko kartu.

Tada iÅ¡girdo smÅ«gius, kažkas krito, iÅ¡girdo bildesius. M. liepė pabÅ«ti kambaryje, o pati įpuolusi į koridorių, pamatė suklupusį O. ir A. V. besiruoÅ¡iantį smÅ«giuoti koja į galvÄ . Ji Å¡oko į jų tarpÄ rėkdama „Baikit. Kviesiu policijÄ . Pasikviečiau O., nes bijojau tavęs“. Mažoji dukra Å¡aukė „Tėti baik“. Didžioji cypė „Stop, užteks“. Buvo smÅ«gių, buvo trenkta koja. Pakibusi koja buvo, kai įlėkė į koridorių. Matė, kaip A.

V. spyrė O. A.. Å oko į jų tarpÄ , kad jie baigtų. Ji matė, kad A. V. sudavė 3 smÅ«gius O. į veido sritį. IÅ¡eidamas A. V. pasakė „ Lauk, sugrįšiu.“ M. buvo be žado, vyresnės sesės ir jie (nukentėjusieji) sėdėjo tyloje, buvo didžiulis Å¡okas. Po to atėjo mintis, kad reikia kvieti policijÄ . Ryte, dar neatėjus A. V., pamanė, kad reikia filmuoti telefonu, nes nežinosi, kas gali bÅ«ti. PrieÅ¡ šį įvykį yra buvę 3 pareiÅ¡kimai dėl A. V. policijoje. 2021-05-06 buvo gavusi iÅ¡ A.

V. grasinančių žinučių – dėl šio įvykio nutrauktas ikiteisminis tyrimas, 2021-05-27 buvo padėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Nuolat gaudavo iš A. V. žinutes, kad „Tu kalta, tu kalta, traumuoji, provokuoji. Žiūrėk mergaites“. Specialistai A. V. nurodė, kad vaiko perdavimas mamai negali būti namuose. Liepos 25 d. buvo priešpaskutinis vaiko perdavimas. Dėl šio įvykio reiškia 3000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį – tai jos išgyvenimai.

Nori ramiai gyventi be emocinės įtampos. Dabar gyvena be A. V. žinučių, nes yra jį užblokavusi. Nuolatos eina priekaiÅ¡tai Vaiko gerovės centrui. Po skyrybų nebuvo tokių iÅ¡puolių. Kai atsirado naujas draugas, A. V. užsinorėjo grįžti į Å¡eimÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus O. A. nustatyta, kad kairysis veido skruostas yra patinęs, matyti raudona dėmė, kaktoje bei virÅ¡ kaktos yra gumbas rausvos spalvos. (b.t. 1, b.l. 132-137) Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1164/2021 (03) nustatyta, kad O.

A. padaryti Å¡ie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruvÄ veide, kaktos vidurinėje dalyje, smulki linijinė muÅ¡tinė žaizda su poodine kraujosruva aplinkui nosies nugarėlėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio apatinio žandikaulio sÄ nario projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kaktos deÅ¡inėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva virÅ¡ugalvio virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva pakauÅ¡io srityje, nusitęsianti link sprando, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos užpakaliniame pavirÅ¡iuje mentės projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva deÅ¡inio peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva deÅ¡inio žasto virÅ¡utinio trečdalio užpakaliniame iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžis.

O. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.t. 1, b.l. 141-142) ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, pateiktas S. V., kuriame girdėti kaip A. V. atveža į namus dukrÄ M. ir nori įeiti į namus, tačiau S. V. atsako, kad jis neužeis, o po bildesio įraÅ¡e girdėti kaip pastaroji pasako, kad A. stumdosi. Toliau garso įraÅ¡e girdėti bildesiai, lyg bÅ«tų grumtynės ir S. V. pasakymas, kad A. baigtų, nes ji kvies policijÄ . S. V. įraÅ¡e verkia, praÅ¡o A.

V. baigti, kad jis, galimai turėdama omenyje O. A., atvažiavo pas jÄ , nes ji bijo jo - A. V.. IÅ¡einant A. V. pasako, kad jis dar ateis. (b.t. 1, b.l. 171-172)  ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas vaizdo - garso įraÅ¡as iÅ¡ Body kameros, kuriame S. V. ir O. A. atvykusiems pareigÅ«nams papasakoja, kas nutiko, t.y. kaip A. V. sumušė O. A.. (b.t. 1, b.l. 174-176)  Teismas k o n s t a t u o j a : Pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamojo, nukentėjusiosios S. V. ir liudytojos J. M. parodymais nustatyta, kad A. V. sudavė delnu nukentėjusiajai į veido kairiÄ jÄ pusę. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusiajai sudavė, taikydamas pastarajai neurolingvistinę priemonę, t.y. tikslu pasikalbėti su S. V., kad Å¡i nesiblaÅ¡kytų, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai vertinti kaip siekis iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Nukentėjusioji parodė, kad bijo A. V., nes kaltinamasis jai grasina, priekaiÅ¡tauja dėl vaikų auklėjimo, todėl sutikdama pasikalbėti su A.

V. vieÅ¡oje vietoje laikėsi atstumo ir tikėjosi, kad kaltinamasis jos nenuskriaus. Surinktų įrodymų visuma patvirtina A. V. kaltę, jo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusiųjų S. V., O. A. parodymais, specialisto iÅ¡vada, apžiÅ«ros protokolais nustatyta, kad A. V. suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam O. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t.y. jis neneigia, kad sudavė keletÄ kartų nukentėjusiajam O. A., taip pat neneigia, kad dėl jo veiksmų O. A. galėjo bÅ«ti praradęs sÄ monę, tačiau nesutinka, kad jo smÅ«gių pasekoje buvo padarytas stuburo kaklinio slankstelio lanko lūžis. Teismas vertindamas tokius kaltinamojo parodymus atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis O. A. parodė, jog A. V. jam sudavė ne tik rankomis, tačiau spyrė į galvos sritį ir kojomis, nuo Å¡ių smÅ«gių jis suklupo, nesiorientavo aplinkoje.

Nukentėjusioji S. V. iÅ¡ esmės patvirtino nukentėjusiojo O. A. parodymus ir parodė, kad matė A. V. pakibusiÄ kojÄ ore virÅ¡ nukentėjusiojo O. A. galvos, o netrukus matė kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam. Aplinkybės, kad kojomis galėjo suduoti smÅ«gius nukentėjusiajam, neneigė ir kaltinamasis. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. V. suduodamas nukentėjusiajam smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ turėjo ir galėjo numatyti galimas pasekmės, t.y. stuburo kaklinio V slankstelio lanko lūžį.

Todėl kaltinamojo neigimas ir nesutikimas, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti slankstelio lanko lūžis, pats savaime nepaneigia, jog kaltinamasis Å¡io sužalojimo nepadarė. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumÄ teismas konstatuoja, jog A. V. kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neabejotinai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl bausmės skyrimo Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. V. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje nenustatyta A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, dirba, baustas administracine tvarka net 18 kartų, tačiau padaryti nusižengimai nėra susiję su smurtu (t. 2 b. l. 9-20). Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam paskyrus Å¡velniausiÄ bausmę, numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose – laisvės apribojimÄ , kurios dydis atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , nustatytinas atitinkamai 6 ir 9 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežtesnės 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės ir A. V. skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė – 12 mėnesių. Pridedant dalį (t.y. 3 mėnesius) bausmės atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo elgesį po šių veikų padarymo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, BK 72-2 straipsniu, A.

V. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamosiose vietose. Skirdamas BK 72-2 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis ir nukentėjusioji iÅ¡situokę, tačiau įvertinant paties kaltinamojo požiÅ«rį į nukentėjusiÄ jÄ - A. V. nepripažįsta, kad S. V. po santuokos nutraukimo tapo laisva moteris ir gali kurti naujus santykius, siekia įvairiais bÅ«dais susigrÄ Å¾inti Å¡eimÄ , taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje pateiktÄ Å¡eimos narių sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad S. V. patenka į BK 72-2 straipsnyje numatytų asmenų, prieÅ¡ kuriuos įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tina skirti įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kategorijÄ .

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo. Pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina. Dėl civilinių ieškinių Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Byloje nukentėjusioji S. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamojo A. V. priteisti 3 000 Eur neturtinę žalÄ (t. 1 b. l. 38-40), O. A. pareiÅ¡kė 5 265, 31 Eur, praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo A. V. priteisti 5 000 Eur neturtinės ir 265,31 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (t. 1 b. l. 117-119), Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 180,87 Eur civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo O.

A. gydymo iÅ¡laidas (t. 1 b. l. 153-156). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Byloje nustatyta, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis O. A. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa patyrė nuostolius. Civilinio ieÅ¡kovo O. A. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡ti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, įrodyti kaltinamojo A.

V. kaltės įrodymais, todėl tenkintini priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. V. O. A. - 265,31 Eur, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai - 180,87 Eur turtinę žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintinÄ neturtinę žalÄ . Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Teismas, vertindamas S. V. neturtinės žalos dydžio pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl A. V. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ draugės ir vaiko akivaizdoje, baimę. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad be fizinio ir emocinio skausmo, S. V. rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Taigi patirti iÅ¡gyvenimai buvo trumpalaikiai ir ateityje neturės liekamųjų reiÅ¡kinių, nes byloje duomenų, kad po Å¡io įvykio S. V. sveikata bÅ«tų žymiai pablogėjusi, nėra.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, taip atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio fizinio skausmo sukėlimo baudžiamosiose bylose (sukėlus skausmÄ Å¾mogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios reikalaujama 3 000 Eur neturinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 700 Eur.

Vertinant O. A. neturtinės žalos dydžio pagrįstumÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , pagrįstai iÅ¡gyveno dėl liekamųjų reiÅ¡kinių sveikatai, nes O. A. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. 1 b. l. 120), ir akivaizdu, kad dėl gydymo patyrė nepatogumus bei suvaržymus. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, dėl Å¡io įvykio O.

A. atsinaujino praeityje patirtas sužalojimas, ko pasėkoje buvo rekomenduotas operacinis gydymas (t. 2b. l .145). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl Å¡io įvykio buvo pažemintas draugės ir jos vaikų akivaizdoje. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad Å¡is įvykis bÅ«tų susijęs su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais. Taigi, remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamosiose bylose (tokio pobÅ«džio bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017)), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo reikalaujama 5 000 Eur neturinės žalos suma yra pagrįsta, todėl tenkintina.

Proceso iÅ¡laidos ir kiti klausimai BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019; 2K-191-942/2021). Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai S. V. ir O. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo po 300 Eur patirtas atstovavimo iÅ¡laidas (t. 2 b. l. 169-172). Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , atstovo darbo ir laiko sÄ naudas atstovaujant nukentėjusiųjų interesus (Å¡ioje byloje advokatė V.

Å eikienė atstovavo abu nukentėjusiuosius ir civilinius ieÅ¡kovus), ir tai, kad teismas pripažino A. V. kaltu, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų po 300 Eur suma yra pagrįsta, todėl tenkintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su garso įraÅ¡u, pateiktu nukentėjusiosios ir vaizdo - garso įraÅ¡u iÅ¡ Body kameros, kuris įdėtas į vokÄ ir priklijuotas prie bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais: n u s p r e n d ž i a: A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir A. V. paskirti subendrintÄ â€“ 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, įpareigoti A. V. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamosiose vietose.

Kaltinamajam A. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo. Pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ A. V. 180,87 Eur turtinę žalÄ dėl nukentėjusiojo O. A. gydymo. Civilinės ieÅ¡kovės ir nukentėjusiosios S. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. V. nukentėjusiajai 7 00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 300 Eur proceso iÅ¡laidas.

Civilinio ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo O. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. V. nukentėjusiajam 265,31 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 300 Eur proceso iÅ¡laidas. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskÄ su garso įraÅ¡u, pateiktu nukentėjusiosios ir vaizdo - garso įraÅ¡u iÅ¡ Body kameros, kuris įdėtas į vokÄ ir priklijuotas prie bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams. Teisėja Violeta BalčiÅ«nienė