d05b2eb4-cd70-431b-965e-c144c68987ec · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėjas A. Saulėnas                                          Civilinė byla Nr. 2A-1508-622/2012Teisėjas E. Mickevičius                                          (Proceso Nr. 2-06-3-13949-2011-1)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                         35.1; 42.9; 52.3; 121.21.

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Alonos Romanovienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Almontus“ ieÅ¡kinį atsakovui S. V., trečiajam asmeniui S. G. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo S. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Almontus“ dėl įpareigojimo tinkamai vykdyti sutartines prievoles, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 40 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu 2007-05-23 sudarė Detaliojo plano rengimo sutartį Nr. KS-07(07) (toliau - sutartis) dėl žemės sklypo (kadastrinis                                 Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, detaliojo plano parengimo. Pagal sutartį įsipareigo savo rizika ir lėšomis parengti detalųjį planÄ , o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus, atsiskaitydamas arba iÅ¡ planuojamo žemės sklypo atidalinto ir detaliuoju planu suformuoto 15 arų žemės sklypo, esančio prie kelio, kurį sutarties Å¡alys sutarties pasiraÅ¡ymo metu įkainojo 40 000 Lt, arba tiesiog sumokėdamas 40 000 Lt už atliktus darbus.

               2009-07-01 detalusis planas buvo suderintas nuolatinėje statybos komisijoje, o 2011-04-28 detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-73 bei įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. IÅ¡siuntė atsakovui raÅ¡tÄ dėl suderinimo darbų priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo bei pareikalavo atiskaityti perleidžiant 15 arų žemės sklypÄ arba sumokant 40 000 Lt už atliktus darbus, tačiau atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė.Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ tinkamai įvykdyti sutartines prievoles, numatytas 2007-05-23 Detaliojo plano rengimo sutartyje Nr. KS-07 (07), pakartotinai, savo lėšomis parengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 40 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2011-10-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas atsižvelgdamas į sutarties Å¡alių santykius, padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pagal atsakovo užsakymÄ atliko žemės sklypo detaliojo plano parengimÄ . Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad atsakovui buvo teikiama visa bÅ«tina ir teisinga informacija apie siÅ«lomus darbus ir kitus su atliekamu darbu susijusius duomenis. IeÅ¡kovas perdavė atsakovui darbų rezultatÄ , dėl darbo rezultatų jokių pretenzijų atsakovas nepareiÅ¡kė.

Teismas laikė nepagrįstomis ir prieÅ¡taraujančiomis byloje surinktiems įrodymams, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas pretenzijas ieÅ¡kovui dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į planavimo procesÄ , papildomų sklypų suformavimo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas sutartį įvykdė sÄ Å¾iningai ir pagal atsakovo pageidavimus, todėl turi teisę į atlygį. Kadangi atsakovas detaliojo plano neregistruoja Registrų centre ir atlygis ieÅ¡kovui žemės sklypu neįmanomas, priteisė ieÅ¡kovui sutartyje numatyta kainÄ .Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Teigia, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai, esant iÅ¡ankstiniam teismo nusistatymui prieÅ¡ atsakovÄ . Teismas visiÅ¡kai nevertino prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktų argumentų, kad ieÅ¡kovas detalųjį planÄ parengė be jo sutikimo, neturint galiojančio įgaliojimo, detalusis planas buvo parengtas pažeidus pagrindines detaliųjų planų parengimo sÄ lygas bei Teritorijų planavimo įstatymÄ . Detaliuoju planu buvo pakeista viena iÅ¡ svarbių sÄ lygų – žemės sklypo paskirtis, todėl ieÅ¡kovas siekė sau naudos, ieÅ¡kovas klastojo detaliojo plano dokumentus, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė bei nepaskyrė dokumentų ekspertizės, siekdamas priimti teisingÄ sprendimÄ .

Teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo, kokiu teisiniu pagrindu, be atsakovo žinios parengtas detalusis planas buvo įregistruotas valstybinėse institucijose. Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nedalyvaujant nei Statybos inpekcijai, nei detalųjį planÄ suderinusiems asmenimis, todėl nepagrįstai laikė, kad papildomų sklypų formavimas, nepažeidė sutarties sÄ lygų. Esant detaliojo plano trÅ«kumams, jų neisÅ¡taisius, neįgyvendinus sutarties sÄ lygų, detaliojo plano registravimas yra neįmanomas. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ .

IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teismas teisingai nustatė faktines ir bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsakovas pats teikė detalųjį planÄ tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybei. Teismas teisingai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį. Teismo apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas apie visus pagal sutartį atliekamus veiksmus žinojo, buvo tinkamai informuotas ir Å¡is planas buvo rengiamas ir keičiamas pagal atsakovo pageidavimus.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (plano rengėjas) įsipareigojo savo lėšomis pagal planavimo organizatoriaus (atsakovo) pateikus duomenis parengti (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , tikslu pakeisti paskirtį į kitÄ , mažaaukščių namų statybai, o planavimo organizatorius (atsakovas) įsipareigojo pagal sutartyje nustatytÄ tvarkÄ priimti darbo rezultatÄ ir už jį sumokėti (sutarties 1; 2.2.4; 3.1 punktai).

Å alys neginčija, kad ieÅ¡kovas parengė nurodyto žemės sklypo detalųjį planÄ , tačiau apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas detalųjį planÄ parengė be jo sutikimo, detalusis planas buvo parengtas pažeidus pagrindines detaliųjų planų parengimo sÄ lygas, Teritorijų planavimo įstatymÄ bei detaliojo plano rengimo sutartį, be atsakovo žinios parengtas detalus planas buvo įregistruotas valstybinėse institucijose, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iuos prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus neatsižvelgė ir jų visiÅ¡kai nevertino.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas veikė pagal atsakovo iÅ¡duotÄ 2007-05-23 įgaliojimÄ bei 2007-05-23 detaliojo plano rengimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įgaliojo ieÅ¡kovÄ atstovauti visuose institucijose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, rengti, derinti, tikrinti ir tvirtinti žemės sklypo detalųjį planÄ ir tuo tikslu atlikti visus veiksmus, numatytus detaliojo plano rengimo sutartyje, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas detalųjį planÄ parengė be jo sutikimo.Vertinant apeliacinių skundų argumentus dėl detalio plano rengimo sutarties vykdymo pažymėtina, kad CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius                (CK 6.2 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę Å¡alis turi jÄ Ä¯vykdyti tinkamai, sÄ Å¾iningai ir laikantis nustatytų terminų.Pagal detaliojo plano rengimo sutarties 2.1.3. punktÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo detalųjį planÄ , suderinti detalųjį palanÄ su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruoti teritorijų planavimo registre, 2.1.4 punktÄ teikti detalųjį planÄ vieÅ¡am svarstymui; 2.1.5. punktÄ teikti detalųjį planÄ patikrinti vlastybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje; 2.1.6. punktÄ teikti detalųjį planÄ tvirtinti savivaldybei.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje yra reglamentuotas detalusis teritorijų planavimo procesas. Minėto straipsnio straipsnio 1 dalis numato, kad detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad baigiamasis teritorijų planavimo etapas baigiamas:

1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja parengto detaliojo plano tvirtinimÄ . Ä®statyme nurodyta, kad detalųjį planÄ tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus praÅ¡ymo tvirtinti detalųjį planÄ pateikimo dienos (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis).Atsakovo parengtas detalusis planas buvo vieÅ¡ai apsvarstytas, Klaipėdos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijoje apsvarstytas ir nutarta derinti detalųjį planÄ , numatantį pakeisti žemės skypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatant naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dį - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, pakeisti planuojamų sklypų ribas ir nustatyti juose tvarkymo ir naudojimo režimus (duomenys neskelbtini) Valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekanti institucija – Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, atlikęs teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano patikrinimÄ ir nenustatęs detaliojo plano sudarymo procedÅ«ros pažeidimų priėmė iÅ¡vadÄ , kad detaliojo plano projekto sprendiniai ir planavimo procedÅ«ros iÅ¡ esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų, teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei siÅ«lė detalųjį planÄ pateikti tvirtinti.

Atsakovas, bÅ«damas planavimo organizatoriumi, pats kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę patvirtinti detalųjį planÄ (b. l. 49). Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-04-28 sprendimu patvirtino detaliųjų planÄ . 2011-04-28 detalusis planas buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Detaliuoju planu numatytas planavimo tikslas buvo įgyvendintas. Minėtos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad detalusis planas buvo atliktas tinkamai ir be trÅ«kumų, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovas neįgyvendino sutarties sÄ lygų, o parengtas planas yra su trÅ«kumais ir turi bÅ«ti iÅ¡taisytas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas prisimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė sÄ Å¾iningai, tinkamai, laikantis Teritorijų planavimo įstatymo, detaliojo plano rengimo sutarties reikalavimų bei atsižvelgiant į plano organizatoriaus (atsakovo) pageidavimus (CK 6.38 straipsnis).Pagal sutarties 3.1. punktÄ atsakovas už sutarties 2.1 punkte numatytas ir suteiktas paslaugas sumoka ieÅ¡kovui atlyginimÄ , nurodytÄ sutarties priede pagal teikiamų paslaugų sÄ matÄ .

Aatsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus iÅ¡ planuojamo žemės sklypo atidalinto ir detaliuoju planu suformuoto 15 arų žemės sklypo, esančio prie kelio, kurį sutarties Å¡alys sutarties pasiraÅ¡ymo metu įkainojo 40 000 Lt. Atsakovas nurodytÄ Å¾emės sklypo dalį 15 arų privalėjo perleisti iekÅ¡ovui per du mėnesius nuo detaliojo plano patvirtinimo. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias sutarties nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui tinkamai įvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimus, atsakovui atsirando pareiga sumokėti ieÅ¡kovui Sutarties 3.1. punkte nustatytÄ atlyginimÄ (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui buvo iÅ¡siųstas darbų priėmimo-perdavimo aktas bei pareikalauta jį pasiraÅ¡yti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, atsakovas taip pat buvo paragintas atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Minėtas dokumentas atsakovui buvo įteiktas. Visų Å¡ių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovas darbų rezultatÄ atsisakė priimti visiÅ¡kai nepagrįstai, ir dėl to atsakovo prievolė sumokėti ieÅ¡kovui sutartyje nustatytÄ atlyginimÄ egzistuoja. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtÄ sutartį iki Å¡iol nėra įvykdęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę į atlygį bei jį priteisė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieÅ¡kovo teisėtus reikalavimus, nes Å¡alių prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai (CK 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas yra vartotojas, neatleidžia jo nuo pareigos bÅ«ti rÅ«pestingam ir apdairiam, bei tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neobjektyviai, esant iÅ¡ankstiniam teismo nusistatymui prieÅ¡ atsakovÄ , neanalizuojant ir nevertinant atsakovo nurodytų argumentų.

NuÅ¡alinimo institutas yra reglamentuotas CPK VI skyriaus normų, todėl esant pagrindų teisėjui nuÅ¡alinti, nuÅ¡alinimas turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas jam suteikta procesine teise – pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus teisėjui nepasinaudojo. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.).

Taigi iÅ¡ apelianto nurodytų argumentų dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo konstatuotina, kad apeliantas iÅ¡ esmės ginčija teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo Å¡alims paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Taigi bendra pareiga pateikti įrodymus tenka šalims. Jei pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti bei teisingai ir pagrįstai išvadai priimti, todėl teismui nebuvo pagrindo skirti byloje dokumentų ekspertizę, kaip teigia atsakovas.

Be to, pažymėtina, kad ekspertizė yra vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, lygiaverčių su iÅ¡vardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ir teismas jÄ vertina kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamas teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino ir iÅ¡nagrinėjo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus bei neribojo atsakovo, kaip proceso Å¡alies, teisės įgyvendinti savo procesines teises.Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, pirmosios instyancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl žyminio mokesčio (CPK 93 straipnsio 1 dalis), todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, o ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ .Vadovaudamasi ankščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                           Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                                           Erika MisiÅ«nienė                                                                                                                      Alona Romanovienė