d05ab205-5d64-476f-9b1f-1fc5ac815e58 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. M1-342-569/2011Teisminio proceso Nr. 1-41-1-1246-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1; 2.8.9; 2.8.11; 2.8.14. (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 7 d.  Šiauliai              Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant prokurorėms AuÅ¡rai JovaiÅ¡aitei, Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjui advokatui Modestui Å važui,             vieÅ¡ame teisiamo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, neįgaliam, iÅ¡situokusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, perduotam teismui dėl veikų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. požymius, padarymo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :A. K. 2009 m. lapkričio 29 d. apie 00 val. 30 min., Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, grasindamas žodžiais „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, papjausiu, iÅ¡dursiu akis“ grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ S. K., imdamas iÅ¡ virtuvės spintelės kirvį davė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai S. K. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to, 2009 m. gruodžio 14 d. apie 3 val. 54 min., Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A.

K., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,53 promilių girtumas), sakydamas „sumuÅ¡iu, akis iÅ¡dursiu, užmuÅ¡iu“ grasino nukentėjusiajai S. K. bei atsisėsdamas koridoriuje ir neįleisdamas į virtuvę, tualetÄ davė pakankamÄ pagrindÄ S. K. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to, 2009m. gruodžio 31 d. apie 16 val., Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A. K., bÅ«damas neblaivus, grasindamas sumuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ S. K. sugriebdamas jÄ už rankos, davė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai S. K. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to, 2010 m. sausio 22 d. apie 11 val., Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A.

K., spirdamas nukentėjusiajai S. K. ne mažiau trijų kartų į kojas ir grasindamas žodžiais „aÅ¡ tave papjausiu“, davė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai S. K. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to, 2010 m. sausio 22 d. apie 11 val., Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), bute, A. K., spirdamas nukentėjusiajai S. K. ne mažiau trijų kartų į kojas ir tuo padarydamas nukentėjusiajai S. K. deÅ¡inės Å¡launies apatinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje, kairės Å¡launies vidurinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas, nežymiai sutrikdė nuketėjusiosios sveikatÄ .Nukentėjusioji S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A.

K. yra jos buvęs sutuoktinis. Santuoka buvo nutraukta 2001-06-15 d., tačiau iki Å¡iol gyvena viename bute. IÅ¡situokė, kadangi sutuoktinis nuolat smurtavo. Paskutiniu metu A. K. stipriai piktnaudžiauja alkoholiu. Kai pradeda gerti, bÅ«na, kad girtauja iÅ¡tisai 5 dienas. Kai jam reikia nueiti pas gydytojÄ iÅ¡siraÅ¡yti vaistų dėl psichinės ligos, jis keletÄ dienų prieÅ¡ tai alkoholio nevartoja. Tačiau net grįždamas iÅ¡ gydytojo parsineÅ¡a alkoholio butelį ir vėl girtauja. BlaivÅ«s periodai, kada jis negeria, bÅ«na tik porÄ dienų.

Pats baisiausias atvejis buvo 2009-11-29. PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį jis vartojo alkoholį tris dienas, ji jau 2009m. lapkričio 27 d. ir 28 d. kvietė policijos pareigÅ«nus. TÄ dienÄ jis iÅ¡bėgo iÅ¡ savo kambario ir pradėjo grasinti Å¡aukdamas, kad pasiims kirvį ir jÄ nukirs, o po tų žodžių pasuko tiesiai į virtuvę. Sakė, kad jÄ užmuÅ¡, akis iÅ¡durs. Tuo metu virtuvėje buvo laikomas kirvis bei kiti įrankiai. Kai A. K. nuėjo į virtuvę, ji pradėjo Å¡aukti, iÅ¡bėgo į laiptinę ir, bÅ«dama laiptinėje, iÅ¡sikvietė policijÄ .

Kirvį jis buvo pasiėmęs, bet labai greitai atvažiavus policijos darbuotojams, jį kažkur padėjo. Namuose buvo jų sÅ«nus, tačiau jis tuo metu buvo po didelės traumos, buvo užsirakinęs savo kambaryje. Kodėl A. K. taip prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs jos atžvilgiu ir pastoviai grasina - pasakyti negali. Kai tik pamato jį pareinantį girtÄ , ji užsidaro savo kambaryje. Tačiau A. K. vis tiek pradeda daužyti kambario duris, jo net nereikia užkalbinti, jis pats pradeda konfliktuoti. 2009-12-14 apie 3 val.

A. K. vėl jÄ puolė. Tuo metu jis buvo girtas ir sakė, kad užmuÅ¡, papjaus, akis iÅ¡durs. Jis visada grasindamas sako tuos pačius žodžius. Ji bÅ«na užsidariusi savo kambaryje, tačiau negali patekti į virtuvę ar tualetÄ , kadangi A. K. atsisėda koridoriuje ir niekur jos neįleidžia. 2009-12-31 apie 16 val. jis vėl jÄ puolė. TÄ dienÄ ji jau norėjo iÅ¡bėgti iÅ¡ namų, bet A. K. čiupo už rankos. Ranka iÅ¡slydo ir ji iÅ¡bėgo į laukÄ apsirengusi taip, kaip stovėjo kambaryje.

Kai ji norėjo grįžti atgal į namus, negalėjo atsirakinti buto durų, kvietėsi pareigÅ«nus. TÄ kartÄ A. K. taip pat grasino, kad sumuÅ¡. 2010-01-22 9 val. vyko teismo posėdis, kuriame ji buvo kviečiama kaip liudytoja, nes A. K. buvo pasiprieÅ¡inęs policijai. Po teismo posėdžio grįžo į namus ir nuėjo į virtuvę pasigaminti maisto. Apie 11 val. į namus grįžo ir A. K.. Jis tiesiai įėjo į virtuvę ir spyrė jai su batais tris kartus. Du kartus spyrė į deÅ¡inės kojos šlaunį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kelį.

MuÅ¡damas jis sakė, kad papjaus, o tÄ veiksmÄ dar parodė ženklais. Jis nuolat sako, kad papjaus ir dar parodo, kaip tai padarys, parodydamas du iÅ¡skėstus pirÅ¡tus. Tuo metu labai iÅ¡sigando. A. K. kažkur nuėjus, iÅ¡bėgo iÅ¡ namų ir tiesiai atvažiavo į policijos nuovadÄ . Kadangi tuo metu namuose buvo viena, niekas nebÅ«tų apgynęs. Kai gavo teismo Å¡aukimÄ Ä¯ posėdį, A. K. atėjęs jai pasakė, kad pirktųsi įkapes. Jis visada jai grasina tais pačiais žodžiais „papjausiu“, „užmuÅ¡iu“.

Tais jo sakomais grasinimais tiki, kadangi daug kartų jo buvo sumuÅ¡ta, labai bijo dėl savo gyvybės.Liudytojas G. S. parodė, kad jam dirbant operatyvinio skyriaus budėtojų dalyje, A. K. gan dažnai į policijÄ pristatydavo dėl girtavimo. Yra buvę atvejų, kad per dienÄ jis buvo pristatytas net porÄ kartų. Kada jis buvo pristatytas - tikslios datos nepamena, nes jis buvo pristatomas kas antrÄ ar kas trečiÄ dienÄ . Beveik kiekvienÄ kartÄ jį atvežus į policijÄ , jam bÅ«davo kviečiama greitoji pagalba, nes jis skųsdavosi, kad dėl blogos Å¡irdies veiklos arba kitų negalavimų.

Buvo atvejis, kai A. K. trankė galvÄ Ä¯ grotas sakydamas, kad nusižudys. Liudytojas A. K. parodė, kad jo tėvas A. K., su kuriuo kartu gyvena bute, girtauja po keletÄ dienų, pastoviai grasina mamai. BÅ«na, kad jis per savaitę geria penkias dienas, o kartais - savaitę laiko negeria. Jeigu tėvas girtauja ilgiau nei dvi dienas, tada jie bÅ«na namuose užsirakinę kambarių duris. Tuomet tėvas pradeda spardyti mamos kambario duris, keikiasi. Jo agresija bÅ«na nukreipta į mamÄ . Buvo atvejis, kai bÅ«damas savo kambaryje jis girdėjo, kaip tėvas grasino mamai, jog eina pasiimti kirvį jÄ užmuÅ¡.

Tada mama bėgdama suÅ¡uko, kad jis užsikabintų kambario duris, o pati iÅ¡bėgo į koridorių. Tėvas pradeda grasinti be jokios priežasties. Daug kartų yra apgynęs motinÄ nuo tėvo smurto. Tėvas jÄ vadina negražiais žodžiais, grasina jai kÄ nors padarysiÄ s, dažniausiai sako, kad ji apsirengtų ir dingtų iÅ¡ namų, nes jis jÄ sumuÅ¡, papjaus, akis iÅ¡durs. Å iuos grasinimus jis dažniausiai iÅ¡sako bÅ«damas neblaivus, tačiau yra keletÄ kartų jai grasinęs ir bÅ«damas blaivus.

Mano, kad tėvo iÅ¡sakyti grasinimai yra realÅ«s. Ne kartÄ jis yra puolęs ginti mamos, todėl mano, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Liudytoja E. R. parodė, kad A. K. ir S. K. yra jos kaimynai. Ji gyvena adresu Dainų g. 52-3, Å iauliuose, o jie gyvena 6 bute. Kad A. K. grasintų savo buvusiai sutuoktinei, tiesioginių grasinimų nėra girdėjusi. Yra buvęs atvejis, kai nukentėjusioji buvo atėjusi pas jÄ , nes negalėjo įeiti į butÄ . BÅ«davo, kad kai A. K. iÅ¡vydavo jÄ iÅ¡ buto, ji vaikščiodavo aplink namÄ .

Tai buvo prieÅ¡ porÄ metų, paskutiniu metu tokių situacijų nebuvo. Yra mačiusi, kad A. K. buvo iÅ¡vežtas policijos pareigÅ«nų. TÄ dienÄ ji Å¡ventė savo jubiliejų. Kai grįžo namo su taksi, prie namo stovėjo policijos maÅ¡ina, A. K. keikėsi, garsiai Å¡aukė ir tada jį iÅ¡vežė. Tas įvykis galėjo bÅ«ti 2009-11-09. A. K. yra nebendraujantis. Per langÄ kartais mato, kaip jis neblaivus voliojasi prie laiptinės durų. Paskutiniu metu dažniau mato jį neblaivų. Yra mačiusi sumuÅ¡tÄ S. K., nes buvo susitikusi laiptinėje, su ja kalbėjo, o Å¡i klausė, ar negirdėjo triukÅ¡mo, rodė sumuÅ¡tÄ kojÄ .

Liudytoja I. Å . parodė, kad S. K. ir A. K. yra kaimynai. Ji gyvena Dainų 52-19, Å iauliuose. Nedažnai bÅ«na namuose, bet kai bÅ«na, Å¡ių kaimynų konfliktus girdi. Yra buvę, kad buvo balkone girdėjo konkretų incidentÄ . Girdėjo, kaip A. K. S. K. koliojo įvairiais necenzÅ«riniais, negražiais žodžiais, varė jÄ iÅ¡ namų, grasino jÄ užmuÅ¡ti. Kada tai galėjo bÅ«ti, datos įvardinti negali, buvo dienos metu. Yra girdėjusi ir jų apsižodžiavimÄ . Kad S. K. bÅ«tų buvusi su smurto žymėmis, matyti neteko.

Ekspertas G. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotÄ iÅ¡vadÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos veiklos priežiÅ«ros įstaigos sÄ lygomis skirtas atsižvelgiant į teisiamų asmenų keliamÄ pavojaus laipsnį, kuris yra nustatomas pagal psichikos bÅ«senÄ ir padarytos visuomenei pavojingos veikos pobÅ«dį. A. K. atžvilgiu nebuvo nustatyta jokie psichikos socialinės ir psichologinės savybės, kurios leistų manyti, kad jis savo elgesiu gali kelti didelį pavojų visuomenei.

Jo veiksmai inkriminuojamos veikos metu galėjo bÅ«ti sÄ lygojami Å¡izotopinio sutrikimo, dėl ko jis neadekvačiai galėjo suprasti atliekamų veiksmų, kurie pagrinde pasireiÅ¡kė žodine agresija ir kurių jis negalėjo vertinti ir juos valdyti. Å izotopinis susirgimas ir Å¡izofrenija yra skirtingo Å¡ifro, bet yra nuomonė, kad Å¡izotipinis susirgimas yra lengvesnė forma ir jis apibrėžiamas kaip sutrikimas, kuriam bÅ«dingas ekscentriÅ¡kas elgesys ir mÄ stymo bei efekto anomalijos, primenančios sutrikimus, konstatuojamus kaip Å¡izofrenijÄ , tačiau nėra tokių aiÅ¡kių, bÅ«dingų Å¡izofrenijai anomalijų - esminių mÄ stymo ir valios, emocijų pakitimo.

Jam nebuvo nustatyta psichozė, nors gali būti trumpalaikės psichozės. Jeigu jis sirgtų šizofrenija, turėtų patirti aiškias haliucinacijas ir tuo atveju jos gali būti agresyvaus pobūdžio. Kadangi tai šizotipinis sutrikimas, be psichozės, todėl jam rekomenduotas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos veiklos priežiūros įstaigoje. Buvo byloje duomenų, kad iki 2009 m. A. K. buvo problemos su gydymusi, bet po 2009 m. nebuvo konstatuota, kad jis vengtų gydymo. Todėl tikėtina, kad jis laikysis jam skirto režimo.

Mano, kad jei A. K. pažeidinės nustatyto gydymo sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos. Gydymas stacionare dažniau skiriamas esant psichozės bÅ«klei, kai iÅ¡lieka psichozės kartojimosi tikimybė, yra liekamieji reiÅ¡kiniai po galvos smegenų traumos, taip pat nesavikritiÅ¡kas savo bÅ«klės įvertinimas, leidžiantis manyti, kad jis nesilaikys ambulatorinio gydymosi, taip pat protinis atsilikimas su ryÅ¡kiais elgesio sutrikimais, o Å¡izotopinis sutrikimas labiau panaÅ¡us į asmenybės sutrikimÄ , negu imperatyvinio pobÅ«džio haliucinacijos, liepiančios jam atlikti kokius tai agresyvius veiksmus.

Kaip papildomas kriterijus rekomenduoti stacionarinį gydymÄ yra praeityje buvę agresijos atvejai. Nėra duomenų, kad iki susirgimo jis bÅ«ti linkęs į agresyvų elgesį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. K. buvo pasiÅ«lytas ambulatorinis gydymas. Jis yra nekritiÅ¡kas pačios situacijos atžvilgiu, bet kas liečia smurtinius veiksmus, nėra taip, kad jis tų dalykų nesuvoktų. Jis nesuvokia, kad grasinimai yra nusikalstama veika ir ta diferenciacija iÅ¡lieka. Mano, kad diagnozuotas sutrikimas neleidžia manyti, kad jis savo elgesiu galėtų kelti pavojų visuomenei.IÅ¡ 2009-12-18 ir 2010-01-22 apžiÅ«ros protokolų matyti, kad juose užfiksuota įvykio vieta esanti bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 43-46, 63-67).2009-11-28 ir 2009-12-14 asmens blaivumo testų Nr. 4718, Nr. 3790 matyti, kad juose užfiksuotas A.

K. nustatytas girtumas (1 tomas, b. l. 21, 42).IÅ¡ 2010-12-16 eksperimento protokolo matyti, kad jame užfiksuota eksperimento eiga, kuriuo buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys iÅ¡ laiptinės koridoriaus pusėje atsirakina, kuomet durų užrakte iÅ¡ vidaus įkiÅ¡tas raktas. Nustatyta, kad užrakinus duris ir raktÄ palikus spynoje, buto duris iÅ¡ koridoriaus pusės galima atrakinti (1 tomas, b. l. 68-70).IÅ¡ 2010-01-25 specialisto iÅ¡vados Nr. G 104/10(04) matyti, kad S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus abi Å¡launis ir deÅ¡inį keliÄ (1 tomas, b. l. 78).IÅ¡ 2010-05-06 specialisto iÅ¡vados Nr. 96 TPK-150/2010 matyti, jog įvertinus medicininiuose dokumentuose pateiktus A.

K. psichinės būsenos pilnavertiškumui įvertinti tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę psichologinę-psichiatrinę teismo ekspertizę (2 tomas, b. l. 9).Iš 2010-12-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-212/2010 matyti, kad A. K. nuo 1976 metų, taip pat ir baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - šizotipiniu sutrikimu. A. K. dėl psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Jam Å¡iuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - Å¡izotipinis sutrikimas, todėl Å¡iuo metu dėl psichikos sveikatos bÅ«klės negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. A. K. rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones - ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos veiktos priežiÅ«ros įstaigos sÄ lygomis (2 tomas, b. l. 19-22).Teismas, įvertinęs surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad A.

K., bÅ«damas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., t. y. nežymiai nukentėjusiajai sužalojus sveikatÄ ir grasinus jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ .

Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas. Lietuvos Respublikos BK 98 str. nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamÄ sias medicinos priemones.

Minėta, jog 2010-12-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-212/2010 konstatuota, jog A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. nustatyti medicininis (biologinis) ir juridinis (psichologinis) nepakaltinamumo kriterijai, todėl A. K. pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 str.). Bylos duomenimis nustačius, jog A.

K. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė bÅ«damas nepakaltinamas, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė (BPK 403 str., BK 98 str.). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Å iomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugÄ , gydymÄ ir kitus gyvybiÅ¡kai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo ir pan., tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 str. 3 d., BPK 406 str. 2 d.). Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta nusikalstama veika ir jÄ padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį įstatymÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Tokiam asmeniui teismas taiko BK numatytas priverčiamÄ sias medicinos priemones. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), Å¡ias veikas jis padarė bÅ«damas nepakaltinamas, Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (BPK 403 str. 2 d. 2 p.).

Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja (BK 98 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į A. K. sveikatos bÅ«klę ir padarytų uždraustų baudžiamojo įstatymo veikų pobÅ«dį, sunkumo laipsnį ir pavojingumÄ bei eksperto rekomendacijas (nors jis ir siÅ«lė asmeniui taikyti ambulatorinį stebėjimÄ ), tačiau, siekiant apsaugoti tiek kartu su A.

K. gyvenančiÄ nukentėjusiÄ jÄ , jos sÅ«nų, tiek kitus visuomenės narius bei patį A. K. nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų, Å¡iam asmeniui taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare (BK 98 str. 3 d.).

Tokį jo patalpinimÄ lemia tai, kad net pasiekus palyginti greitÄ sveikatos pagerėjimÄ iÅ¡lieka psichikos sutrikdymo tikimybė, tuo pačiu ir tam tikras pavojus ligoniui bei aplinkiniams. Stacionaro sÄ lygos tokį pavojų vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti. Asmeniui skirtinas stacionarinis, o ne ambulatorinis stebėjimas, atsižvelgus į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog grasinimus nužudyti ar kitaip sunkiai sutrikdyti sveikatÄ nukentėjusiosios atžvilgiu A. K. naudoja ne pirmÄ kartÄ , nuolat terorizuoja buvusiÄ sutuoktinę, grasindamas panaudoti smurtÄ , kaimynų teigimu grasinimai nukentėjusiosios atžvilgiu prasidėjo prieÅ¡ du - tris metus ir tęsiasi reguliariai, dėl Å¡ių grasinimų nukentėjusioji nuolat patiria baimę, A.

K. liga ir veiksmai nėra prognozuojami, jis negali įvertinti savo veiksmų pasekmių. Grasinimų nužudyti ar sunkiai sužaloti realumÄ patvirtina ir tai, kad A. K. nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat panaudojo fizinį smurtÄ . Nukentėjusiosios parodymai iÅ¡ esmės yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, jų teisingumu ir pagrįstumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Byloje esantys ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys patvirtina, kad A.

K. nuolat girtauja, į policijos įstaigÄ pristatomas kas antrÄ - trečiÄ dienÄ , o kartais per dienÄ net ne vienÄ kartÄ , dažniausiai pristatomas dėl neblaivumo. Kiekvieno pristatymo metu jam kviečiama greitoji medicinos pagalba, liudytojas G. S. patvirtino, kad pristatytas į policijos įstaigÄ Å¡is vyriÅ¡kis trankė galvÄ Ä¯ grotas sakydamas, kad nusižudys. Liudytojų (namo kaimynų) parodymai patvirtina, kad A. K. dažnai bÅ«damas neblaivus voliojasi prie namo laiptinės durų. Nukentėjusioji nurodė, kad į namus buvusį sutuoktinį neblaivų parneÅ¡a draugai, su kuriais jis geria, o po to jis vėl iÅ¡eina nakties metu, buto durų neužrakina.

Todėl, teismo manymu, tikslinga taikyti A. K. priverčiamÄ jÄ Â medicinos priemonę - priverstinį stacionarinį gydymÄ â€“ stebėjimÄ .              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 str. 401 str., 403 str., 404 str., teismas,             n u t a r i a :Taikyti A. K. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, esant įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, turinčias požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., bÅ«damas nepakaltinamas.              Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                     Lina Muchtarovienė Nuorašas tikrasTeisėjaLina Muchtarovienė