2025-12-10 Nr. AB-22362-2-68-3-08549-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-700-815/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08549-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjo naudai 2711,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis (Kasko), draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 4 d. buvo aprausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Draudimo sutarties galiojimo metu pareiškėjas gavo pranešimą apie 2021 m. gegužės 30 d. įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino pareiškėjo draustą turtą. Dėl įvykio buvo pradėtas žalos administravimas ir draudėjui išmokėta 2 711,33 Eur draudimo išmoka. Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai žalos neatlygino. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo pareiga organizuoti želdynų apsaugą ir stebėseną numatyta teisės aktuose, tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Ginčo atveju atsakovas nevykdė tinkamos savivaldybės teritorijoje esančių medžių priežiūros.

3. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas teigė, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jo teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, skunde tik šabloniškai pažymėta, jog pareiškėjas gavo pranešimą apie 2021 m. gegužės 30 d. įvykį. Prieduose nurodoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nėra eismo įvykio schemos, iš kurios būtų įmanoma nustatyti, kurioje tiksliai aikštelėje ar kelyje įvyko nurodytas įvykis, nėra duomenų apie konkrečią įvykio vietą, žemės sklypo paskirties, valdytojo, todėl nėra įmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens.

5. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent pareiškėjui. Tam, kad būtų priteista patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pareiškėjui neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, negalima konstatuoti, jog jis yra atsakingas už automobiliui kilusią žalą, atsiradusią ant automobilio nugriuvus medžio šakai.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą. Pareiškėjas skunde neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateiktose įvykio nuotraukose negalima konstatuoti fakto, jog medis buvo nesveikas, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad Savivaldybė laiku nespėjo pašalinti nesveiko medžio, kuris galimai sukeltų pavojų eismo dalyviams bei žmonėms. Toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų 2021 m. gegužės 30 d. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodinėja, jog medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas laiku nespėjo pašalinti nesveiko (supuvusio ar sudžiūvusio) medžio. Atsakovas įvertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs kokią nors jam numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas žalos dydį šioje byloje grindžia tik pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autoekspertų grupė“ remonto sąmata, skunde tik šabloniškai nurodoma, jog „medis apgadino pareiškėjos draustą turtą“. Remiantis eismo įvykio nuotraukomis matyti, jog šaka užvirto ant automobilio stogo. Visgi, UAB „Autoekspertų grupė“ į sąmatą įtraukė variklio gaubto (147 Eur), galinio buferio (77,62 Eur), priekinių kairiųjų (78,96 Eur), priekinių dešiniųjų (66,36 Eur), galinių dešiniųjų (63 Eur), galinių kairiųjų (54,91 Eur) durų, dažymo darbus, nors šios dalys negalėjo būti sugadintos per nurodytą eismo įvykį, iš esmės buvo atliktas išoriškai visas automobilio atnaujinimas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos transporto priemonės gedimų priežastys, byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi nurodyti automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl nukritusio medžio, todėl nesant į bylą pateiktų leistinų įrodymų, kad automobilio gedimai buvo nulemti eismo įvykio, atsakovas manė, kad skundas pripažintinas nepagrįstu arba žala mažintina nurodytomis sumomis. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

9. Atsakovas, atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo, manė, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo tiesiogiai nulemti įvykio, o žalos dydis nustatomas ne turint tikslą suremontuoti, pagerinti ir atnaujinti automobilį, tačiau siekiant atkurti jo būklę tiksliai į tokią, kuri buvo prieš įvykstant įvykiui. Atsakovas įvertino, kad šioje byloje pareiškėjas žalos dydžio apskritai neįrodė.

10. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure (nenugalima jėga). 2021 m. gegužės 30 d., 12 val., remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje vyravo iki 10,1 m/s vėjas. Atsakovas teigė, kad šioje situacijoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atsakovas teigė, kad tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog skundas yra pagrįstas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.

11. Atsakovas teigė, jog transporto priemonės valdytojo veiksmai patvirtina jo kaltę, kuri didele dalimi kilusi dėl jo neatsargių tyčinių veiksmų. Atsakovas manė, kad žala nebūtų atsiradusi, jei transporto priemonės valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, priemonės valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas. Dėl nurodytų priežasčių priteistinos žalos atlyginimas turėtų būti mažintinas.

II. 12. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo.

14. Bylos medžiaga patvirtino, kad buvo sudaryta Draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 4 d. buvo aprausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Draudimo sutarties galiojimo metu pareiškėjas gavo pranešimą apie 2021 m. gegužės 30 d. įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino pareiškėjo draustą turtą. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl buvo išmokėta draudėjui 2 711,33 EUR draudimo išmoka. Pareiškėjo įsitikinimu, medis, kuris apgadino apdraustą transporto priemonę, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype, todėl pareiškėjas siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala per nurodytą laiką nebuvo atlyginta.

15. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, jog savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, kad ginčo adresu augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą apskritai nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, nepriklausomai nuo to, kad pretenzijoje ir pranešime yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau jokiuose vaizdiniuose įrodymuose tai neatsispindi, todėl sudėtinga vertinti adreso tikslumą ir tikrumą, tuo labiau konkretizuoti įvykio vietą – tai aikštelė, gatvė, ar namo kiemas. Teismo vertinimu, tai yra pernelyg šabloniškas ir ne konkretus įvykio vietos nurodymas. Be to, kaip nurodė teismas, skundo prieduose nėra eismo įvykio schemos, o iš į bylą pridėtų sugadinto automobilio nuotraukų nėra įmanoma identifikuoti įvykio laiko, kaip ir neįmanoma nustatyti atsakingo asmens už žalą. Iš pateiktos medžiagos neįmanoma identifikuoti, kurioje (duomenys neskelbtini) teritorijos vietoje tiksliai, koks konkretus medis lūžo, kokia to medžio būklė (supuvęs, sudžiūvęs). Byloje nėra pateikta jokių nuotraukų ir schemų, o atsižvelgiant į tai, kad policija nebuvo iškviesta į įvykio vietą, niekaip negalima patvirtinti aplinkybių, ar automobilis tikrai stovėjo stovėjimo aikštelėje, ar stovėjo leistinoje vietoje, ar įvykio vietoje nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių ar apribojančių stovėjimą toje vietoje. Taigi, teismas įvertino, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nebuvo pažeisti kelių eismą reglamentuojantys teisės aktai. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjas apskritai neįrodinėja, jog medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas laiku nespėjo pašalinti nesveiką (supuvusį ar sudžiūvusį) medį. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs kokią nors jam numatytą pareigą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl pareiškėjo keliamas reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

17. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog savo pareigą, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad visiškai nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje. Nei pranešimų apie galbūt pavojingą medžio būklę, nei prašymų jį genėti ar kitaip tvarkyti nebuvo gauta, nebuvo išduotas leidimas medžio tvarkymui, o atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, medžių inventorizacija atliekama kas dešimt metų, teismas padarė išvadą, kad Savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas konstatavo, kad nuvirtęs ant automobilio medis pagal tvarkymo priemonių eiliškumą nebuvo patekęs į skubiai tvarkomų medžių kategoriją, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad atsakovas veikė nerūpestingai.

18. Teismas įvertino, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatliko, tinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu ar dėl kitų priežasčių. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog nuvirtęs medis buvo Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Savivaldybė negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad lūžęs medis apgadino pareiškėjo automobilį. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.

21. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, būdamas atsakingas už želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną bei želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, kad augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

22. Savivaldybės teritorijoje augančių želdynų ir želdinių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktuose. Ši pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo neteisėtą neveikimą įrodo vien faktas, jog medis lūžo, o šis faktas aiškiai atsispindi nuotraukose. Kitaip tariant, iš to galima daryti išvadą, jog atsakovas medžio nestebėjo, nevertino jo fiziologinės būklės, nesiėmė kitų veiksmų žalai išvengti. Pati medžio griūtis nesant neįprastoms gamtinėms sąlygoms suponuoja, kad teisės aktuose įtvirtinti priežiūros veiksmai nebuvo atlikti. Be to, atsakovo atsakomybė yra be kaltės (griežtoji atsakomybė), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtus veiksmus, nebent atsakovas įrodytų jo atsakomybę šalinančias aplinkybes (nenugalimą jėgą ar nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą), tačiau tokių įrodymų nėra pateikta. Medis lūžo, nes supuvo, o tokios būklės jis tapo dėl to, nes atsakovas neteisėtai neveikė, t. y. neatliko jokių stebėsenos ir priežiūros veiksmų. Dėl šios priežasties priežastinis ryšys su žala (automobilio apgadinimu) yra akivaizdus. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 str.), todėl yra pagrindas spręsti dėl priteistinos žalos dydžio. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas netinkamai vykdė ginčo teritorijoje augančių želdinių (medžių) priežiūrą, dėl ko ant automobilio nukrito medžio šaka ir dėl to buvo padaryta žala.

23. Pareiškėjo teigimu, atsakovui yra pavesta pareiga atlikti funkcijas, susijusias su želdynų ir želdinių priežiūra, o būtent, atsakovui yra pavesta atlikti veiksmus, kad augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nes pagal bendrą įrodinėjimo pareigos principą įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Neteisėto neveikimo specifika, pareiškėjo įsitikinimu, suponuoja, kad būtent įpareigotas atitinkamai veikti asmuo (šiuo atveju atsakovas) turi įrodyti, jog jis tas pareigas įvykdė, t. y. kad atliko konkrečius teisės aktuose nustatys veiksmus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-39-756/2022. Šiuo atveju atsakovas per visą procesą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog atlikto teisės aktuose nurodytus privalomus veiksmus (stebėjo medžio būklę, vertino jo fiziologinę būklę, atliko kitus veiksmus siekiant išvengti žalos kitiems asmenims padarymo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų laiku ir tinkamai atlikęs ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūrą. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė būtent neveikimu, todėl kyla natūralus klausimas, kokiu būdu pareiškėjas galėjo įrodinėti neteisėtą atsakovo neveikimą. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad atsakovas įvykdė visas įstatyme jam įtvirtintas pareigas.

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, bei, jog nepriklausomai nuo to, kad pretenzijoj ir pranešime yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau jokiuose vaizdiniuose įrodymuose tai neatsispindi, todėl sudėtinga vertinti adreso tikslumą ir tikrumą, tuo labiau konkretizuoti įvykio vietą: tai aikštelė, gatvė, ar namo kiemas ir pan. Pareiškėjas pabrėžia, jog pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, be to, nesunkiai identifikuojama, kokioje aplinkoje bei vietoje įvyko įvykis. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog medis yra nukritęs ant automobilio, be viso to, iš nuotraukų nesunkiai galima identifikuoti įvykio vietą, kaip antai, pasitelkus „Google maps“ programą bei įvedus konkretų adresą, (šiuo atveju (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nesunkiai galima identifikuoti, kad pareiškėjo pateiktose nuotraukose užfiksuotas įvykis būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tokiam faktui konstatuoti užtenka tiesiog sugretinti daugiabučių namų fasadus (nuotraukose sužymėti identiški balkonai, langai, suoliukai), kurie aiškiai matosi tiek pareiškėjo pateiktose nuotraukose, tiek įvedus įvykio vietos adresą į paiešką „Google maps“ programoje.

25. Pirmosios instancijos teismui pateiktose nuotraukose akivaizdu, kad automobilis stovėjo daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėje, iš nuotraukų akivaizdu, kad nėra jokių draudžiančių ar apribojančių stovėjimą toje vietoje ženklų, todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra galimybės identifikuoti, ar ginčo automobilis įvykio metu stovėjo leistinoje vietoje.

26. Taip pat pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas apskritai neįrodinėja, jog medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų. Pareiškėjas pabrėžia, jog vien faktas, kad medis nukrito, suponuoja išvadą, jog jis dėl vienokių ar kitokių priežasčių kėlė grėsmę žmonėms bei turtui. Be kita ko, esant griežtajai atsakomybei, atsakovas turėtų įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes (nenugalimą jėgą ar nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą).

27. Kitų aplinkybių (force majeure) ar paties automobilio savininko kaltės), kurios leistų netaikyti atsakovui deliktinės civilinės atsakomybės, byloje nenustatyta. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo visų sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, buvimą.

28. Atsakovas savo poziciją, jog pareigas, kiek leidžia objektyvios aplinkybės, vykdo tinkamai, nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Kaip ir nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ir teiginio, jog neturi pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių įstatymuose nustatytoms pareigoms vykdyti. Tokia atsakovo gynybinė pozicija be jokių rašytinių įrodymų yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio ir tik pagrindžia pareiškėjo skundo pagrįstumą.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas, atsižvelgdamas į skunde ir bylos nagrinėjimu metu keliamus klausimus, pažymi, jog sprendžiant dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų neužtikrinus tinkamos želdinių priežiūros (laiku nepašalinus netinkamos fiziologinės būklės medžio), neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlyga subrogacijos tvarka išmokėjus draudimo išmoką draudėjui nėra preziumuojama ir (ar) pripažįstama ipso facto (savaime). Priešingai, ši sąlyga yra įrodinėjimo dalykas teisminio proceso metu, kurios įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas, siekdamas turtinės žalos iš atsakovo atlyginimo, jo neteisėtų veiksmų neįrodė.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde jokių konkrečių neteisėtų Savivaldybės veiksmų apskritai nenurodė – apsiribojo tik deklaratyviai cituotomis įstatymo nuostatomis apie Savivaldybės pareigą prižiūrėti želdynus, nepagrindė paties įvykio aplinkybių, įvykio laiko, vietos ir kt., kurios būtinos tinkamai nustatyti atsakingus už žalą asmenis.

32. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė byloje surinktais duomenimis visiškai pagrįstą išvadą, jog skundo prieduose nėra eismo įvykio schemos, nebuvo kviečiama policija, taigi neįmanoma tiksliai nustatyti, kur augęs, ir kuris medis sukėlė žalą, taip pat byloje net nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kokiu laiku įvyko įvykis. Atsižvelgiant į tai, nėra įmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens ir skundas, vadovaujantis teismų formuojama praktika, pagrįstai atmestas. Atsakovas pažymi, jog pagal byloje pateiktus duomenis teismas neturėjo objektyvaus pagrindo daryti išvados, kad būtent Savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą, kadangi pareiškėjas nenurodė, kur tiksliai augantis želdinys sukėlė žalą. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo.

33. Atsakovas teigė, kad skundžiamame sprendime buvo įvertintos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas savo abejones dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Vien tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai palankiau, savaime nereiškia, jog teismas šias aplinkybes įvertino nevisapusiškai, juo labiau, kad ir apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių konkrečių argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

34. Taigi, atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiga įrodyti faktą, kad dėl kilusios žalos atsakinga Savivaldybė, o ne kiti asmenys, kyla būtent pareiškėjui, tačiau jis šios pareigos neatliko. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, tinkamai pritaikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, todėl teisingai, teisėtai ir pagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo subrogacijos pagrindu.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Savivaldybė negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad lūžęs medis apgadino pareiškėjo automobilį. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad šioje byloje pareiškėjui buvo pagrindas priteisti turtinės žalos atlyginimą.

38. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

39. Byloje nustatyta, kad buvo sudaryta Draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 4 d. buvo aprausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Draudimo sutarties galiojimo metu pareiškėjas gavo pranešimą apie 2021 m. gegužės 30 d. įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino pareiškėjo draustą turtą. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, išmokėta draudėjui 2 711,33 Eur suma. Pareiškėjas nurodė, kad išmokėjęs draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį, t. y. atsakovą.

40. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

41. Dėl to nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

42. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą iš esmės grindė tuo, kad atsakovas nevykdė tinkamos savivaldybės teritorijoje esančių medžių priežiūros. Byloje yra pateikta: Pranešimas apie įvykį, automobilio fotonuotraukos, informacija dėl draudimo išmokos, transporto priemonių draudimo liudijimas, pareiškėjo pretenzija atsakovui 2 711,33 Eur sumai, automobilio remonto sąmatos, UAB „Autoekspertų grupė“ pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), SEB mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

43. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 3, 4 d.).

44. Želdynų įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) 10 straipsnyje įtvirtinta, jog želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 p.).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažinta, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr. 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs panašaus pobūdžio bylose, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (žr. 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinus tinkamos želdinių priežiūros (laiku nepašalinus netinkamos fiziologinės būklės medžio), neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlyga subrogacijos tvarka išmokėjus draudimo išmoką draudėjui nėra preziumuojama ir (ar) pripažįstama ipso facto (savaime). Priešingai, ši sąlyga yra įrodinėjimo dalykas teisminio proceso metu, kurios įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjui.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas turtinės žalos iš atsakovo atlyginimo, atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai neleidžia identifikuoti tikslios įvykio vietos, pareiškėjas nepateikė į bylą eismo įvykio schemos, iš kurios būtų galima nustatyti, kurioje tiksliai aikštelėje įvyko nurodytas įvykis, žemės sklypo paskirties, valdytojo, todėl negalima nustatyti atsakingo už žalą asmens. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad medis, su kuriuo siejama kilusi žala, buvo šalintinos būklės ir iki įvykio kėlė grėsmę aplinkiniams bei draudėjo turtui. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nepašalinusi medžio, apie kurį byloje duomenų nėra, Savivaldybė tinkamai neužtikrino želdinių priežiūros.

48. Atsižvelgdama į nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nenustatyta būtinoji sąlyga viešajai deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti ir pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą pripažintinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis