d057403d-5694-4fcf-a63d-e106e4f7995d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9925-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-02038-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti 150 Lt neturtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl apribojimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ne ilgiau negu 3 valandas per dienÄ naudotis asmeniniu kompiuteriu, atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ribojimas ne ilgiau negu 3 valandas per dienÄ naudotis asmeniniu kompiuteriu jam yra taikomas neteisėtai. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) pareiÅ¡kėjas lanko anglų kalbos, kompiuterinio raÅ¡tingumo kursus, todėl atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas, kurioms esant toks ribojimas netaikytinas. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko.

Apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundÄ (b. l. 34-36) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamas apribojimas yra įtvirtintas ginčo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu leisti asmeniniu kompiuteriu naudotis papildomai 3 valandas, tačiau buvo nustatyta, kad Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre pareiÅ¡kėjas D.

D. nesimoko, todėl praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakyta. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, Å¡iuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko.

Apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (b. l. 42-45) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 3 valandas per parÄ . Toks ribojimas įtvirtintas galiojančiuose teisės aktuose, pareiÅ¡kėjas neatitinka reikalavimų, kuriems esant Å¡is apribojimas galėtų bÅ«ti netaikomas. Byloje neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kad egzistuoja kitos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl praÅ¡o skundÄ atmesti.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vadosByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodė patyręs dėl apribojimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime naudotis asmeniniu kompiuteriu ne ilgiau negu 3 valandas per dienÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014-01-14 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu papildomai 3 valandas, kurį grindė aplinkybe, kad mokosi kompiuterinio raÅ¡tingumo klasėje (b. l. 38).

Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro direktorius A. Å . Å¡iame praÅ¡yme 2014-01-20 pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre nesimoko (b. l. 38). LukiÅ¡kių TI-K, remdamasis aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre nesimoko, 2014-01-28 raÅ¡tu Nr. 96-175 nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti minėtÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas šį atsakymÄ apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2014-03-24 sprendimu Nr. 2S-1673 (b. l.

2) nustatė, kad minėtas LukiÅ¡kių TI-K 2014-01-28 raÅ¡tas Nr. 96-175 yra pagrįstas. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal Å¡io Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, bendrosios pareigos - Å¡io Kodekso 12 straipsnyje. SpecialiÄ sias nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikÅ¡mingas Bausmių vykdymo kodekso X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos) Å¡eÅ¡tojo skirsnio (Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 96 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų teisę naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, iÅ¡vardytais Å¡ių Taisyklių 173.1- 173.16 punktuose, tarp jų kompiuteriais (173.7 punktas). Tų pačių Taisyklių 1731 punkte nustatyta, kad nuteistieji Å¡ių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parÄ Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis Å¡ių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parÄ . Naudojimosi Å¡ių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto nuostatas detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as), kurio 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parÄ laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu.

Naudojimosi kompiuteriais tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingÄ naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laikÄ paprastosios ir lengvosios grupės sÄ lygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nevirÅ¡ydamas maksimalaus trijų valandų laiko. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (1731 punktas) ir Naudojimosi kompiuteriais tvarkos apraÅ¡Ä bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos apraÅ¡o ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parÄ kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parÄ kriterijus, bendroji taisyklė yra ta, kad paprastosios ir lengvosios grupės sÄ lygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ar suimtieji asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parÄ Ä¯staigos direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu.Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigÅ«nas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parÄ , vadovaudamasis kriterijais, iÅ¡vardytais 1.1-1.8 punktuose, t. y. besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 4 valandų per parÄ mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir mokyklines atostogas (1.1 p.); besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 5 valandų per parÄ jų laikomų egzaminų sesijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip du mėnesius (1.2 p.); studijuojantiems aukÅ¡tojoje mokykloje – iki 6 valandų per parÄ (1.3 p.); dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 4 valandų per parÄ dalyvavimo programoje laikotarpiu (1.4 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kÅ«rybine veikla, taip pat mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei Å¡ių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 8 valandų per parÄ (1.5 p.); dirbantiems administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ visu etatu – iki 5 valandų per parÄ jų poilsio dienomis, taip pat atostogų metu (1.6 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) – iki 6 valandų per parÄ (1.7 p.); baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylÄ tiriantis pareigÅ«nas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas – iki 8 valandų per parÄ (1.8 p.).

Kriterijų 2 punkte nurodyta, kad leidimÄ nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parÄ laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigÅ«nas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo praÅ¡ymÄ , esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiÅ«rÄ , Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų Å¡ių tarnybų pareigÅ«nų vizoms); Å¡is sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parÄ (1 priedas).

Pažymėtina ir tai, kad pagal Kriterijais nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , leidimai naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parÄ , iÅ¡duodami terminuotai (ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui), pasibaigus Å¡iam laikotarpiui dėl leidimo iÅ¡davimo svarstoma iÅ¡ naujo (Kriterijų 3 p.), be to, nustatyti atvejai, kuriais leidimas gali bÅ«ti panaikinamas prieÅ¡ nustatytÄ terminÄ (Kriterijų 6 p.).CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ .Sprendžiant dėl valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme) kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad valstybinių institucijų vykdė teisės aktais joms suteiktas pareigas, t. y. teisingumo ministras, vykdydamas Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nustatytÄ pareigÄ , patvirtino Taisykles, o Kalėjimų departamento direktorius, vykdydamas Taisyklėse nustatytÄ pareigÄ , priėmė Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos apraÅ¡Ä ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parÄ kriterijus.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad LukiÅ¡kių TI-K turėjo pagrindÄ tenkinti pareiÅ¡kėjo 2014-01-14 praÅ¡ymÄ leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu netaikant aptarto bendrojo 3 valandų per parÄ ribojimo. Minėtas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro direktoriaus A. Å . 2014-01-20 patvirtinimas, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre nesimoko (b. l. 38), byloje nėra paneigtas, todėl atsakovo teiginys dėl neteisėtų atsakovės veiksmų yra nepagrįstas.

LukiÅ¡kių TI-K 2014-01-28 raÅ¡tas Nr. 96-175 nėra nuginčytas, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad bÅ«tų patyręs neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajuto emocinę depresijÄ ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo ginčo santykius reguliuojančius poįstatyminius teisės aktus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs teisėtais 2013-05-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2013-09-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1223/2013. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo D.

D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                           Violeta Balčytienė