d0571840-e9c7-4e0d-8b62-be7d29168251 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4651-466/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-00097-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas, sekretoriaujant Laimai Å idlauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. D., atsakovės atstovei D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos“ leidiniai dėl garbės ir orumo gynimo.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žeidžia ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ â€žRespublikos“ dienraÅ¡tyje straipsnyje „Įtariamų bendradarbių sÄ raÅ¡as“ paskelbta žinia, kad A. D. yra KGB bendradarbis. Prašė įpareigoti atsakovę paskelbti tokio turinio paneigimÄ : „DienraÅ¡tyje „Respublika“ (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Įtariamų KGB agentų sÄ raÅ¡as“ paskelbta žinia, kad A. D. yra įtariamas KGB agentas neatitinka tikrovės bei žeidžia A.

D. garbę ir orumÄ . Redakcija atsipraÅ¡o A. D. už „Republikos“ redaktoriaus V. T. paskelbtÄ Å¡meižtÄ â€œ. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad iÅ¡ dalies su juo sutinka. Vilniaus apygardos teismo 2020-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1699-603/2020 yra iÅ¡spręstas kito ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys su labai panaÅ¡iais reikalavimais UAB „Respublikos“ leidiniai atžvilgiu.

Todėl atsakovė sutiko paskelbti paneigimo tekstÄ , tačiau be atsipraÅ¡ymo už redaktorių V. T.. Atsakovė iÅ¡ dalies sutiko ieÅ¡kovui atlyginti neturtinę žalÄ sumokant iki 2 000 Eur sumÄ . Atsakovė sutiko sudaryti su ieÅ¡kovu taikos sutartį nurodydama, kad ieÅ¡kovas bet kada su tokiu pasiÅ«lymu gali kreiptis į atsakovę. Å alys, nepaisant to, kad atsakovė iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kiniu, nesiderėjo dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo. ParuoÅ¡iamuosiuose dokumentuose Å¡alys laikėsi tų pačių pozicijų.

IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės pasiÅ«lymu tartis dėl taikos, nes, ieÅ¡kovo nuomone, įvertinus „Respublika“ skaitytojų kiekį ir Å¡io leidinio populiarumÄ , reikalaujama 5 000 Eur suma yra proporcinga padarytai neturtinei žalai atlyginti. Dublike ieÅ¡kovas nurodė, kad vieÅ¡osios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenimis, dienraščio skaitomumas iÅ¡augo nuo 18-7 proc. iki 22 proc. bendros skaitytojų auditorijos arba beveik 580 tÅ«kst. skaitytojų. Pagal ieÅ¡kovÄ , padidėjo dienraščio skaitytojų auditorija, kuri Å¡iuo metu Å¡alyje siekia 665 tÅ«kst. skaitytojų arba 25,3 proc.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad „Įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as“ paskelbtas kabutėse specialiai, matyt suvokiant, kad reikės atsakyti už Å¡meižtÄ . Bet tuomet autorius galės remtis argumentu, kad sÄ raÅ¡as yra kabutėse, t.y. paskelbtas juoko forma. IeÅ¡kovo nuomone, tai nekeičia esmės, nes „Respublikos“ skaitytojas vienareikÅ¡miÅ¡kai suprato, kad yra skelbiamas bÅ«tent KGB agentų sÄ raÅ¡as ir ieÅ¡kovas, kuris yra tame saraÅ¡e, yra KGB bendradarbis. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės atsakymu į ikiteisminį reikalavimÄ paneigti tikrovės neatitinkančias žinias atsakovei nurodžius, jog tai yra tik atsakovės nuomonė, nes pagal ieÅ¡kovÄ , tai yra žinia.

IeÅ¡kovas, remdamasis atsakovės atsiliepimo argumentais teigė, jog atsakovė pripažino, kad ieÅ¡kovas dėl savo jauno amžiaus negalėjo bÅ«ti KGB bendradarbis. Taip pat ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovė - „Respublikos“ leidinių direktorė pripažino, kad V. T. tyčia paskelbė sÄ raÅ¡Ä , žinodamas, kad skleidžia Å¡meižtÄ ir netiesÄ . IeÅ¡kovo teigimu, V. T. siekė pakirsti pasitikėjimÄ A. D., V. T. konkurentu ir tai iÅ¡ dalies V. T. pavyko – internetinėje erdvėje A.

D. yra vadinamas KGB- istu ir tokios etiketės ieÅ¡kovas negalės nusiplauti visÄ gyvenimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad jam buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. IeÅ¡kovas yra žiniasklaidos priemonės redaktorius ir dėl tokios žinios paskelbimo ieÅ¡kovas prarado „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojų pasitikėjimÄ , ieÅ¡kovo reputacija, kuri yra svarbiausias dalykas žiniasklaidos versle, buvo sugriauta. Atsakovė triplike nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad V. T. veikė tyčia siekdamas pakenkti ieÅ¡kovo reputacijai.

Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu dėl leidinio „Respublika“ skaitomumo padidėjimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas rėmėsi 2009-10-16 portale respublika.lt paskelbtame straipsnyje „IÅ¡augo bendra dienraščio „Respublika“ auditorija“ duomenimis, kur nurodyti 2009 m. III ketvirčio auditorijos duomenys, kurie nėra reikÅ¡mingi ginčui, nes pateikti gerokai anksčiau, nei buvo iÅ¡leistas „Respublika“ numeris su įtariamų KGB bendradarbių saraÅ¡u. Atsakovės teigimu, remiantis tos pačios „TNS Gallup“ (kurios pavadinimas dabar „KANTAR TNS“) savaitraÅ¡tis „Respublika“ 2018 m. jau nepateko į populiariausių Lietuvos savaitinių leidinių penketukÄ , kai penktoje vietoje esantis leidinys ‚Ekspres nedelia“ turėjo vidutinę 4,1 proc. arba 87,3 tÅ«kst. auditorijÄ .

Todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad informacija apie įtariamus KGB bendradarbius (tarp kurių yra ir ieÅ¡kovas) paskleista 700 tÅ«kst. tiražu, yra nepagrįstas. Pagal atsakovę, Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. e2A-11699-603-2020 panaÅ¡iomis aplinkybėmis kitam ieÅ¡kovui buvo priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir tai patvirtina, jog teismas individualizavo priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Tai leidžia teigti, jog ieÅ¡kovui Å¡ioje byloje 2 000 Eur suma bÅ«tų pakankama neturtinės žalos kompensacija.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo teiginiai apie sugadintÄ jo, kaip žiniasklaidos priemonės savininko reputacijÄ ir prarastÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ skaitytojų pasitikėjimÄ yra hipotetiniai, nes ieÅ¡kovas nepateikė tÄ patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad savaitraščio „Respublika“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - me ((duomenys neskelbtini)) numeryje buvo iÅ¡spausdintas „Įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as“. Savaitraščio (duomenys neskelbtini) – to numerio 12 puslapyje „Įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡e“ yra ieÅ¡kovo vardas ir pavardė „A.

D.“ (7, 68 b.l.). Aplinkybei, kad minėtame sÄ raÅ¡e yra bÅ«tent ieÅ¡kovas, patvirtinti, A. D. pateikė Gyventojų registro pažymÄ apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, jog duomenų apie kitus asmenis, vardu ir pavarde A. D., Lietuvos Resspublikos gyventojų registre nėra (12 b.l.) IeÅ¡kovas A. D. 2018-12-04 pareikalavo, kad atsakovė paneigtų tikrovės neatitinkančias žinias. Atsakovė nesutiko patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo. 2018-12-18 atsakyme ieÅ¡kovui nurodė, kad laikraÅ¡tyje „Respublika“ paskelbta publikacija „Įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as“ buvo tik vienas iÅ¡ epizodų žymiai platesnės diskusijos dėl visai Lietuvos visuomenei aktualaus klausimo - niekaip nesibaigiančio liustracijos proceso Lietuvoje.

Å iÄ diskusijÄ paskatino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vieÅ¡ai paskelbta informacija apie tai, kad kardinolas V. S., aktorius D. B. ir dirigentas S. S. galimai bendradarbiavo su KGB. Laikraščio „Respublika“ redaktorių ir žurnalistų bendruomenę labiausiai Å¡okiravo tai, kad tokia informacija buvo paskelbta jau po Å¡ių, Lietuvai itin nusipelnusių žmonių mirties, nepaliekant jiems jokios galimybės atsiliepti į tokiÄ Å¾iniÄ , patikslinti jÄ arba paneigti. Paskelbdamas „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ laikraÅ¡tis „Respublika“ visuomenei kėlė klausimÄ â€“ kiek dar Lietuvoje tęsis liustracijos procesas, ar kas nors prisiims atsakomybę už tai, kad skelbiant atskirus iÅ¡likusios archyvinės medžiagos fragmentus, asmenims lengvabÅ«diÅ¡kai priskiriamas elgesys (bendradarbiavimas su KGB), kurį kiekvienas žmogus dažniausiai vertina itin neigiamai, nors patikimos informacijos, galinčios patvirtinti tokius skelbiamus faktus, dažniausiai nėra, vadovaujamasi tik atskirais informacijos fragmentais, kurių autentiÅ¡kumÄ patikrinti dažniausiai yra neįmanoma. 2018-12-18 atsakyme A.

D. atsakovė nurodė, kad „Įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as“ turi bÅ«ti vertinamas kaip tam tikra juodojo humoro satyra, absurdu persmelktas groteskas, kuris paskelbtas kaip atsakas, reaguojant į informacijÄ apie S. S., V. S. ir D. B. galimÄ bendradarbiavimÄ su KGB. Å iuo „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡u“ siekta parodyti visuomenei, kad tol, kol liustracijos procesas Lietuvoje nėra pasibaigęs, o vieÅ¡ojoje erdvėje pateikiami ir aptarinėjami tik fragmentai iÅ¡likusios archyvinės medžiagos, kurios dalis yra iÅ¡vežta į Rusijos FederacijÄ tų pačių saugumo tarnybų, tol „įtariamaisiais KGB bendradarbiais“ galime tapti kiekvienas, nes yra susiklosčiusi itin palanki terpė įvairioms interpretacijoms ir nėra nei vienos institucijos, galinčios pateikti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ apie konkretaus asmens (ne)bendradarbiavimÄ su buvusios SSRS saugumo tarnybomis.

UAB „Respublikos“ leidiniai direktorė 2018-12-18 atsakyme ieÅ¡kovui nurodė, kad faktÄ , jog laikraÅ¡tyje „Respublika“ paskelbtas „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as“ yra tam tikro pobÅ«džio saviraiÅ¡kos laisvės įgyvendinimo priemonė, kuria buvo provokuojama visuomenės diskusija aktualiu klausimu, patvirtina ne tik tai, kad sÄ raÅ¡as iÅ¡skiriamas kabutėmis, bet ir ta aplinkybė, jog tame sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti kai kurie asmenys dėl savo jauno amžiaus net teoriÅ¡kai negalėjo bÅ«ti KGB bendradarbiais, kadangi Å¡ios organizacijos veikimo metu dar nebuvo gimę arba buvo vaikai (paaugliai), kaip, matyt, yra ir JÅ«sų (A.

D.) atveju. Atsakovė atsakyme ieškovui pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet ir būdus bei priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama. Todėl įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (humoreska, feljetonas, satyra, groteskas, karikatūras, fotomontažas ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs pamatus žurnalisto teisei „kritikuoti“, „šokiruoti“ ir „provokuoti‘. LaikraÅ¡tis „Respublika“, paskelbdamas „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ neturėjo tikslo ir motyvo pažeminti ar paniekinti kurį nors žmogų, taip pat ir A. D., bet siekė visuomenei pademonstruoti Lietuvos Respublikoje tebevykstančios liustracijos proceso absurdiÅ¡kumÄ , jo neteisingumÄ ir iÅ¡ to Lietuvos valstybės demokratijai kylančius pavojus, paskatinti visuomenę diskutuoti Å¡iuo klausimu ir tai pavyko – į diskusijÄ Ä¯sitraukė visuomenėje gerai žinomi žmonės, kurie iÅ¡dėstė pačias įvairiausias, taip pat ir su laikraščio „Respublika“ redakcijos nuomone nesutampančias nuomones, tačiau jos taip pat buvo paskelbtos laikraÅ¡tyje „Respublika“. 2018-12-18 atsakovės atsakymo pabaigoje nurodyta, kad „Respublikos“ redakcija nuoÅ¡irdžiai tikisi, kad aukščiau pateikti argumentai padės ieÅ¡kovui A.

D. plačiau pažvelgti į minėtÄ problemÄ ir nepriimti asmeniÅ¡kai skelbiamos visuomenei aktualios informacijos (9, 10 b.l.). Teismas UAB „Respublikos“ leidiniai direktorės 2018-12-18 atsakymÄ ieÅ¡kovui A. D. vertina kaip atsisakymÄ paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų vieÅ¡o paskleidimo ir paneigimo formuluotės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2018-03-01) nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Remiantis CK 2.24 straipsnio 2 dalimi, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį Å¡ie duomenys buvo paskleisti, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimÄ nemokamai iÅ¡spausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimÄ privalo iÅ¡spausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimÄ tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieÅ¡tarauja gerai moralei.

Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimÄ arba to nepadaro per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , asmuo įgyja teisę kreiptis į teismÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputacijÄ , paneigimo tvarkÄ ir terminus tokiu atveju nustato teismas (CK 2.24 straipsnio 4 dalis). Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumÄ â€“ 1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ir 4) faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Paprastai preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Nagrinėjamu atveju, žinių pakleidimo faktas nėra ginčijamas ir yra akivaizdu, kad laikraščio „Respublika“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - me numeryje iÅ¡spausdintame „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡e“ yra įraÅ¡ytas bÅ«tent ieÅ¡kovas A.

D.. Vertinant atsakovės pozicijÄ iÅ¡ dalies pripažinti ieÅ¡kinį, taip pat atsakovės atstovės D. V. paaiÅ¡kinimÄ bylos nagrinėjimo metu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas A. D. be pagrindo buvo įtrauktas į „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ. Kaip teigė atsakovės atstovė, minėtÄ sÄ raÅ¡Ä â€žRespublikos“ redakcija gavo iÅ¡ tik redakcijai žinomo Å¡altinio ir iÅ¡ esmės toks sÄ raÅ¡as buvo spausdinamas eilėje „Respublikos“ numerių. Teismas pažymi, kad bÅ«tent 12 puslapyje, kur yra ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, V.

T. yra parašęs tokiÄ pastabÄ â€žO, vieÅ¡patie ! SÄ raÅ¡us supainiojau. Vietoje KGB sÄ raÅ¡o įdėjau S. sÄ raÅ¡inius. AtsipraÅ¡au savo skaitytojų, bet perdaryti laikraščio nebėra laiko. Antra vertus, beveik Å¡imtas procentų S. iÅ¡laikytinių patenka ir į įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä , todėl ramia sÄ Å¾ine tęsiu toliau“. Po minėtos pastabos sÄ raÅ¡e prieÅ¡ ieÅ¡kovo vardÄ ir pavardę yra 15 pavardžių ar slapyvardžių. V. T. pastaba leidžia teigti, kad „Respublikos“ redakcija asmenų pavardes SÄ raÅ¡e, tikėtina, kažkokiu bÅ«du tikrino, tačiau duomenų apie tai, ar dalis asmenų buvo iÅ¡braukta ar įtraukta naujų atsakovės nuožiÅ«ra, nėra.

Bet kokiu atveju neginčijama aplinkybė, kad ieÅ¡kovas A. D. „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡e“ yra. Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Respublikos“ leidiniai direktorė 2018-12-18 atsakyme (8 –oje pastraipoje) ieÅ¡kovui pripažino, kad A. D. dėl savo jauno amžiaus negalėjo bÅ«ti KGB bendradarbiu. IeÅ¡kovas yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir, kaip jis pats nurodė, (duomenys neskelbtini) baigė vidurinę mokyklÄ . Teismas pažymi, kad SÄ jÅ«džio iniciatyvinė grupė buvo sukurta 1988-06-03, 1988 -10-22(23) įvyko Lietuvos persitvarkymo sÄ jÅ«džio steigiamasis suvažiavimas, t.y. vis labiau ryÅ¡kėjo nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkÅ«rimo sÄ lygos, todėl labai mažai tikėtina, kad sovietinio saugumo struktÅ«roms bÅ«tų rÅ«pėjęs jauno amžiaus ieÅ¡kovas, kuriam Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto paskelbimo metu buvo (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos Ministrų taryba 1990-03-23 nutarimu įpareigojo SSRS KGB nutraukti savo veiklÄ Lietuvoje, atlikti likvidavimosi procedÅ«ras ir Å¡i saugumo struktÅ«ra formaliai veiklÄ nutraukė maždaug 1990 m. spalio mėn. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas; nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Atsakovės paskelbtas „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as“ nelaikytinas „Respublikos“ redakcijos nuomone, nes atsakovės atstovė, teikdama paaiÅ¡kinimÄ teigė, jog sÄ raÅ¡as buvo gautas iÅ¡ redakcijai žinomo Å¡altinio. V. T. pastaba apie įtariamų KGB bendradarbių saraÅ¡o palyginimÄ su S. fondo remiamais asmenimis nesudaro pagrindo manyti, kad sÄ raÅ¡as yra sudarytas atsakovės nuožiÅ«ra. Dėl nurodyto darytina iÅ¡vada, kad A. D. į „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ įtrauktas nesant tam jokio objektyvaus pagrindo ir ieÅ¡kovo vardo bei pavardės vieÅ¡as paskelbimas sÄ raÅ¡e, siejamame su buvusios SSRS saugumo struktÅ«ra, yra tikrovės neatitinkančios informacijos vieÅ¡as paskleidimas.

Todėl atsakovė įpareigotina paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ tokia pačia forma, kokia ji buvo paskelbta. Tačiau ieÅ¡kovo reikalavimas paneigimo tekste atsakovei atsipraÅ¡yti netenkinamas, nes pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , teisių gynimas tokia forma negalimas. Taip pat teismas kiek kitaip suformuluoja paneigimo tekstÄ , nes teismas pripažįsta, kad tikrovės neatitinkančios informacijos vieÅ¡as paskelbimas žeidžia A. D. garbę ir orumÄ , tačiau tai nėra tikslinga nurodyti paneigimo tekste.

Dėl neturtinės žalos CK 2.24 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2018-03-01) nurodyta, kad reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputacijÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs atsakovės pozicijÄ pripažįsta, kad „Respublikos“ redakcija neturėjo jokių patikimų duomenų, kad ieÅ¡kovas kaip nors buvo susijęs su KGB organizacija. Nepaisant to, atsakovė vieÅ¡ai paskelbė sÄ raÅ¡Ä su buvusios SSRS saugumo struktÅ«romis galimai susijusių asmenų ir sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas ieÅ¡kovas. A. D. teigė, kad V. T. tyčia įtraukė ieÅ¡kovÄ Ä¯ minėtÄ sÄ raÅ¡Ä , kad pakenkti ieÅ¡kovui, kuris yra nepriklausomos žiniasklaidos priemonės vadovas.

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad V. T. kartÄ pasiÅ«lė A. D. dirbti „Respublikoje“, tačiau ieÅ¡kovas nepriėmė V. T. pasiÅ«lymo ir bÅ«tent dėl to V. T. suorganizavo ieÅ¡kovo įtraukimÄ Ä¯ „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ ir jo vieÅ¡Ä paskelbimÄ . Dėl Å¡io ieÅ¡kovo argumento teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas, be savo paaiÅ¡kinimo nepateikė kitų įrodymų Å¡iai aplinkybei patvirtinti. Neatmetama, kad „Respublikos“ redakcija, skelbdama galimai su KGB susijusių asmenų sÄ raÅ¡Ä siekė sukelti visuomenės diskusijÄ aktualiu ir jautriu klausimu.

Manytina, buvo pagrindas suaktyvinti visuomenę reikÅ¡ti nuomones po to, kai bendradarbiavimu su KGB po jų mirties buvo apkaltinti gerai žinomi, Lietuvai ypač nusipelnę asmenys. Teigtina, kad KGB veiksnys Lietuvoje tam tikrÄ laikÄ buvo (galimai yra ir Å¡iuo metu) ypač audrinantis visuomenę faktorius, kuriuo yra pakankamai lengva manipuliuoti, ypač žinant, kad dalis KGB archyvų buvo iÅ¡vežta į RusijÄ , o dalis, tikėtina, sunaikinta, kuomet tai yra labai patogu asmenims, kurie priklausomai nuo visuomeninių, politinių pokyčių sugeba iÅ¡ esmės pakeisti savo pažiÅ«ras, t.y. iÅ¡ kraÅ¡tutinės vienos pozicijos persimesti į visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ kraÅ¡tutinę ir tapti buvusių savo pažiÅ«rų vieÅ¡ais aÅ¡triais kritikais.

Tačiau Å¡iuo atveju, nepaisant to, kad ir kokį pateisinamÄ tikslÄ turėjo atsakovė, t.y. parodyti, jog asmenų bendradarbiavimo su KGB nustatymo klausimas yra sudėtingas ir labai atsakingas, tai nepanaikina „Respublikos“ leidinių atsakomybės dėl nepagrįsto ieÅ¡kovo A. D. įtraukimo į „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ ir ieÅ¡kovo vardo bei pavardės objektyviais duomenimis nepagrįsto vieÅ¡o paskelbimo minėtame sÄ raÅ¡e. Teismas pažymi, kad jei atsakovės vienas iÅ¡ tikslų buvo reabilituoti garsius Lietuvos žmones, tai toks tikslas neturėjo bÅ«ti siekiamas tokiu bÅ«du, kai nepagrįstai į „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ buvo įtrauktas ieÅ¡kovas A.

D.. IeÅ¡kovas teigė, kad dėl „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡o“ paskelbimo ir A. D. įtraukimo į šį sÄ raÅ¡Ä Å¾ymiai iÅ¡augo laikraščio „Respublika“ populiarumas. Dėl Å¡io argumento teismas turi pagrindÄ pripažinti, jog tai aplinkybei patvirtinti ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas pateikė 2008-03-29 informacinį praneÅ¡imÄ su antraÅ¡te „„Respublikos“ leidinių grupės auditorija – per 1,5 mln. skaitytojų“ (36 b.l.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien praneÅ¡imo data – 2008-03-29, leidžia teigti, kad „Respublikos“ leidinių tuometinis populiarumas negali bÅ«ti susijęs su (duomenys neskelbtini) leidinyje paskelbta informacija. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡o“ paskelbimo reikÅ¡mingai sumažėjo ieÅ¡kovo vadovaujamo leidinio „(duomenys neskelbtini)“ populiarumas. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant tai, kad informacija apie ieÅ¡kovo sÄ sajas su KGB buvo iÅ¡platinta gana plačiai, teigtina, kad tuo ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje (2018-03-01 – 2018-03-31 redakcija) yra pateikiama vieÅ¡ojo asmens sÄ voka, kad tai yra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumÄ 7 punkte yra nurodyta, kad vieÅ¡ieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys vieÅ¡uosius iÅ¡teklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikÅ¡mingÄ vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas yra plačiai žinomas ir dėl savo ilgametės žurnalistinės savo veiklos ir kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (redaktorius), kurio vadovaujamame leidinyje „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡oma apie žinomus politikus, valstybės veikėjus, liečiami strateginiai valstybės veiklos klausimai, kuomet kartais kyla aÅ¡trios diskusijos ir pan.

Tai sudaro pagrindÄ laikyti ieÅ¡kovÄ vieÅ¡uoju asmeniu. Dėl to teigtina, kad ieÅ¡kovo garbės ir orumo gynimo ribos yra platesnės apimties. Tačiau pažymėtina, kad klausimas yra apie tai, ar turėjo ieÅ¡kovas kokių nors ryÅ¡ių su KGB ir, ar tokia informacija, neįsitikinus jos teisingumu, galėjo bÅ«ti paskelbta vieÅ¡ai. Kadangi atsakovė neteikė jokių argumentų, kad tokia žinia turėjo bent kokį objektyvų pagrindÄ ir net prieÅ¡ingai, pripažino, kad paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančius duomenis, esant labai jautriai temai (bet kokiam asmens susiejimui su KGB), pripažintina, kad atsakovė savo veiksmu virÅ¡ijo ribas, kurias peržengus darytina iÅ¡vada, jog atsakovė tuo pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Atsižvelgtina, kad atsakovė sutiko atlyginti iki 2 000 Eur ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ , Teismui nėra privaloma vadovautis atsakovės nurodyta suma, kuriÄ ji sutinka sumokėti, tačiau priteistina suma neturtinei žalai atlyginti nustatytina remiantis toliau pateiktais teismo argumentais. Teismas įvertina tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovo vardas ir pavardė „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡e“ iÅ¡spausdinta didžiosiomis raidėmis. Minėtame sÄ raÅ¡e dalies asmenų pavardės yra paryÅ¡kintos, o kai kurių, tarp to ir ieÅ¡kovo, iÅ¡spausdintos didžiosiomis raidėmis.

Atsakovės atstovė neturėjo argumentuoto paaiÅ¡kinimo dėl Å¡ios aplinkybės, tačiau, teismo nuomone, tuo galėjo bÅ«ti siekta, kad kai kurie asmenys „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡e“ bÅ«tų greičiau pastebimi. Teigtina, kad buvimas „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡e“ pakenkė ieÅ¡kovo, kuris yra žiniasklaidos priemonės vadovas, reputacijai, nes, tikėtina, sumažėjo skaitytojų pasitikėjimas ieÅ¡kovu, kaip žurnalistu ir tam tikra apimtimi pasitikėjimas pačia žiniasklaidos priemone, kuriai vadovauja ieÅ¡kovas.

Asmens susiejimas su KGB Lietuvoje neabejotinai turi neigiamÄ pobÅ«dį, o „Republikoje“ paskelbtÄ â€žÄ¯tariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡Ä â€œ ne vienas skaitytojas, įvertinęs ir kitus susijusius straipsnius, pvz. asmenų, įtrauktų į saraÅ¡Ä agresyvius atsiliepimus reiÅ¡kiant nuomonę dėl vieÅ¡ai paskelbto sÄ raÅ¡o arba dėl sÄ raÅ¡o iÅ¡spausdinimo reiÅ¡kiančių padėkÄ â€žRespublikos“ redakcijai ar V. T., pripažintina, įvertino kaip patikimÄ . Todėl teismas negali sutikti su atsakove, kad „saraÅ¡as“ yra vien tik juodojo humoro satyra, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo vardo ir pavardės vieÅ¡as paskelbimas minėtame sÄ raÅ¡e neatitinka tikrovės bei žeidžia ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tokia apimtimi, kokiÄ nurodė ieÅ¡kovas. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė jį susiejo su „nusikalstama, teroristine organizacija“, tačiau nėra pagrindo teigti, kad vienas iÅ¡ pagrindinių „įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡o“ vieÅ¡o paskelbimo tikslų buvo sumenkinti, „apjuodinti“ bÅ«tent ieÅ¡kovÄ ir bÅ«tent tik ieÅ¡kovo sÄ sajas su buvusios SSRS saugumo struktÅ«ra buvo siekiama iÅ¡ryÅ¡kinti.

Pastebėtina, kad sÄ raÅ¡as yra didelės apimties, ieÅ¡kovo vardas ir pavardė nėra nurodyti sÄ raÅ¡o ar „Respublikos“ leidinio pradžioje. Taip pat teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo ginčijamas sÄ raÅ¡as paskelbtas (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kinį dėl garbės ir orumo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė daugiau kaip po 2,5 metų, nors manytina, kad garbės ir orumo gynimo poreikis yra didžiausias tada, kai tik bÅ«na vieÅ¡ai paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija. Kitaip manyti nesudaro pagrindo ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių siekė baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, nes baudžiamojo proceso ir civilinio proceso tikslai skiriasi iÅ¡ esmės. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, įvertinęs teisminę praktikÄ dėl priteisiamų sumų neturtinės žalos atlyginimo atvejais, taip pat aplinkybę, kad ieÅ¡kovas, Å¡ioje byloje akcentavęs jo vieÅ¡Ä pažeminimÄ ir apÅ¡meižimÄ , reikÅ¡mingÄ laikÄ delsė ginti savo garbę ir orumÄ , nustato 2 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovui padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pripažintina, kad tokia suma yra proporcinga atsakovės padarytam pažeidimui ir susidariusioje situacijoje atitinka ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo reikalavimai tenkinami 40 procentų. Todėl, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 40 procentų jo sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio - 60 Eur (150 * 40 %). Tenkinant 40 procentų ieškinio reikalavimų, iš šalių proporcingai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais, nusprendžia: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Respublikos“ leidiniai per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savaitaraÅ¡tyje „Respublika“ iÅ¡spausdinti paneigimÄ : „(Duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) savaitraÅ¡tyje „Respublika“ iÅ¡spausdintas straipsnis „Įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as“ dalyje dėl A.

D., t.y. kad jis yra įtariamas bendradarbiavęs su KGB, neatitinka tikrovės ir „Įtariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡e“ A. D. pavardė iÅ¡spausdinta nepagrįstai“. Todėl uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos” leidiniai paneigia „Respublika“ straipsnyje iÅ¡spausdintÄ â€ž Ä®tariamų KGB bendradarbių sÄ raÅ¡as “ informacijÄ apie A. D..“ Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai, įmonės kodas 124251033, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai, įmonės kodas 124251033, 17,06 Eur ir ieÅ¡kovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,38 Eur valstybės naudai iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras PaÅ¡venskas