2013-08-19 Nr. AB-4215-3-61-3-01111-2011-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-13/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01111-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus (toliau – ir NDNT Klaipėdos I skyrius) 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2426; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-3714; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-242; 4) įpareigoti NDNT iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir darbingumo lygį nustatyti nuo 2008 m. rugsėjo 9 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl 2006 m. spalio 5 d. ir 2008 m. balandžio 1 d. tarnybos metu patirtų sveikatos sužalojimų ir dėl to atsiradusių kitų sveikatos sutrikimų jis 2010 m. rugsėjo 6 d. UAB „Viloja“ sveikatos centro siuntimu Nr. 280 kreipėsi į NDNT Klaipėdos I skyrių, kad būtų įvertintas jo darbingumo lygis. NDNT Klaipėdos I skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 2426 nustatytas darbingumo lygis ir jo priežastys neatitiko medicininiuose dokumentuose nurodytų diagnozių, todėl pareiškėjas kreipėsi su skundu į NDNT.

NDNT 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SS-3714 pakeitė darbingumo lygio vertinimo aktą, tačiau šis sprendimas taip pat netenkino pareiškėjo. Nesutikdamas su NDNT sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, tačiau pastaroji 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. S-242 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, Komisija nepagrįstai atmetė jo skundą. Dėl 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos pareiškėjui nustatytos šios ligos: T93.5 kojos raumenų ir sausgyslių sužalojimo padariniai (deš. kojos m. gracilis dalinio plyšimas (2006 m.), n. femoralis neuropatija);

G57.2 šlaunies nervo (n. femoralis) pažeidimas. Po patirtos traumos pareiškėjui nustatytas motorikos sutrikimas – šlubavimas, tačiau atsakovas, vertindamas darbingumo lygį dėl 2006 metais patirtos traumos, kai priežastis „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“, vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo XV dalies 85 punktu (Lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus)), kuris neapima motorikos sutrikimų.

Be to, vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 punktu, tokiu atveju pareiškėjui turėtų būti nustatyti mažiausi Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 85 punkte numatyti darbingumo lygį atitinkantys procentai, t. y., 70 procentų. Tačiau, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėtų būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 86 punktas (Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą).

Atsakovas, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2008 metais patirtos traumos, kai priežastis „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo 15.2 punktu (vidutinis funkcijos sutrikimas), kuriame nurodomi procentai – 80-50. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 punktu, šiuo atveju turėtų būti nustatyti mažiausi darbingumo lygį atitinkantys procentai, numatyti Kriterijų aprašo 1 priedo 15.2 punkte, t. y. 50 procentų. Be to, asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius - funkcinius (darbo aplinkybės) ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Tačiau nei NDNT sprendime, nei Komisijos sprendime nenurodyta profesinių - funkcinių kriterijų ir nepateiktas jų vertinimas. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai nustatė pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2006 metais patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos metu ar mokymų metu“ ir darbingumo lygį dėl 2006 metais patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos metu ar mokymų metu“.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad stuburo pakitimai ir jo ligos diagnozuotos praėjus 6 mėnesiams po patirtos traumos. Medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad šioms ligoms įtakos turėjo 2006 m. spalio 5 d. patirtos traumos. Iki patirtos traumos stuburo pakitimų ar su tuo susijusių ligų pareiškėjui diagnozuota nebuvo. Pareiškėjas 2006 m. spalio 5 d. patyrė dešinės kojos gracijos raumens plyšimą. Po šios traumos pareiškėjas šlubuoja, jam tirpsta koja, jis jaučia skausmus šlaunies srityje, kojos silpnumą ir funkcinį nepakankamumą. Šie atraminio judamojo aparato pakitimai turėjo tiesioginės įtakos problemų su stuburu atsiradimui. Pareiškėjas 2008 m. balandžio 1 d., lipdamas laiptais, pajuto skausmą dešinėje kojoje, dėl ko nukrito nuo laiptų, t. y. dėl 2006 m. spalio 5 d. patirto sužalojimo sukeltų pasekmių (šlubavimo, dešinės kojos tirpimo, skausmų šlaunies srityje, kojos silpnumo) pareiškėjas patyrė dar vieną traumą. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. pareiškėjui plyšo dešinės kojos šlaunies ir blauzdos raumenys, buvo pažeista stuburo kaklinė dalis, kairės rankos alkūninis nervas, dešinės kojos šlaunies ir sėdimasis nervas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad pakitimai, susiję su stuburu ir jo kaklinė dalimi, atsirado dėl pareiškėjo patirtų traumų. Todėl šie pakitimai (pagal TLK-10 kodus M42.1, M54, G56.2, R52.1) turėtų būti vertinami kaip liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymosi metu, o ne kaip „ligos ir būklės“. NDNT pagal pareiškėjo nurodytus nusiskundimus atliko jo apžiūrą ir patikrino juosmens judesius, rankų judesius bei jų jėgą, galvos judesius, dešinės kojos šlaunies užpakalinę dalį bei blauzdą, įvertino dešinės kojos jėgą, apžiūrėjo abiejų kojų priekines dalis, atliko kojų ir rankų apimties matavimus. Tačiau NDNT sprendime įvardyta tik dalis funkcinių sutrikdymų, turinčių įtakos darbingumo lygiui. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu nustatytas darbingumo lygis dėl ligų pagal TLK-10 kodus M42.1, M54, G56.2, M16, R52.1 – 50 procentų – neatitinka esamos pareiškėjo sveikatos būklės. Be to, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, nepagrįstai nebuvo vertinta liga pagal TLK-10 kodą 187.2 (venų nepakankamumas (lėtinis) (periferinis)), nustatyta po pareiškėjo patirtų traumų, ir liga pagal TLK-10 kodą G56.2.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad, kreipdamasis į NDNT Klaipėdos I skyrių dėl nedarbingumo lygio nustatymo, prašė remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sveikatos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2009 m. gruodžio 23 d. pažyma darbingumo lygį nustatyti nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nei NDNT sprendime, nei Komisijos sprendime nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“. NDNT specialistai pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą atliko remdamiesi byloje Nr. 6893 esančiais dokumentais ir siuntime į NDNT Nr. 280 nurodytomis diagnozėmis pagal TLK-10 kodus: M42.1 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė); M54 (dorsalgija);

G57.2 (šlaunies nervo (n. femoralis) pažeidimas (deš. n. femoralis neuropatija)); G57.0 (sėdimojo nervo (n.ischiadicus) pažeidimas); G56.2 (alkūninio nervo (n. ulnaris) pažeidimas); T93.5 (kojos raumenų ir sausgyslių sužalojimo padariniai (būklė po trauminio m. gracilis dex. plyšimo, deš. blauzdos raumenų plyšimo)); R52.1 (lėtinis nenumalšinamas skausmas). NDNT specialistai taip pat rėmėsi gretutine diagnoze, kurioje nurodytos ligos pagal TLK-10 kodus: M16 (koksartrozė [klubo sąnario artrozė](deš. klubo II-III stadija, kairio klubo - II stadija); 187.2 (venų nepakankamumas (lėtinis)(periferinis));

I44 (atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada); I10 (pirminė (esencilinė) hipertenzija); E66 (nutukimas (I-II°)). Darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ buvo vertintas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu (dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus M42.1, M54, G56.2, M16, R52.1), I dalies 15.2 punktu (dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus T93.5, G57.2, G57.0), XV dalies 85 punktu (dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus T93.5, G57.2). Kriterijų aprašo XV dalies 86 punktas šiuo atveju nebuvo taikytas, kadangi šis punktas taikomas tik tada, kai diagnozuojamas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą).

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas gydymui vartoja aponilį, geria po 1 tabletę kas dvi, tris dienas, t. y., jam yra taikomas minimalus medikamentinis gydymas. Kadangi pareiškėjo sveikatos sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo XV dalies 86 punkto, šis punktas pagrįstai nebuvo taikytas. Dėl kitų diagnozių pagal TLK-10 kodus bazinio darbingumo lygis nebuvo vertintas, nes tokie organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo punktų ir neturi įtakos asmens baziniam darbingumui. Atsižvelgiant į visa tai ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 5, 6 punktais, pareiškėjui buvo nustatytas 50 procentų bazinis darbingumas.

Asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius-funkcinius (darbo aplinkybės) ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Nagrinėjamu atveju darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutiniškai palankios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo bazinio darbingumo procentai buvo dauginami iš koeficiento 1 (Kriterijų aprašo 18 punktas). Todėl pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumas. Darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“ šiuo atveju nustatyta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 27.1 punktą.

Atsakovas taip pat nurodė, kad darbingumo lygio vertinimas dėl 2006 metais patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ ir darbingumo lygio vertinimas dėl 2008 metais patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ buvo atlikti vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, numatančiu, kad dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.5 - 27.13 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu.

Atsižvelgiant į Darbingumo lygio nustatymo byloje Nr. 6893 pateiktus dokumentus, bazinis darbingumo lygis, vertinant darbingumo lygį dėl 2006 metais patirtos traumos, buvo nustatytas dėl sekančių priežasčių: T93.5 (kojos raumenų ir sausgyslių sužalojimo padariniai (deš. kojos m. gracilis dalinio plyšimas (2006 m.); n. femoralis neuropatija); G57.2 (šlaunies nervo (n. femoralis) pažeidimas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 85 punktu, buvo nustatytas 90 procentų bazinis darbingumo lygis. Šis punktas taikytas dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus T93.2 ir G57.2.

Atsižvelgiant į tai, kad profesiniai - funkciniai kriterijai buvo įvertinti kaip palankūs ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 19 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 100 procentų darbingumas. Atsižvelgiant į Darbingumo lygio nustatymo byloje Nr. 6893 pateiktus dokumentus, bazinis darbingumo lygis, vertinant darbingumo lygį dėl 2008 metais patirtos traumos, buvo nustatytas dėl sekančių priežasčių: T93.5 (kojos raumenų ir sausgyslių sužalojimo padariniai (būklė po deš. kojos sumušimo; potrauminė n. femoralis neuropatija); G57.2 (šlaunies nervo (n. femoralis) pažeidimas);

G57.0 (sėdimojo nervo (n. ischiadicus) pažeidimas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo I dalies 15.2 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 80 procentų bazinis darbingumo lygis. Šis Kriterijų aprašo punktas buvo taikytas dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus T93.5, G57.2, G57.0. Atsižvelgiant į tai, kad profesiniai - funkciniai kriterijai buvo įvertinti kaip palankūs ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 19 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 100 procentų darbingumas. Pareiškėjas 2008 metais buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 20 d., sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-513-243/2008, konstatuota, kad pareiškėjas patyrė traumą tarnybos metu.

Todėl darbingumo lygio priežastis dėl 2008 metais patirtos traumos pagrįstai nustatyta pagal Tvarkos aprašo 27.5 punktą.

Atsakovas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, siuntime į NDNT Nr. 280 nurodyta diagnozė pagal TLK-10 kodą 187.2 (venų nepakankamumas (lėtinis)(periferinis)) nebuvo vertinta, kadangi pareiškėją apžiūrėjus angiochirurgui it atlikus giliųjų venų duplex tyrimą, nebuvo pastebėta išorinių pakitimų, atitinkančių vertinimo kriterijus. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog darbingumo lygio nustatymo klausimą atgaline data reglamentuoja Tvarkos aprašo 28 punktas, numatantis, kad tuo atveju, kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data. Šiuo atveju pagrindo atstatyti terminą atgaline data nebuvo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. J. skundą.

Teismas sprendime nurodė, kad vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nustatyta, kad medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų, nurodytų Kriterijų aprašo 6 punkte. Kriterijų aprašo 5 punkte nustatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Funkciniai vertinamieji kriterijai yra nurodyti Kriterijų aprašo 11 punkte, o profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, 12 punkte. Priklausomai nuo nustatytų nepalankių, vidutinio palankumo bei palankių aplinkybių skaičiaus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 17-21 punktais, nustatomas koeficientas, kuris dauginamas iš nustatyto bazinio darbingumo lygio procentinės vertės.

Pareiškėjo teigimu, ligų pagal TLK-10 kodus M.42.1., M54, G56.2., R52.1 darbingumo lygio priežastis yra ne “ligos arba būklės” (Tvarkos aprašo 27.1 punktas), o “liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu” (Tvarkos aprašo 27.5 punktas), kadangi pakitimus, susijusius su stuburu, sąlygojo 2006 ir 2008 metais tarnybos metu patirtos traumos. Tačiau Tvarkos aprašo 26 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis ir jos priklauso nuo skirtingų ligų ar sužalojimų, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai.

Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad dėl priežasčių, nurodytų šio aprašo 27.5-27.13 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 27 punktu, galimos darbingumo lygio priežastys gali būti tokios: ligos arba būklės (27.1 p.); ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų (27.2 p.); nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe (27.3 p.); profesinė liga (27.4. p); liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu (27.5 p.); liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (27.6 p.); liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio (27.7 p.); liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu (27.8 p.); liga (suluošinimas), įgyta neteisėto kalinimo ir tremties metu (27.9 p.); liga (suluošinimas), įgyta Antrojo pasaulinio karo metais tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose (27.10 p.); liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose (27.11 p.); liga (suluošinimas), įgyta dirbant priverstinius darbus Lietuvoje arba už jos ribų (27.12 p.); liga (suluošinimas), įgyta vykdant piliečio pareigą (27.13 p.).

Pareiškėjui dėl kiekvienos iš 2006 ir 2008 metais tarnybos metu patirtų traumų (priežastys, atitinkančios Tvarkos aprašo 27.5 punktą) buvo išduotos darbingumo lygio pažymos DL-4 Nr.0583684 ir Nr.0583683, įvertinant nustatytų traumų liekamuosius padarinius dėl darbingumo lygio priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“. Komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad ligų pagal TLK-10 kodus M.42.1., M54, G56.2., R52.1 pakartotinis vertinimas nustatant darbingumo lygį dėl priežasties “liga (suluošinimas), įgyta karinės tarnybos ar karinių mokymų metu”, kai šios ligos buvo įvertintos nustatant darbingumo lygį dėl priežasties “ligos arba būklės”, vadovaujantis Tvarkos aprašo 25-26 punktų nuostatomis yra negalimas.

Liga pagal TLK-10 kodą G56.2 dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nebuvo vertinta pagrįstai, nes Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gegužės 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (t. II, b. l. 83-86) nenurodoma, kad dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos pareiškėjas būtų susižalojęs alkūninį nervą. Todėl minėtas susirgimas nesietinas su tarnybinių pareigų atlikimu. Komisija, vertindama pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, Tvarkos aprašo nuostatas taikė ir aiškino tinkamai.

Pareiškėjo teigimu, nustatant darbingumo lygį dėl 2006 metais tarnybos metu patirtos traumos (pagal TLK-10 ligų kodai T93.5, G.57.2), turėjo būti taikomas ne Kriterijų aprašo 1 priedo 85 punktas, o šio priedo 86 punktas. Tačiau Kriterijų aprašo 1 priedo 86 punktas taikytinas tuo atveju, kai yra konstatuojamas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą). Dėl 2006 metais patirtos traumos pareiškėjas gydymui vartoja aponilį, geria po 1 tabletę kas 2-3 dienas, t. y. pareiškėjui taikomas minimalus medicininis gydymas. Pareiškėjo dėl 2006 metų traumos patirti sveikatos sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo 86 punkto, todėl šis punktas nustatant pareiškėjui bazinio darbingumo lygį netaikytas pagrįstai. Atsakovas aiškiai nurodė, kaip buvo vertinami profesiniai-funkciniai kriterijai (įvertinti kaip palankūs), pagrindė Kriterijų aprašo 19 punkte nurodyto pataisos koeficiento taikymą (t. I, b. l. 44). Pareiškėjo teiginiai, susiję su neteisingai nustatytu darbingumo lygiu dėl 2006 metais patirtos traumos, grindžiami netinkamu Kriterijų aprašo 1 priedo 86 punkto aiškinimu.

Dėl 2008 metais tarnybos metu patirtų sužalojimų pareiškėjui diagnozuotos ligos pagal TLK-10 kodus T.93.5, G57.2, G57 (t. I, b. l. 25). Šios ligos vertintos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 15.2 punktą ir pareiškėjui nustatytas 80 procentų bazinis darbingumo lygis, o profesiniai-funkciniai kriterijai įvertinti kaip palankūs. Kriterijų aprašo 1 priedo 15.2 punkte (periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos: vidutinis funkcijos sutrikimas) nurodomos galimos bazinio darbingumo vertės – 50-80 procentų. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 punktu, jam turėjo būti nustatytas Kriterijų aprašo 1 priedo 15.2 punkte numatytas mažiausiais darbingumo lygis – 50 procentų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po 2008 metais patirtos traumos pareiškėjui yra nustatyti liekamieji reiškiniai (dešinė šlaunis plonesnė, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje yra hipestezija, lengva kojos parezė, pareiškėjas eina šlubuodamas), vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo 15.2 punktu, NDNT 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai buvo nustatytas 80 procentų bazinis darbingumas. Atsakovas aiškiai nurodė, kaip buvo vertinami profesiniai-funkciniai kriterijai (įvertinti kaip palankūs), ir pagrindė Kriterijų aprašo 19 punkte nurodyto pataisos koeficiento taikymą (t. I, b. l. 45). Pareiškėjo teiginiai, susiję su neteisingai nustatytu darbingumo lygiu dėl 2008 metais patirtos traumos, yra grindžiami netinkamu Kriterijų aprašo 5 punkto aiškinimu.

Dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus M42.1, M54, G56.2, M16, R52.1, nustatant bazinį darbingumo lygį, buvo taikytas Kriterijų aprašo 75.2 punktas, kuriame galimos vertės numatytos nuo 50 iki 70 procentų. Iš 75.1-3 punktų matyti, kad darbingumo netekimo procentai kiekvienu konkrečiu atveju nustatytini įvertinus funkcinę nepakankamumo klasę ir rentgenologinę stadiją. Komisija pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo būklė (vargina pastovus skausmas juosmens srityje, deš. kojos ir sprando srityje, intensyvių judesių metu; deš. kojos, rankų tirpimas; judesiai juosmens srityje riboti; rankų jėga pakankama; stuburo KT-L4-L5 d. protrūzija, atlanatoksialinio sąn. asimetrija) atitinka II funkcinio nepakankamumo klasę, nustatant mažiausią galimą darbingumo lygį – 50 procentų. Pareiškėjo sveikatos būklė objektyviai riboja jo darbinę veiklą rizikos veiksniais. Tačiau toks rizikos veiksnių nurodymas (t. I, b. l. 75) nelaikytinas įprastinės darbinės veiklos ribojimu Kriterijų aprašo 75.2 punkto prasme.

Diagnozė pagal TLK-10 kodą I87.2 (venų nepakankamumas (lėtinis)(periferinis)) turėtų būti vertinama pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 41.3.1.1-41.3.1.3 punktus tuo atveju, jei būtų stebimi išoriniai pakitimai, atitinkantys minėtuose punktuose nurodytus vertinimo kriterijus (išsiplėtusios smulkios pėdos venos (corona phlebectatica), nežymiai išsiplėtusios poodžio venos pagal vidinį blauzdos paviršių, edema kulkšnių srityje; odos trofiniai pakitimai: išplitusi hiperpigmentacija, balta trofinė odos dėmė, stazinis dermatitas, lipodermatosklerozė (oda indukuota, nesusiima į raukšlę čiurnos srityje ir virš kulkšnių); Aktyvi trofinė opa arba užgijusi trofinė opa). Pareiškėjas neginčija, kad minėtus kriterijus atitinkantys išoriniai pakitimai nebuvo stebimi. Todėl Komisija pagrįstai nevertino diagnozės pagal TLK-10 kodą I87.2.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 28 punktu, kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų Tarnybai gavimo dienos. Pareiškėjo prašymas nustatyti darbingumo lygį nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. nėra grindžiamas Tvarkos aprašo 28 punkte nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai netenkino šio prašymo. Komisija 2011 m. balandžio 5 d. sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai. Komisijos priimtas sprendimas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Konstatavus, kad Komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas, kuriuo baigta ikiteisminė kilusio ginčo nagrinėjimo procedūra, yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo reikalavimai panaikinti NDNT Klaipėdos I skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. ir NDNT 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimus bei įpareigoti NDNT Klaipėdos I skyrių iš naujo atlikti sveikatos būklės vertinimą atmestini.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti NDNT Klaipėdos I skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2426, NDNT 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-3714 bei Komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-242 ir įpareigoti NDNT iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir darbingumo lygį nustatyti nuo 2008 m. rugsėjo 9 d.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas gydymui vartoja aponilį, geria po 1 tabletę kas dvi, tris dienas. Tačiau NDNT atsiliepime nėra nurodyta jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, teismas vadovavosi nebegaliojančia Kriterijų aprašo 5 punkto redakcija, numatančia, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.

Nuo 2009 m. gegužės 31 d. įsigaliojusioje Kriterijų aprašo 5 punkto redakcijoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) numatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu buvo nurodęs darbingumo lygio nustatymo byloje Nr. 6893 esančius medicininius dokumentus, kuriuose pažymima, kad stuburo pakitimus sąlygojo 2006 m. spalio 5 d. patirti sužalojimai.

Stuburo kaklinės dalies pažeidimą ir kairės rankos alkūninio nervo pažeidimą pareiškėjas patyrė 2008 m. balandžio 1 d. NDNT pripažino, kad dėl 2006 m. spalio 5 d. ir dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtų sužalojimų pareiškėją vargina skausmas dešinėje kojoje, tačiau, nustatydama darbingumo lygį, nevertino ligos pagal TLK-10 kodą R52.1. NDNT nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo nurodytų medicininių dokumentų.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad NDNT, atlikdama pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, 2010 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3725 nenurodė visų pareiškėjo pateiktų nusiskundimų sveikata ir nevertino visų funkcinių sutrikimų bei kitų sveikatos pakitimų. Kriterijų aprašo 1 priedo 75.2 punktas taikomas tik dėl ligų pagal TLK-10 kodus M42.1, M16. Nei NDNT, nei teismas nenurodė, kurie Kriterijų aprašo punktai taikytini dėl ligų pagal TLK-10 kodus M54, G56.2, R52.1. Teismas neobjektyviai vertino pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

NDNT 2010 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3725 nurodyta, kad pareiškėjui yra būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. NDNT atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėta, kad darbinės aplinkos pritaikymas traktuojamas kaip nesudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims, kurių bazinis darbingumo lygis yra 30-55 procentai. Tačiau darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra tokios sąvokos, kaip vidutinio sunkumo negalios asmenys.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad liga pagal TLK-10 kodą I87.2 (venų nepakankamumas (lėtinis)(periferinis)) neturėjo būti vertinama, nes pareiškėjas neginčijo, jog Kriterijų aprašo 1 priedo 41.3.1.1-41.3.1.3 punktuose nurodyti išoriniai pakitimai nebuvo stebimi. Pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs atitinkamus sveikatos pakitimus, iš jų – ir tą aplinkybę, kad abiejų kojų blauzdų priekinė dalis yra dėmėta. Šie pakitimai, NDNT vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, buvo akivaizdūs, tačiau 2010 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3725 jie nebuvo nurodyti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo nurodęs, kad dėl išorinių darinių ant abiejų kojų blauzdų priekinių paviršių jis buvo siunčiamas angiochirurgo konsultacijai. Dėl šių darinių buvo paskirtas tyrimas, kuris patvirtino ligą – kojų venų nepakankamumas II laipsnio. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir rėmėsi tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nustatyti darbingumo lygį nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. nėra grindžiamas Tvarkos aprašo 28 punkte nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas prašė nustatyti darbingumo lygį nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. remdamasis CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. pažyma Nr. 5054, kurioje nurodyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. traumos metu pareiškėjui plyšo dešinės kojos raumenys ir pažeistas dešinės kojos nervas. Tačiau NDNT, atlikusi darbingumo lygio vertinimą, tik 2010 m. gruodžio 23 d. pripažino, kad pareiškėjas 2008 m. balandžio 1 d. patyrė šiuos sužalojimus, o ne dešinės kojos sumušimą. Pareiškėjo nuomone, jo skundo pagrįstumą galėtų patvirtinti ar paneigti tik specialistas ar ekspertas, susipažinęs su darbingumo lygio byloje Nr. 6893 esančiais medicininiais dokumentais.

Atsiliepimu į pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2426 bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-3714. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Ginčų komisijos sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, iš esmės nesutikdamas su jam nustatytu darbingumo lygiu.

Byloje nustatyta, kad NDNT Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2426, pakartotinai įvertinus R. J. darbingumo lygį, jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. (I t., b. l. 88-93). Akte nurodyta, jog pareiškėjo darbingumo lygis iki pakartotinio tikrinimo buvo 100 procentų. Minėtu 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktu 50 procentų darbingumo lygis pareiškėjui nustatytas pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo XIII. dalies „Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos“ 75.2 punktą (kuriam priskiriama II funkcinio nepakankamumo klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija). Darbingumo lygio priežastis nustatyta pagal Tvarkos aprašo 27.1 punktą – ligos arba būklės.

Nesutikdamas su minėtu vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į NDNT. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SS-3714 Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2426 priimtą sprendimą pakeitė: 1) nustatė 100 procentų darbingumo lygį dėl 2006 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2036 m. lapkričio 5 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos); 2) nustatė 100 procentų darbingumo lygį dėl 2008 m. patirtos traumos dėl priežasties „liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu“ nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2036 m. lapkričio 5 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos); 3) dalyje dėl darbingumo lygio dėl priežasties „ligos arba būklės“ sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 65-69).

Ginčų Komisija 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. S-242, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, atmetė pareiškėjo skundą dėl nustatyto darbingumo lygio ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-3714 paliko nepakeistą. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus aktus bei įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą įvertinti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą atlikti iš naujo ir darbingumo lygį nustatyti nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Realizuojant diskreciją įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais detalizuoti ir konkretinti įstatyminį teisinį reguliavimą šioje srityje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius (2 priedas), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant analogišką situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę.

Pareiškėjo darbingumo lygis 2010 metais buvo vertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. gegužės 31 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu, dėl ligų M42.1, M54, M56.2, M16, R52.1 (TLK-10 kodai) pareiškėjui nustatė 50 procentų bazinį darbingumą; vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 15.2 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų T93.5, G57.2, G57.0 (TLK-10 kodai) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą; o remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 85 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų T93.5 ir G57.2 (TLK-10 kodai) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą.

Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai reglamentuoja situaciją, kai turi būti nustatomi bazinio darbingumo procentai, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Pagal iki 2009 m. gegužės 31 d. galiojusios redakcijos Kriterijų aprašo (2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 redakcija) 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 p.); atitinkamai jei šie procentai yra 65-50, jie dauginami iš koeficiento 0,8 (6.2 p.); jei 30–45, jie dauginami iš koeficiento 0,7 (6.3 p.). Šios Kriterijų aprašo redakcijos 6 punkto įtaka nustatant asmens bazinio darbingumo lygį dėl atskirų diagnozių buvo ta, kad tais atvejais, kai dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, turėjo būti taikomas asmens bazinio darbingumo lygį mažinantis koeficientas, t. y. dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai turėjo būti dauginami iš atitinkamo įtakos koeficiento tiek kartų, kiek tokių susijusių stiprinančių vienas kitą sutrikimų nustatyta ir tokiu būdu nustatomas bazinis darbingumo procentas.

Nuo 2009 m. gegužės 31 d. dienos įsigaliojusios redakcijos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeisti Kriterijų aprašo 5 punktas ir 6.1–6.3 punktai. 5 punkte nustatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Kriterijų aprašo 6.1 punkte vietoj skaičių „70-80“ įrašyti skaičiai „50-55“, 6.2 punkte vietoj skaičių „65-50“ įrašyti skaičiai „45-50“, 6.3 punkte vietoj skaičių „30-45“ skaičius „30-35“. Atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą pagal 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.A1-354/V-402 pakeistą Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktuose numatytą bazinio darbingumo nustatymo metodiką, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau.

Kadangi pareiškėjui R. J. dėl dalies diagnozių pagal TLK-10 kodus buvo nustatytas 80 procentų bazinis darbingumo lygis, nuo 2009 m. gegužės 31 d. įsigaliojusios redakcijos Kriterijų aprašo 5 ir 6.1-6.3 punktai jam taikomi nebuvo. Tačiau pagal ankstesnės redakcijos Kriterijų aprašą, minėtos teisės normos turėjo būti taikytos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu norminėje byloje Nr. I552-23/2012 pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinto Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape.

Vadovaujantis ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo R. J. pakartotinio darbingumo lygio nustatymo procedūra už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 oficialaus paskelbimo nebuvo užbaigta (galimybė koreguoti pareiškėjo įgytos teisės apimtį nėra išnykusi, nes galutinis NDNT sprendimas dėl jo darbingumo lygio nuo 2010 m. lapkričio 24 d. nėra priimtas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas turi būti taikomas pareiškėjo inicijuotam ginčui išspręsti.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. kovo 9 d. nutartimi (III t., b. l. 9–17) sustabdė administracinę byla Nr. A756-1178/2012 iki bus išnagrinėta norminė byla Nr. I-23/2012 dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) teisėtumo ištyrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi (III t., b. l. 19-20) administracinė byla pagal R. J. apeliacinį skundą atnaujinta.

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas, kuris pagrįstas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos) Kriterijų aprašo taikymu, turi būti panaikintas, o pareiškėjo R. J. apeliacinis skundas patenkintas: NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. SS-3714, Ginčų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. S-242 ir NDNT Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-2426 panaikinti. Tam, kad būtų pašalintos neteisėtu pripažinto 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktų taikymo neigiamos teisinės pasekmės, NDNT Klaipėdos 1-asis teritorinis skyrius įpareigojamas iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį ir priimti naują sprendimą.

Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 28 punktą kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jam prašant darbingumo lygis ar priežastys gali būti nustatyti atgaline data, jeigu NDNT yra pateikiami visi reikalingi dokumentai (duomenys), būtini darbingumo lygiui ar jo priežasčių nustatymui atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo dienos. Taigi, prašymą nustatyti darbingumo lygį nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas turi pateikti NDNT, kartu nurodydamas atitinkamas priežastis, dėl kurių jis praleido pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, jei toks laikas buvo praleistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo R. J. skundą patenkinti.

Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-242, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-3714 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2426 panaikinti ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos 1-ąjį teritorinį skyrių iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. UAB „Viloja“ siuntimą Nr. 280.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius