d054e2a5-fe36-4d95-ab96-c6eb38d6bff2 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-314-550/2012                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00093-2012-6                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:                                                                      38., 44.1.; 44.2.; 44.5.2.1.; 99.5.; 99.9.; 113.1.; 116.1.; (S)                                                                                                                                                                                    KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv.

Renaldui Baliūčiui,atsakovui Č. V., jo atstovei adv. Rimai Å migelskytei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Č. V. dėl 29301,62 Lt žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Č. V. 29301,62 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad 2010-09-10 ieÅ¡kovo apdraustame name kilo gaisras, dėl kurio draudėjai D. Ž. buvo padaryta 29301,62 Lt žala. Gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi. Atsakomybė už gaisro padarytÄ Å¾alÄ kyla atsakovui Č. V., kadangi jis neužtikrino, kad į jam priklausiančias patalpas nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, neužtikrino reikiamos patalpų priežiÅ«ros. Gaisro židinys buvo atsakovui priklausančiose palėpės patalpos. Kaip nurodė pats atsakovas, palėpė buvo atvira visÄ laikÄ .

Mano, jog vėliau, tai yra 2010-09-18 kilęs gaisras, kurio priežastis buvo padegimas, ir 2010-09-10 gaisras nėra susiję, kadangi tokių duomenų nėra užfiksuota gaisro tyrimo medžiagoje. 2010-09-10 atsakovo pasirašytame akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro priežastis - neatsargus žmogaus elgesys. Padegimo ar kitų gaisro priežasčių atsakovas nenurodė, ikiteisminio tyrimo tam, kad būtų tiriamos gaisro kilimo priežastys, atsakovas atsisakė, dėl gaisro kilimo pretenzijų neturėjo.

Antro gaisro metu buvo nustatyti tam tikri padegimo požymiai, ko nebuvo pirmo gaisro tyrimo metu, gaisro židiniai abiejose situacijose skyrėsi. Atsakovo kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia neatsargumu. Atsakovas nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis su pastatu atidžiai, rÅ«pestingai, kad jo pastate nebÅ«tų sukeltas gaisras. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių kyla atsakomybė atsakovui. Atsakovas turėjo tinkamai prižiÅ«rėti pastatÄ , kad nesilankytų paÅ¡aliniai asmenys. Anga į palėpę buvo neužrakinta, be to, palėpėje negalėjo bÅ«ti jokių langų rėmų, staliukų, tokiu  bÅ«du buvo pažeistas gaisrinės saugos taisyklių 72 p. Atsakovo teiginiai, kad per palėpės langelį kažkas galėjo bÅ«ti įmesta, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas Č.

V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, kadangi jis nėra atsakingas dėl gaisro kilimo ir jo metu padarytÄ Å¾alÄ . PaaiÅ¡kino, kad į jam priklausančias palėpės patalpas galima patekti tik kopėčiomis, tačiau patekimas yra labai sudėtingas, kopėčios yra labai stačios, jis pats vos užlipdavo, o žmonės, kurie buvo jo namuose gaisro metu, buvo invalidai. Jokio tikslo lipti į palėpę jiems nebuvo, palėpėje nebuvo elektros, rÅ«koma buvo tik virtuvėje ar lauke.

Dangtis į palėpę tuo metu buvo atviras, kopėčios paguldytos.  Į palėpę buvo galima patekti iÅ¡ tamsaus kambariuko, kuriame nėra elektros. Gaisro vieta buvo toje pačioje patalpoje, kur įėjimas į palėpę. Palėpėje stovėjo staliukas ir langų rėmai, daugiau jokių daiktų ten nebuvo. Gaisro metu jo namuose nebuvo, jis dirbo pas J. V.. Paprastai jis dirbdavo dienomis, tačiau bÅ«tent tÄ dienÄ , kai kilo gaisras, dirbo nuo 21 val. vakaro iki 02 val. nakties. Antro gaisro metu jis taip pat dirbo pas J.

V.. Tuos abu kartus, kai dirbo pas J. V., Å¡is jį vaiÅ¡ino, nupirko valgyti, rÅ«kalų, vyno. Nurodė, kad J. V. dar prieÅ¡ gaisrÄ prašė parduoti namo dalį ar jÄ keisti į butÄ , tačiau jis nesutiko parduoti. Ä®taria, jog dėl to, kad nesutiko perleisti J. V. namo dalies, buvo pamokytas. Pirmas gaisras kilo įmetus kažkÄ degančio į palėpę pro palėpės langelį. PirmÄ kartÄ nepasisekus, buvo antras padegimas. Po antro gaisro buvo akivaizdÅ«s padegimo požymiai. Pirmo gaisro metu jis labai nenukentėjo, apdegė tiktai tamsaus kambario lubos, gaisras daugiau iÅ¡plito į D.

Ž. priklausančias patalpas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo dėl pirmo gaisro jis neatsisakė, dokumentuose yra jo parašas, tačiau tekstas rašytas ne jo. Priešgaisrinės tarnybos išvada buvo, kad gaisras kilo neaiškiomis aplinkybėmis, todėl manė, kad toliau vyks tyrimas. Pas jį po pirmo gaisro buvo atvykęs priešgaisrinės tarnybos inspektorius, jie abu apžiūrėjo palėpę, bet nieko nenustatė. Nuo elektros negalėjo kilti gaisras, nes palėpėje nebuvo elektros instaliacijos.

Palėpėje lango nebuvo, nes jį vėjas buvo įstÅ«męs į vidų. Langas buvo atviras apie 2 savaites. Pirmojo gaisro metu jo namuose buvo A. J. ir A. U.. A. J. nerÅ«ko, o A. U. rÅ«ko, bet niekada neturi cigarečių. Apie tai, kad pas jį ateis A. U., jis nežinojo, pastarasis atėjo į namus, kai jis jau buvo darbe. A. U. pas jį anksčiau gyveno apie tris metus. A. J. žinojo, kad A. U. anksčiau Å¡iame name gyveno, todėl jį ir įleido. Kai iÅ¡vykdavo, namÄ užrakindavo. A. U. raktų neturėjo.

Neigia, kad jo namuose buvo užeigos namai, ateidavo tiktai vienas kitas asmuo darbo reikalais, atsineÅ¡davo alaus butelį. Kad virÅ¡ tamsaus kambariuko yra palėpė, A. U. gal ir žinojo, tačiau jam nebuvo jokio reikalo ten lipti. Mano, kad kažkÄ Ä¯mesti į palėpę pro langelį yra sunku, ten yra apie 3-4 metrų aukÅ¡tis, nei skuduro, nei popieriaus neįmesi, tačiau galima įmesti degančiÄ degtukų dėžutę. Atsakovo atstovė adv. Rima Å migleskytė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nėra nustatyta gaisro kilimo priežastis.

PrieÅ¡gaisrinės saugos darbuotojai nenustatė dėl ko prasidėjo gaisras. Nurodoma labiausiai tikėtina priežastis, tačiau tai nėra konkreti iÅ¡vada, jog gaisras kilo dėl konkrečių atsakovo ar kitų asmenų, kurie galėjo pakliÅ«ti į jo gyvenamÄ sias patalpas, kaltės. Labiausiai tikėtina, kad Å¡is gaisras, nors ir nebuvo tiriama, galėjo kilti dėl kitų priežasčių. Ä®vykus antrajam gaisrui, buvo tiriami abu gaisrai, visi asmenys buvo apklausiami tiek dėl pirmojo, tiek dėl antrojo gaisro aplinkybių.

Taigi Å¡iuo atveju ikiteisminis tyrimas vyksta dėl abiejų gaisrų. Priežastys, dėl kurių įvyko pirmasis gaisras ir antrasis yra tos pačios, nėra atsitiktinis dalykas, kad viename pastate 10 dienų laikotarpyje įvyksta du gaisrai. PrieÅ¡ juos atsakovui siÅ«loma parduoti ar keisti jam priklausančiÄ namo dalį į butÄ , o jam atsisakius tai padaryti, prasideda gaisrai. Neatsitiktinai atsakovas dirba tuos darbus vakare, kai įprastai į darbÄ pas J. V. eidavo dienos metu. BÅ«tent jam dirbant vakarais įvyko Å¡ie gaisrai.

Pasinaudojant Č. V. silpnybe, jam perkami alkoholiniai gėrimai, tuo apsunkinant galimybę greitai padaryti darbÄ ir tokiu bÅ«du kuo greičiau grįžti namo. Pati nukentėjusioji D. Ž. darė iÅ¡vadÄ , jog gaisrai kilo dėl tos priežasties, kad Č. V. atsisakė parduoti savo namo dalį. Jokios atsakovo kaltės dėl kilusių gaisrų nėra, nes tai buvo tyčiniai padegimai, bandant įsigyti jam priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį. Neįtikėtina, kad gaisrÄ galėjo sukleti į atsakovo namÄ patekę paÅ¡aliniai asmenys, nes tokiu atveju gaisras bÅ«tų kilęs kažkuriame kambaryje ar virtuvėje.

Tačiau Å¡iuo atveju gaisras kilo palėpėje, į kuriÄ patenkama kopėčiomis ir tame kambaryje nėra Å¡viesos. Svetimam žmogui, kad ir gyvenusiam Å¡iame name, nėra paprasta patekti į palėpę ir ten numesti nuorÅ«kÄ , tuo labiau turint omeny, kad tamsiame kambaryje, kuriame yra įėjimas į palėpę, miegojo A. U., kuris turi sveikatos problemų dėl gangrenuojančios kojos ir jo galimybė patekti į palėpę yra apribota, jam nebuvo pagrindo lipti į palėpę ir kažkÄ mėtyti.

Ieškinys tenkintinas.Byloje nustatyta, kad 2010-09-10 kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (Pažyma dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152; b.l. 9). Įvykio metu šis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė D. Ž. (69/100 dalys) ir atsakovui Č. V. (31/100 dalys) (Nekilnojamojo turo centrinio duomenų banko išrašas; b.l. 27-30). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gaisro metu apdegė Č. V. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, dalis medinio perdengimo, pastogėje buvę įvairūs daiktai, sugadinta skardinė stogo danga, taip pat smarkiai apdegė D.

Ž. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, pastogės medinė pertvara, pastogėje buvę įvairÅ«s daiktai, pristatyto prie namo Å«kinio pastato medinės konstrukcijos, Å«kiniame pastatę buvę įvairÅ«s daiktai, sugadinta namo ir Å«kinio pastato skardinė stogo danga, sulietos gyvenamojo namo kambarių lubos, dalis sienų (b.l. 9, 52). IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas” ir D. Ž. buvo sudarę BÅ«sto draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-24 iki 2011-07-23 (bÅ«sto draudimo liudijimas; b.l. 8).

IeÅ¡kovas 2010-09-10 įvykusį gaisrÄ pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo draudėjai D. Ž. iÅ¡ viso 29301,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ atlygindamas gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ (b.l. 22-24). Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Č. V..Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ yra D. Ž. draudikas, kuris Å¡iai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ už 2010-09-10 kilusio gaisro metu padarytÄ . CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Taigi draudikas (ieÅ¡kovas AB „ Lietuvos draudimas“) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ asmens, atsakingo už jos atsiradimÄ . Žala D. Ž. buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui, remdamasis tiek bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.245-6.248 bei 6.263 straipsniuose, tiek CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, kuri įtvirtina atsakomybę be kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymÄ lemia, ar žala padaryta Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardytais bÅ«dais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės bÅ«tent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Tik už tokiu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,VaivorykÅ¡tė“ v. UAB ,,Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali bÅ«ti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sÄ lygų (ir kaltės).

Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trÅ«kumai (netinkamas ar nepakankamas kÅ«renimo ir Å¡ildymo Å¡altinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimÄ lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trÅ«kumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152 (b.l.

9) ir 2010-09-10 akte dėl kilusio gaisro Nr. 149 (b.l.

51) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 kilusio gaisro tyrimo medžiagos, namo bendrasavininkai D. Ž. ir Č. V. priežasčių, dėl kurių galėjo kilti gaisras nenurodė, ikiteisminio tyrimo nepageidavo (b.l. 52, 55, 56, 57, 60), todėl tolimesnis gaisro tyrimas nebuvo atliekamas. Kadangi Å¡iuo atveju nenustatyta, kad gaisras kilo bÅ«tent dėl pastato trÅ«kumų nulemtų priežasčių, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės net ir neįrodinėjo, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu bÅ«du, todėl nagrinėjamu atveju dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrÄ sias deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys.

Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v.

AB „Vilniaus grūdai“, bylos Nr. 3K-3-304/2009, 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v UAB „Revinė“, Nr. 3K-7-152/2010 ir kt.).                Gaisro tyrimo medžiagoje pažymėta, kad labiausiai tikėtina gaisro židinio vieta atsakovo Č. V. pastogės patalpose, kur matosi labiausiai išdegusi medienos vieta (b.l. 68). Tai, jog gaisras kilo atsakovo namo pastogėje nurodyta ir 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152 (b.l. 9).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog gaisro židinio vieta buvo jo valdomoje ir naudojamoje palėpės patalpoje. Be to, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, patekti į šias patalpas galima buvo tik iš jam priklausančio kambario, jo ir D. Ž. palėpės patalpos buvo atskirtos pertvara. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog gaisras galėjo kilti ne atsakovo valdomose palėpės patalpose, o kitoje vietoje, byloje nėra. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovo valdomose ir tik jo naudojamose palėpės patalpose.

           Kaip jau buvo minėta, gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Atsakovo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to reikalavimo, teigė, jog gaisro priežastis buvo tyčinis padegimas, todėl dėl kilusi gaisro jokios jo kaltės nėra. Kaip minėta anksčiau, Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnyba atlikusi pirminį gaisro tyrimÄ konstatavo, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi.

Atsakovas Č. V. 2010-09-10 aktÄ dėl kilusio gaisro, kuriame nurodyta bÅ«tent Å¡i gaisro kilimo priežastis, pasirašė, pats priežasčių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, juolab įtarimų apie tai, kad gaisras galėjo bÅ«ti sukeltas tyčia, nenurodė, ikiteisminio tyrimo tiksliai gaisro priežasčiai nustatyti nepageidavo. Visa tai leidžia manyti, jog atsakovas sutiko su nurodyta gaisro kilimo priežastimi. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas teigdamas, kad gaisras kilo dėl tyčinio padegimo, Å¡iÄ aplinkybė įrodinėjo tuo, kad 2010-09-18 name kilo antras gaisras dėl tyčinio padegimo.

Atsakovo manymu šie abu gaisrai yra neabejotinai susiję, tai, jog antro metu buvo nustatyti tyčinio padegimo požymiai, įrodo ir tai, jog ir pirmasis gaisras kilo dėl tyčinio padegimo. Iš tiesų, teismui apžiūrai pateiktoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-911-10 esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui ir D. Ž. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-09-18 kilo gaisras. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl tyčinių veiksmų, tai yra padegimo.

Tačiau teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog po pirmojo gaisro praėjus trumpam laikui name kilo antrasis gaisras, kuris buvo sukeltas tyčia, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ir pirmasis gaisras buvo sukeltas tyčiniais veiksmais. Jokiais įrodymais nepagrįstos ir atsakovo prielaidos, jog abu gaisrai buvo sukelti tyčia, siekiant užvaldyti jam priklausančiÄ namo dalį. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įtariantis, jog antrasis gaisras buvo sukeltas arba J.

V., kuris dar iki gaisrų buvo prašęs jam perleisti namo dalį, arba G. K., kuris po antrojo gaisro įsigijo jam priklausančiÄ namo dalį, užsakymu. Tačiau ikiteisminio tyrimo nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pateikti J. V. ir G. K. įtarimus, jie apklausti tik kaip specialÅ«s liudytojai BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka. Ä®tarimas ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateiktas G. Č., tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nurauktas nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Å iuo metu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, nenustačius asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ (2011-03-5-13 Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas). Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, jog 2010-09-10 gaisras kilo dėl tyčinių kitų asmenų veiksmų (CPK 178 str., 185 str.).            Kadangi tyčinis padegimo faktas byloje nebuvo įrodytas, jokių kitų galimų gaisro kilimo priežasčių atsakovas nenurodė ir jų neįrodinėjo, teismas laiko nustatytu, jog 2010-09-10 gaisras kilo dėl oficialiame dokumente, tai yra Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 akte dėl kilusio gaisro nurodytos priežasties – neatsargaus asmens elgesio su ugnimi.           Kaip nustatyta iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų ir 2010-09-10 gaisro tyrimo medžiagoje esančių atsakovo, A.

J. ir A. U. paaiÅ¡kinimų (b.l. 57, 58, 59), gaisro metu atsakovo namuose nebuvo, jis nuo 2010-09-09 21 val. vakaro buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ namų į darbÄ , į namus grįžo 2010-09-10 naktį, po 2 val., kai prie namo jau buvo atvykę ugniagesiai gesinti gaisro. Tai, jog atsakovo nebuvo namuose gaisro kilimo metu, leidžia teigti, jog gaisro tiesioginė kilimo priežastis buvo ne atsakovo, o trečiojo, nenustatyto asmens veiksmai. Jog gaisras buvo sukeltas paties atsakovo, neįrodinėjo ir ieÅ¡kovas. Tačiau tai, jog gaisro kilimo tiesioginė priežastis buvo ne paties atsakovo veiksmai, neÅ¡alina atsakovo civilinės atsakomybės. Teismas sprendžia, jog atsakovas neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neužtikrino, kad jo valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų gaisro, neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sÄ lygoti gaisro kilimÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į Å¡ias teismo nustatytas aplinkybes. IÅ¡ atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų galima spręsti, kad asmuo arba ugnies Å¡altinis į jo valdomas palėpės patalpas galėjo pateikti tiktai pro dvi vietas, tai yra angÄ Ä¯ palėpę, esančiÄ jam priklausančiame kambaryje, arba iÅ¡ lauko, pro palėpės patalpose esantį langelį. Kaip nustatyta iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, anga į palėpės patalpas tuo metu, kai kilo gaisras, nebuvo uždengta dangčiu, o kopėčios, kuriomis galima užlipti į palėpę, buvo paguldytos.

Taigi į palėpės patalpas asmenys, buvę atsakovui priklausančiame name, galėjo patekti be didesnių kliūčių. Pažymėtina, kad Gairinės saugos taisyklių (PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 72 p. yra įtvirtintas reikalavimas, jog palėpės turi bÅ«ti užrakintos. Å iuo atveju atsakovas šį reikalavimÄ akivaizdžiai pažeidė. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad palėpės patalpose esantis langelis taip pat buvo atviras, nes maždaug prieÅ¡ dvi savaitės iki gaisro vėjas langÄ buvo įstÅ«męs į vidų ir atsakovas jo nebuvo sutvarkęs. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2010-09-10 gaisro tyrimo medžiagoje esančių D.

Ž. ir V. Š. paaiškinimų (b.l. 60-61) bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-911-10 esančio D. Ž. paaiškinimo, 2010-09-21 prašymo Kėdainių r. PK viršininkui (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 66-1-911-10 lapai Nr. 57-58, 59), atsakovo namuose nuolat lankėsi įvairūs asmenys, išgėrinėjo, rūkė, atsakovas nerakindavo namo durų, juos nuolat būdavo praviros, įvairūs asmenys jo namuose lankėsi ir tuomet, kai paties atsakovo namuose nebūdavo. Tai, jog atsakovui nesant namuose, be jo žinios namuose lankosi pašaliniai asmenys patvirtina ir gaisro metu atsakovo namuose buvusių A.

J. ir A. U. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2010-09-09 vėlai vakare, tuo metu, kai atsakovas jau buvo iÅ¡vykęs į darbÄ , į jo namus atėjo ir liko nakvoti A. U., kuris į namus pateko pro neužrakintas namų duris. Visuma Å¡ių aplinkybių patvirtina, kad atsakovas nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate nebÅ«tų sukeltas gaisras, nes atsakovas nesiėmė priemonių, kad į jam priklausančiÄ namo dalį nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, į palėpės patalpas, kurioje buvo gaisro židinys, nepatektų ugnies Å¡altiniai, ir tuo sudarė sÄ lygas gaisrui kilti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, reiÅ¡kiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje B. L., V. I. ir kt. v. notarė S. B. byloje Nr. 3K-3-614/200). Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju bendro pobÅ«džio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos nevykdymas yra pakankamas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.263 str., 6.246 str.- 2.248 str.). CK 6.251 str. 1 d. nustato visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kuri buvo iki žalos padarymo.

Ä®rodyti žalos dydį privalo ieÅ¡kovas (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.). IeÅ¡kovo draudėjos D. Ž. dėl gaisro patirti nuostoliai yra detaliai nurodyti 2010-09-10 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede (b.l. 10-12). IÅ¡ ieÅ¡kinyje pateikto žalos paskaičiavimo matyti, kad iÅ¡ viso D. Ž. buvo padaryta 29401,62 Lt dydžio žala (ieÅ¡kovas draudėjai faktiÅ¡kai iÅ¡mokėjo 29301,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ). Å iÄ Å¾alÄ sudaro atsakovės realiai patirtos iÅ¡laidos tvarkant elektros instaliacijÄ (832,03 Lt), iÅ¡laidos valymo paslaugoms (3260 Lt) bei iÅ¡laidos, reikalingos bÅ«simiems stogo bei vidaus patalpų atstatymo bei remonto darbams atlikti (19120,59 Lt stogo remontui ir 6198 Lt vidaus patalpų remontui).

NurodytÄ Å¾alos dydį patvirtina ieÅ¡kovo pateiktos lokalinės sÄ matos, PVM-sÄ skaita faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai (b.l. 13-20). Nors atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nurodytas žalos dydis gali bÅ«ti ginčijamas, teisminio nagrinėjimo metu žalos dydžio iÅ¡ esmės neginčijo, alternatyvaus žalos įvertinimo nepateikė, skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti neprašė, nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, jokiais kitais objektyviais įrodymais nenuginčijo nei darbų kiekių, nei apimties, nei darbų ir medžiagų kainų, nei pateiktų paskaičiavimų pagrįstumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, nesant byloje duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atlyginęs ieÅ¡kovui draudėjai D. Ž. iÅ¡mokėtÄ 29301,62 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ar bent jos dalį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 29301,62 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.263, 6.246–6.249, 6.1015 straipsniai) Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 879 Lt žyminis mokestis ir 1873,60 Lt atstovavimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Kadangi Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismasn u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo Č. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 29301,62 Lt (dvideÅ¡imt devynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus vienÄ litÄ 62 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ suma nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 879 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis litus) žyminio mokesčio ir 1873,60 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus 60 ct) atstovavimo iÅ¡laidų.Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apskrities valdybos Kėdainių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybai grÄ Å¾inti medžiagÄ dėl kilusio gaisro Nr. 149, Kauno apskrities VPK Kėdainių r.

PK grÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo bylÄ Nr. 66-1-911-10.       Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.                                                          Teisėjas                                                                                          Vitalijus Kondratjevas                                                          Â