Legislator Case Law & Legislation
d054b159-d1a1-472a-9abb-07c12e60a594 AI generated

d054b159-d1a1-472a-9abb-07c12e60a594 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d054b159-d1a1-472a-9abb-07c12e60a594
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-oji savininkų bendrija (toliau – ieÅ¡kovė arba Bendrija) teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 375,92 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 92-95).

Legislator headnote

AI generated

d054b159-d1a1-472a-9abb-07c12e60a594 · Vilniaus apygardos teismas: Komisija nustatė, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), galėtų bÅ«ti parengtas bei su Komisija suderintas kitas Å¡ilumos paskirstymo metodas, kuriame bÅ«tų nustatomas diferencijuotos Å¡ilumos sÄ naudos, karÅ¡to vandens cirkuliacijai, tenkančios atskiriems butams. Atsakovė taip pat akcentavo, kad ji nemokėjo ieÅ¡kovės priskaičiuotų mokėjimų „šilumos nuostoliai“, kadangi tokiems mokesčiams skaičiuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes ieÅ¡kovė atsakovei nepaaiÅ¡kino, kur ir kaip Å¡is Å¡ilumos poreikis Å¡ilumos nuostoliams atsirado name, ar jis susidarė Å¡ildymo ir kaÅ¡to vandens vamzdynuose, kaip paskirstomi Å¡ilumos kiekiai butams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-423-934/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23843-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.1.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-osios savininkų bendrijos (ankstesnis pavadinimas – 312-oji gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos bendrija) ieÅ¡kinį atsakovei G.

K. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-oji savininkų bendrija (toliau – ieÅ¡kovė arba Bendrija) teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 375,92 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 92-95).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kovė administruoja pastatÄ 1A6p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė atstovauja savininkų interesus bei organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymÄ , tvarko Å«kinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra. Atsakovė nuosavybės teise valdo butÄ Nr. 14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė, būdama Gyvenamojo namo administratoriumi, teikė minėtam butui ir bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas, išrašydamas mokėjimo nurodymus. Atsakovė naudojosi ieškovo paslaugomis, už kurias laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio 30 d. mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo. Per atsakovės naudojimosi ieškovės teikiamomis paslaugomis laikotarpį susidarė 2 375,92 Eur dydžio skola.

Atsakovė priėmė teiktas paslaugas, jokių pretenzijų nereiškė, jai teikiamų mokėjimo lapelių neginčijo, tačiau neatsiskaitė už paslaugas su ieškove. Tokiu būdu atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už jai suteiktas ir gautas bendro naudojimo ir savo patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas.

3. Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti atsakovės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 99-103).

4. Atsiliepime nurodė, kad į ieÅ¡kovę kreipėsi ne vienÄ kartÄ tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, kaip yra priskaičiuojami mokesčiai, kadangi nėra galimybės apskaičiavimų patikrinti, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu bei kuo vadovaujantis ji apskaičiavo atsakovės mokėtinÄ sumÄ ir iÅ¡ ko praÅ¡omi mokėjimai susideda. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apie priskaičiuotus mokėjimus informuoja lapeliais, pagal kurių turinį yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip apskaičiuojamas mokesčių dydis, todėl atsakovė mokėdavo mokesčius remdamasi teisės aktais, o ne vienaÅ¡aliÅ¡kais ir nepagrįstais ieÅ¡kovės skaičiavimais.

UAB „Avantus“ pateikė 2008 m. – 2017 m. ieÅ¡kovės veiklos ataskaitų revizijos rezultatų iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyti akivaizdÅ«s ieÅ¡kovės veiklos trÅ«kumai. IeÅ¡kovės vykdoma veikla laikytina neskaidria ir klaidinančia Bendrijos narius. Visos Bendrijos iÅ¡laidos buvo vykdomos valdybos pirmininko sprendimu, o ne visuotiniu Bendrijos narių susirinkimu, todėl ieÅ¡kovės sprendimai tiek dėl pajamų, tiek dėl iÅ¡laidų samatų yra neteisėti. Pagal įstatus ieÅ¡kovės veiklos kontrolei turėjo bÅ«ti iÅ¡rinktas revizorius, tačiau to padaryta nebuvo, be to per patikrintÄ laikotarpį nei karto nebuvo Å¡aukiamas visuotinis ieÅ¡kovo narių susirinkimas.

IeÅ¡kovės buhalterinė apskaita tvarkoma netinkamai ir prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatoms bei apskaitos standartams. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė neatsižvelgė į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomendacijas ir nepakeitė Å¡ilumos paskirstymo metodo. Atsakovė sutinka su pareiga mokėti mokesčius ir Å¡iÄ pareigÄ vykdo, tačiau pabrėžia, kad reikia apmokėti tuos mokesčius, kurie yra objektyviai apskaičiuojami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o ne ieÅ¡kovės nepagrįstais skaičiavimais.

Atsakovė paaiÅ¡kina, jog faktas, kad ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡rašė nepagrįstas mokesčių sÄ skaitas, nesukuria skolos atsakovei ir pareigos Å¡iÄ skolÄ padengti.

5. Atsakovė teismui pateiktais papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (3 t., b. l. 1-6) nurodė, kad ieÅ¡kovė neteisingai skaičiavo jos butui dvigubo dydžio (35,40 litų) „gyvatuko“ mokestį, kadangi jos bute yra vienas vandens cirkuliacijos stovas (dvivamzdis), viena vonia ir vienas vonios Å¡ildytuvas („gyvatukas“). Atsakovė laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2009 metų keletÄ kartų tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl neteisingai skaičiuojamo „gyvatuko“ mokesčio, tačiau atsakymo negavo.

Atsakovė nurodė, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei ji mokėjo 16,72 litų „gyvatuko“ mokestį. Negavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakymų dėl mokesčių skaičiavimo, atsakovė 2010 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekcijÄ dėl neteisingai priskaičiuojamų mokesčių už Å¡ilumÄ , tačiau Bendrijos pirmininkas inspekcijos įpareigojimus ignoravo, mokesčių atsakovei neperskaičiavo, papildomos informacijos atsakovei nepateikė. Taip pat atsakovė 2010-08-02 kreipėsi į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ dėl Å¡ilumos energijos sÄ naudų normatyvų taikymo karÅ¡to vandens cirkuliacinėje sistemoje.

Komisija nustatė, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), galėtų bÅ«ti parengtas bei su Komisija suderintas kitas Å¡ilumos paskirstymo metodas, kuriame bÅ«tų nustatomas diferencijuotos Å¡ilumos sÄ naudos, karÅ¡to vandens cirkuliacijai, tenkančios atskiriems butams. Atsakovė taip pat akcentavo, kad ji nemokėjo ieÅ¡kovės priskaičiuotų mokėjimų „šilumos nuostoliai“, kadangi tokiems mokesčiams skaičiuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes ieÅ¡kovė atsakovei nepaaiÅ¡kino, kur ir kaip Å¡is Å¡ilumos poreikis Å¡ilumos nuostoliams atsirado name, ar jis susidarė Å¡ildymo ir kaÅ¡to vandens vamzdynuose, kaip paskirstomi Å¡ilumos kiekiai butams.

Dėl skolos „Kaupiamasis fondas“ atsakovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2008 metų skaičiuojamus mokėjimus į kaupimo fondÄ ji mokėjo iki 2015-10-01 pagal įmokos tarifÄ 0,5 Lt/kv.m. Vėliau atsakovė mokėjo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 patvirtintÄ 0,05 Eur/kv.m. tarifÄ , kadangi Bendrija namui neturėjo jokio bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo bei remonto darbų plano. Be to, atsakovė pažymėjo, kad kaupiamosios lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ir yra renkamos į vienÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke kartu su visais mokesčiais už komunalines ir energetines paslaugas, tokiu bÅ«du lėšos nėra apsaugotos.

Atsakovė nesutinka mokėti už 2009 metų liepos – rugsėjo mėnesiais priskaičiuotÄ stogo remontÄ 608,30 litų (176,18 Eur) sumai, kadangi neaiÅ¡ku, dėl kokios priežasties reikėjo remontuoti 1998 metais pastatyto namo stogÄ , atsakovei nebuvo pateikti jokie dokumentai apie stogo bÅ«klę, pagrįstÄ darbų poreikį ir Å¡ių darbų kainÄ , neaiÅ¡ku, kaip stogo remonto lėšų dydis buvo paskirstymas butų savininkams. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės 2 375,92 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 375,92 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 370,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai, priteisė iÅ¡ atsakovės 53,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (4 t., 70-78).

Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 6.1. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) 21 straipsnio 3 dalies 2, 3, ir 6 punktus numatyta, jog patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymo ir naudojimosi jais iÅ¡laidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiÅ«ros ir atnaujinimo bei laikytis kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį bei 4.82 straipsnio 3 dalį patalpų bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendru turtu, pastato iÅ¡laikymu ir iÅ¡saugojimu, mokėti mokesčius, rinkliavas ir su tuo susijusias įmokas; 6.2.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė administruoja pastatÄ , kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į iÅ¡laidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat iÅ¡laidų bendrojo naudojimo objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, bÅ«tiniems pagerinimams atlikti atlyginimÄ , o pareigÄ sumokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkÅ«rimu ir iÅ¡saugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip vieno iÅ¡ butų savininkė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė turi pareigÄ tikslingai ir laiku mokėti su butu ir kitu turtu susijusias iÅ¡laidas, mokesčius, esančius ieÅ¡kovės žinioje; 6.3. Atsakovė ginčija prievolę mokėti už stogo remontÄ , argumentuodama tuo, kad ieÅ¡kovė už stogo remontÄ 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesių lapeliuose paskaičiavo 608,30 Lt (176,18 Eur), tačiau nėra aiÅ¡ku, kaip buvo paskirstytas remonto lėšų dydis butų savininkams, neaiÅ¡ki stogo remonto priežastis, darbų poreikis, darbų kaina, mokėjimo lapeliuose pateikta mokėti suma nepagrįsta dokumentais.

Minėti atsakovės argumentai nevertintini nagrinėjamos bylos kontekste ir dėl Å¡ių argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi stogo remonto mokesčiai nepatenka į ieÅ¡kiniu reikalaujamo skolos laikotarpio ribas, nes skolÄ praÅ¡oma priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Å iÄ aplinkybę patvirtino ieÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad stogo remonto mokesčiai neįskaičiuoti į ieÅ¡kiniu reikalaujamos skolos sumÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikti mokėjimo nurodymai, atsiskaitymo lapeliai už ginčo laikotarpį; 6.4.

Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, tai vadovaujantis Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2 dalį visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Paskirstyti pastate suvartotÄ Å¡ilumÄ kitaip nei nustatyta Komisijos patvirtintuose Å¡ilumos paskirstymo metoduose, Å¡ilumos tiekėjas neturi teisės. Kaip matyti, daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotos Å¡ilumos kiekis namo Å¡ilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Å¡ilumos pagal buitinių Å¡ilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodÄ Nr. 3, patvirtintÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-182 „Dėl Å ilumos pagal buitinių Å¡ilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“.

Pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡te Nr. R-1442 Komisija rekomendavo Bendrijai taikyti metodÄ Nr.

3. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime gyventojai patvirtino Komisijos rekomenduojamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai teigė, kad šilumos nuostolių apskaičiavimui naudojamas būtent šis metodas Nr. 3, atsakovės atstovai šių aplinkybių posėdžio metu neneigė. 2019-12-03 UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pranešime yra nurodoma, kaip skaičiuojamos paslaugų kainos dėl karšto vandens, nepaskirstyto šalto vandens, gyvatuko, nepaskirstytos šilumos. Tai, kad paskaičiavimai dėl šilumos nuostolių yra neteisingi, ar jų paskaičiavimui taikyta netinkama metodika, atsakovė pagrįsti jokių įrodymų nepateikė; 6.5.

Kaupiamosios lėšos kaupiamos ne tik namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, bet gali bÅ«ti kaupiama ir techninei priežiÅ«rai, inžinerinių tinklų remontui ir pan. Pažymėtina, kad 2015-04-15 Vyriausybės nutarimas Nr. 390 numato minimalų tarifÄ , tačiau nėra draudžiama Bendrijai nutarti dėl didesnio lėšų tarifo nustatymo. Taip pat pažymėta, kad visi namo gyventojai tokio aukščiau paminėto kaupiamųjų lėšų tarifo nekvestionavo, nustatytÄ kaupiamųjų lėšų dydį moka, kitų gyventojų skolų ar prieÅ¡taravimų dėl tokio dydžio nėra.

Formalaus protokolo byloje nebuvimas neleidžia abejoti Bendrijos sprendimais ir jų teisine galia, kuri leido Bendrijai realiai funkcionuoti bendram tikslui pasiekti, ir sukÅ«rė atitinkamÄ tvarkÄ , su kuria visi bendrijos nariai, iÅ¡skyrus atsakovę, sutiko. Kiti atsakovės argumentai dėl kaupiamųjų lėšų saugumo bei lėšų naudojimo ne pagal paskirtį laikytini deklaratyviais ir neįrodytais; 6.6. IeÅ¡kovė byloje pateikė nuotraukas, darytas atsakovės bute, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovės bute faktiÅ¡kai yra du vandens cirkuliacijos stovai, todėl teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad bute esantis dvivamzdis neatlieka „gyvatuko“ funkcijos, nes tokiam argumentui pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė.

Atsakovė taip pat neįrodė, jog pagal teisės aktų reikalavimus ji bÅ«tų atsijungusi nuo bendros namo Å¡ilumos ir vandens (karÅ¡to ir Å¡alto) tiekimo sistemos, todėl jai, kaip daugiabučio bendraturtei, pareiga mokėti už karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymÄ (cirkuliacijÄ ) faktiÅ¡kai bute esančiuose abiejuose vandens cirkuliacijos stovuose iÅ¡lieka; 6.7. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bendrijos pirmininkas reagavo į atsakovės praÅ¡ymÄ dėl mokesčių perskaičiavimo (2019 m. kovo mėn. el. susiraÅ¡inėjimas), 2020 m. sausio 31 d.

Bendrijos valdybos nariai atsakė raÅ¡tu dėl tam tikrų mokesčių skaičavimo metodikos ir paskirstymo. Kita vertus, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas atsakovei galimai netinkamai ar nesavalaikiai teikė informacijÄ , nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako; 6.8. Pažymėtina, kad iÅ¡ Bendrijos pateiktų dokumentų matyti, jog mokesčiai buvo skaičiuojami atsakovei, kaip eilinei bendrijos narei, o pateiktose sÄ skaitose nurodyti visi bÅ«tini mokėjimai už paslaugas ir iÅ¡laidas namo iÅ¡laikymui.

Pagal byloje esančius įrodymus atsakovė dalinai mokėjo mokesčius, o jos nurodomi argumentai, kad kai kurie mokesčiai neprotingi ir nepagrįsti, negali bÅ«ti pagrindu atmesti ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ . Atsakovės nesutikimas su jai paskaičiuotais mokesčiais už įvairias komunalines paslaugas savaime nepaneigia ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų bei neleidžia teigti, kad skola Bendrijai yra mažesnė, nei apskaičiuota pateiktose sÄ skaitose ir dokumentuose, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad mokesčių dydis jai yra apskaičiuotas netinkamai (CPK 178 straipsnis); 6.9.

Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti mokesčių mokėjimo prievolę (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 2 375,92 Eur dydžio skola. Ä®rodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , atsakovė nepateikė; 6.10. Kiti atsakovės argumentai, susiję su Bendrijos veiklos teisėtumu, teiginiai dėl Bendrijos veiklos pasyvumo, nevykdomų pareigų nustatyta tvarka Å¡aukti visuotinius narių susirinkimus, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti atsakovei 53,00 Eur žyminį mokestį ir nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka (4 t., b. l. 82-96). Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 7.1. Teismas patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kurio turinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų.

IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl 2 375,92 Eur skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30, tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko – nenurodė pagrįsto materialinio reikalavimo, t.y. už kokias konkrečiai ieÅ¡kovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei, nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismo sprendime taip pat nėra nurodyta jokių teismo iÅ¡vadų, susijusių su atsakovės tariamos skolos Bendrijai apskaičiavimu ir pagrįstumu.

Teismo argumentai, jog Bendrija atsakovei teikė paslaugas, už kurias atsakovė mokėjo nereguliariai arba iš viso nemokėjo, yra aiškiai nepakankami; 7.2. Teismo priteistos ieškovės naudai skolos dydis aiškiai peržengia pačios ieškovės apibrėžtas ginčo ribas. Iš byloje esančių mokėjimo lapelių ir 2019-08-02 pažymos apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas per 2018-08-31 – 2019-06-30 laikotarpį matyti, jog įrašyta skola, tačiau nėra nurodyta, kad skola susidarė sprendime nurodytu ginčo laikotarpiu.

Mokėjimo lapeliuose ir 2019-08-02 pažymoje apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas nėra nurodyta ir už kokias paslaugas susidarė skola. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas, tenkindamas Bendrijos ieÅ¡kinį visa apimtimi, akivaizdžiai peržengė ieÅ¡kinio ribas. Be to, teismas sprendime nepasisakė ir nevertino atsakovės į bylÄ pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu. Teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovė pateikė savo parengtÄ pažymÄ apie ieÅ¡kovės priskaičiuotas įmokas ir atsakovės atliktus mokėjimus per 2004-2019 metus; 7.3.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek teismas atsakovės tariamÄ skolÄ motyvavo ieÅ¡kovės pateiktais mokėjimo lapeliais (praneÅ¡imais). Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose nurodyti visi bÅ«tini mokėjimai už paslaugas ir iÅ¡laidas namo iÅ¡laikymui, tačiau įvertinus mokėjimo lapelių turinį, yra akivaizdu, kad minėti praneÅ¡imai ne tik neatitinka jiems keliamų teisės aktų reikalavimų, bet ir yra visiÅ¡kai neaiÅ¡kÅ«s. Kadangi sprendimas paremtas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, todėl jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu; 7.4.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė tariamÄ skolÄ už Å¡ilumos nuostolius. Sprendimas dėl Å¡ilumos paskirtymo metodo pasirinkimo turėjo bÅ«ti priimtas pastato bendraturčių daugumos sprendimu. Teismas vertino, kad Bendrija pagrįstai skaičiavo Å¡ilumos nuostolius taikydama metodÄ Nr. 3, tačiau detaliai iÅ¡analizavus metodÄ Nr. 3, tiek jo variantus matyti, kad juose niekur nėra kalbama apie Å¡ilumos nuostolių apskaičiavimÄ . Vadinasi, teismas be jokio pagrindo patikėjo ieÅ¡kovės atstovų teismo posėdžių metu pateiktais paaiÅ¡kinimais, kad Å¡ilumos nuostoliai neva buvo apskaičiuojami taikant 2016 metų metodÄ Nr. 3, kadangi toks metodas objektyviai negalėjo bÅ«ti taikomas ir Å¡ilumos nuostolių apskaičiavimui, todėl yra visiÅ¡kai neaktualus.

Be to, teismas nepateikė jokių iÅ¡vadų, ar tinkamai buvo apskaičiuotas namo gyventojų suvartojamas Å¡ilumos kiekis už ginčo laikotarpį kol 2019-04-17 Bendrijos visuotiniame susirinkime buvo pritarta metodo Nr. 3 taikymui; 7.5. Teismas, neegzistuojant jokiam pagrindui, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė tariamÄ kaupiamųjų lėšų įsiskolinimÄ . Tam, kad Bendrija galėtų rinkti kaupiamÄ sias lėšas, turėjo bÅ«ti realiai įvykęs Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame Bendrijos narių dauguma bÅ«tų priimtas sprendimas patvirtinti kaupiamųjų lėšų tarifÄ arba jo apskaičiavimo tvarkÄ ir toks sprendimas turėjo bÅ«ti užprotokoluotas ir pasiraÅ¡ytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vyko Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas ir dėl jo suraÅ¡ytas protokolas. Vadinasi, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡ atsakovės reikalauja kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo, o teismas visiÅ¡kai nepagrįatai tokį įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovės priteisė. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai laikė, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo, kuriame priimtas sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų tarifo, nebuvimas yra formalus.

Tai, jog kiti namo gyventojai moka kaupiamÄ sias lėšas ir nekelia pretenzijų dėl kaupiamųjų lėšų tarifo, nereiÅ¡kia, jog Bendrijos nurodomas kaupiamųjų lėšų tarifas yra teisingas. Be to, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė net neapklausęs kitų namo gyventojų ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar jie iÅ¡ tikrųjų nekelia pretenzijų Bendrijai dėl kaupiamųjų lėšų tarifo; 7.6. Teismas nepagrįstai priteisė karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio tariamÄ Ä¯siskolinimÄ .

Net ir tuo atveju, kai dalis daugiabučio gyventojų yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jie vis tiek išlieka tam tikra apimtimi ir centralizuotai tiekiamų paslaugų gavėjais, todėl teismo motyvas, jog atsakovė turi mokėti cirkuliacijos mokestį, nes neįrodė, kad pagal teisės aktus būtų atsijungusi nuo bendros namo šilumos ir vandens tiekimo sistemos, šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovės buvo nuotraukas, kuriose matyti, kad bute yra du vandens cirkuliacijos stovai, tačiau 2019-05-29 Bendrijos valdybos narių susirinkimo protokole yra konstatuota, kad atsakovės bute yra vienas vandens stovas; 7.7.

Nors atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas žyminį mokestį iÅ¡ atsakovės vis tiek priteisė valstybės naudai. Ä®statymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (iÅ¡skyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismÄ dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčuose tarp bendrijų ir jų narių abi ginčo Å¡alys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminis mokestis nėra priteisiamas nei iÅ¡ vienos Å¡alių, ne kartÄ yra pažymėta suformuotoje teismų praktikoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantei taip pat turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis.

3. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 t., b. l. 105-117).

4. Atsiliepimo argumentai, reikÅ¡mingi byloje nagrinėjamiems klausimams: 9.1. Patikslinto 2019-09-09 ieÅ¡kinio dalykas buvo įvardintas tiksliai ir aiÅ¡kiai – iÅ¡ apeliantės priteisti 2375,95 Eur skolÄ . Patikslinto ieÅ¡kinio dalykas (dalyje dėl praÅ¡omos priteisti skolos sumos) buvo grindžiamas apeliantei pateiktais apmokėti ir jos neapmokėtais mokėjimo nurodymais, 2019-08-02 pažyma apie apeliantei priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas, įsiskolinimo detalizavimo pažyma, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad ieÅ¡kinys neatitiko procesinių reikalavimų, o ieÅ¡kinio dalykas buvo suformuluotas netiksliai, yra nepagrįstas; 9.2.

Apeliantės skunde įvardijami skaičiai nereiÅ¡kia skolos sumos nepagrįstumo, tačiau patvirtina tai, kad apeliantė vykdė prievoles ieÅ¡kovei, kiekvienÄ mėnesį apmokėdama dalį skolos. Taigi tai, kad dėl nesumokėtų įmokų apeliantei buvo fiksuojamos skolos, rodo, kad apeliantės mokėti mokesčiai buvo užskaitomi seniausiai pradelstai skolai dengti, kas reiÅ¡kia, kad skolos sumos laikotarpis su kiekvienu mėnesiu vis persislinkdavo į priekį. Vadovaujantis Å¡iuo teisiniu reguliavimu nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad 2788,93 Lt (807,73 Eur) skola susidarė dar iki 2010-05-01.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes pagrįstai nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų mokėjimo nurodymų (atsiskaitymo lapelių) matyti, kad skola už pastato administravimÄ bei kitas teiktas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30. Pagal pateiktus atsiskaitymo lapelius ir mokėjimo nurodymus bei ieÅ¡kovo pateiktÄ 2019-08-02 pažymÄ apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas matyti, kad skolos suma sudaro 2 443,92 Eur. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje papildomai paaiÅ¡kino, kad nurodyta pažyma buvo suformuota 2019-08-02, tačiau joje neatsispindi atsakovės 2019-07-31 atliktas mokėjimas 68,00 Eur sumai, todėl iÅ¡ 2 443,92 Eur atėmus apeliantės sumokėtÄ 68,00 Eur sumÄ , lieka 2 375,92 Eur neapmokėta skolos dalis, kuriÄ ieÅ¡kovė ir prašė priteisti; 9.3.

Ä®statymas leidžia buitiniam vartotojui pateikti dviejų formų atsiskaitymo dokumentus – sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ arba mokėjimo praneÅ¡imÄ , todėl nesutiktina su apeliante, kad jai privalomai turėjo bÅ«ti teikiamos tik sÄ skaitos-faktÅ«ros. Apeliantei pateiktuose mokestiniuose praneÅ¡imuose yra nurodyti apskaitos skaitliukų rodmenys (pvz. karÅ¡to vandens skaitliuko parodymai), o nepaskirstyto Å¡alto vandens, bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo ir nepaskirstytos Å¡ilumos sÄ naudos yra paskirstomos proporcingai apeliantės nuosavybės teise valdomo buto plotui.

Ä® apeliacinio skundo tekstÄ Ä¯terpta lentelė, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡skaidyti mokėjimai už Å¡ildymo paslaugas, visiÅ¡kai atitinka eilutes apeliantei pateiktuose mokėjimo praneÅ¡imuose. Taigi, visi parametrai yra aiÅ¡kÅ«s ir, nepriklausomai nuo dokumento pavadinimo ar informacijos iÅ¡dėstymo bÅ«do jame, apskaitos vienetai yra nurodyti konkrečiai ir aiÅ¡kiai. Pažymėtina, kad visos bendrijos gaunamos sÄ skaitos yra skelbiamos vieÅ¡ai ir taip pat prieinamos apeliantei, todėl jeigu apeliantei tikrai kiltų abejonių ar neaiÅ¡kumų dėl gaunamų sÄ skaitų, ji Å¡iuos klausimus galėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantė apsiribojo formaliu mokėjimo praneÅ¡imų formos ginčijimu; 9.4.

Nors ginčija teismo sprendimÄ , pati apeliantė neturi jokios pozicijos, kas konkrečiai yra neteisingo Å¡ildymo nuostolių paskirstymo bÅ«do. Laikantis apeliantės pozicijos, ji nesutinka padengti jokios dalies Å¡ilumos nuostolių. Teismas nustatė, kad 2010-09-02 raÅ¡te Nr. R-1442 Komisija rekomendavo Bendrijai taikyti metodÄ Nr.

3. Visuotiniame susirinkime gyventojai patvirtino Komisijos rekomenduojamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai teigė, kad šilumos nuostolių apskaičiavimui naudojamas būtent šis metodas Nr. 3, apeliantės atstovai šių aplinkybių posėdžio metu neneigė. 2019-12-03 UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pranešime yra nurodoma, kaip skaičiuojamos paslaugų kainos dėl karšto vandens, nepaskirstyto šalto vandens, gyvatuko, nepaskirstytos šilumos. Tai, kad paskaičiavimai dėl šilumos nuostolių yra neteisingi, ar tai, kad jų paskaičiavimui taikyta netinkama metodika, apeliantė tam pagrįsti jokių įrodymų nepateikė; 9.5.

Nors apeliantė atsisakė mokėti kaupiamÄ sias įmokas namo atnaujinimo darbams, tačiau namo remonto darbai, naudojant kaupiamÄ sias lėšas buvo atlikti ir apeliantė Å¡ių aplinkybių byloje neginčijo. Todėl nors apeliantė nemokėjo kaupiamųjų lėšų, naudÄ ji gavo, nes apeliantės butui priklausanti bendro naudojimo objektų dalis buvo suremontuota. Pastebėtina, kad apeliantė prieÅ¡ingai byloje esančiai raÅ¡ytinei medžiagai teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vyko Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas ir dėl to suraÅ¡ytas protokolas.

Kaupiamosios įmokos tarifo nustatymo aplinkybę ieÅ¡kovė įrodinėjo netiesioginiu įrodymu – 2019-10-24 faktinių aplinkybių nustatymo pažyma. 2019-10-24 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje gyventojai (butų savininkai) Faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma patvirtino, kad 2008 m. vykusiame Å¡io namo gyventojų susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,50 Lt (t. y. 50 ct) už 1 kv. m. kaupiamųjų lėšų dydį kiekvienam butui, Å¡ias lėšas apskaičiuojant ir sumokant kiekvienÄ mėnesį 312-ajai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos bendrijai pagal iÅ¡raÅ¡omÄ mokėjimo lapelį.

Pažymoje patvirtinama, kad namo gyventojai minėtÄ Ä¯kainį mokėjo, skolų neturėjo, pritarė vykdomiems darbams, atliktiems iÅ¡ kaupimo lėšų. Taigi šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas tenkino vadovaudamasis Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu, taip pat ieÅ¡kovės atstovų paaiÅ¡kinimais; 9.6. IÅ¡ ieÅ¡kovės byloje pateiktų fotonuotraukų, darytų apeliantės bute, matyti, kad apeliantės bute faktiÅ¡kai yra vienas vandens cirkuliacijos stovas, prie kurio prijungti du vandens Å¡ildytuvai (vienas – vonios patalpoje, kitas – WC patalpoje).

Kodėl apeliantė vienÄ vandens cirkuliacijos vamzdį laiko gyvatuku, o kitÄ ne – apeliantė į bylÄ jokių įrodymų nepateikė, nors iÅ¡ nuotraukų akivaizdu, abu vamzdžiai yra vienodos paskirties. Nesutikdama su Å¡ia iÅ¡vada, apeliantė apsiriboja savo subjektyviais paaiÅ¡kinimais. Pastebėtina, kad situacijÄ apeliantės bute apžiÅ«rėjo bendrijos pirmininkas, kuris stovo ir Å¡ildytuvų nuotraukas pristatė bendrijos valdybai ir Å¡is kolegialus valdymo organas vienbalsiai priėjo iÅ¡vados, kad apeliantės bute yra įrengtas vienas vandens cirkuliacijos vamzdis, prie kurio prijungti du vandens Å¡ildytuvai (rankÅ¡luosčių džiovintuvai), Å¡i aplinkybė pirmininko užfiksuota į bylÄ pateiktomis nuotraukomis, todėl teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės argumentu, kad bute esantis dvivamzdis neatlieka „gyvatuko“ funkcijos, nes tokiam argumentui pagrįsti apeliantė įrodymų nepateikė; 9.7.

Apeliacinio skundo argumentai apie iÅ¡ apeliantės priteistÄ Å¾yminį mokestį su ieÅ¡kovės interesais nesusiję, todėl dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų ieÅ¡kovė plačiau nepasisako. Visgi ieÅ¡kovė norėtų pažymėti, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 d, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ Å¾yminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, tinkamai taikė CPK normas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-osios savininkų bendrijos ieÅ¡kinys atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl apeliantės pateiktų papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 7. 2021-02-01 Vilniaus apygardos teisme gauti apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais apeliantė palaikė savo apeliacinio skundo reikalavimus (4 t., b. l. 122-130). RaÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsakovė pateikė susipažinusi su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, su kuriomis nesutinka.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tai realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų. CPK 323 straipsnis numato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžiama.

9. Nagrinėjamu atveju prieÅ¡ paskirtÄ bylos nagrinėjimÄ 2021-02-01 gauti apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , tačiau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžia įstatymas (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantės 2021-02-01 pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakytina priimti. Kita vertus, atsižvelgiant į pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog jų nepriėmimas sudarytų prielaidas neteisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ .

Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantė iÅ¡ esmės pateikė subjektyvų situacijos vertinimÄ , akcentuodama, jos įsitikinimu, reikÅ¡mingas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat pakartojo didžiajÄ dalį apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl praÅ¡ymo nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka 10. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo praÅ¡ymÄ argumentavo tuo, kad byla yra sudėtinga dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio, taikomų teisės aktų gausos ir byloje keliamų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Apeliantės vertinimu, byloje sprendžiami sudėtingi ir kompleksiniai klausimai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai mokėtinais mokesčiais, jų apskaičiavimu, taikant specialiuosius teisės aktus, bendrijos organų sprendimais, susijusiais su mokesčių tarifų nustatymu, be to, bÅ«simas procesinis sprendimas turės didelę įtakÄ ir kitoms panaÅ¡aus pobÅ«džio byloms, kuriose sprendžiami ginčai tarp bendrijų ir jos narių. Pažymėjo, kad tik iÅ¡klausius byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiÅ¡kinimus aktualiais byloje keliamų įrodymų vertinimo ir teisės normų aiÅ¡kinimo klausimais, bus galima daryti pagrįstas iÅ¡vadas ir priimti teisingÄ sprendimÄ dėl bylos esmės.

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

12. Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018; 2017-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė, atstovaujama advokato, pateikė iÅ¡samų apeliacinį skundÄ ir turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiÅ¡kinimus pateikti apeliaciniame skunde. PraÅ¡ydama apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantė nenurodė, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ji ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys galėtų papildomai paaiÅ¡kinti, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, kad byla yra sudėtinga dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio, taikomų teisės aktų gausos ir byloje keliamų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko du parengiamieji (2019-12-04 ir 2020-01-22) ir vienas teismo posėdis (2020-09-30), kurių metu buvo iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymai ir žodiniai paaiÅ¡kinimai. Akcentuotina, jog apeliaciniame skunde nėra keliami nauji procesiniai praÅ¡ymai ar reikalavimai, kurių neiÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, o iÅ¡ esmės keliami byloje esančių įrodymų vertinimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju nepaskirus žodinio bylos nagrinėjimo galėtų bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas ginčas, todėl praÅ¡ymas netenkintinas.

Dėl ieÅ¡kinio atitikties CPK reikalavimams 14. Apeliantė pateiktame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kinį, kuris neatitinka CPK nustatytų reikalavimų. Apeliantės vertinimu, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl 2 375,92 Eur skolos priteisimo ieÅ¡kovė tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko, t. y., nenurodė, už kokias konkrečiai ieÅ¡kovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga, nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovės pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu ir jame reiÅ¡kiamais reikalavimais, taip pat su pradiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktais įrodymais, nesutinka su apeliante, jog ieÅ¡kovė tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko. Nagrinėjamu atveju pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 375,95 Eur skolÄ už laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio 30 d. ieÅ¡kovės teiktas atsakovės butui ir bendrojo naudojimo patalpoms teiktas administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiÅ«ros, valymo ir kitas komunalines paslaugas (1 t., b. l. 92-95).

Pareikštas reikalavimas buvo grindžiamas atsakovei pateiktais mokėjimo nurodymais (pranešimais) (1 t., b. l. 14-85; „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511), 2019-08-02 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas bei įsiskolinimo detalizavimu (b. l. 9-10, 86). Apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, jog pareikštu patikslintu ieškiniu neišskyrė, už kokias konkrečiai ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko bei spręsti, jog toks ieškinio reikalavimo suformulavimas galėjo suvaržyti atsakovės teisę pateikti nesutikimo argumentus.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pakankamai aiÅ¡kiai suformulavo reikalavimÄ (dalykÄ ) – priteisti 2 375,95 Eur skolÄ bei ieÅ¡kinyje, su vėlesniais patikslinimais, nurodė praÅ¡omo priteisti skolos dydžio pagrindimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktai), o vien atsakovės nurodytas subjektyvus vertinimas, jog ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių iÅ¡dėstytas aplinkybes, savaime neįrodo, jog ieÅ¡kinys neatitinka CPK reikalavimų. Dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo 16.

Skunde apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovės naudai skolos dydis aiškiai peržengė pačios ieškovės apibrėžtas ginčo ribas. Apeliantės vertinimu, iš byloje esančių mokėjimo lapelių ir 2019-08-02 pažymos apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas per 2018-08-31 – 2019-06-30 laikotarpį matyti, jog įrašyta skola, tačiau nėra nurodyta, kad skola susidarė sprendime nurodytu ginčo laikotarpiu (nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30), todėl teismas, tenkindamas Bendrijos ieškinį visa apimtimi, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas.

17. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliante, jog teismas nagrinėja bylÄ tik pareikÅ¡tų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi Å¡alys. Tačiau remiantis apeliantės argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio reikalavimo ribas ar buvo apribota atsakovės, atstovaujamos advokato, galimybės savalaikiai pateikti atsikirtimo argumentus dėl ieÅ¡kinyje nurodyto faktinio pagrindo ir suformuluoto dalyko.

18. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė naudojosi ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis, už kurias laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019-06-30 mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo, ir per šį naudojimosi ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis laikotarpį susidarė 2 375,92 Eur dydžio skola (1 t., b. l. 93). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus mokėjimo nurodymus (atsiskaitymo lapelius), nustatė, jog skola už pastato administravimÄ bei kitas teiktas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas ir ginčo sprendime nustatytas skolos susidarymo laikotarpis tam tikra dalimi nesutampa, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismo nustatytas skolos susidarymo laikotarpis patenka į ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ skolos susidarymo laikotarpį, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismo priteistos skolos dydis peržengė ieÅ¡kovės apibrėžtas ginčo ribas.

19. Atsikirsdama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog į priteistinos skolos sumÄ nepagrįstai buvo įtraukta ir 807,73 Eur suma, kuri susidarė iki sprendimu apibrėžto skolos susidarymo laikotarpio (iki 2010-05-01), ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog apeliantės mokėti mokesčiai buvo užskaitomi seniausiai pradelstai skolai dengti, o ne jos pageidaujamiems mokėjimams dengti, kas reiÅ¡kia, kad skolos sumos laikotarpis su kiekvienu mėnesiu vis persislinkdavo į priekį.

Savo pozicijÄ ieÅ¡kovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 1 dalimis, kuri numato, jog skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios mokėjimo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).

TokiÄ atsakovės atliktų mokėjimo užskaitymo tvarkÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikta 2019-08-02 pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas (iÅ¡ konkretų laikotarpį nurodytus skolos sumos atėmę atsakovės už tÄ mėnesį sumokėtÄ sumÄ ir pridėję tÄ mėnesį atsakovei priskaičiuotÄ mokėtinÄ sumÄ , gauname kito mėnesio skolos sumÄ , iÅ¡ kurios vėl atimamos atsakovės sumokėtos ir pridedamos jai už tÄ mėnesį priskaičiuotos sumos ir t.t.) (1 t., b. l. 9-10).

Todėl joje nurodytos atitinkamos skolos sumos apibrėžia, kokia susidariusios skolos dalis buvo neapmokėta, t. y., tai skolos sumos, kurių nepadengė atsakovės vėliau atlikti mokėjimai.

20. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog iÅ¡ byloje esančios 2019-08-02 priskaitymų, komisinių, skolos ir delspinigių lentelės nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. birželio atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 969,32 Eur sumÄ (1 t., b. l. 86), todėl taikant aukščiau nurodytÄ ieÅ¡kovės taikomÄ Ä¯mokų užskaitymo tvarkÄ , kuomet iÅ¡ sumokamos pirmiausia bÅ«davo padengiama seniausia skola, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad 870,05 Eur skolos suma susidarė iki 2010-05-01, kadangi ji padengta laikotarpiu nuo 2018-05 iki 2019-06 atsakovės atliktais mokėjimais.

Be to, pačios apeliantės į bylÄ pateikti mokėjimo lapeliai patvirtina, kad vien laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-12-31 ji sumokėjo ieÅ¡kovei 700,26 Eur (3 t., b. l. 151-159) sumÄ ir toliau kiekvienÄ mėnesį mokėjo atitinkamas sumas ieÅ¡kovei, todėl iki 2015-05-01 buvusi atsakovės skola buvo padengta dar iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos. Kadangi iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog į ieÅ¡kovės priskaičiuotÄ ir pirmosios instancijos teismo priteistÄ skolos sumÄ negalėjo bÅ«ti įtraukta 807,73 Eur dydžio atsakovės skola už laikotarpį iki 2010-05-01, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas.

21. Apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, neįrodo ir apeliantės iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl jai iÅ¡raÅ¡ytuose mokėjimo nurodymuose (praneÅ¡imuose) ir ieÅ¡kovės 2019-08-02 pažymoje nurodytų skolos sumų, kadangi tokias abejones paneigia aukščiau nurodyta ieÅ¡kovės taikyta atsakovės atliktų įmokų užskaitymo tvarka. Be to, svarbu pažymėti, jog priteisdamas skolÄ , pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grindė ne tik ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytuose mokėjimo lapeliuose ir ieÅ¡kovės 2019-08-02 pažymoje nurodytomis skolos sumomis, tačiau įvertino ir aplinkybes, jog 2019-08-02 pažymoje neatsispindi atsakovės 2019-07-31 atliktas mokėjimas 68,00 Eur sumai, todėl pagrįstai sprendė, jog minėtÄ mokėjimÄ atėmus iÅ¡ atsakovei priskaičiuotos skolos sumos, lieka 2 375,92 Eur neapmokėta skolos dalis, kuriÄ ieÅ¡kovė ir prašė priteisti pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

Dėl patalpų savininko pareigos mokėti mokesčius bei dėl mokėjimo pranešimų (mokėjimo nurodymų) (ne)atitikimo teisės aktų reikalavimams 22. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir DNSBĮ 2 straipsnio 4 punktas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

23. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

Taigi, pagal CK ir DNSBÄ® nustatytÄ nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimÄ , daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiÅ«ra.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-osios savininkų bendrija administruoja daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame esantį butÄ Nr. 14 nuosavybės teise valdo atsakovė. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose (mokėjimo nurodymuose) nurodyti visi bÅ«tini mokėjimai už paslaugas ir iÅ¡laidas namo iÅ¡laikymui.

Apeliantės teigimu, įvertinus mokėjimų lapelių turinį, akivaizdu, kad minėti pranešimai ne tik neatitinka jiems keliamų reikalavimų, bet ir yra visiškai neaiškūs, t. y., iš jų neįmanoma atsekti ir patikrinti, kokiu būdu mokestis buvo apskaičiuotas, todėl atsižvelgiant į tai, kad sprendimas paremtas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, jis negali būti laikomas teisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo prašomos priteisti skolos dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

25. Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo (toliau – Å ilumos Å«kio įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su žilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsiskaitymo dokumentas yra sÄ skaita už Å¡ilumÄ arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už Å¡ilumÄ praneÅ¡imas, kuris iÅ¡raÅ¡omas buitiniams Å¡ilumos vartotojams (toliau kartu – sÄ skaita (mokėjimo praneÅ¡imas).

Buitiniam Å¡ilumos vartotojui iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje (mokėjimo praneÅ¡ime) turi bÅ«ti pateikta tiksli, aiÅ¡ki ir iÅ¡sami informacija, kuria remdamasis Å¡ilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotÄ Å¡ilumos kiekį patalpoms Å¡ildyti ir Å¡ilumos kiekį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti bei karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai (Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

26. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės iki 2010 m. gruodžio mėn. išrašytuose mokėjimo pranešimuose buvo pateikiama informacija apie priskaičiuotus mokesčius, nenurodant, kaip jie buvo apskaičiuoti, nurodant komunalinių paslaugų tarifus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 24, DOK-16511).

Tačiau nuo 2010 m. gruodžio iki 2018 m. birželio iÅ¡raÅ¡ytuose mokėjimo nurodymuose buvo teikiama informacija – nurodant karÅ¡to vandens skaitiklio duomenis, suvartotas Å¡ildymo kiekį, suteiktų paslaugų kainos, paslaugų kiekiai. Todėl apeliantė turėjo galimybę patikrinti, kaip jam buvo paskaičiuoti mokesčiai. Nuo 2018 m. birželio pateiktuose mokėjimo nurodymuose nurodytas karÅ¡to vandens skaitiklio rodmuo, o mokėtinas mokestis apskaičiuotas suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekis padauginant iÅ¡ vieno suvartoto vieneto kainos.

Tokia pačia tvarka apskaičiuotas ir mokestis už Å¡ildymÄ . Tuo tarpu nepaskirstyto Å¡alto vandens, bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo ir nepaskirstytos Å¡ilumos mokesčiai yra paskaičiuoti proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomo buto plotui, t.y. nustatytas mokesčio tarifas dauginamas iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ploto (78,58 m2). SÄ skaitose nurodyti kiti mokesčiai (komunaliniai) taip pat apskaičiuoti proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomo buto plotui, nustatytÄ mokesčio tarifÄ dauginant iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ploto (1 t., b. l. 14-85;

„Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511)). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliantės nurodyti argumentai, susiję su mokėjimo pranešimuose nurodytų duomenų apimtimi, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo bei apskaičiuotas skolos dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o ir duomenų, jog išrašomi pranešimai būtų pripažinti neteisėtais, byloje nėra.

Pažymėtina tai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų gegužės iki 2010 m. gruodžio apeliantės atlikti mokėjimai (3 t., b. l. 151-159) pagrindžia, jog su dalimi šiuo laikotarpiu pateiktuose mokėjimo pranešimuose nurodytų mokesčių apeliantė sutiko, jų neginčijo. Aplinkybė, kad apeliantei siųstuose mokėjimo nurodymuose nėra išskirti ir įvardinti mato vienetai kilovatvalandėmis, kilovatvalandės kaina, PVM ir suma be PVM, taip pat savaime nereiškia, jog mokėjimo pranešimai yra neaiškūs, klaidinantys, kadangi dalį aukščiau nurodytų duomenų galima nustatyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų turinio, net jų nenurodžius pačiame mokėjimo nurodyme.

27. Nurodydama, jog ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, apeliantė apeliaciniame skunde taip pat rėmėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-11-02 raštu Nr. R2-2183 ir UAB „Avantus“ 2008- 2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų išvada. Apeliantės vertinimu, aukščiau nurodytuose dokumentuose pateikti duomenys pagrindžia skundo teiginius dėl ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų ydingumo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

28. Apeliantė teisingai nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011-11-02 rašte Nr. R2-2183 buvo nurodžiusi, jog vartotojai apie jiems priskaičiuotus mokėjimus informuojami lapelių pagalba, kurie neatitinka Šilumos ūkio istatymo 12 straipsnio 3 dalyje bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede nustatytų reikalavimų (1 t., b. l. 107-108). Komisijos išvada dėl mokėjimų lapelių buvo padaryta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-09-02 rašte Nr. R2-1442.

Minėtame raÅ¡te iÅ¡ esmės buvo pakartota, kad vartotojai apie jiems priskaičiuotus mokėjimus informuojami lapelių pagalba, kurie neatitinka Å ilumos Å«kio istatymo 12 straipsnio 3 dalyje bei Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede nustatytų reikalavimų, todėl gali kelti vartotojų įtarumÄ ir nepasitenkinimÄ (1 t., b. l. 109-110). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės nurodytame Komisijos raÅ¡te nėra nurodyta, kokiu terminu ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yti mokėjimo nurodymai (praneÅ¡imai) neatitikimo teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog nagrinėjamo ginčo laikotarpiu mokėjimo praneÅ¡imų turinys iÅ¡ esmės neatitiko teisės aktų reikalavimų ar juose nurodyti duomenys yra nepagrįsti ir neteisėti, įvertinus tai, kad aptarti Komisijos raÅ¡tai buvo parengti 2010-2011 metais, o praÅ¡omos priteisti skolos laikotarpis apima nuo 2010-05-01 iki 2019-06-30.

Motyvai dėl mokėjimo pranešimuose nurodytų duomenų apimties nurodyti šios nutarties 31 punkte, todėl teismas jų nekartoja.

29. Apeliantės nurodytoje UAB „Avantus“ 2008-2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 112-130) konstatuota, jog visumoje bendrijos apskaita buvo organizuota netinkamai, o Bendrijos taikomi buhalterinės apskaitos principai bei veiklos organizavimo klausimai bendrijoje nedokumentuoti ir bendrijos narių susirinkimo nėra patvirtinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė skunde nenurodė, kaip aukščiau nurodytoje iÅ¡vadoje padarytos iÅ¡vados pagrindžia jos skundo teiginius apie ieÅ¡kovės mokėjimo nurodymų neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡vadoje nurodytos bendro pobÅ«džio aplinkybės, kad bendrijoje apskaita buvo organizuojama netinkamai, iÅ¡ esmės nepatvirtina skundo teiginių, jog Bendrijos pateikti mokėjimo nurodymai taip pat buvo netinkami, taip pat nepaneigia apskaičiuotos skolos pagrįstumo.

30. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstytas, konstatuotina, jog apeliantės samprotavimai dėl mokėjimo praneÅ¡imuose nurodytų duomenų apimties, savaime nepaneigia jos pareigos sumokėti skolÄ bei apskaičiuotos skolos pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl skolos už Å¡ilumos nuostolius 31. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė, taikydama Å ilumos pagal butinių Å¡ilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodÄ Nr. 3, tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtinus Å¡ilumos nuostolius, priskirtinus atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui.

Apeliantė pažymėjo, jog metodas Nr. 3 taikomas visame pastate suvartoto Å¡ilumos kiekio nustatymui ir paskirstymui, bet nenustato Å¡ilumos nuostolių apskaičiavimo ir paskirstymo. Papildomai nurodė, kad 2010-05-01 neegzistavo joks name esančių savininkų daugumos sprendimas dėl namui taikytino Å¡ilumos skirstymo metodo pasirinkimo, kadangi toks sprendimas buvo priimtas tik 2019-04-17 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamÄ teismo sprendimÄ .

32. Vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi (suvestinė redakcija nuo 2010-01-05 iki 2010-06-04), jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-09-02 raÅ¡te Nr. R2-1442 ir 2011-11-02 raÅ¡te Nr. R2-2183 (1 t., b. l. 107-110) pateikė nuomonę, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos paskirstymui galėtų bÅ«ti pasirinktas Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas rekomenduojamas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 3 arba Komisijos 2009-03-20 protokoliniu nutarimu Nr. O2-10 suderintas (duomenys neskelbtini) vartotojų 973-osios daugiabučių savininkų bendrijos siÅ«lomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 10V, kuriame numatyta galimybė priskirti papildomÄ Å¡ilumos kiekį vartotojams, pasididinusiems vonios Å¡ildytuvus ar juos perkėlus į kitÄ vietÄ bei įsirengusiems karÅ¡tu vandeniu Å¡ildomas grindis. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybe, jog Komisija rekomendavo Bendrijai taikyti metodÄ Nr. 3.

34. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 3 buvo rekomenduotas Komisijos raÅ¡tuose (žr., 38 punktÄ ), taip pat į tai, jog tokio metodo taikymÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti ieÅ¡kovės atstovai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotos Å¡ilumos kiekis, o taip pat ir Å¡ilumos nuostoliai, namo Å¡ilumos vartotojams buvo paskirstomi pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

3. Akcentuotina ir tai, jog metodo Nr. 3 taikymÄ patvirtina ir Bendrijos 2020-01-30 apeliantei pateiktas praneÅ¡imas Nr. 20200131-02 „Dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 (duomenys neskelbtini) butui taikymo“, kuriame nurodyta, jog nuo 2010 m. Å¡ildymo sezono pradžios suvartotos Å¡ilumos kiekis buvo apskaičiuojamas pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 3 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 1, DOK-30202).

Minėtame praneÅ¡ime taip pat paaiÅ¡kinta, jog visa likusi Å¡iluma, susidariusi dėl skirtumo tarp individualių apskaitos prietaisų sumos ir bendrojo Å¡ilumos punkto skaitliuko (Å¡ilumos nuostoliai), iÅ¡dalinama proporcingai pagal naudingÄ gyvenamosios patalpos plotÄ . Atsakydama į atsakovės argumentus, jog nėra aiÅ¡ku, kaip buvo apskaičiuojami mokesčiai už Å¡ilumos nuostolius, Bendrija į bylÄ taip pat pateikė UAB „Skaidri apskaitos sistema“ 2019-12-03 praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kaip Bendrijoje apskaičiuojami mokesčiai už karÅ¡tÄ vandenį, nepaskirstytÄ Å¡altÄ vandenį, Å¡ildymÄ , „gyvatukÄ â€œ ir nepaskirstymÄ Å¡ilumÄ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 27, DOK-15495).

Minėtu praneÅ¡imu ginčo sprendime, priteisdamas skolÄ už Å¡ilumos nuostolius, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pasirinktas Å¡ilumos paskirstymo metodas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ir Å¡ių aplinkybių vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako dėl pasirinkto Å¡ilumos paskirstymo metodo pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, jog metodas Nr. 3 nenustato Å¡ilumos nuostolių apskaičiavimo ir paskirstymo, yra grindžiamas iÅ¡imtinai subjektyvia apeliantės nuomone, nepateikiant Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Dėl skolos už kaupiamÄ sias lėšas namui atnaujinti priteisimo 35. Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė kaupiamųjų lėšų įsiskolinimÄ . Apeliantės vertinimu, tam, kad Bendrija galėtų rinkti kaupiamÄ sias lėšas, turėjo bÅ«ti realiai įvykęs Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame Bendrijos narių dauguma bÅ«tų priimtas sprendimas patvirtinti kaupiamųjų lėšų tarifÄ arba jo apskaičiavimo tvarkÄ .

Apeliantė akcentavo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vyko Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų tarifas ir dėl jo suraÅ¡ytas protokolas, todėl ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo, o teismas nepagrįstai tokį įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovės priteisė. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

36. Pažymėtina, jog CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal CK 4.85 straipsnios 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

DNSBÄ® (suvestinė redakcija nuo 2004-02-14 iki 2010-01-04) 20 straipsnio 4 punktas nustatė, kad Bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ , bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planÄ , lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarkÄ .

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė Bendrijos visuotinio susirinkimo susirinkimo protokolo, kurio metu bÅ«tų nuspręsta rinkti kaupiamÄ sias lėšas, bÅ«tų nustatytas Å¡ių lėšų tarifas ar jo apskaičiavimo tvarka, tačiau nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad jog byloje nėra įrodymų, jog Bendrijos narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas rinkti kaupiamÄ sias lėšas, nustatyti jų tarifÄ ir apskaičiavimo tvarkÄ .

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos ginčo sprendime, vadovaudamasis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir pateiktais įrodymais, nustatė, jog sprendimas rinkti kaupiamÄ sias lėšas ir kaupiamųjų lėšų tarifas buvo nustatytas 2008 metais vykusiame namo gyventojų susirinkime. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kovės pateikta 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma (1 t., b. l. 187), kurioje užfiksuota, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai (butų savininkai) patvirtino, jog 2008 m. vykusiame Å¡io namo gyventojų susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,50 Lt už 1 kv. m. kaupiamųjų lėšų dydį kiekvienam butui, Å¡ias lėšas apskaičiuojant ir sumokant kiekvienÄ mėnesį Bendrijai pagal iÅ¡raÅ¡omÄ mokėjimo lapelį.

Duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta.

38. Nesutikdama su 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, apeliantė remiasi UAB „Avantus“ 2008-2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų išvadoje nurodyta aplinkybe, jog per 2008-2017 metų laikotarpį nei karto nebuvo šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (1 t., b. l. 112-130), taip pat Bendrijos valdybos 2019-02-21 susirinkimo protokolu. Apeliantės vertinimu, minėtuose dokumentuose nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma bandyta patvirtinti aplinkybę, kuri realiai neegzistuoja.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepateikė įrodymų, jog sprendimas rinkti kaupiamÄ sias lėšas ar nustatyti jų tarifÄ galėjo bÅ«ti priimamas tik visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, tokio reikalavimo nenustatė ir 2008 metais vykusio gyventojų susirinkimo metu galiojęs DNSBÄ®. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaupiamųjų lėšų tarifo dydžio nustatymo klausimas 2008 metais priklausė Bendrijos narių (butų ir patalpų savininkų) susirinkimo kompetencijai, kadangi 2008 metais DNSBÄ® nebuvo įtvirtinta visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sÄ voka ir kompetencija, įstatyme atsiradusi tik vėliau.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių apeliantės nurodyta ir UAB „Avantus“ 2008-2017 m. Bendrijos veiklos ataskaitų revizijos rezultatų iÅ¡vadoje užfiksuota aplinkybė, jog Bendrijoje nuo 2008 m. iki 2017 m. nebuvo suÅ¡auktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, nepaneigia 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytų aplinkybių, jog 2008 m. susirinkę Bendrijos nariai (butų ir patalpų savininkai) galėjo iÅ¡spręsti kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo klausimÄ .

40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės skunde nurodyto Bendrijos valdybos 2019-02-21 susirinkimo protokolo turiniu, nesutinka su apeliantės teiginiais, jog minėtas protokolas paneigia 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytų aplinkybes. Pažymėtina, jog iš Bendrijos valdybos 2019-02-21 susirinkimo protokolo nustatyta, kad 5 klausimu buvo svarstyta dėl kaupiamųjų lėšų tarifo keitimo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t. b. l. 49, DOK-188892).

Protokole nurodyta, kad dabartinis įstatymo reikalaujamas minimalus 0,05 Eur/m2 naudingo ploto tarifo kaupimas netenkina namo amortizacijos poreikių, nutarta visuotiniam gyventojų susirinkimui siÅ«lyti patvirtinti anksčiau galiojusį 0,15 Eur/m2 tarifÄ . Nors minėtame protokole ir nenurodytas konkretus laikotarpis, tačiau protokolu iÅ¡ esmės patvirtinama, jog anksčiau buvo nustatytas 0,15 Eur/m2 (0,5 Lt/m2) dydžio kaupiamasis tarifas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad toks tarifas negalėjo bÅ«ti nustatytas 2008 metais vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu.

Byloje esantys atsakovei pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2017-09-01 buvo renkamas 0,14 Eur/m2 (0,5 Lt/m2) dydžio kaupiamasis tarifas, laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-05-01 kaupiamosios lėšos apskritai nebuvo renkamos, laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2019-05-01 buvo renkamas minimalus 0,05 Eur/m2 dydžio tarifas, o nuo 2019-05-01 – 0,15 Eur/m2 tarifas (1 t., b. l. 14-85; „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511)).

Be to, 2019-02-21 Bendrijos valdybos susirinkimo protokole ties 6 klausimu nurodyta, kad praeityje taikytas tarifas buvo taikomas visiems namo gyventojams sÄ Å¾iningai, gyventojai apie tarifo taikymÄ buvo informuoti, mokestį mokėjo ir jo neginčija.

41. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ taip pat grindė Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 (toliau – ApraÅ¡as), kuris įsigaliojo tik 2015-04-22. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį, jog pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Bendrijai yra suteikta teisė nuspręsti dėl didesnio kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo, bet juo nesivadovavo spręsdamas dėl kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad byloje esanti 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažyma patvirtina, jog 2008 m. namo gyventojai (savininkai) iÅ¡sprendė kaupiamųjų lėšų tarifo nustatymo klausimÄ , paneigia apeliantės skundo teiginius, jog nėra aiÅ¡ku, kokiu teisės aktu vadovaudamasi Bendrija skaičiavo kaupiamųjų lėšų sumas laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2015-04-22, kadangi Bendrija vadovavosi bÅ«tent 2008 metais vykusio namo gyventojų (savininkų) susirinkimo metu nustatytu kaupiamųjų lėšų tarifu, t. y. 0,50 Lt už 1 m2.

Šis kaupiamųjų lėšų tarifas, kaip minėta, atsispindi ir ieškovės apeliantei laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2015-04-22 išrašytuose mokėjimo nurodymuose (1 t., b. l. 14-85; „Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“ (4 t., b. l. 24, DOK-16511)).

42. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kaupiamųjų lėšų įsiskolinimÄ , taip pat nepaneigė 2019-10-24 faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymoje nurodytų duomenų teisingumo (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su skolos už kaupiamÄ sias lėšas namui atnaujinti priteisimu, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio įsiskolinimo priteisimo 43.

Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio įsiskolinimu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės pateiktas nuotraukas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės bute faktiÅ¡kai yra du vandens cirkuliacijos stovai, todėl nepagrįstai nesutiko su apeliantės argumentu, kad bute esantis dvivamzdis neatlieka „gyvatuko“ funkcijos. Apeliantė akcentavo, jog 2019-05-29 Bendrijos valdybos narių susirinkime pati Bendrija konstatavo, jog apeliantės bute yra vienas vandens stovas.

44. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.2 punkte (2012 m. rugsėjo 21 d. teisės akto Nr. 1-187 redakcija), 235.2 punkte nustatyta daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karÅ¡to vandens vartotojo pareiga mokėti karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį, t. y. laiku atsiskaityti už patiektÄ karÅ¡tÄ vandenį, Å¡ilumos energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai (cirkuliacijai) palaikyti bei kitas karÅ¡to vandens tiekėjo suteiktas paslaugas.

Tačiau aiÅ¡kinant karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) sistemos paskirtį ir priklausymÄ , svarbus ne tik cirkuliacijos sistemos vartotojų iÅ¡skyrimas, bet ir cirkuliacijos sistemos, kaip pastato inžinerinės konstrukcijos, įvertinimas. Å is Å¡ilumos kiekis nustatomas bÅ«stui per mėnesį vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sÄ naudų normatyvų bÅ«stui Å¡ildyti ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti nustatymo bei taikymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos ir kainų komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 (toliau – Metodika), priklausomai nuo karÅ¡to vandens tiekimo sistemos tipo.

IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokestis nepriklauso nuo karÅ¡to vandens vartojimo, nes už suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį jo vartotojai moka atskirai, o Å¡is mokestis priklauso tik nuo daugiabučiame name įrengtos karÅ¡to vandens cirkuliacijos sistemos. Metodikoje nustatyti tokie vidutiniai energijos sÄ naudų normatyvai karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (cirkuliacijai): po 240 kWh bÅ«stui per mėn., iÅ¡ jų vonios Å¡ildytuvui – 80, kai karÅ¡to vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios Å¡ildytuvas, po 160 kWh bÅ«stui per mėn., iÅ¡ jų vonios Å¡ildytuvui – 80, kai karÅ¡to vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios Å¡ildytuvas, po 80 kWh bÅ«stui per mėn., kai karÅ¡to vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios Å¡ildytuvo, ir po 10 kWh bÅ«stui per mėn., kai karÅ¡to vandens cirkuliacija yra tik namo rÅ«syje (Metodikos 8 punktas, 3 lentelė).

Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ši tipinėms daugiabučių konstrukcijoms pritaikyta karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio skaičiuoklė visų pirma priklauso ne nuo realiai suvartoto šilumos kiekio, o nuo pačios konstrukcijos techninių ypatybių, t. y. cirkuliacijos stovo įrengimo vietos (virtuvėje, pagalbinėse patalpose ar rūsyje) ir cirkuliacijos sistemos tipo – su vonios šildytuvu (gyvatuku) ar be jo. Tais atvejais, kai cirkuliacijos stovai yra įrengti virtuvėje ir (ar) pagalbinėse patalpose, preziumuojama, kad karšto vandens temperatūros palaikymo sistema užtikrina ne tik karšto vandens higienos reikalavimus, bet ir šildo virtuvės ir (ar) sanitarinių mazgų patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

45. Apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistu cirkuliacijos mokesčiu, apeliantė remiasi aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nurodytais ir Valstybinės energetikos ir kainų komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 patvirtintoje metodikoje nustatytais vidutiniais energijos sÄ naudų normatyvais karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (cirkuliacijai). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-06-10 raÅ¡te Nr. R2-959 (3 t., b. l.

18) yra nurodyta, kad Daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra įrengta netipinė karÅ¡to vandens sistema, todėl jai neturėtų bÅ«ti taikomi vidutiniai cirkuliacijos normatyvai, nustatyti Komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr. O3-116 patvirtintoje Atskirų energijos rūšių sÄ naudų normatyvų bÅ«stui Å¡ildyti ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti nustatymo ir taikymo metodikoje. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomi vidutiniai cirkuliacijos normatyvai, nustatyti nurodytoje metodikoje, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantės skunde pateiktais normatyvais karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti.

46. Nagrinėjamu atveju byloje esančios nuotraukos patvirtinta, jog prie atsakovės bute esančio vandens cirkuliacijos stovo yra prijungti du šildytuvai (gyvatukai) – vonios patalpoje ir tualeto patalpoje (4 t., b. l. 17-18). Kad atsakovei priklausančiame bute yra vienas vandens stovas (nuo vonios per wc iki virtuvės) su papildomai pajungtais dviem džiovintuvais (vienas didesnis vonioje, kitas mažesnis wc) ir šiuo metu taikomas 240 kwh normatyvas (80 stovas + 2 x 80 džiovintuvai) nustatyta ir 2019-04-18 apžiūros metu bei užfiksuota 2019-05-29 Bendrijos valdybos susirinkimo protokole (1 t., b. l. 194-196).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad vienas iš jos bute esančių šildytuvų (cirkuliacijos vamzdžių) neatlieka „gyvatuko“ funkcijos, kadangi iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad abu cirkuliacijos vamzdžiai iš esmės yra vienodos paskirties. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji neprivalo mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio už abu bute esančius šildytuvus („gyvatukus“).

47. Pažymėtina ir tai, jog ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė Bendrijos pirmininko 2019-12-09 praneÅ¡imÄ Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai, kuriame yra nurodyta, jog apeliantei yra taikomas 240 kWh normatyvas, kuris apskaičiuojamas sekančiu bÅ«du: 80 kWh stovas + 80 kWh vonios Å¡ildytuvas + 80 kWh WC Å¡ildytuvas, taip pat nurodyta, jog toks normalyvas taikomas vadovaujantis Atskirų energijos ir kuro rūšių sÄ naudų normatyvų bÅ«stui Å¡ildyti ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti nustatymo bei taikymo metodikos 2 priedu „Vidutiniai energijos sÄ naudų geriamojo vandens vienam kubiniam metrui paÅ¡ildyti ir karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (cirkuliacijos) normatyvai“, kurių 4 punktas numato, kad kitokie vidutiniai energijos sÄ naudų karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (cirkuliacijai) normatyvai gali bÅ«ti nustatyti atsižvelgiant į butuose ar kitose patalpose įrengtų karÅ¡to vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovų bei vonios Å¡ildytuvų skaičių (vienas karÅ¡to vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas – 80 kWh per mėn., vonios Å¡ildytuvas – 80 kWh per mėn.) arba atlikus pastato (jo dalies) energijos suvartojimo auditÄ (4 t., b. l. 12-18).

Kadangi byloje nėra duomenų, jog buvo atliktas Bendrijos administruojamo pastato energijos suvartojimo auditas, konstatuotina, jog skaičiuojant karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį, apeliantei buvo taikomi 4 punkte nurodyti normatyvai. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliantė nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovas jai tenkantį mokėti karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį skaičiuoja neteisėtai (CPK 178 straipsnis), todėl teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytu karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio apskaičiavimu, o ir Å¡ioje byloje nespręstinas karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio taikymo teisėtumas, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė teismine tvarka bÅ«tų nuginčijusi apskaičiuotų mokesčių teisėtumÄ ir/ar bendrijos, jos valdybos priimtus sprendimus dėl mokesčių skaičiavimo (ir kt.).

Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo 48. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas. Procesinio praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iÅ¡ dalies patenkintu. Å io praÅ¡ymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo iÅ¡sprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

49. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovės žyminį mokestį valstybės naudai, nors atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat pažymėjo, jog jai turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas ir už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis.

50. CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio gali bÅ«ti atleidžiami asmenys kitais Å¡iame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. DNSBÄ® 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (iÅ¡skyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismÄ dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

51. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginÄÄ tarp bendrijos ir jos nario, nurodė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (DNSBÄ® 23 straipsnio 3 dalis, CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl jis valstybei nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 57 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-970-275/2018).

52. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta (žr., 54-55 punktus), iÅ¡ atsakovės nepriteistinas žyminis mokestis valstybės naudai, taip pat grÄ Å¾intinas 53,00 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , sumokėtas 2020-12-03 mokėjimo nurodymu Nr. 880 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 97, DOK-237991).

Kadangi reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ vertintinas kaip procesinis praÅ¡ymas ir jo iÅ¡sprendimas (tenkinimas) nesudaro pagrindo laikyti apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkintu (žr., 53 punktÄ ), pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistu, tačiau Å¡alintini pirmosios instancijos teismo motyvai, susijęs su žyminio mokesčio valstybės naudai priteisimu bei teismo nutarties rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovės G.

K. 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų nėra atleista.

53. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumÄ , nepažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas.

Dėl procesinės bylos baigties 54. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, iÅ¡ esmės tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ , įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 56. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

57. MaksimalÅ«s advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. IeÅ¡kovė nurodė, kad jis patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovės, pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 118, DOK-251889).

Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, protingos bei nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimÄ . PaÅ¡alintini iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-06 sprendimo motyvus, susijusius su žyminio mokesčio valstybės naudai priteisimu bei teismo nutarties rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovės G. K. 53,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 312-oji savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 124782386, naudai 363,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

GrÄ Å¾inti apeliantei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 53,00 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , sumokėtÄ 2020-12-03 mokėjimo nurodymu Nr. 880, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus