2020-02-26 Nr. AB-4257-3-63-3-01132-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-925-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01132-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. P2-146 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui V. B.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo V. B., įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą tirti komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 17 d. išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo V. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) nustatė, jog jis nevykdė Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. nurodymo. Pagėgių savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. kovo 16 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą, pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2018 m. kovo 26 d. 12.00 val.; viešųjų pirkimų laimėtojas – valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Kelių priežiūra“ (dabar – akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“). Administracija (užsakovas) ir VĮ „Kelių priežiūra“ (rangovas) 2018 m. kovo 30 d. sudarė sutartį. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Norvila“ ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2018 m. kovo 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Administracijos viešojo pirkimo procedūras ir uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovas, neturėdamas informacijos apie Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė 2018 m. kovo 30 d. sutartį Nr. A3-124 su VĮ „Kelių priežiūra“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. visiškai tenkino ieškovo UAB „Norvila“ ieškinį, t. y. panaikino Administracijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovo 2018 m. kovo 20 d. pretenzija, ir 2018 m. kovo 30 d. sutartį.

3. Pareiškėjas teigė atsisakęs vykdyti nurodymą informuoti raštu rangovą VĮ „Kelių priežiūra“ dėl sutarties sustabdymo, nes: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi buvo sustabdytos Administracijos viešojo pirkimo „Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbai“ procedūros bei uždrausta atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 2) Administracija 2018 m. kovo 30 d. sudarė sutartį, neturėdama informacijos apie Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nutartis gauta 2018 m. balandžio 3 d.). Pažymėjo, kad už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismuose yra atsakingas Administracijos Bendrasis ir juridinis skyrius, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos vykdyti nurodymą paruošti atsiliepimą. Atsakovui nebuvo teisėto pagrindo remtis minėta teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, visiškai nesusijusios su rangos sutarties Nr. A3-124 sustabdymu, teikti nurodymą informuoti rangovą dėl sutarties sustabdymo bei vėliau laikinai sustabdyti sutarties vykdymą. Pareiškėjo nuomone, Administracijos direktorės nurodymas raštu informuoti rangovą dėl sutarties sustabdymo buvo neteisėtas, todėl jis pagrįstai nevykdė šio pavedimo ir tokiais veiksmais nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjo vykdyti Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. Al-309 1 punkto nurodymų, nes: 1) su Administracijos direktorės įsakymu buvo supažindintas 2018 m. balandžio 9 d. darbo dienos pabaigoje; 2) tokio nurodymo įvykdymo terminas (ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 10 d. 12 val.) neprotingai trumpas. Taigi, užduoties atlikti nebuvo įmanoma dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas tvirtino raštu išdėstęs savo atsisakymo priežastis, akcentavęs, kad teismas neįpareigojo nutraukti sutartį, todėl ji bus vykdoma. Pažymėjo, kad Pagėgių savivaldybės gyventojai kreipėsi į savivaldybės merą dėl blogos kelių būklės ir pareiškėjas buvo pakviestas informuoti, kodėl pagal savivaldybės ir VĮ „Kelių priežiūra“ sudarytą sutartį, kurios vykdymas nėra sustabdytas, nevykdoma kelių priežiūra. Meras žodžiu nurodė pareiškėjui skubiai vykdyti greideriavimo darbus. Pareiškėjas, 2018 m. balandžio 10 d. pateikdamas užsakymą VĮ „Kelių priežiūra“, dar nebuvo gavęs nurodymo darbus vykdyti su UAB „Agrolira“, su kuria sutartis sudaryta 2018 m. balandžio 11 d., o įsakymas sustabdyti pasirašytos sutarties su VĮ „Kelių priežiūra“ vykdymą paskelbtas 2018 m. balandžio 12 d. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkiems remonto darbams atlikti akivaizdžiai proteguoja vieną įmonę – UAB „Agrolira“.

5. Pareiškėjas vertino, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė nebuvo tinkamai ištirta ir pagrįsta, tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Komisija netyrė jo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčia. Pareiškėjo kaltė grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. Be to, atlikdama tyrimą Komisija netyrė, ar Administracija, 2018 m. kovo 30 d. sudariusi statybos rangos sutartį, turėjo pagrindą tų pačių darbų atlikimui sudaryti sutartį su kitu rangovu bei sutikti su didesniais įkainiais ir ar dviejų sutarčių sudarymo nelėmė būtent atsakovo veiksmai. Komisija taip pat nesiaiškino ir netyrė, ar atsakovas susidariusioje dviprasmiškoje situacijoje veikė tinkamai. Tinkamai neįvertinus esminių tarnybinio nusižengimo elementų – neatlikus išsamaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaltės bei dėl pažeidimo kilusių pasekmių tyrimo, nėra pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę.

6. Atsakovas Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis nesilaikė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. A1-955 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1 ir 7.19 papunkčių nuostatų. Minėtos nuostatos yra blanketinės, nukreipiančios į įstatymų ar kitų teisės aktų (pvz., Administracijos direktoriaus pavedimų (vizų), nurodymų, įsakymų) vykdymą, jei šiuose teisės aktuose nurodyta konkreti pareiškėjo pareiga atlikti arba neatlikti tam tikrų funkcijų ar pareigų. Pareiškėjui buvo suformuluotas konkretus, aiškus ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnį įgyvendinantis nurodymas – informuoti tiekėją, kad sutarties, sudarytos 2018 m. kovo 30 d., vykdymas yra stabdomas pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį, o pareiškėjas privalėjo vykdyti tokią, konkrečiai jam suformuotą, užduotį. Pareiškėjas akivaizdžiai nesilaikė konkrečiai jam pavestų aiškių pareigų, ignoravo ne tik Administracijos pateiktą vienkartinį nurodymą, tačiau ir minėtą teismo nutartį. Atsisakydamas įvykdyti 2018 m. balandžio 9 d. nurodymą, pareiškėjas apsunkino institucijos veiksmus, vykdant teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrinant greideriavimo darbų atlikimą. Iškilus poreikiui įsigyti greideriavimo darbus pagal laikinąją sutartį vienam ar porai mėnesių, pareiškėjas, turėdamas visą reikiamą informaciją, be papildomų pastangų galėjo suformuoti mažesnį darbų poreikį (žinodamas visas metines greideriavimo apimtis nustatyti, kiek preliminariai ir kokių darbų reikia atlikti per mėnesį ir kiek tai gali kainuoti) naujam pirkimui. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. vykusio susirinkimo metu iš esmės sutiko suformuoti poreikį ir tam neprieštaravo, tačiau tą pačią dieną gavęs 2018 m. balandžio 9 d. nurodymą, jau kitą dieną atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad neįmanoma nustatyti poreikį per tokį trumpą laiką (nors jį pareiškėjas jau žinojo ir turėjo). Tokiais veiksmais pareiškėjas iš esmės trukdė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atlikti pirkimą dėl laikinosios sutarties dėl greideriavimo darbų iki kol teismas išnagrinės bylą.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. žinojo ir buvo įpareigotas informuoti tiekėją VĮ „Kelių priežiūra”, kad sutartis stabdoma, o 2018 m. balandžio 9 d. vykusio posėdžio metu jau žinojo ir tai, kad institucija siekia sudaryti laikinąją sutartį dėl greideriavimo, tačiau vis tiek nurodė VĮ „Kelių priežiūra” vykdyti greideriavimo darbus. Akcentavo, jog pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas yra Administracijos direktorius, pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą turi vykdyti tiesioginio vadovo priimtus įsakymus, kitus tiesioginio vadovo pareiškėjui pavestus vienkartinius uždavinius, tačiau pagal pareigybės aprašymą pareiškėjas neturi ir negali vykdyti žodinių Pagėgių savivaldybės mero nurodymų. Teigia, jog taip pareiškėjas sumenkino institucijos ir Administracijos direktoriaus įvaizdį, pažeidė aiškiai suformuotą darbo struktūrą ir darbo hierarchiją. Pažymėjo, kad tyrimo išvada yra aiški, konkreti ir teisėta. Vien tai, kad pažeidimo tyrimo išvadoje kritiškai vertinama dalis pareiškėjo pateiktų paaiškinimų apie tai, kad, jo manymu, Klaipėdos apygardos teismo nutarties nevykdymas yra teisėtas, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl padaryto pažeidimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl pareiškėjo neveikimo buvo vykdomos dvi sutartys, dėl ko greideriavimui finansavimą teikianti institucija (Kelių direkcija) darbus finansavo tik pagal vieną iš sutarčių, todėl kitus darbus Administracija turės apmokėti savo biudžeto lėšomis. Pažeidimo tyrimo išvadoje nustačius pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo asmens charakteristiką, kilusias pasekmes ir kitas aplinkybes, Įsakymu buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Skirta nuobauda yra proporcinga pareiškėjo atliktam pažeidimui.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. B. skundą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas eina (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas (karjeros valstybės tarnautojas) ir yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Administracijos direktoriui. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis, atsižvelgus į Komisijos 2018 m. gegužės 17 d. išvadą „Dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo V. B. tarnybinio nusižengimo“. Įsakymu pareiškėjui paskirta pastaba už tai, jog jis nevykdė: 1) Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. nurodymo; 2) Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A1-309 1 punkte nustatyto įsakymo. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, ignoruodamas minėtus nurodymą ir įsakymą, 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. ŪK-06 informavo Administracijos direktorių, jog atsisako vykdyti 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A1-309 1 punkto reikalavimus, toliau vykdė sutartį su VĮ „Kelių priežiūra“, žinodamas, kad būtina stabdyti sutarties vykdymą, minėtai įmonei pateikė užsakymą atlikti vietinės reikšmės kelių greideriavimo darbus (įmonė, nežinodama apie sprendimą stabdyti sutarties vykdymą, atliko dalį darbų, kai šiuos darbus turėjo atlikti UAB „Agrolira“). Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis neveikimu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus bei (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini), 7.1 ir 7.19 papunkčių reikalavimus.

11. Teismas, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad už 2018 m. kovo 30 d. pirkimo sutarties vykdymą buvo atsakingas pareiškėjas. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. įsakymų. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas iš esmės nuo 2018 m. balandžio 3 d. žinojo ir buvo įpareigotas informuoti tiekėją VĮ „Kelių priežiūra“, kad 2018 m. kovo 30 d. sutartis stabdoma, o iš 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo turinio turėjo suprasti, kad institucija siekia sudaryti laikinąją sutartį dėl greideriavimo. Tačiau pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. nurodė VĮ „Kelių priežiūra“ vykdyti greideriavimo darbus. Teismas pažymėjo, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas sąmoningai ir valingai nevykdė anksčiau nurodytų tiesioginio vadovo nurodymų. Atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti Administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) bei Pareigybės aprašymo reikalavimų pažeidimą. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo galimybę suprasti, jog atsisakydamas vykdyti nurodymus daro atitinkamas pasekmes sukeliantį pažeidimą, tačiau savo veiksmų neatsisakė, nors neigiamų pasekmių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė netiesiogine tyčia, nes sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus, nors nenorėjo jais sukelti neigiamų padarinių.

12. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad sudarius 2018 m. kovo 30 d. sutartį ir teismui 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, institucija, elgdamasi apdairiai ir protingai, turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti 2018 m. kovo 30 d. sutarties vykdymą. Pareiškėjas tiesioginio vadovo 2018 m. balandžio 3 d. rezoliucija (nurodymu) buvo įpareigotas raštu informuoti rangovą dėl sutarties sustabdymo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad nurodymas informuoti VĮ „Kelių priežiūra“ apie laikiną sutarties sustabdymą buvo neteisėtas.

13. Teismas nepagrįstais laikė ir pareiškėjo argumentus, kad jis nurodytu terminu negalėjo atlikti Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A1-309 1 punktu suformuluotos užduoties. Iš šio įsakymo 1 punkto matyti, kad (duomenys neskelbtini) skyrius ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 10 d. 12.00 val. buvo įpareigotas sudaryti ir patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbų preliminarias galimas apimtis. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo pirkimo, kuriam Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, iniciatorius. Teismas sutiko su atsakovu, kad iškilus poreikiui įsigyti greideriavimo darbus pagal laikinąją sutartį vienam ar porai mėnesių, pareiškėjas, turėdamas visą reikiamą informaciją ,galėjo suformuoti mažesnį darbų poreikį naujam pirkimui, t. y. žinodamas visas metines greideriavimo apimtis galėjo nustatyti, kiek preliminariai ir kokių darbų reikia atlikti per mėnesį ir kiek tai gali kainuoti.

14. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad 2018 m. balandžio 10 d. greideriavimo darbai buvo atlikti vadovaujantis Savivaldybės mero potvarkiu ar tiesioginio vadovo įsakymu. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog 2018 m. balandžio 10 d. greideriavimo darbai buvo atlikti žodiniu Pagėgių savivaldybės mero paliepimu, nėra objektyvi jo veiksmus pateisinanti priežastis, kadangi pagal Pareigybės aprašymą ir Nuostatus pareiškėjas neturi teisės ir negali vykdyti žodinių Pagėgių savivaldybės mero nurodymų. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis – tiesioginio vadovo aiškiai ir konkrečiai suformuotų užduočių nevykdymas ir tokioms užduotims akivaizdžiai prieštaraujančių žodinių Pagėgių savivaldybės mero nurodymų vykdymas – negali būti laikomas tinkamu pareigų atlikimu.

15. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė savo teiginių, kad pareigas atliko tinkamai ir kad užduočių negalėjo laiku ir tinkamai atlikti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Pareiškėjas nevykdė 2018 m. balandžio 3 d. ir 9 d. aiškiai, konkrečiai ir imperatyviai suformuluotų užduočių bei 2018 m. balandžio 10 d. įsakė atlikti greideriavimo darbus, kurie akivaizdžiai prieštaravo tiesioginio vadovo nurodymams.

16. Teismas akcentavo, jog Išvada parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nurodant pareiškėjo paaiškinimų dėl įtariamo pažeidimo turinį, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo subjektą, objektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei Komisijos padarytas išvadas – pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Administracijos direktorius, vadovaudamasis minėta Išvada, priėmė Įsakymą, laikydamasis VTĮ bei Taisyklių nuostatų reikalavimų. Pareiškėjas šioje byloje neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui inkriminuojamais pažeidimais, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė savo pareigų, dėl ko jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra švelniausia iš numatytųjų VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Ši nuobauda yra adekvati pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

17. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas, nesant objektyvių priežasčių, galėjusių sukliudyti jam laiku ir tinkamai atlikti numatytas užduotis, jų laiku neįvykdė, tuo pažeisdamas jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl toks neveikimas buvo pagrįstai kvalifikuotas kaip neteisėtas. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, dėl jo veiksmų nekilo jokių pasekmių, nepaneigia fakto, jog jis nesilaikė anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms.

III. 18. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog 2018 m. kovo 30 d. sudarius sutartį ir teismui 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis turėjo vykdyti 2018 m. balandžio 3 d. tiesioginio vadovo nurodymą – informuoti raštu rangovą VĮ „Kelių priežiūra“ dėl sutarties sustabdymo. Esant dviprasmiškai situacijai, atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą, tačiau jis neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Todėl Administracijos direktorės pareiškėjui duotas nurodymas informuoti VĮ „Kelių priežiūra“ dėl sutarties su konkurso laimėtoju vykdymo sustabdymo, nesant tam teisinio pagrindo, yra akivaizdžiai neteisėtas ir pareiškėjas pagrįstai atsisakė jį vykdyti. Būtent dėl atsakovo neveikimo, o ne dėl pareiškėjo veiksmų susidarė situacija, kad tuos pačius darbus atliko dvi skirtingos įmonės – VĮ „Kelių priežiūra“ ir UAB „Agrolira“.

20. Pareiškėjas teigia, kad pagal kompetenciją Bendrasis ir juridinis skyrius turėjo išaiškinti susidariusią situaciją, konsultuoti pareiškėją bei imtis veiksmų sustabdyti sudarytos su konkurso laimėtoju viešo pirkimo sutarties vykdymą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat paruošti atsiliepimą į ieškinį. Nesustabdžius 2018 m. kovo 30 d. sutarties su pirkimo laimėtoju, Administracijos direktorė 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. Al-309 2 punktu nurodė Bendrojo ir juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei I. Z. skubos tvarka, apklausos būdu, pagal nustatytas preliminarias apimtis ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 12 d. įvykdyti mažos vertės Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbų įkainių pirkimą. Apklausą nurodė vykdyti iš vienintelio žinomo tiekėjo (analogiškus darbus vykdžiusio Pagėgių savivaldybės teritorijoje pagal 2017 m. kovo 22 d. sutartį Nr. A3-138, t. y. UAB „Agrolira“). Pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. raštu Administracijos direktorei paaiškino, kad mažos vertės pirkimas jau yra įvykdytas ir 2018 m. kovo 30 d. buvo sudaryta sutartis, kad rangovas yra pasiruošęs atlikti vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbus. Atsakovas mažos vertės pirkimą vykdė galiojant su konkurso laimėtoju sudarytai sutarčiai, o 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. Al-326 1 punktu nurodė 2018 m. kovo 30 d. sutarties vykdymą sustabdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį, nors teismas tokių laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, todėl tai negalėjo būti pagrindu sustabdyti sutarties vykdymą. Taigi pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti Administracijos direktorės 2018 m. balandžio 3 d. nurodymą ir, kadangi sutartis buvo galiojanti (nesustabdytas jos vykdymas, sutartis nepanaikinta), pagrįstai VĮ „Kelių priežiūra“ pateikė užsakymą atlikti vietinės reikšmės kelių greideriavimo darbus. Be to, pareiškėjas pabrėžia, jog jis suformuluotų nurodymų negalėjo įvykdyti laiku dėl objektyvių priežasčių, tačiau teismas nepagrįstai nevertino, ar terminas nurodymui įvykdyti yra protingas ir realus.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jis nevykdė 2018 m. balandžio 3 d. ir 9 d. aiškiai, konkrečiai ir imperatyviai suformuluotų užduočių, nes nurodymas parengti atsiliepimą į ieškinį nėra susijęs su jo pareigybe, o nurodymas raštu informuoti VĮ „Kelių priežiūra“ apie sutarties sustabdymą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį yra neaiškus ir nekonkretus, nes teismo nutartis sudarytos sutarties su viešo konkurso laimėtoju vykdymo nesustabdė. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai išaiškinti. Pareiškėjas taip pat įsitikinęs, jog 2018 m. balandžio 9 d. užduotis neaiški ir nelogiška, kadangi darbų poreikis pirkime nėra reikalingas, nes perkami tik įvairių darbų įkainiai, kita vertus, jeigu darbų poreikį būtų reikalinga suformuoti, toks užduoties terminas (4 valandos) laikytinas visiškai neprotingu.

22. Pareiškėjas nepritarė teismo išvadai, jog pareiškėjas, nesant objektyvių priežasčių, galėjusių sukliudyti laiku ir tinkamai atlikti numatytas užduotis, jų savalaikiai neįvykdė ir tuo pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Mano, kad teismas netinkamai interpretavo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino atsakovo neveikimo (nesiėmė veiksmų sutarties vykdymui sustabdyti), dėl ko ir susidarė situacija, kai tuos pačius darbus atliko dvi įmonės. Pareiškėjo nuomone, neteisėto nurodymo (informuoti raštu VĮ „Kelių priežiūra“ dėl sutarties sustabdymo) nevykdymas ir išvestinio vėlesnio nurodymo nevykdymas negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą.

23. Pareiškėjas taip pat pakartoja savo argumentus, kad Administracijos direktorė protegavo vieną įmonę – UAB „Agrolira“. Pastebi, kad 2018 m. kovo 30 d. sutartis su VĮ „Kelių priežiūra“ nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu, tačiau, paskelbus naują viešąjį pirkimą (patikslinus pirkimo sąlygas), konkursą laimėjo ta pati įmonė – VĮ „Kelių priežiūra“. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas netinkamai interpretavo teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstai nurodė, jog, remiantis CPK 18 straipsniu, tokią nutartį pareiškėjas privalėjo vykdyti, neatsižvelgė į specialiąsias taisykles dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešo pirkimo bylose bei nepagrįstai nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas nepagrįstai neįžvelgė paties atsakovo netinkamo veikimo ir neveikimo, nesiėmė priemonių byloje esantiems neaiškumams ir abejonėms pašalinti, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai bei neobjektyviai.

24. Atsakovas Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas įvertinus visas tarnybinės nuobaudos skyrimui aktualias teisines ir faktines aplinkybes, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas teisingai ir tinkamai vertino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pirkimui, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tikslingai nevykdė Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. pavedimo. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad pareiškėjas neskundė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties teismine tvarka. Tačiau pareiškėjas atsisakė vykdyti tiesioginio vadovo aiškiai suformuluotą užduotį – informuoti apie tai, kad pagal minėtą teismo nutartį sutarties vykdymas sustabdomas, ir net žinodamas, kad sutarties vykdymas turi būti sustabdytas, teikė rangovui užsakymus dėl darbų pagal šią sutartį vykdymo. Pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už skyriaus darbą, kelių priežiūros darbų vykdymo kontrolę, vienkartinių administracijos direktoriaus pavedimų vykdymą ir kartu tiesiogiai atsakingas už informacijos rangovui pateikimą pagal sutartį ir šios sutarties vykdymo kontrolę. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas ėmėsi veiksmų vykdant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pažymi, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ne už tai, kad jis neparengė atsiliepimo į ieškinį, o už tai, kad jis neinformavo rangovo apie sutarties stabdymą, tai matyti iš Išvados. Pareiškėjo nusiteikimą prieš atsakovą patvirtina ir aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu teisme pareiškėjas nurodė, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties vykdymo jis konsultavosi ne su atsakovo personalu, o su kitos sutarties šalies – VĮ „Kelių priežiūra“ – teisininkais, ir pats nusprendė nesilaikyti atsakovo pateikto konkretaus nurodymo ir elgtis priešingai – sutartį vykdyti.

26. Atsakovas teigia, kad teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog pareiškėjas turėjo ir galėjo laiku įvykdyti Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A1-309 1 punkte pateiktą užduotį. Pareiškėjas specializuojasi būtent kelių priežiūros srityje ir turi tikrai didelę kelių priežiūros ir kelių greideriavimo apimčių nustatymo patirtį, pareiškėjas daug metų dirba tose pačiose pareigose Pagėgių savivaldybėje. Akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo, galėjo ir turėjo įvykdyti minėtą nurodymą, tačiau nepagrįstai jį vykdyti atsisakė, o žinodamas, kad sutartis turi būti stabdoma, elgėsi priešingai – teikė rangovui užsakymus darbų pagal sutartį vykdymui. Taigi pareiškėjas darbų apimtis žinojo, tačiau atsisakė jas pateikti atsakovui. Objektyvių aplinkybių, lemiančių pareiškėjo atsakomybės dėl minėto nurodymo nevykdymo panaikinimą, nėra. Pareiškėjas piktybiškai trukdė atsakovui ne tik vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ir atlikti pirkimą dėl laikinosios greideriavimo sutarties. Pareiškėjas nevykdė tiesioginio vadovo jam aiškiai suformuotų užduočių, tačiau vykdė kitų subjektų, kurie nėra jo tiesioginiai vadovai (Savivaldybės mero), jam žodžiu pateiktas užduotis. Tuo pareiškėjas sumenkino atsakovo ir Administracijos direktoriaus įvaizdį, pažeidė aiškiai suformuotą darbo struktūrą ir darbo hierarchiją.

27. Atsakovo vertinimu, tyrimas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, ištyrus visas teisines ir faktines aplinkybes, todėl tarnybinė nuobauda jam skirta pagrįstai. Vien tai, kad Išvadoje nepritariama daliai pareiškėjo paaiškinimų apie tai, kad, jo manymu, Klaipėdos apygardos teismo nutarties nevykdymas yra teisėtas, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl padaryto pažeidimo. Dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo neigiamos pasekmės: 1) buvo vykdomos dvi sutartys, dėl ko daliai darbų nebus suteiktas finansavimas; 2) atsakovas pažeidė imperatyvias CPK 18 straipsnio nuostatas, įpareigojančias vykdyti teismų sprendimus, nutartis; 3) buvo sumenkintas Administracijos direktoriaus pareigybės autoritetas, nes pareiškėjas vykdė ne Administracijos direktoriaus, kuris yra jo tiesioginis vadovas, rašytinius nurodymus, o Savivaldybės mero, nesančio pareiškėjo vadovu, žodinius pavedimus. Šiuo atveju Išvadoje nustačius pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo asmens charakteristiką, kilusias pasekmes ir kitas aplinkybes buvo siūloma ir Įsakymu pareiškėjui buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga jo atliktam pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja teismui jau anksčiau išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino arba įvertino netinkamai jo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, atliko pakankamai išsamią bylos proceso šalių argumentų bei byloje esančių duomenų analizę, tačiau netinkamai nustatė kai kurias bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad 2018 m. balandžio 3 d. rezoliucija (nurodymu) pareiškėjui pateiktas konkretus, aiškus ir imperatyvus nurodymas, kurį jis privalėjo vykdyti, o šio nurodymo neįvykdydamas, pareiškėjas padarė Nuostatų ir Pareigybės aprašymo reikalavimų pažeidimą, už kurį jam skirta tarnybinė nuobauda, kuri nelaikytina per griežta. Kita vertus, tarnybinė atsakomybė už 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu suformuluoto nurodymo nevykdymą pareiškėjui pritaikyta nepagrįstai, neatsižvelgiant į svarbias, objektyvias kliūtis tokiam nurodymui įvykdyti.

31. Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Įstatymo 2 str. 12 d.).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-270-552/2016, 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1040-520/2019).

33. Komisija Išvadoje pripažino, kad pareiškėjas nevykdė: 1) Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. nurodymo informuoti raštu rangovą VĮ „Kelių priežiūra“ dėl sutarties sustabdymo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį; 2) Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A1-309 „Dėl Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbų organizavimo skubos tvarka“ 1 punkte suformuluoto nurodymo – „Įsakau (duomenys neskelbtini) skyriui skubos tvarka, ne vėliau kaip iki šių metų balandžio 10 d. 12 val. sudaryti ir patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbų: kelių greideriavimą; kelių profilio atstatymą nepridedant naujų medžiagų; didelių išmušų užpylimą žvyro mišiniu; kelio žvyro dangos stiprinimą pridedant smėlio-žvyro mišinio; išlyginamojo sluoksnio įrengimą iš smėlio-žvyro mišinio; kelio griovių atstatymą, kasimą greideriu (autogreideriu); kelkraščių planiravimą greideriu (autogreideriu) nupjaunant nelygumus ir praeinant viena vieta tris kartus; užaukštėjusio kelkraščio sutvarkymą, preliminarias galimas apimtis“. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai nesiejami su nurodymo parengti teismui procesinius dokumentus (atsiliepimą) nevykdymu, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti.

34. Išvadoje pažymima, kad pareiškėjas, ignoruodamas minėtų nurodymo ir įsakymo 1 punkto reikalavimus, 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. ŪK-06 informavo Administracijos direktorių apie atsisakymą vykdyti 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A1-309 1 punkto reikalavimus, toliau vykdė sutartį, sudarytą su VĮ „Kelių priežiūra“, žinodamas, kad būtina sustabdyti šios sutarties vykdymą, taip pat šiai įmonei pateikė užsakymą atlikti vietinės reikšmės kelių greideriavimo darbus Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijoje, o įmonė, nežinodama apie sprendimą stabdyti sutarties vykdymą, atliko dalį darbų, nors Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbus turėjo atlikti UAB „Agrolira“, kuri skubos tvarka pasirinkta kaip vienintelis žinomas tiekėjas (analogiškus darbus vykdęs Pagėgių savivaldybės teritorijoje pagal 2017 m. kovo 22 d. sutartį Nr. A3-138).

35. Išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimus, numatytus Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 papunkčiuose bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pareigybės aprašymo (I t., b. l. 155–156) 7 punkte išvardytos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, tarp jų – pagal pareigybei priskirtą kompetenciją vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių ir Administracijos direktoriaus įsakymų nuostatas bei atsakyti už jų tinkamą įgyvendinimą (7.1 p.); vykdyti kitus, vienkartinio pobūdžio, Administracijos direktoriaus pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo (7.9 p.). VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatytos valstybės tarnautojų pareigos, be kita ko, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas byloje iš esmės kilo ne dėl vienokių ar kitokių procedūrinių taisyklių pažeidimo atliekant pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio pažeidimo tyrimą ar tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo, o dėl faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, t. y. pareiškėjas siekia įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės sudarė svarbias, objektyvias kliūtis tinkamai ir laiku įvykdyti jam skirtus nurodymus.

37. Dėl pirmojo nurodymo – informuoti raštu rangovą VĮ „Kelių priežiūra“ dėl sutarties sustabdymo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1115-253/2018 – pareiškėjas tvirtina, jog toks nurodymas buvo neteisėtas. Paaiškina, kad Administracija ir VĮ „Kelių priežiūra“ sutartį Nr. A3-124 sudarė 2018 m. kovo 30 d., o Administracija 2018 m. kovo 30 d. teismo nutartį, kuria, be kita ko, nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Administracijos viešojo pirkimo „Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbai“ procedūras ir uždrausti jai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, gavo tik 2018 m. balandžio 3 d. Sutartis Nr. A3-124 sudaryta teisėtai, nes jos sudarymo metu nebuvo žinoma apie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o 2018 m. kovo 30 d. teismo nutartimi šios sutarties vykdymas nebuvo sustabdytas, todėl pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo informuoti raštu rangovą apie sutarties sustabdymą. Pareiškėjas dėl tos pačios priežasties neteisėtais laiko ir Administracijos direktorės 2018 m. balandžio 11 d. raštą, kuriuo ji papildomai informavo VĮ „Kelių priežiūra“, jog, remdamasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, laikinai stabdo 2018 m. kovo 30 d. sutarties Nr. A3-124 vykdymą, ir prašė Pagėgių savivaldybės teritorijoje neatlikinėti jokių pagal šią sutartį numatytų darbų, bei atsakovo 2018 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. A1-326, kuriuo nurodyta (duomenys neskelbtini) skyriui stabdyti 2018 m. kovo 30 d. sutarties Nr. A3-124 vykdymą pagal 2018 m. kovo 30 d. teismo nutarties reikalavimus. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad, 2018 m. balandžio 10 d. pateikdamas užsakymą VĮ „Kelių priežiūra“, jis veikė atsižvelgdamas į galiojančią 2018 m. kovo 30 d. sutartį Nr. A3-124, kurios vykdymas buvo sustabdytas tik 2018 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-326, bei Pagėgių savivaldybės mero nurodymą skubiai vykdyti greideriavimo darbus, ir tuo metu nežinojo apie 2018 m. balandžio 11 d. tarp Administracijos ir UAB „Agrolira“ sudarytą sutartį.

38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga, be kita ko, bylos proceso šalių pasisakymais 2018 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. balandžio 3 d. buvo suformuluotas nurodymas informuoti raštu rangovą dėl sutarties sustabdymo, tačiau jis 2018 m. balandžio 4 d. atsisakė vykdyti nurodymą (I t., b. l. 69). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neturėjo pats priimti sprendimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo, o iš esmės tik raštu informuoti VĮ „Kelių priežiūra“ apie gautą teismo nutartį ir Administracijos direktorės nurodymą sustabdyti sutarties vykdymą.

Pareiškėjas teigė manantis, kad toks nurodymas, t. y. 2018 m. kovo 30 d. sutarties Nr. A3-124 vykdymo sustabdymas, yra neteisėtas, tačiau teismo posėdyje patvirtino neturintis išsilavinimo teisės srityje. Pareiškėjas paaiškino, kad, prieš priimdamas sprendimą atsisakyti vykdyti nurodymą, konsultavosi su kitos sutarties šalies – VĮ „Kelių priežiūra“ – teisininkais, jis sutiko su pirmosios instancijos teismo abejonėmis dėl šių teisininkų objektyvumo. Pareiškėjas paminėjo kreipęsis ir į Administracijos teisininkus, bet negavęs pagalbos, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas jokiuose teisminio proceso, taip pat tarnybinio pažeidimo tyrimo metu teiktuose dokumentuose anksčiau neužsiminė iki 2018 m. balandžio 4 d. atsisakymo vykdyti nurodymą būtų kreipęsis į Administracijos Bendrąjį ir juridinį skyrių.

Be to, teismo posėdyje nustatyta, jog jeigu pareiškėjas būtų pradėjęs vykdyti nurodymą, t. y. parengęs pranešimą rangovui dėl sutarties sustabdymo, toks pranešimas turėtų būti suderintas su Administracijos Bendruoju ir juridiniu skyriumi. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsiaiškino, tai patvirtina ir 2018 m. kovo 30 d. sutarties Nr. A3-124 nuostatos (I t., b. l. 56–64), kad pastarojoje sutartyje nebuvo susitarta dėl jokių konkrečių darbų atlikimo ar šių darbų atlikimo terminų, t. y. sutartis vykdoma pagal atskirus užsakymus.

Taigi pareiškėjas, turėdamas galimybę tiesiog nesikreipti į VĮ „Kelių priežiūra“ su užsakymais ir žinodamas apie Administracijos direktorės nurodymą, kad darbai pagal 2018 m. kovo 30 d. sutartį Nr. A3-124 nebūtų atliekami, taip pat apie organizuojamą naują pirkimą (žr. antrąjį nurodymą), ir 2018 m. balandžio 10 d. pateikdamas VĮ „Kelių priežiūra“ užsakymą atlikti vietinės reikšmės greideriavimo darbus, veikė prieš aiškiai išreikštą savo tiesioginio vadovo valią. Pareiškėjas tvirtino pastarąjį užsakymą pateikęs Pagėgių savivaldybės mero nurodymu, tačiau šiuo aspektu Išvadoje pagrįstai akcentuojama, jog pareiškėjas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas būtent Administracijos direktoriui, be to, pareiškėjas apie mero nurodymą jokiomis priemonėmis neinformavo nei Administracijos direktorės, nei jos pavaduotojo.

39. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje nustatytas aplinkybes, pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 papunkčių bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kiek tai susiję su pirmuoju nurodymu, kadangi pareiškėjas neįvykdė tiesioginio vadovo nurodymo, veikė prieš aiškiai išreikštą tiesioginio vadovo valią, o jo nurodytos šių veiksmų priežastys nelaikytinos objektyviomis ir pakankamai svarbiomis. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog jam pateikti nurodymai neteisėti, nesiėmė jokių protingumo kriterijų atitinkančių veiksmų šių nurodymų teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti (jiems nuginčyti), bet kreipėsi į sutarties, kurios vykdymą siekta sustabdyti, kitos šalies teisininkus, dėl kurių suinteresuotumo ginčo rezultatu (šališkumo) jam pačiam, kaip nurodė teismo posėdyje, nekilo abejonių, – toks elgesio modelis negali būti pripažintas tinkamu.

40. Dėl antrojo nurodymo, suformuluoto Administracijos direktorės 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. A1-309 (I t., b. l. 114) 1 punkte – skubos tvarka, ne vėliau kaip iki šių metų balandžio 10 d. 12 val. sudaryti ir patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbų preliminarias galimas apimtis – pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad šiam nurodymui įvykdyti buvo skirtas neprotingai trumpas terminas (reikia važiuoti į kiekvieną seniūniją kartu su defektų nustatymo komisija bei sudaryti kiekvienam keliui defektinį aktą), be to, tokio pobūdžio sutartimi perkamas įkainis, o ne darbų apimtys; vietinės reikšmės kelių ir gatvių remonto defektų nustatymui 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-451 sudaryta komisija, kuri ir turės nustatyti remontuojamų kelių defektus. Atsakovas dėl šio nurodymo pažymėjo, kad pareiškėjas buvo ginčo pirkimo iniciatorius ir jis, formuodamas paraišką pirkimui, kurio pagrindu sudaryta 2018 m. kovo 30 d. sutartis Nr. A3-124, pateikė greideriavimo darbų apimtis visiems metams, todėl, atitinkamai, iškilus poreikiui įsigyti greideriavimo darbus pagal laikinąją sutartį vienam ar porai mėnesių, pareiškėjas, turėdamas visą reikiamą informaciją, be papildomų pastangų galėjo suformuoti mažesnį darbų poreikį naujam pirkimui.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Išvadoje minėtieji pareiškėjo argumentai nebuvo išnagrinėti, nors juos jis pateikė dar 2018 m. gegužės 3 d. paaiškinime, o atsakovo argumentai buvo išdėstyti ne Išvadoje, o atsiliepime į skundą, t. y. pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas nebuvo grindžiamas šiais motyvais Įsakymo priėmimo metu. Atsakovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas buvo ginčo pirkimo iniciatorius – 2018 m. sausio 8 d. paraišką (I t., b. l. 157–158), tačiau nei šioje paraiškoje, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose neužsimenama apie nustatytas konkrečias greideriavimo darbų apimtis vieneriems metams, be to, pareiškėjui buvo nurodyta nustatyti ne tik greideriavimo darbų apimtis.

Pastebėtina ir tai, kad nei 2018 m. kovo 30 d. sutartyje Nr. A3-124, sudarytoje su VĮ „Kelių priežiūra“ (I t., b. l. 56–64), nei 2018 m. balandžio 11 d. sutartyje Nr. A3-138, sudarytoje su UAB „Agrolira“ (I t., b. l. 74–80), apie konkrečius darbus ar konkrečias darbų apimtis nėra užsimenama, nurodomi tik darbų įkainiai, akcentuojant, jog ši sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis (sutarčių 3.1 p.). Sutartyse taip pat numatyta, kad greideriavimo darbai užsakomi pagal seniūnijos seniūnų pateiktas paraiškas (4.2 p.), vietinės reikšmės kelių priežiūros darbai vykdomi remiantis Administracijos įsakymu sudarytos komisijos surašytu defektiniu aktu, pagal kurį yra parengtas remonto darbų aprašas ir sudarytos remonto darbų sąmatos sutartyje numatytais įkainiais (4.3 p.).

Anksčiau aptartos bylos faktinės aplinkybės, bylos proceso šalių paaiškinimai bei kiti byloje esantys dokumentai (pvz., Administracijos direktorės 2017 m. gegužės 31 d. raštas UAB „Agrolira“ dėl darbų vadovo skyrimo siekiant tiksliai nustatyti remonto darbų poreikį ir eigą, vykdant 2017 m. kovo 22 d. sudarytą sutartį, I t., b. l. 174; Administracijos direktorės 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas UAB „Agrolira“ dėl, be kita ko, seniūnų paraiškų dėl greideriavimo nevykdymo pagal jų gavimo eiliškumą, nes nebuvo įvykdyta 2017 m. rugpjūčio 10 d. paraiška, I t., b. l. 179) patvirtina, jog kelių priežiūros, remonto darbų poreikis ir apimtys yra nustatomi ne prieš sudarant tokio pobūdžio sutartį, o jos vykdymo eigoje.

Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo pozicijos, kad nustatytas terminas antrajam nurodymui atlikti neatitiko protingumo kriterijaus, pagrįstumą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidimas šiuo aspektu konstatuotas nepagrįstai.

42. Sprendžiant dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos pabrėžtina, kad teismas pats neskiria tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, o tik patikrina jų paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei gali pakeisti paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011). Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Administracinę bylą dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju taip pat turi patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012, 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-438/2016).

43. Šiuo atveju Išvadoje nekonstatuotos nei pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Administracijoje dirba nuo 2000 m. gegužės 6 d., nuo 2008 m. liepos 8 d. – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigose, per visą tarnybos laikotarpį negavo skatinimų ar tarnybinių nuobaudų, jo tarnybinė veikla už 2004 metus ir 2008 metus buvo vertinama labai gerai, kitu laikotarpiu – gerai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos (pastabos) proporcingumą padarytam pažeidimui, papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog ši tarnybinė nuobauda yra švelniausia iš numatytųjų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, pareiškėjui pagrįstai konstatuoto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir mastą, Išvadoje teisingai nustatytą jo kaltės formą (tyčia) ir pasekmes (Administracijos direktoriaus autoriteto pažeminimas, neigiama įtaka (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui pavaldiems darbuotojams, jo kolegoms ir kitiems asmenims, neigiamo Administracijos įvaizdžio formavimas bei kt.), sprendžia, kad anksčiau padaryta išvada dėl nepagrįstai konstatuoto vieno iš dviejų tarnybinių nusižengimų nepaneigia pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Kadangi Išvadoje nagrinėjami pareiškėjo neteisėti veiksmai labiausiai siejami su pirmojo nurodymo nevykdymu, o pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra pati švelniausia, ginčijamas Įsakymas, taip pat skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo laikytini atitinkančiais protingumo ir teisingumo reikalavimus.

44. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir, papildomai atsakiusi į esminius pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, atskirai nepasisako dėl likusių argumentų, kurie neturi įtakos bylos baigčiai.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl iš dalies netinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo nesutikti su priimtu galutiniu sprendimu ir yra ištaisomi šia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pripažintina, kad teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo, o atsakovo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas, o atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Atsakovas kartu su 2019 m. sausio 7 d. prašymu pateikia duomenis apie pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 34–40), prašo priteisti 2 420 Eur už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 1 210 Eur už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pareiškėjas atsiliepime į šį prašymą tvirtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neprotingo dydžio, kadangi Administracijoje dirba reikiamos kompetencijos teisininkas, byloje nebuvo keliami jokie nauji klausimai, darbo teisiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, be to, bylos nagrinėjimo eigoje Pagėgių savivaldybėje įvyko reorganizacija ir pareiškėjas neteko galimybės toliau dirbti užimamose pareigose, todėl neturėtų realios galimybės sumokėti tokias sumas.

48. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyta tvarka.

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad Administracija turi Bendrąjį ir juridinį skyrių (dabar – Dokumentų valdymo ir teisės skyrių), kurio tarnautojams (vyriausiajam specialistui) priskirta funkcija rengti ieškinius, pareiškimus, skundus, atsiliepimus pirmosios instancijos, apeliaciniams ir kasaciniam teismams, atstovauti savivaldybei visų lygių bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose (vadovaujantis viešai prieinamu pareigybės aprašymu), o ginčas kilo ne specifinių teisinių santykių srityje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią praktiką ginčuose dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jam šiuo atveju buvo būtina pasitelkti advokatą, juolab kad tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui teisinės ir faktinės prielaidos buvo išsamiai (nors ir ne visais reikšmingais aspektais) ištirtos Išvadoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl prašymas priteisti tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramutė Ruškytė Milda Vainienė Skirgailė Žalimienė