d04eaa32-18d8-42bf-aedd-dc6dc0411af3 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2S-139-450/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07424-2011-7                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.(S)       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. K. dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo pripažinimo,             n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė G. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. K., praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teises į 1/3 dalį M.

K. nuosavybės teise priklausančio 0,7300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tavo žemės sklypÄ [unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)], esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui M. K.. Atsakovas M. K. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti žemės sklypui taikytÄ areÅ¡tÄ tuo pagrindu, kad atsakovas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo ieÅ¡kinio sumÄ (71666 Lt).

Nurodo, kad atsakovas dėl laikinosios apsaugos priemonės patiria neproporcingus nuostolius, didelius nepatogumus. Be to, atsakovas rado pirkėjus, yra pasiraÅ¡yta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau neturi galimybės parduoti žemės sklypo itin palankiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad žemės sklypo areÅ¡to panaikinimas, atsižvelgiant į sumokėtÄ užstatÄ , niekaip nepažeis ieÅ¡kovės interesų, nes bus pasiekiamas CPK 144 str. 1 d. numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas teisiÅ¡kai neįmanomas, nes negalima reikalauti preliminariÄ jÄ sutartį vykdyti natÅ«ra. IeÅ¡kovė G. P. su praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes, žinodamas, kad jo teisė į dalį sklypo ginčijama, nesant iÅ¡nagrinėtai bylai teisme sudarė preliminariÄ jÄ minėto žemės sklypo pardavimo sutartį. Tai reiÅ¡kia, kad teismui panaikinus areÅ¡tÄ , atsakovas iÅ¡ karto sklypÄ parduos ir teismo sprendimo bus neįmanoma įvykdyti.

Atkreipė dėmesį, kad pinigų įneÅ¡imas į depozitinę sÄ skaitÄ neatitinka ieÅ¡kovės intereso, todėl toks jos reikalavimas pinigais negali bÅ«ti užtikrinamas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo M. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys grindžiamas atlygintinų pavedimo teisinių santykių susiklostymu tarp Å¡alių.

IeÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo esmė – jos teisė už pavedimo atlikimÄ gauti atlyginimÄ 1/3 dalimi žemės, į kuriÄ atkurtos nuosavybės teisės. Å io reikalavimo pagrįstumas (taip pat ir atsakovo argumentai, kad Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis) bus įvertintas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, o tikėtinas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindimas buvo įvertintas pritaikant laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Kadangi ieÅ¡kinio sumos įmokėjimas į teismo sÄ skaitÄ neatitinka ieÅ¡kinio pobÅ«džio ir neužtikrina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo, todėl nutarčiai įsiteisėjus atsakovui grÄ Å¾intina į teismo sÄ skaitÄ sumokėta suma. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje pateikti duomenys rodo, kad, netaikant laikinosios apsaugos priemonės, žemės sklypas bus perleistas trečiajam asmeniui, todėl pasidarys neįmanomas bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymas.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovas M. K. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti atsakovo M. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas pažeidė CPK 144 str. 1 d. numatytÄ pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar ieÅ¡kovė tikėtinai pagrinde savo ieÅ¡kinio  reikalavimÄ ,  t.y.  teismas  galėjo  taikyti  laikinÄ sias  apsaugos priemones tik įsitikinęs, kad yra bent jau teorine tikimybė, jog ieÅ¡kinys bus patenkintas.

Teismas nukrypo  nuo  Lietuvos  apeliacinio  teismo praktikoje nuosekliai suformuotos taisyklės,  kad  teismas,  taikydamas  laikinÄ sias  apsaugos  priemones, yra  įpareigotas preliminariai įvertinti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju neatlikęs arba netinkamai atlikęs preliminarų ieÅ¡kinio vertinimÄ , teismas priėmė neteisėtÄ nutartį, kuri privalo bÅ«ti panaikinta. Jau vien atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu toks reikalavimas reiÅ¡kiamas, apskritai nėra galimybės net teoriÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kinį, todėl esant nepagrįstiems ieÅ¡kinio reikalavimams, laikinosios apsaugos priemonės turėjo bÅ«ti panaikintos.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė G. P. prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, nurodydama, kad skundžiamoje nutartyje teismas aiÅ¡kiai nurodė, jog tikėtinas (preliminarus) ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindimas buvo įvertintas pritaikant laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ Ä¯vertinti ir ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , nes jis vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).    Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo [apelianto] M.

K. praÅ¡ymas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui [apeliantui] priklausančio žemės sklypo [unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)], esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ . Apelianto nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi grindžiamas tuo, kad, esant nepagrįstiems ieÅ¡kinio reikalavimams, teismas turėjo panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, teismas neatliko arba netinkamai atliko preliminaraus ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimo, tuo pažeisdamas LR CPK 144 str. 1 d. bei nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, o pastarieji pažeidimai sÄ lygojo neteisėto bei nepagrįsto procesinio sprendimo [nutarties] priėmimÄ .

 Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atskirojo skundo motyvai apie teismo pareigÄ preliminariai įvertinti ieÅ¡kinio reikalavimus yra teisingi ir aktualÅ«s tuomet, kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Antai Å¡iuo metu aktuali ir galiojanti LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tik atlikęs preliminarų ieÅ¡kinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančios ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2173/2011].

Å iuo gi atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis, kuria buvo atmestas apelianto praÅ¡ymas panaikinti jau ankstesne teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo motyvai, kuriais detaliai pasisakoma dėl nepagrįstų ieÅ¡kinio reikalavimų, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam klausimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti bei nagrinėti motyvų, kurie iÅ¡ esmės susiję su kita Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kuri Å¡iuo atveju nėra skundžiama [nėra apeliacijos objektas].

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo apskųsta atskiruoju skundu ir ji įsiteisėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡iuo atveju apelianto skundžiamoje teismo nutartyje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumas bus įvertintas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, o tikėtinas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindimas buvo įvertintas pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones.IÅ¡ atskirojo skundo medžiagos matyti, kad atsakovo [apelianto] praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas įmokėjo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ ieÅ¡kinio sumÄ (71666 Lt).

Esant aplinkybėms, jog atsakovas sumokėjo reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , pagal LR CPK 148 str. 3 d. teismas gali nutartimi paskirtÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. Pažymėtina, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įsitikinta, kad tokiu bÅ«du, t.y. atsakovui įmokėjus reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , nelieka grėsmės ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui [LR CPK 144 str. 1 d.].

Å ios bylos atveju ieÅ¡kovės G. P. materialinis reikalavimas buvo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teises į 1/3 dalį atsakovui M. K. nuosavybės teise priklausančio 0,7300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taigi Å¡ios bylos ginčo objektu yra nurodytas žemės sklypas [jo dalis], kuris ir buvo areÅ¡tuotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi [b.l. 27], o ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo atveju ji įgytų nuosavybės teises į šį turtÄ .

Tuo tarpu atsakovas, teikdamas teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikė įrodymus, jog jis sumokėjo 71666 Lt sumÄ [ieÅ¡kinio kainÄ ] į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sÄ skaitÄ [b.l. 70]. IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovui Å¡ioje byloje nėra piniginis, t.y. ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovo tam tikros pinigų sumos, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovo į teismo sÄ skaitÄ Ä¯mokėta 71666 Lt suma niekaip neužtikrina ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio sumos įmokėjimas į teismo sÄ skaitÄ akivaizdžiai neatitinka ieÅ¡kinio pobÅ«džio ir neužtikrina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo [LR CPK 144 str. 1 d.], todėl teismas teisingai sprendė, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Kita vertus, atsakovo kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, o konkrečiai 2011 m. rugsėjo 19 d.

Preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina aplinkybes, kad egzistuoja reali grėsmė, kad, panaikinus taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar tapti neįmanomu [LR CPK 144 str. 1 d.], nes ginčo objektu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas siekia parduoti [b.l. 72-76]. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismui pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovo [apelianto] praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį neturi [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Kadangi apeliantas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei tuo metu už atskirÄ jį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis [100 Lt], todėl apelianto permokėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 39 Lt, grÄ Å¾intina apeliantui [LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.; 5 d.]. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti apeliantui M.

K. (duomenys neskelbtini) permokėtÄ 39 Lt [trisdeÅ¡imt devynių litų] žyminį mokestį, sumokėtÄ 2011 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7195 per AB SEB bankÄ . Teisėja                                                                                Asta Radzevičienė