d04a934e-78ac-4b27-a8a9-e94c2aab4321 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-399-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06319-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužės 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. Å ., ieÅ¡kinį atsakovui G. R., dėl žalos turtui atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 25410,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad ji yra sodų paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Sklypu ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesinaudojo, tačiau nusprendusi jame statyti gyvenamÄ jį namÄ ir atvažiavusi apžiÅ«rėti sklypÄ sužinojo, kad gretimo sklypo savininkas atsakovas G. R. savavaliÅ¡kai jį aptvėrė tvora ir naudojosi kartu su savo sklypu. Ä® sklypÄ ieÅ¡kovė pateko tik po ilgų diskusijų, kai atsakovas įleido jÄ pro jo įrengtus tvoroje rakinamus vartus, kuomet ieÅ¡kovė pamatė, kad jos sklype iÅ¡kastas prÅ«das.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-30 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad nuosavybės teisė ieÅ¡kovei yra registruota 1993-04-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1782 pagrindu (b.l. 101-103). Pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenis (b.l. 15-16, 86-87), fiksuotus 2010-10-27, šį žemės sklypÄ sudaro žemės Å«kio naudmenos – 0,0458 ha ir užstatyta teritorija – 0,0142 ha. Pagal 2010-10-27 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , esančiÄ turto vertintojo D.

G. atliktoje žemės sklypui padarytos žalos įvertinimo ataskaitoje Nr. DG120424, 0,0142 ha ploto užstatyta teritorija yra įvardinta kaip vandenys. Nurodė, kad atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ , o kartu ir pati prievolė dėl žalos padarymo, galima tik esant įrodytoms visoms keturioms nurodytoms sÄ lygoms. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ tokio pobÅ«džio bylose pareiga įrodyti neteisėtų veiksmų, kilusios žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos faktus tenka ieÅ¡kovui, o paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, tenka atsakovui.

Å i pareiga Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pasirengimo nagrinėti bylÄ metu (b.l. 55). Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad Å¡i kÅ«dra ieÅ¡kovės žemės sklype atsirado atsakovui atlikus tam tikrus neteisėtus veiksmus (CPK 185 str., CK 6.246 str.). Nors ieÅ¡kovė byloje teigė, kad atsakovas Å¡iÄ kÅ«drÄ pats iÅ¡kasė, Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nepateikė (CPK 178 str.). IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, kad atsakovas jai kažkada buvo pats pasakęs, kad jis tokiÄ kÅ«drÄ iÅ¡kasė, negali bÅ«ti pakankamas laikyti tokiÄ aplinkybę įrodyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nepripažino, kad tokiÄ kÅ«drÄ jis iÅ¡kasė (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 178 str.). Matę atsakovÄ kÅ«drÄ kasant, nenurodė ir nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų. Tai, kad atsakovas tam tikrÄ laikÄ palei ieÅ¡kovės žemės sklypÄ buvo pastatęs tvorÄ , pastebėjo tam tikrus pakasinėjimus prie kÅ«dros, neliudija, kad jis tame sklype kÅ«drÄ ir iÅ¡kasė (CPK 185 str.). Taip pat nurodo, kad byloje surinktų įrodymų apskritai nepakanka objektyviai nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovės žemės sklype atsirado tokia kÅ«dra, kokia ji yra Å¡iuo metu.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad 1993-04-01 pirkdama ginčo žemės sklypÄ ji jį apžiÅ«rėjo ir jame jokios kÅ«dros nebuvo, teismas Å¡ių jos paaiÅ¡kinimų negali laikyti patikimais atsižvelgiant į kitus pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojos L. G. parodymus, byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus. Nurodė, kad objektyviai įvertinti, kokį konkrečiai sklypÄ nurodo apžiÅ«rinėjusios ieÅ¡kovė, liudytoja L. G. 1990-1993 m., teismas neturi galimybės. Byloje apklausti liudytojai D.

K., E. P., kurie sklypus sodininkų bendrijoje „Elektronika-3“ turi vėliausiai nuo 1990 m., taip pat A. P. nurodė, kad kemsynas, bala Å¡alia atsakovo žemės sklypo buvo nuo seno. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė jos patirta žala įvardija reikalingas iÅ¡laidas žemės sklypui (duomenys neskelbtini) iki buvusios padėties atstatyti, tačiau nepateikia jokių įrodymų, koks sklypas buvo iki Å¡iuo metu esančios kÅ«dros jame, jos teigimu, atsiradimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantė A.

Å . apeliaciniu skundu (b.l. 109-111) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės: tenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti žalÄ . Taip pat praÅ¡o perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad bylos duomenys parodo, kad: (1) ginčo prÅ«das ieÅ¡kovės sklype Nr. 72 yra ne natÅ«ralÅ«s (kaip teigia atsakovas), bet dirbtinai iÅ¡kastas bei Å¡alia jo yra sukrauta visa iÅ¡kasta žemė; (2) pagal 1992 metų ieÅ¡kovės sklypo planÄ jame, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, prÅ«do nebuvo (b.1. 92-94), ir ieÅ¡kovė sklypu nesinaudojo; (3) atsakovas maždaug 1995 metais savavaliÅ¡kai aptvėrė jo ir ieÅ¡kovės sklypus bendra tvora kaip „vienÄ valdÄ â€œ, kuriÄ ilgÄ laikÄ neteisėtai valdė ir naudojosi (užtvertame keliuke tarp sklypų Nr. 71 ir 72 pastatė garaÅ¾Ä ir pan.) iki 2010 metų; (4) atsakovo teiginys, neva, jis minėta tvora norėjo tik apsaugoti savo sklypÄ Nr. 71 nuo palaidų gyvÅ«nų, yra vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi atsakovas, nepaisant raginimų taip ir nepaaiÅ¡kino, kodėl aptvėrė tvora ne tik savo (to pakaktų užtverti keliÄ palaidiems gyvÅ«nams), bet ir ieÅ¡kovės sklypÄ ; (5) esant tokioms aplinkybėms, atsakovo teiginys, kad jam 1995 metais bÅ«nant ligoninėje, neva, „kažkas“ be jo žinios „pakasinėjo“ jo aptvertame ir faktiÅ¡kai valdytame ieÅ¡kovės sklype buvusiÄ atseit natÅ«raliÄ kÅ«drÄ yra vertintinas itin kritiÅ¡kai.

Taip pat nurodo, kad esminę reikÅ¡mę byloje turi ne tikslaus kÅ«dros tÅ«rio apskaičiavimas, bet faktas, kad prÅ«das yra akivaizdžiai dirbtinis (pagal formÄ bei Å¡alia sukrauta iÅ¡kastÄ Å¾emę) ir kad Å¡alia esančios žemės kalvos tÅ«ris apytiksliai atitinka prÅ«do tÅ«rį.Atsiliepimu (b.l. 120-121) į apeliacinį skundÄ atsakovas G. R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiga įrodyti neteisėtų veiksmų, kilusios žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos faktus tenka ieÅ¡kovui, o paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, tenka atsakovui.

Nurodo, kad paneigti kaltę byloje atsakovas neturi pareigos, nes tokia kaltė pagal LR CK normas nebuvo ir nėra preziumuota. Todėl pareiga įrodyti atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ jos turtui, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra kilusi pačiai ieÅ¡kovei, kuri tokių įrodymų byloje nepateikė, o surinkti įrodymai nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl turto vertintojo D.

G. atliktos žemės sklypui padarytos žalos įvertinimo ataskaita, kuri nėra pakankama nustatyti įrodinėjamÄ patirtos žalos faktÄ Å¾alos dydį. Nurodo, kad pati ieÅ¡kovė negalėjo ilgÄ laikÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra jai priklausantis sklypas. Tuo labiau tokių duomenų neturėjo atsakovas ir negalėjo žinoti, kai siekdamas apsisaugoti nuo kaimiečių gyvulių daromos žalos ėmėsi priemonių tÄ Å¾alÄ sumažinti. Å i aplinkybė neįrodo, kad atsakovas iÅ¡kasė prÅ«dÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu.

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliantė ginčija teismo sprendimÄ nurodydama, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantės sklypÄ atsakovas valdė kaip savo, bei kad jame prÅ«do nebuvo. Taip pat savo skundÄ grindžia aplinkybe, kad atsakovo versija, dėl to kad nenustatyti asmenys 1995 m. iÅ¡kasė jo prÅ«dÄ , nėra tikėtina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK įtvirtintas bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio1, 3 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalÄ , tarp Å¡alių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Žala yra viena bÅ«tinų prievolės dėl žalos atlyginimo, t. y. deliktinės civilinės atsakomybės, atsiradimo sÄ lygų. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo principus, ieÅ¡kovas bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti žalos padarymo (buvimo) faktÄ .

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančiu jos teiginį, kad ginčo prÅ«dÄ iÅ¡kasė bÅ«tent atsakovas G. R.. Nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala, nėra pagrindo taikyti atsakovui G. R. civilinės atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo.Todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus byloje įrodymus, taikė materialines teisės normas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl kurios ieÅ¡kinį atmetė.Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ , pagal CPK 93 str., 98 str. iÅ¡ apeliantės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, - 500 Lt (b.l. 124-125).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės A. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                 RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                  Liuda Uckienė                                                                  Alvydas Barkauskas                                                                           Â