2021-02-10 Nr. AB-3176-3-61-3-00927-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-173-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00927-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo (skundą padavusios institucijos) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui E. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21R-101(AG-38/07-2019) (toliau – ir Sprendimas).

2. Tarnyba paaiškino, kad E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 9 d. Tarnybai pateikė Bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2017 metus bei pažymėjimus apie jo dalyvavimą mokymuose. Įvertinus pateiktus duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos (toliau – ir Programa) temomis mažiau kaip 24 akademines valandas per 2017 metus. Pareiškėjas dalyvavo mokymuose temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ (6 akademinės valandos) ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ (6 akademinės valandos), kurios neatitinka Programos temų. Už tai pareiškėjui 2018 m. gruodžio 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-341 „Dėl nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui E. Š.“ (toliau – ir Įsakymas) buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 117 straipsnio 1 dalies 2 punktą. LAGK 2019 m. vasario 6 d. Sprendimu 2018 m. gruodžio 12 d. Įsakymą panaikino.

3. Atsakovas nesutinka su Sprendimu, nes analogiškas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos sprendimo vertinant pareiškėjo kvalifikacijos kėlimą 2016 metais jau buvo nagrinėtas LAGK ir LAGK pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime administracinėje byloje eI-4048-244/2018 (sprendimas nėra įsiteisėjęs) LAGK sprendimą paliko nepakeistą. Taigi skundžiamas Sprendimas prieštarauja ankstesnei LAGK praktikai ir Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikai.

4. Tarnyba sutinka, kad pareiškėjo išklausytos temos yra savaime pakankamai reikšmingos, aktualios ir nesunkiai pritaikomos administratoriui teikiant bankroto administravimo paslaugas, tačiau nesutinka, kad Atestavimo komisijos patvirtintos Programos būtų traktuojamos plečiamai. Programos temų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra temų, susijusių su statinių statyba, rekonstrukcija, remontu, priežiūra ar asmens duomenų apsauga.

5. Būtent Atestavimo komisija vertina Programos temų aktualumą ir pakankamumą, jei yra poreikis Programą atnaujina, papildo. Paskutinį kartą tai buvo padaryta 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu. Tarnyba yra tas subjektas, kuris įvertina bankroto administratorių pateiktų dokumentų apie išklausytus mokymus atitikimą Programai.

6. Tarnybos teigimu, nepagrįstas LAGK Sprendimo argumentas, kad kvalifikacijos kėlimas Programoje nurodytomis temomis iš esmės nereikšmingas, nes bankroto administratoriai pagal Programą yra išlaikę egzaminą ir jau turi reikalingas žinias. Vien tik teisės aktų pakeitimai ir vis atnaujinama teismų praktika turėtų skatinti bankroto administratorius pastoviai kelti kvalifikaciją ir atnaujinti turimas žinias Programoje nurodytomis temomis. Papilomai bankroto administratoriai taip pat gali mokytis, tačiau įskaityti bus tik mokymai Programoje nurodytomis temomis.

7. Pareiškėjas E. Š. atsiliepime į Tarnybos skundą prašė jį atmesti.

8. Pareiškėjas paaiškino, jog vadovautis LAGK praktika ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje eI-4048-244/2018 nereikia, nes sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taip pat nesutampa 2016 ir 2017 metais pareiškėjo išklausytų seminarų temos.

9. Pareiškėjas nurodė, kad nei stebėsenos išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodyta, kad pareiškėjas sąmoningai atliko teisės aktų pažeidimus, kodėl skirta griežtesnė poveikio priemonė – viešas įspėjimas.

10. Pareiškėjo įsitikinimu, LAGK Sprendime Programa nėra aiškinama plečiamai, o jo lankytų seminarų temos atitinka Programą. Seminaras tema „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ atitinka Programos potemę „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“, o seminaras tema „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ atitinka Programos potemę „Atskiros sutarčių rūšys“. Programoje yra pateiktas nebaigtinis civilinių sutarčių sąrašas (Programos tekstas „<...> atskiros sutarčių rūšys. Pirkimas-pardavimas, mainai, nuoma, žemės nuoma, lizingas (finansinė nuoma), atlygintinų paslaugų teikimas, pasauga, paskola, turto patikėjimas, taikos sutartis, draudimas ir kt.“). Pasirinkdamas seminarus pareiškėjas atsižvelgė į žinių nurodytoje srityje svarbą bankroto administratoriaus veikloje. Taigi nustatant, ar išklausyti mokymai atitinka Programos temas, turi būti vertinamas jų turinys, t. y. ar žinios šiomis temomis gali būti naudingos administratoriams vykdant tiesiogines savo funkcijas – administravimo paslaugų teikimą.

11. Tarnyba nepagrįstai ginčo mokymus vertino pagal lingvistinę Programos išraišką (pagal raidę) ir siaurinamai. Toks aiškinimas neatitinka teisinio reglamentavimo esmės ir gali lemti situacijas, jog pats kvalifikacijos kėlimas gali būti labiau imitacinis nei realus. Be to, ir Tarnyba pripažįsta, kad pareiškėjo išklausyti mokymai yra aktualūs ir nesunkiai pritaikomi. Pareiškėjas mano, kad Programa turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1 punktą, kuris nustato, kad bankroto administratoriaus kvalifikacijos kėlimas yra susijęs su profesinių žinių, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti, gilinimu.

12. Pareiškėjo teigimu, drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik esant pareiškėjo kaltei – nagrinėjamu atveju jos nėra. Pareiškėjas ne sąmoningai ignoravo teisės aktų reikalavimus pareigą kelti kvalifikaciją, o sąžiningai klydo, jei būtų konstatuotas pažeidimas dėl Programos turinio (skirtingai jį aiškinant).

13. Poveikio priemonės subjektams turi būti taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, t. y. ultima ratio (kraštutinė priemonė), tačiau poveikio priemonės turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Jokios institucijos, teismo sprendimas dėl pareiškėjo kvalifikacijos kėlimo 2016 metais ir dėl to taikytos nuobaudos dar nėra įsiteisėjęs ir prejudicinės galio neturi. Griežtesnės nuobaudos skyrimas nesant kaltės, nemotyvuojant griežtumo yra neproporcinga priemonė, kuri neatitinka teisingumo, protingumo principų ir Tarnybos prioritetinio tikslo – padėti administratoriams tinkamai vykdyti savo pareigas. Pareiškėjas pabrėžė, kad 12 akademinių valandų kitų pareiškėjo išklausytų mokymų yra Tarnybos pripažinta tinkamu kvalifikacijos kėlimu.

14. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad 2016 metais ir 2017 metais mokymų vertinimas vyko vienu metu, todėl neturėjo jis galimybės pakeisti savo elgesį. Įsakyme nėra motyvų, kodėl skirtas viešas papeikimas. Literatūros sąraše nurodytas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Statybos rangos sutartis yra iš Programos dalies „kt.“ Sąrašas yra nebaigtinis, o tik rekomendacinis, taigi turi būti atsižvelgiama į turinį.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkino oš dalies – panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21R-101(AG-38/07-2019) ir pakeitė Tarnybos direktoriaus Įsakymą bei skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 4 d. Tarnybai pateikė bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2017 metus, skiltyje „Išklausytų mokymų (kursų, seminarų) pavadinimas“ pareiškėjas nurodė keturis kursus: 1) „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“; 2) „Naujasis darbo kodeksas: darbo apmokėjimas, darbo tarybos ir būtini dokumentai“; 3) „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“; 4) „Praktinis naujojo darbo kodekso taikymas“;

16.2. Tarnyba 2018 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu pareiškėjui išsiuntė stebėsenos išvados „Dėl bankroto administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ projektą, kuriame siūloma už stebėsenos metu nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso 6.1 papunkčio, Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66 patvirtinto Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 3 punkto pažeidimus skirti nuobaudą – viešą įspėjimą;

16.3. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė paaiškinimus Tarnybai „Dėl 2018 m. lapkričio 28 d. stebėsenos išvados dėl bankroto administratoriaus E. Š. nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo projekto“; Tarnybos Licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė R. G. 2018 m. gruodžio 7 d. priėmė stebėsenos išvadą „Dėl bankroto administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ Nr. D4-1688 (toliau – ir Stebėsenos išvada), kurioje siūloma už stebėsenos metu nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso 6.1 papunkčio, Aprašo 3 punkto pažeidimus skirti nuobaudą – viešą įspėjimą;

16.4. Tarnyba 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė skundžiamą Įsakymą (pastaba: ginčijamas įsakymas priimtas 2018 m. gruodžio 11 d.); Tarnyba, atsižvelgusi į Stebėsenos išvadą, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso, Aprašo nuostatų pažeidimą, kadangi pareiškėjas 2017 metais tobulino kvalifikaciją tik 18 akademinių valandų;

16.5. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 11 d. Įsakymą apskundė LAGK, kuri skundžiamu Sprendimu panaikino 2018 m. gruodžio 19 d. Įsakymą; LAGK nurodė, kad pareiškėjo išklausytų mokymų temos patenka į Programos temas, o siaurai ir formaliai aiškinant Programą, gali susiklostyti situacija, kai bankroto administratorius būtų priverstas kasmet lankyti privalomąsias paskaitas tomis pačiomis temomis taip imituojant profesinės kvalifikacijos kėlimą; LAGK nurodė, kad Programoje nurodytas ne baigtinis, o pavyzdinis sutarčių sąrašas, taip pat pridėtas literatūros sąrašas, kuriame minimi teisės aktai dėl asmens duomenų tvarkymo, be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.

17. Teismas vadovavosi ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punktu, Elgesio kodekso 6.1 papunkčiu, kuriuose nustatyta administratoriaus pareiga nuolat tobulinti kvalifikaciją. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus. Teismo vertinimu, ne kiekvienas dalyvavimas seminaruose ir mokymuose laikytinas tinkamu kvalifikacijos kėlimu bankroto administratoriui, kadangi Aprašo 15 punkte nurodyti atvejai, kuomet bankroto administratoriaus turėti kvalifikacijos kėlimas ar mokymai nėra užskaitomi kaip tinkamas kvalifikacijos kėlimas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad būtent Tarnyba yra tas subjektas, kuris pirmiausia įvertina bankroto administratorių pateiktų duomenų tinkamumą ir pakankamumą administratoriams nustatytų minimalių reikalavimų kelti kvalifikaciją kontekste. Teisės aktai nustato Tarnybos įgaliojimus vykdyti bankroto administratorių veiklos, įskaitant ir kvalifikacijos kėlimą, priežiūrą.

18. Vertindamas, ar pareiškėjo išklausyti mokymai temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ atitiko Programos temas, teismas sutiko su Tarnybos pozicija. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 3 ir 15.1 punkto sisteminis aiškinimas reiškia, kad tinkami kvalifikacijai kelti mokymai yra tik Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintomis Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis. Teismo vertinimu, teisės aktai nedraudžia mokytis ir kelti kvalifikaciją kitomis temomis ar ilgiau pagal individualius poreikius, tačiau teisės aktai nustato visiems privalomą Programą su patvirtintomis temomis, taigi Programos temų svarba yra įtvirtinta teisės aktuose ir ji negali būti paneigta.

19. Teismo vertinimu, ginčo mokymų temos „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ pažodžiui nesutampa su jokia Programoje įtvirtinta tema, todėl teismas sprendė, kad formalaus atitikimo nėra. Teismas pabrėžė, kad ginčo mokymų temos pagal turinį taip pat neatitinka Programos temų: plečiamas Programos temų aiškinimas negalimas, nes jis iškreiptų Programos prasmę, keltų didelių neaiškumų (įeina ar ne konkreti tema, susijusi ji ar nesusijusi, ar ne per daug nutolusi), įneštų teisinio netikrumo.

20. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas atmetė LAGK nurodytą motyvą, kad siaurai aiškinant Programą administratorių kvalifikacijos kėlimas gali būti imitacinis, taip pat pareiškėjo ir LAGK teiginius, kad atitikimą Programos temoms lemia mokymų aktualumas administratoriaus darbui. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad mokymai „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ patenka į Programos temą „Administratoriaus ir administratoriaus teisės ir pareigos, atsakomybė“, o mokymai „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ patenka į Programos temą „Kitos sutarčių rūšys“. Teismas sutiko, jog statybos rangos sutartis yra viena iš sutarčių ir galėtų patekti į Programoje nurodytas temas, tačiau pareiškėjo lankytų mokymų tema buvo ne statybos rangos sutartis, o „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“, taigi mokymų pavadinimas nepatvirtino, kad pareiškėjas mokėsi apie statybos rangos sutartį. Teismas atmetė pareiškėjo ir LAGK argumentus, kad literatūros sąrašo turinys ir nebaigtinis sąrašas lemia mokymų temos atitikimą Programai. Teismas pažymėjo, kad literatūros sąrašas yra nebaigtinis ir rekomendacinis, o Programa – privaloma, išsami ir tiksli, teisės aktai taip pat nurodo mokymų temų atitikimą Programai, o ne literatūros sąrašui.

21. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad dėl padaryto nusižengimo nėra jo kaltės – būtinosios atsakomybės sąlygos. Teismo vertinimu, pareiškėjas pats sąmoningai pasirinko lankyti mokymus temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“. Jokių kitokių pareiškėjo valią iškreipiančių, paneigiančių ar kt. veiksnių teismas nenustatė, jų nenurodė ir pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjas klydo dėl mokymų temos atitikimo Programai, rodo jo kaltės formą, o ne kaltės nebuvimą.

22. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl paskirtos nuobaudos griežtumo, teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirta griežtesnė nuobauda – viešas įspėjimas. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ redakcijoje, galiojančioje nuo 2018 m. gruodžio 1 d., 117 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustato administratoriaus atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Išanalizavęs 2018 m. gruodžio 11 d. Įsakymą ir 2018 m. gruodžio 7 d. Stebėsenos išvadą, teismas sprendė, kad nėra nurodyti konkretūs motyvai, kodėl pareiškėjui skirta griežtesnė nuobauda, nėra nurodyta, ar nustatytos atsakomybę sunkinančios (lengvinančios) aplinkybės.

23. Akcentuodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos, teismas pažymėjo, kad nei Įsakyme, nei Stebėsenos išvadoje aiškūs motyvai (pakartotinumas, pažeidimo sunkumas, pažeidimo pasekmės ir t.t.), kodėl pareiškėjui skiriama griežtesnė nuobauda, nenurodyti. Tai teismas laikė esminiu pareiškėjo teisių pažeidimu, trukdžiusiu pareiškėjui tinkamai gintis skundžiant minėtą Įsakymą.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pažeidimus padarė ne tyčia, o klydęs dėl mokymų temų priskirtinumo Programai (išklausė mokymus, tik klydo dėl temų atitikimo Programai), pareiškėjo padarytas pažeidimas iš esmės tapatus ankstesnių metų pažeidimui, tačiau pareiškėjas negalėjo keisti savo elgesio, nes 2016 metais ir 2017 metais kvalifikacijos tobulinimo rezultatai gauti 2018 metais. Atsižvelgdamas į motyvų nebuvimą skiriant griežtesnę nuobaudą ir į pareiškėjo kaltės formą, teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui principais, sušvelnino pareiškėjui skirtą nuobaudą, pareiškėjui paskiriant ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuobaudą – įspėjimą.

25. Teismas pažymėjo, kad pakeisdamas Tarnybos 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. V4-341, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda viešas įspėjimas, ir paskirdamas švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsniu, nustatęs, kad neperžengus skundo reikalavimų ribų būtų pažeistos pareiškėjo teisės bei įstatymų saugomi interesai.

III. 26. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. V4-341 „Dėl nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui E. Š.“.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, susijusias su pareigos kelti kvalifikaciją turinio ir Programos turinio aiškinimu.

28. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos kvalifikacijos kėlimą sieja su Programa, o ne su mokymų reikšme administratoriaus darbui ar kitais kriterijais, tačiau ĮBĮ, Elgesio kodekso ginčui aktualių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ši pareiga turėtų būti aiškinama kaip pareiga siekti asmeninio tobulėjimo, turimų žinių plėtimo tais klausimais, kurie aktualūs administravimo paslaugų teikimo srityje. Vadinasi, priklausomai nuo individualaus poreikio pagilinti žinias konkrečioje srityje, kvalifikacijos kėlimas gali būti susijęs tiek su specifiniais klausimais, tiek su bendresnio pobūdžio klausimais, jei jų išmanymas reikalingas administravimo paslaugoms teikti.

29. Vertinant Programos turinį matyti, kad Programa nėra detali ir išsami. Programos temos suformuluotos abstrakčiai ir nėra smulkiai konkretizuotos, Programoje pažymima, jog joje nurodytas teisės aktų bei literatūros sąrašas nėra baigtinis ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taigi, nustatant, ar išklausyti mokymai atitinka Programos temas, turi būti vertinamas jų turinys, t. y. ar žinios šiomis temomis gali būti naudingos administratoriams vykdant tiesiogines savo funkcijas – administravimo paslaugų teikimui. Tuo tarpu teismas nepagrįstai vertino ginčo mokymus kaip neatitinkančius Programos temų, remdamasis vien lingvistine Programos išraiška (pagal raidę), t. y. kad ginčo mokymų temos pažodžiui (pagal pavadinimą) nebuvo įtrauktos į Programą. Toks siaurinamasis Programos nuostatų aiškinimas neatitinka teisinio reglamentavimo esmės bei yra nesuderinamas su pačios Programos abstrakčiu turiniu.

30. Dėl 2017 m. kovo 28 d. seminaro „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ (trukmė – 6 akademinės valandos) atitikimo Programai pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo argumentus, jog šio seminaro tema patenka į Programos temą „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“. Dėl 2017 m. spalio 24 d. seminaro „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ (trukmė – 6 akademinės valandos) atitikimo Programai pareiškėjas akcentuoja, jog Programoje yra pateiktas tik pavyzdinis, nebaigtinis civilinių sutarčių, kurios, kaip mokymų objektas, patenka į Programą, sąrašas, todėl laikytina, kad mokymai, susiję su kitų civilinių sutarčių bei jų pasekoje atsirandančių teisinių santykių įstatyminio reguliavimo specifika, taip pat turėtų būti vertinami kaip atitinkantys Programos turinį.

31. Pareiškėjas įvertino žinių šioje srityje nuolatinio gilinimo poreikį dėl itin dažnai bankroto administratoriaus praktikoje pasitaikančių atvejų, kai bankroto procedūrų vykdymas susijęs su statybos veiklos sektoriumi.

32. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėto seminaro pavadinimas nereiškia, jog pareiškėjas gilino žinias apie statybos rangos sutartį, yra visiškai nepagrįsta, kadangi rangos sutartis, jos šalių teisės ir pareigos yra reglamentuojamos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, bet ir statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reguliuojančiais teisės aktais (pvz., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnis nustato rangovo pareigas ir teises).

33. Taigi nėra jokio faktinio pagrindo vertinti, kad Pareiškėjas padarė Įsakyme nurodytų teisės normų pažeidimą, dėl kurio jam kiltų atitinkama drausminė atsakomybė. Dėl nurodytų priežasčių Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

34. Dėl Tarnybos, kaip priežiūros subjekto veiksmų proporcingumo, pareiškėjas nurodo, jog tokiose situacijose, kai prižiūrimas ūkio subjektas (pareiškėjas) ir viešo administravimo subjektas (Tarnyba) skirtingai aiškina norminio teisės akto nuostatas (vienas plečiamai, kitas siaurinamai), visų pirma turėtų būti pateikti metodiniai išaiškinimai, kuriuose būtų nurodyti aiškūs kriterijai (ar/ir sukonkretinamos temos), kuriais vadovaujantis būtų galima išsirinkti tokius mokymus, dėl kurių temų atitikimo Programos turiniui nekiltų jokių ginčų.

35. Pareiškėjas pakartoja, kad pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo klausimas už 2016 metus ir jam taikytos drausminės atsakomybės pagrįstumas dar nėra išnagrinėtas teismo įsiteisėjusiu sprendimu. Pareiškėjas objektyviai neturėjo net teorinės galimybės kaip nors pakeisti savo elgesį ir iš esmės už tą patį pažeidimą, Tarnybos konstatuotą tik dėl skirtingo (nepagrįstai siaurinamo) Programos turinio aiškinimo, buvo nubaustas antrą kartą. Juo labiau, kad skiriant tiek pirmąją, tiek antrąją nuobaudas teismai net nebuvo (bei dar nėra) pateikę galutinės pozicijos dėl Programos turinio aiškinimo.

36. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į viešojo administravimo principus ir visiškai nevertino, jog nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimas neatitinka teisingumo, protingumo principų, yra neproporcinga poveikio priemonė, neatitinkanti Tarnybos veiklos prioriteto – visų pirma, padėti administratoriams tinkamai vykdyti savo pareigas.

37. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. sausio 19 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-699-756/2020.

38. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismas per siaurai aiškino Programos turinį bei netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir Elgesio kodekso 6.1 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo seminarų temos nepatenka į Programos temų sąrašą. Nors pareiškėjo išklausyti mokymai aktualūs ir pritaikomi administratoriui teikiant bankroto administravimo paslaugas, tačiau Programos temos negali būti aiškinamos plečiamai, taip kaip patogu pareiškėjui. Atsakovas pabrėžia, kad Programos temos nuolat atnaujinamos , įvertinus šių temų išsamumą ir aktualumą, o būtent Tarnyba įvertina bankroto administratorių pateiktų duomenų apie išklausytus mokymus atitikimą Programai.

40. Pareiškėjas, kuris yra bankroto administratorius, savo srities profesionalas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, vien tik įvertinęs ginčo seminarų pavadinimus, turėjo nustatyti, kad jie neatitinka Programos temų sąrašo.

41. Tarnybos vertinimu, ĮBĮ nustatytos pareigos kelti kvalifikaciją nevykdymas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, dėl kurio galėtų būti netaikoma poveikio priemonė. Nors pirmosios instancijos teismas sušvelnino pareiškėjui skirtą nuobaudą, tačiau nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, kurią jis įgyvendino, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas dalyvavo mokymuose tik pusę laiko iš reikalaujamų 24 akademinių valandų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V4-341 „Dėl nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui E. Š.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs atsakovo Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prašymą, panaikino LAGK 2019 m. vasario 6 d. Sprendimą, pakeitė ginčijamą įsakymą ir pareiškėjui skyrė švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Programos ir jos temų privalomumas įtvirtintas teisės aktuose, pareiškėjo pasirinki du seminarai (iš viso 12 akademinių valandų) neatitiko Programos temų, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso 6.1 papunkčio, Aprašo 3 punkto nuostatas.

44. Pareiškėjas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad jo lankyti, bet į kvalifikacijos kėlimą už 2017 metus neįskaityti seminarai, atitinka Programos temas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino Programos turinį, atsižvelgdamas vien į gramatinę išraišką, bet neatsižvelgdamas į būtinybę administratoriui kelti kvalifikaciją ryšium su praktinėje veikloje iškylančiu įvairių žinių poreikiu. Pareiškėjo teigimu, pažeidimas, jei ir yra nustatytas, laikytinas mažareikšmiu, o drausminės nuobaudos skyrimas yra akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė.

45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

47. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

48. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. gruodžio 11 d. direktoriaus įsakymo Nr. V4-341 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui E. Š. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nuobauda – viešas įspėjimas pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte, Elgesio kodekso 6.1 punkte, Aprašo 3 punkte nustatytus reikalavimus, kadangi pareiškėjas 2019 metais dalyvavo mokymuose Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis tik 12 valandų. Iš 2018 m. gruodžio 7 d. Stebėsenos išvados matyti, kad į kvalifikacijos tobulinimo laiką nebuvo įskaityti pareiškėjo lankyti seminarai temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ (iš viso – 12 akademinių valandų). Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimu ginčijamą Įsakymą pakeitė ir pareiškėjui paskirtą nuobaudą – viešą įspėjimą, sušvelnino – skyrė įspėjimą (ĮBĮ 117 str. 1 d. 1 p.).

52. Bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą savo sprendime nustatė ir apžvelgė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija jų nekartoja. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo lankyti, tačiau kaip kvalifikacijos kėlimas neįskaityti seminarai temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ atitinka Programą ir ji aiškintina plečiamai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Programos turiniu (Komisijos bylos Nr. AG-38/07-2019 b. l. 50–56), daro išvadą, kad Programą sudaro temos, priskiriamos bankroto teisei, civilinei teisei, civilinio proceso teisei, baudžiamajai teisei, darbo teisei, mokesčių teisei, apskaitos ir finansų organizavimo ir tvarkymo pagrindams bei pateiktas literatūros sąrašas (nebaigtinis, rekomendacinio pobūdžio), tačiau pareiškėjo pasirinktas seminaras tema „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ nėra susijęs su Programos poteme „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasirinktas seminaras pernelyg savo esme nutolęs nuo Programos potemės, patenkančios į Programos I skyriaus „Bankroto teisė“ dalį „Bankroto teisės subjektai“, kadangi asmens duomenų teisinė apsauga ir jos teisinio reguliavimo ypatumai nėra bankroto teisės dalykas.

53. Pareiškėjo pasirinktas seminaras tema „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ taip pat pagrįstai neįskaitytas į privalomą kvalifikacijos kėlimo laiką, kadangi statybos proceso teisinis reguliavimas neatitinka jokios Programos temos, nepaisant to, kad statybos teisiniai santykiai bei statybos procesas gali būti reguliuojami ir civilinės teisės normomis.

54. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Aprašo (taikoma originali redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 16 punktu, vertintojas, atlikęs administratoriaus kvalifikacijos tobulinimo vertinimą ir nustatęs Apraše nustatytų reikalavimų pažeidimų (pažeidimą), rezultatus surašo į stebėsenos išvados projektą. Stebėsenos išvados projektas rengiamas, nagrinėjamas ir poveikio priemonės taikomos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių ar Restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka. Šių Taisyklių (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1K-79 redakcija) 27 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją apie administratorių veiklą vertina atlikdama administratorių veiklos stebėseną, kurios metu, be kita ko, kasmet, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 1 dienos patikrina, ar administratoriai praėjusiais kalendoriniais metais tobulino kvalifikaciją.

Administratorių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Priežiūros institucija (27.3. p.). Stebėsenos metu, kaip numatyta Taisyklių 27.3 ir 27.4 papunkčiuose, nustačius pažeidimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų parengiamas stebėsenos išvados projektas, kuriame nurodomi įtariami pažeidimai. Stebėsenos išvados projekto parengimui, nagrinėjimui ir sprendimo dėl poveikio priemonės priėmimui mutatis mutandis taikomi Taisyklių 20–26 punktai (Taisyklių 282 punktas). Taisyklių 20–26 punktuose nustatyta patikrinimo rezultatų išdėstymo išvados projekte, tikrinamo asmens supažindinimo su projektu procedūra, galutinės išvados parengimas ir poveikio priemonių administratoriui taikymo tvarka.

Taigi minėtų teisės aktų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad priežiūros institucijos (šiuo atveju – Tarnybos) vadovui suteikiama diskrecija taikyti poveikio priemonę bankroto administratoriui nustačius, jog administratorius praėjusiais kalendoriniais metais tobulino kvalifikaciją nesilaikydamas Apraše nustatytos tvarkos. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad bankroto administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija yra Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (t. y.

Priežiūros institucija), todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ši funkcija nesuderinama su Tarnybos veiklos tikslais.

55. Vertinant, ar pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas, yra proporcinga poveikio priemonė, teisėjų kolegija pažymi, kad tai buvo švelniausia galima skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuobauda, kurią, keisdamas skundžiamą Įsakymą, pirmosios instancijos teismas parinko atsižvelgęs į pareiškėjo kaltės formą, į tai, kad pareiškėjas kėlė kvalifikaciją (nors ir nepakankamai) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde, išskyrus deklaratyvių prieštaravimų dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nepateikta teisiškai reikšmingų argumentų kad pritaikytos poveikio priemonės neproporcingos.

56. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-699-756/2020, kuriame, kaip teigiama vertinta analogiška situacija kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtu sprendimu, konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Minėtu sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino mažareikšmiu pažeidimu pareiškėjo kvalifikacijos kėlimą 2016 metais nesilaikant Aprašo 3 punkte nustatytos tvarkos todėl, kad iki 2016 m. liepos 20 d., kuomet įsigaliojo naujas Elgesio kodeksas, nebuvo teisės akto, aiškiai nustatančio, kas yra laikoma nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą, kadangi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte nėra konkretizuota, kas yra nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nenurodytos ir mokymų, kuriuose administratorius turi dalyvauti per atitinkamą laiką, temos. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė teisinio pagrindo vadovautis ankstesniu dėl pareiškėjo priimtu sprendimu.

57. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias šiuos teisinius santykius, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė