2017-04-12 Nr. AB-8316-3-61-3-00652-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-373-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00652-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. ambulatorijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. ambulatorijos skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. ambulatorija (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 28 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. sausio 27 d. sprendimą „Dėl sąskaitų grąžinimo“, įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą sumokėti A. L. ambulatorijai 13 758,54 Eur sumą už faktiškai ir tinkamai suteiktas hemodializės paslaugas bei priteisti iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos A. L. ambulatorijos naudai visas A. L. ambulatorijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Įsiteisėjus nutarčiai, teismas nurodė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. sausio 27 d. rašto, kuriuo atsakovas nurodė pareiškėjui, kad jam grąžinamos sąskaitos–faktūros, išrašytos už hemodializės paslaugas, teiktas nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), kuris tuo laikotarpiu nebuvo nurodytas pareiškėjo asmens sveikatos priežiūros licencijoje.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, 36 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pareiškėjo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudarytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšomis sutarties Nr. ST-30A-16(ASPĮ) vykdymo. Minėta sutartimi pareiškėjas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o atsakovas įsipareigojo pareiškėjui apmokėti šių paslaugų išlaidas. Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. atsakovas netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus – atsisako apmokėti pareiškėjo išlaidas už faktiškai suteiktas hemodializės paslaugas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis ginčą kelia iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių. Nagrinėjamu atveju minėti civiliniai teisiniai santykiai kilo tarp viešojo administravimo subjekto (Vilniaus teritorinės ligonių kasos) ir privataus subjekto, teikiančio sveikatos paslaugas (A. L. ambulatorijos). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Šiuo aspektu įvertinus pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį dėl atsakovo rašto, kuriuo jis grąžino pareiškėjui sąskaitas–faktūras, ir atsižvelgus į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas vertino, kad pareiškėjas siekė iškelti civilinį ginčą dėl galimai netinkamai vykdomos sutarties Nr. ST-30A-16(ASPĮ) tarp pareiškėjo ir atsakovo. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui neskundė ekspertizės pažymos, kurioje nustatyti galimi pareiškėjo netinkami veiksmai vykdant sutartį, tačiau ginčo esmė šiuo atžvilgiu nesikeičia ir yra iš esmės civilinio pobūdžio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad ginčų, kilusių tarp teritorinių sveikatos kasų ir privačių subjektų, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarčių tinkamo vykdymo šerdį sudaro reikiamybė išsiaiškinti, ar pareiškėjas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles. Esant šioms aplinkybėms, tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme (2017 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-53-822/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

III. Pareiškėjas A. L. ambulatorija padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo skundą priimti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde pateikia argumentus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje eAS-53-822/2017 yra priimta byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos galimybės būti savarankišku ginčo teisme dalyku, tačiau nagrinėjamu atveju ekspertizės pažyma ar patikrinimo pažyma nėra šios bylos dalykas. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-338/2008 išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais. Kadangi sudarant šias sutartis yra taikomi viešojo administravimo principai ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, pareiškėjo skundas nagrinėtinas administracine tvarka. Akcentuoja, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt. principus. Pažymi, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė administraciniai teisiniai santykiai. Atsakovas, sudarydamas sutartį su pareiškėju ir ją vykdydamas, įgyvendina atsakovui suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas A. L. ambulatorija 2017 m. vasario 28 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. sausio 27 d. sprendimą „Dėl sąskaitų grąžinimo“, įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą sumokėti A. L. ambulatorijai 13 758,54 Eur sumą už faktiškai ir tinkamai suteiktas hemodializės paslaugas bei priteisti iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos A. L. ambulatorijos naudai visas A. L. ambulatorijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti remdamasis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Teismas vertino, kad ginčo esmė šiuo atveju yra iš esmės civilinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra pažymėjusi, kad teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – lėšas. Pagal savo pobūdį teritorinės ligonių kasos vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Valstybinė ligonių kasa, 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2017). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta viena iš teritorinėms ligonių kasoms priskirtų funkcijų – sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Nagrinėjamu atveju teritorinė ligonių kasa, priimdama sprendimą neapmokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pagal pareiškėjo pateiktas sąskaitas-faktūras, įgyvendina jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra viešojo administravimo santykiai.

Šiuo atveju ginčas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimo neapmokėti už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas kyla iš viešojo administravimo teisinių santykių, todėl keliamas ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-53-822/2017, nes minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos galimybės būti savarankišku ginčo teisme dalyku ir vertinta situacija, kai PSDF biudžetui padaryta žala, kurią siekiama išieškoti. Todėl nagrinėjamos bylos ir aptartos bylos faktinės aplinkybės nesutampa ir šiuo atveju nebuvo pagrindo ja remtis.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Konstatavus, jog ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. ambulatorijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. L. ambulatorijos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius