d048d587-5bfa-4489-afc5-b33ca3252f83 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-822-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00010-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo R. P. S. (R. P. S.) atstovei advokatei V. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. S. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su trečiaisiais asmenimis I.

V. (I. V.), uždarÄ ja akcine bendrove „Saulės tekstilė“ dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas R. P. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 355 550,88 Eur turtinės bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad su kitais trimis asmenimis (I.

V., O. P. (O. P.), K. M. (K. M.) lygiomis dalimis valdė UAB „Saulės tekstilė“, UAB „Šilputa“, UAB „Baltijos pelnas“. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus norÄ pasitraukti iÅ¡ verslo prasidėjo konfliktai dėl bendro verslo pasidalijimo, kurie buvo sprendžiami teisme. IeÅ¡kovas su I. V. vienoje iÅ¡ bylų sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo sumokėti I. V. 300 000 Lt (Å¡iuo metu atitinka 86 886 Eur), atsiskaitymui su verslo partneriais. IeÅ¡kovas nurodytos sumos nustatytais terminais neiÅ¡galėjo sumokėti, todėl sumanė parduoti jam nuosavybės teisėmis priklausantį pastatÄ (duomenys neskelbtini), kuriam su I.

V. jau buvo suradęs pirkėjÄ . Nepaisant to, kad buvo sutarta dėl termino atsiskaityti pratęsimo iki 2009 m. vasario 2 d., I. V. kreipėsi į taikos sutartį vykdantį antstolį praÅ¡ydamas areÅ¡tuoti pastatÄ . Netrukus po to, gavus avansinį mokėjimÄ už perkamÄ pastatÄ skolos suma buvo įmokėta notarui, iÅ¡ kurios kitÄ dienÄ pinigai buvo pervesti I. V.. Tačiau 2009 m. sausio 26 d. uždėtas areÅ¡tas buvo panaikintas tik 2009 m. kovo 6 d., o per tÄ laikÄ , UAB „Saulės tekstilė“ iniciatyva pastatui uždėtas kitas areÅ¡tas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi.

Minėtas areštas panaikintas tik Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi, įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti ieškinį. Dėl pastatui taikytų draudimų ieškovas negalėjo įvykdyti preliminariosios turto pirkimo – pardavimo sutarties, o užsitęsus bylos procesui turtas galiausiai nuvertėjo dėl ekonominės krizės. Dėl visų šių aplinkybių jis patyrė nuostolių, taip pat daug išgyvenimų ir nepatogumų, turėjusių įtakos ieškovo sveikatai ir jo turtinei padėčiai.

Kadangi teismai nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių, netaikė galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ieÅ¡kovo reikÅ¡tus ieÅ¡kinius asmenims, kurių praÅ¡ymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetė, turtinę ir neturtinę žalÄ turi atlyginti valstybė. Teismo posėdyje dalyvavusi ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pateiktos metinės mokesčių deklaracijos patvirtina, kad kaltieji asmenys, jei bÅ«tų teismas juos įpareigojęs sumokėti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , nebÅ«tų galėję tokio įpareigojimo įvykdyti, ko pasėkoje byloje bÅ«tų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, padarę didelę žalÄ ieÅ¡kovui.Atsiliepime į ieÅ¡kovo R.

P. S. ieÅ¡kinį atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo ieÅ¡kinio, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. spalio 8 d. ir 2009 m. lapkričio 26 d. nutartys, kuriomis buvo iÅ¡spręsti klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nebuvo apskųstos ir peržiÅ«rėtos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų teismo ar teisėjo kaltę, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Be to, atsakovės atstovė byloje praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį nurodydama, kad praÅ¡omÄ priteisti žalÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ teismų 2009 metais atliktų tariamai neteisėtų veiksmų, tuo tarpu ieÅ¡kinį dėl Å¡ios žalos priteisimo pateikė tik 2016 m. sausio mėnesį, taigi praleidus įstatyme numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos grindžia CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta valstybės atsakomybe už neteisėtus teismo ar teisėjo veiksmus taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. spalio 8 d. ir 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimis, kuriomis buvo iÅ¡spręsti klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl galimų nuostolių atlyginimo neužtikrinimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011 (buvęs Nr. 2-2846-450/2009). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi I. V. praÅ¡ymu civilinėje byloje Nr. 2-1646-43/2006 R. P. S. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo pritaikytas areÅ¡tas (b. l. 8-9). 2008 m. rugsėjo 4 d. toje pačioje civilinėje byloje Å¡alys pasirašė taikos sutartį, kuriÄ teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. patvirtino (1 t. b. l. 10-13).

Pagal Å¡ios taikos sutarties 4 punktÄ R. P. S. įsipareigojo ieÅ¡kovui I. V. sumokėti 300 000 Lt iki 2008 m. gruodžio 31 d. IÅ¡ Turto areÅ¡tų akto registro iÅ¡raÅ¡o, atlikto 2009 m. sausio 26 d. matyti, kad prieÅ¡ tai minėtos 2006 m. balandžio 3 d. nutarties pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės pastatui dar buvo galiojančios ir nepanaikintos (1 t. b. l. 15–18). R. P. S. ir I. V. 2009 m. sausio 26 d. pasirašė susitarimÄ , kuriame nurodė, kad vykdant 2008 m. rugsėjo 4 d. taikos sutartį R.

P. S. įsipareigoja iki 2009 m. vasario 2 d. pervesti I. V. į sÄ skaitÄ 300 000 Lt ir bus laikoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis bus įvykdyta (1 t. b. l. 14). R. P. S. ieÅ¡kinyje patvirtino, kad nustatytu terminu teismo patvirtintos taikos sutarties nebuvo įvykdęs.IeÅ¡kovas 2009 m. sausio 27 d. su UAB „DP Servisas“ sudarė to paties areÅ¡tuoto gamybos pastato preliminariÄ jÄ sutartį (1 t. b. l. 21-23), kuria numatė, jog pagrindinė pastato pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta iki 2009 m. vasario 27 d. ir UAB „DP Servisas“ įsipareigojo iki 2009 m. sausio 28 d.

į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės depozitinę sÄ skaitÄ pervesti 300 000 Lt. Å i suma į notarės depozitinę sÄ skaitÄ buvo pervesta 2009 m. vasario 2 d. ir sekančiÄ dienÄ â€“ 2009 m. vasario 3 d. ji pervesta I. V. (1 t. b. l. 41-44). Minėto pastato areÅ¡tas iÅ¡registruotas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutarties pagrindu nuo 2009 m. vasario 26 d. (1 t. b. l. 32-33). Kaip matyti, kad iki termino pagrindinei ginčo pastato pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos (iki 2009 m. vasario 27 d.) Å¡iam pastatui jokių apribojimų taikyta nebuvo, tačiau ieÅ¡kovas nenurodo, dėl kokių priežasčių pagrindinė minėto pastato pirkimo–pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta.

IÅ¡ bylos duomenų, taip pat prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-59-450/2011 nustatyta, ieÅ¡kovė UAB „Saulės tekstilė“ 2009 m. kovo 2 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo atsakovams R. P. S. ir UAB „Baltijos pelnas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Å is praÅ¡ymas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patenkintas ir bÅ«simam ieÅ¡kiniui užtikrinti areÅ¡tuotas tas pats, R.

P. S. nuosavybės teise priklausantis gamybinis pastatas (1 t. b. l. 34-36). TÄ pačiÄ dienÄ Å¡is areÅ¡tas įregistruotas Turto areÅ¡tų aktų registre (b. l. 37). Nustatytu terminu UAB „Saulės tekstilė“ pateikė ieÅ¡kinį, ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti 2003 m. gruodžio 17 d. Pastato pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Saulės tekstilė“ ir UAB „Baltijos pelnas” bei 2005 m. sausio 5 d. Pastato pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Baltijos pelnas” ir R.

P. S. negaliojančiais, taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui gamybinį pastatÄ V. (duomenys neskelbtini). Byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinys atmestas kaip neįrodytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi. R. P. S. nurodytoje civilinėje byloje teismui pateikė du praÅ¡ymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kurie abu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d., 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimis tenkinti nebuvo (1 t. b. l. 38-40, 46-48).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad areÅ¡tuoto gamybinio pastato rinkos vertė 2009 m. spalio 1 d. buvo 640 000 Lt (Å¡iuo metu atitinka 185 356,81 Eur) (1 t. b. l. 62-78). IÅ¡ prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-771-104/2014 nustatyta, kad R. P. S. (iÅ¡ Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2010 m. spalio 27 d.) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui I. V. dėl nuostolių atlyginimo (1b. l. 79-83), vėliau 2013 m. birželio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ teismui Å¡ioje byloje dėl ieÅ¡kinio dalyko keitimo, įtraukiant antrÄ atsakovÄ UAB „Saulės tekstilė“ (1b. l. 84-85).

Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011 pagal ieškovo UAB „Saulės tekstilė“ ieškinį atsakovams R. P. S. ir UAB „Baltijos pelnas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ieškiniui užtikrinti buvo areštuotas ieškovo turtas – prieš tai minėtas gamybinis pastatas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu R. P. S. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė (1 t. b. l. 86-92).

Lietuvos apeliacinis teismas apelianto R. P. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo (1 t. b. l. 93-103) 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė (1 t. b. l. 107-116). IeÅ¡kovas taip pat pateikė teismui atsiskaitymÄ patvirtinančius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad R. P. S. įvykdė mokėjimus UAB „DP Servisas“ pagal 2009 m. birželio 11 d. taikos sutartį, ir visiÅ¡kai atsiskaitė, todėl atsižvelgiant į tai buvo patikslinta ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti nuostolių suma (1 t. b. l. 117-134, 2 t. b. l. 33-45).

IeÅ¡kovo atstovė į bylÄ taip pat pateikė I. V. metines pajamų deklaracijas ir UAB „Saulės tekstilė“ metines pajamų mokesčio deklaracijas, ieÅ¡kovo teigimu patvirtinančias tai, kad I. V. ir UAB „Saulės tekstilė“ 2009-2010 metų laikotarpiu neturėjo galimybių sumokėti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Pažymėtina, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės (CK 6.272 str. 2 d.).

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos - žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). IÅ¡ Å¡ios įstatymo normos darytina iÅ¡vada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumÄ , o ne už žalÄ , padarytÄ kitais teisėjo ar teismo pareigÅ«nų veiksmais.

Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal Å¡io straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiÅ¡kinimas paremtas Å¡ios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – nagrinėjant civilinę bylÄ . Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti ir kt. (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2012). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kalte (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015). Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos ketinamam parduoti pastatui, pritaikytos civilinėje byloje Nr. 2-1646-43/2006 vykusio ginčo pagrindu galiojo iki 2009 m. sausio 26 d., taigi terminas sudaryti pastato pirkimo – pardavimo sutartį pagal 2009 m. sausio 27 d. preliminariÄ jÄ sutartį dar nebuvo pasibaigęs (baigėsi 2009 m. vasario 27 d.).

Sutarties Å¡alys apie galiojančius suvaržymus turėjo neabejotinai žinoti, nes pačioje sutartyje buvo aptartas areÅ¡to panaikinimo klausimas sumokant skolÄ pagal taikos sutartį, kurios įvykdymui yra areÅ¡tuotas turtas (1 t. b. l. 21, 32-33). Sekančios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2009 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-59-450/2011 (buvęs Nr. 2-2340-450/2009) UAB „Saulės tekstilė“ praÅ¡ymu, tačiau nurodytos nutarties ieÅ¡kovas neskundė (CPK 151 str. 1 d.).

Nepaisant to, praėjus daugiau nei pusei metų nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuris Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi patenkintas nebuvo (1 t. b. l. 38-40). Po 1,5 mėnesio R. P. S. pateikė teismui pakartotinÄ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi Å¡io praÅ¡ymo taip pat netenkino.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas Å¡ių nutarčių taip pat neskundė ir jos nebuvo peržiÅ«rėtos instancine tvarka (CPK 151 str. 1 d.). Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl paties R. P. S. neveikimo, nesinaudojimo CPK suteiktomis teisėmis, pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai nebuvo peržiÅ«rėti instancine tvarka. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje asmuo, priėmęs sprendimÄ sudaryti sandorį ir iÅ¡vengti pagal susitarimÄ kylančių turtinių pasekmių, turėjo iÅ¡naudoti visas įmanomas procesines teisines priemones, kad realizuotinam nekilnojamajam turtui bÅ«tų panaikinti apribojimai.

Tokių veiksmų nesiėmęs, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės patvirtino savarankiÅ¡kÄ valios sudaryti nekilnojamojo turto sandorius atsisakymÄ , pasirinkdamas kitÄ modelį – reikalauti nuotolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau ir čia jis iki galo savo interesų negynė, taigi neiÅ¡naudojo visų galimybių derėtis dėl galimybės nuo areÅ¡to atlaisvinti konkretų jam priklausantį turtÄ . Nors ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie tai, kad tretieji asmenys nebÅ«tų galėję užtikrinti bÅ«simų nuostolių atlyginimo, nurodytina, kad Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti sprendžiama svarstant ieÅ¡kovo praÅ¡ymus (ar skundus) dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo dar 2009 metais, kadangi R.

P. S., kaip asmuo teikiantis praÅ¡ymÄ , turėjo pagrįsti tikėtino nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo apsunkinimo arba neįmanomumo netaikius jų užtikrinimo galimybę, tačiau to nepadarė. Teismas sutinka su teiginiu, kad trečiųjų asmenų turtinė padėtis nurodytų atveju yra kriterijus, kuriuo remiantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl praÅ¡ymo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimÄ pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1138-157/2015), tačiau, kaip jau nurodyta, teismas praÅ¡ymo sprendimo laikotarpiu įvertino visas žinomas aplinkybes, dėl kurių priėmė atitinkamas nutartis.

Kartu nurodytina, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-121/2014).

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali bÅ«ti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sÄ lygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-370-330/2017). Teismas nenustatė, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo įvertintos sprendžiant klausimÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepaisant to, ar jos buvo atskirai aptartos, ar ne.

Be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, kaip nustatyta anksčiau, neįrodė kitos galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui svarbios sÄ lygos - nuostolių atsiradimo tikimybės realumo, todėl tik dabar pateikti į bylÄ duomenys apie trečiųjų asmenų turtinę padėtį 2009-2010 laikotarpiu Å¡iuo atveju apskritai negali turėti esminės reikÅ¡mės. Tokios pozicijos analogiÅ¡koje situacijoje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje bylos Nr. 2-866/2012).

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 m. sausio 27 d. preliminari sutartis nebuvo registruota vieÅ¡ajame registre (1 t. b. l. 49-61), o tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ja remtis nėra pagrindo (CK 1.75 str. 2 d.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8572008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-250/2009, 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-230-241/2017, kt.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos, taip pat bylos svarstymui pateiktÄ Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-59-450/2011 medžiagÄ , nenustatė Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurios lemtų žalos ieÅ¡kovui padarymÄ .

PrieÅ¡ingai, paties ieÅ¡kovo procesinė pozicija, sprendžiant jo turto suvaržymo klausimus, leidžia spręsti, kad turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo faktinės aplinkybės, taip pat galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimo sprendimas buvo sÄ lygoti paties ieÅ¡kovo pasyvumo bei netinkamai pasirinkto teisių gynybos bÅ«do. Todėl nenustačius jokių teismo ir teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos, taigi – nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atžvilgiu (CK 6. 245-6.249 str., 6.272 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Nustačius, kad ieÅ¡kovo teisė nėra pažeista, teismas dėl atsakovės reikalavimo taikyti byloje ieÅ¡kinio senatį nepasisako (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimÄ Nr. 39 Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje). Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra atleistas, teismui nusprendus atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ jo jokios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 96 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kovo R. P. S. (R. P. S.) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su trečiaisiais asmenimis I. V. (I. V.), uždarÄ ja akcine bendrove „Saulės tekstilė“ dėl žalos atlyginimo atmesti. Sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                     ArÅ«nas Rudzinskas