d04852db-042e-46b5-b4a2-04e373d9caa0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1338-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03587-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. (J. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. P. (J. P.) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 6300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų, patalpose buvo tarakonų ir graužikų.

Kalinimo patalpose nebuvo ventiliacijos, natūralios šviesos, buvo šalta. Nebuvo užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė, nebuvo galimybės lankyti įvairių renginių bei dirbti. Kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,50 m aukščio sienele iš vienos tualeto pusės, neuždengiant tualeto nuo likusios kameros dalies. Todėl pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas, jį galėjo matyti kiti nuteistieji bei pareigūnai pro stebėjimo langelį.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas buvo trikdomas, tai sukeldavo neigiamus pojūčius, kurie pareiÅ¡kėjÄ persekioja iki skundo suraÅ¡ymo dienos. PareiÅ¡kėjas teigė patyręs neturtinę žalÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundais dėl kamerų perpildymo, įrengimo, antisanitarinių laikymo sÄ lygų, sanitarinio mazgo, privatumo, apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros, grotų ir kt. jo galimų teisių pažeidimų.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), aprūpintos baldais. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus resursus. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokojo valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes ir kt., todėl dažnai vėl tekdavo daryti remontÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų visumos.

Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5483-983/2019 bylÄ dalyje dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino dėl kalinimo higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis, blogos ventiliacijos, nepakankamos Å¡viesos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. nutraukė.

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3371-662/2020 atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

LVAT nurodė, kad teismas netinkamas kalinimo sÄ lygas Å¡ioje byloje nagrinėjo 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino dėl to, kad neužtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, neužtikrintas socialinių poreikių tenkinimas, nėra užtikrinama judėjimo laisvė bei nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, vertino visu pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.

VAAT darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo privatumas 2018 m. gegužės 16 – 28 d. naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas. Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 375, kur kalėjo iki 2018 m. gegužės 15 d., kur pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo visiÅ¡kai užtikrintas, kadangi jose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o buvo tik atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara su užuolaidomis.

VAAT rėmėsi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Tačiau, Vilniaus PN pateikė duomenis tik apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. IÅ¡ minėtų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 31 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104, vėliau tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 375. Nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253.

Taigi duomenų apie tai, kokiose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (įskaitytinai) byloje nėra. LVAT akcentavo, jog VAAT nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (įskaitytinai) buvo laikomas kameroje Nr. 375, nes duomenų kokiose kamerose jis Å¡iuo laikotarpiu buvo laikomas į bylÄ nebuvo pateikta. Atitinkamai, VAAT nepagrįstai sprendė, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes jis galėjo bÅ«ti laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis.

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų atitikimÄ higienos normoms kamerose 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Atsižvelgus į tai, LVAT pažymėjo, jog VAAT neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir nesurinko reikiamų įrodymų, kas sudarė pagrindÄ minėtÄ VAAT sprendimÄ panaikinti. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas ginčija laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., tačiau iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. spalio 31 d., todėl laikotarpis nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. laikytinas ginčo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) atsisakymÄ ar patvirtinti ginčo Å¡alių taikos sutartį. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT administracinėje byloje Nr. I-2261-968/2018 pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, o LVAT minėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Å ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas ginčijo laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Taip pat pareiÅ¡kėjas ginčijo galimai netinkamas kalinimo sÄ lygas dėl neužtikrinto minimalaus ploto, kameroje esančių baldų bei sanitarinio mazgo užimamo ploto, ventiliacijos, kameroje įrengtų grout, kamerų bÅ«klės, temperatÅ«ros. Taip pat teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT administracinėje byloje Nr. I-3082-244/2018 pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, o Å¡is sprendimas yra įsiteisėjęs. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ per mažo kamerų ploto, blogo sanitarinio mazgo, apÅ¡vietimo, medicininių paslaugų suteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 15 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtose išnagrinėtose administracinėse bylose ir nagrinėjamoje administracinėje byloje sutampa dalis ginčijamo laikotarpio bei ginčijamų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administracinės bylos Nr. I1-1338-809/2021 dalis dėl reikalavimų, susijusių su galimai netinkamai įrengta ventiliacija bei temperatūra laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d., nutrauktina. Taip pat nagrinėjamos administracinės bylos dalis, susijusi su reikalavimais dėl galimai netinkamo apšvietimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., nutrauktina.

Toliau teismas nagrinės pareiškėjo skundo reikalavimus dėl kamerose galimai esančių graužikų, socialinės reabilitacijos programų neužtikrinimo bei privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu visu pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., dėl galimai netinkamai įrengtos ventiliacijos ir temperatūros 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., dėl galimai netinkamo apšvietimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 14 d. ir nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.

Pariškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų ir graužikų. Taip pat kamerose nebuvo užtikrintas apšvietimas, temperatūra ir įrengta tinkama ventiliacija. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas aukščiau nurodytais ginčijamais laikotarpiais nagrinėjamoje byloje buvo laikomas kamerose Nr. 104, 124, 253, 255, 277, 282, 288, 298, 301, 305, 314, 329, 342, 375. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Vilniaus PN kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC 2017 m. birželio 30 d.

Patikrinimo akte Nr. PA.10-1082(16.16.8. 10.12) buvo tikrintos kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, t. y. Nr. 288, 305, 342, 375, tačiau Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. NVSC 2017 m sausio 9 d. Patikrimo akte Nr. PA.10-20(16.16.8. 10.12) buvo tikrintos kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, t. y. Nr. 104, 301 ir 329, tačiau jose taip pat Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. NVSC 2017 m. kovo 24 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-315(16.16.8. 10.12) nustatyta, jog kameroje Nr. 327 nebuvo užtikrinta benda dirbtinė apšvieta, tačiau nustatya, jog pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas.

NVSC 2017 m. sausio 10 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-23(16.16.8. 10.12) buvo tikrintos kameros Nr. 124 ir 375, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tačiau pažeidimų taip pat nenustatyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl kamerų neatitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams, t. y. nenustatyta netinkamo apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos ar kenkėjų buvimo požymiai. Be to, nustatyta, kad kameros vėdinamos natūraliai per langus, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte.

Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų. Akcentuotina, jog kenkėjai Vilniaus PN buvo naikinami pagal paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ , turi licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kenkėjų buvimo požymių kamerose yra abstraktaus pobÅ«džio, paremti vien subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimÄ ir vykdė kenkėjų naikinimo darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė, nebuvo galimybės lankyti įvairių renginių bei dirbti.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, kurie buvo laikomi LukiÅ¡kių TI-K turėjo parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PareiÅ¡kėjas bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje (po mankÅ¡tos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į duÅ¡Ä ), žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. Gyvenamosiose kamerose buvo iÅ¡kabinama teisinė informacija apie kalinimo sÄ lygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Ä®staigoje periodiÅ¡kai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius.

Asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobÅ«džio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymėtina, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvavo atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais buvo vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Pabrėžtina tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse buvo pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, įstaigoje laikomi asmenys turėjo savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

Ä®staigoje buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendina socialines reabilitacijos programas, socialinių poreikių tenkinimÄ , užtikrina kultÅ«ros, sporto, kurybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginius bei sudaro sÄ lygas sportuoti, lankyti renginius. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar užimtumo priemonėse.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė nei kuriose socialinės reabilitacijos ar užimtumo priemonėse norėjo dalyvauti, nei kada jam nebuvo leista jose dalyvauti, nei dėl kokių priežasčių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, jog Vilniaus PN nebuvo užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė, nebuvo galimybės lankyti įvairių renginių bei dirbti. Abstraktaus pobÅ«džio teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, kadangi juose nebuvo užtikrintas privatumas. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2048 m. sausio 12 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. kovo 1 d., iš viso 10 parų, buvo laikomas vienas. Kitais laikotarpiais, t. y. nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d., nuo 2017 m. lapkričio 7-8 d., nuo 2017 m. lapkričio 10-27 d., nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 7 d., nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. vasario 12 d., nuo 2018 m. vasario 14-28 d., nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., iš viso 198 paras, pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kamerose.

Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sanitariniai mazgai atskirti užuolaidomis nuo likusio kameros ploto arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis. Vadovaujantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis matyti, jog sanitariniai mazgai buvo įrengti kaip atskiros kabinos su durimis kamerose Nr. 252 – 257, Nr. 386 – 395, Nr. 406 – 417, Nr. 418 – 426. Nustatyta, jog kamerose Nr. 253 ir 255, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengtos sanitarinio mazgo kabinos. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 253 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., o kameroje Nr. 255 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. balandžio 25 d.

Taigi, pareiškėjas iš viso kamerose Nr. 253 ir Nr. 255 buvo laikomas 85 paras. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 10 parų laikotarpį, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau 113 parų (198 paros – 85 paros) laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis kamerose ir jose nebuvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K), 6 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo neigiamais iÅ¡gyvenimais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 120 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K), neturtinei žalai atlyginti priteistina 120 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: Administracinę bylÄ Nr. I1-1338-809/2021 pagal pareiÅ¡kėjo J. P. (J. P.) skundo reikalavimų dalį laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d. (dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos ir netinkamos temperatÅ«ros) ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (dėl netinkamo apÅ¡vietimo) nutraukti.

PareiÅ¡kėjo J. P. (J. P.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. P. (J. P.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė