d047fa5f-d3cf-4346-bf3e-83115c4188fd · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-248-361/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00406-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.7; 19.11; 21.1.7;21.9.9; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A.

K. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo A. K. T. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnį 50 Eur bauda; pagal ANK 508 straipsnį 90 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. T. paskirta galutinė nuobauda – 90 Eur bauda. Teismas n u s t a t ė : A. K. T. yra nubausta už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 10 val. 10 min., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai, esančiai Vilties g. 12, Klaipėdoje, pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame be jokio faktinio pagrindo ir meluodama dėl esminių aplinkybių, raÅ¡tu kaltino Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorę K.

P. tuo, kad ji neva reikalavo perduoti tretiesiems asmenims pareiÅ¡kėjos didelės vertės turtÄ , prieÅ¡ingu atveju grasindama „uždaryti į kalėjimÄ â€œ, taip pat neteisėtai slėpus nuo pareiÅ¡kėjos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiÄ jÄ tyrėjÄ G. R. tuo, kad Å¡i neva rengėsi klastoti apklausos protokolÄ ir taip piktnaudžiauti, tikslu padėti iÅ¡vengti atsakomybės kitai pareigÅ«nei, be to, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjos galimybę bendrauti apklausos metu, taip tyčia įžeidė ir paniekino prokurorę t. y. valstybės pareigÅ«nę ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nę, t. y. statutinę valstybės tarnautojÄ , pažemino jų garbę ir orumÄ jų kolegų bei tarnybinius pažeidimus tirti įgaliotų pareigÅ«nų akivaizdoje.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. T. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. nutarimu, praÅ¡o jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 2.1. Apeliantė nesutinka pripažinti savo kaltės ir teigia, jog jai byla iÅ¡kelta tik iÅ¡ kerÅ¡to dėl itin aktyvios gyvenimiÅ¡kos pozicijos, o nusižengimo priežastys nustatytos netinkamai, tyrimas padarytas Å¡aliÅ¡kai ir nekvalifikuotai, be jokios užuojautos ir žmogiÅ¡ko supratimo ar iÅ¡minties.

Apeliantė nurodo, jog jos paaiÅ¡kinimų teisėja tinkamai nesiklausė, iÅ¡kart nutarė, jog ji yra kalta. Apeliantės vertinimu, pažeidimai gali bÅ«ti konstatuoti tik tuomet, kai asmuo veikia tyčia, o ne prispaustas aplinkybių (susijaudinęs dėl grasinimų atimti turtÄ â€“ telefonÄ , aikÅ¡telę, kaip darbo vietÄ , taip pat dėl grasinimų įkalinti). 2.2. Apeliantė teigia, jog bylÄ jai inicijavo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, kuriam taip pat nepatinka, kad apie visas jo, kaip teisininko, klaidas ji informuodavo jo vyresnybę.

Liudytoja K. P. teisme apeliantei asmeniÅ¡kai patvirtino, kad ji apeliantei pati pasiÅ«lė posėdžio metu (tuo metu neveikiant įraÅ¡ymo įrangai) atsikratyti automobilių aikÅ¡telės ir pokalbis apie aikÅ¡telę buvo. Ji apeliantei, kaip nusikaltėlei, pasiÅ«lė vieÅ¡ai laisvės atėmimo bausmę ir neleido susipažinti su bylos medžiaga. Teismas iÅ¡vadas darė remdamasis tik prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, o sakydama savo tiesÄ teisme ir paraÅ¡ydama apie savo nuoskaudas pareigÅ«nų virÅ¡ininkams, ji niekaip neperžengė saviraiÅ¡kos teisių ribų. 2.3.

Apeliantė teigia, jog jos byla buvo iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko teismo. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ta aplinkybė, jog bylÄ nagrinėjanti teisėja, norėdama iÅ¡taisyti byloje esančius trÅ«kumus, savo iniciatyva, nesant dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymų, liudytojus iÅ¡kvietė, sukeitė kodekso straipsnius, pasunkindama apeliantės teisinę padėtį, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių paskyrė daug didesnę baudÄ , apeliantės argumentų nenagrinėjo, jų netyrė.2.4.

Apeliantė nurodo, jog tyrėja G. R. žino, kad kita tyrėja V. G. užpildė baudžiamojoje byloje apklausos protokolÄ visiÅ¡kai nekalbėdama su liudytoja S. O. Jai nepatiko, kad apeliantė visa tai pasakė, o ji nepaaiÅ¡kinusi apie specialias taisykles dėl telefono aparatų iÅ¡ jos atėmė mobilųjį telefonÄ , kalbėjo nepagarbiai, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai. Informuodama apie tai skyriaus vyresnybę įstatymų negalėjo pažeisti. Byloje nėra jokių garso įrašų apie Å¡ias aplinkybes, todėl suinteresuotų pareigÅ«nų prieÅ¡taringų parodymų pagrindu pripažinti apeliantės kaltę nepakanka. 2.5.

Apeliantė nesutinka su teismo paskirta administracine nuobauda, laiko jÄ neteisinga ir neproporcinga pažeidimo pobÅ«džiui, varžančia jos teises ir neatitinkančia teisingumo bei protingumo kriterijų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Margarita Kiudytė-Čarienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime, be kita ko teigiama, kad A. K. T. pareiÅ¡kime akivaizdžiai objektyvios tiesos neatitinkantys teiginiai buvo užfiksuoti raÅ¡ytine forma, iÅ¡dėstyti oficialiame dokumente ir pateikti valstybinei įstaigai - Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai, o naudodamasi savo teise į saviraiÅ¡kos laisvę, A.

K. T. negalėjo įžeidinėti prokurorės K. P. ir tyrėjos G. R.; iÅ¡reikÅ¡dama nepasitenkinimÄ jų darbu, turėjo naudotis teisinėmis priemonėmis. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A.

K. T., kuri ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jos kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 507 ir 508 straipsniuose, taip pat dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįsumo, bÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.A. K. T. yra nubausta už tai, kad ji be jokio faktinio pagrindo ir meluodama dėl esminių aplinkybių, raÅ¡tu kaltino prokurorę tuo, kad ji neva reikalavo perduoti tretiesiems asmenims pareiÅ¡kėjos didelės vertės turtÄ , prieÅ¡ingu atveju grasindama „uždaryti į kalėjimÄ â€œ, taip pat neteisėtai slėpus nuo pareiÅ¡kėjos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nę tuo, kad Å¡i rengėsi klastoti apklausos protokolÄ ir taip piktnaudžiauti, tikslu padėti iÅ¡vengti atsakomybės kitai pareigÅ«nei, be to, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjos galimybę bendrauti apklausos metu, taip tyčia įžeidė ir paniekino prokurorę t. y. valstybės pareigÅ«nę ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nę, t. y. statutinę valstybės tarnautojÄ , pažemino jų garbę ir orumÄ jų kolegų bei tarnybinius pažeidimus tirti įgaliotų pareigÅ«nų akivaizdoje.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su asmens – A.

K. T. saviraiÅ¡kos laisvės ribų peržengimu. Apeliantės vertinimu, jos veiksmai neperžengė saviraiÅ¡kos laisvės ribų, tačiau su tokiu apeliantės vertinimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti yra viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis). Tačiau žmogaus saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali bÅ«ti ribojama įstatymu, jei tai yra bÅ«tina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, apsaugoti žmogaus garbę ir orumÄ .

Konstitucinė laisvė yra nesuderinama su minčių, pažiÅ«rų ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra Å¡meižiami ar kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai, skelbimu, už tai įstatymais yra nustatyta teisinė atsakomybė. Žmogus, realizuodamas minėtÄ konstitucinę laisvę, turi ja naudotis taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas.

SaviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – administracinė atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ . Skundžiamame teismo nutarime A. K. T. veiksmai kvalifikuoti kaip atitinkantys administracinių nusižengimų, numatytų ANK 507 ir 508 straipsniuose, požymius. Pagal ANK 507 straipsnį, valstybės politiko, valstybės pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiÅ¡kiamas raÅ¡tu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu užtraukia administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju A. K. T. traukiama administracinėn atsakomybėn už valstybės pareigÅ«nės – prokurorės K. P. garbės ir orumo pažeminimÄ jos kolegų bei tarnybinius nusižengimus tirti įgaliotų pareigÅ«nų akivaizdoje. A. K. T. pateiktame pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai, t. y. oficialiame procesiniame dokumente nurodė, jog prokurorė – konstitucinį statusÄ turintis subjektas – reikalavo perduoti tretiesiems asmenims A. K. T. didelės vertės turtÄ , prieÅ¡ingu atveju grasindama „uždaryti į kalėjimÄ â€œ.

Prokurorė teisme, anot A. K. T., pasakė: „Arba atiduodi milijono vertės aikÅ¡telę privačiÄ nuosavybę, darbo vietÄ , kur dirba invalidai, arba sėsi į kalėjimÄ â€œ (b. l. 16–19). Tačiau tokius apeliantės nurodytus prokurorės teiginius paneigia byloje esantys duomenys. Apeliantės anksčiau iÅ¡sakyti teiginiai yra susiję su baudžiamÄ ja byla, kurioje prokurorė palaikė valstybinį kaltinimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme teisiamojo posėdžio metu, atliekant įrodymų tyrimÄ , prokurorė kaltinamosios A.

K. T. paklausė: „Nuo 2006 metų Jūs skundėte, kad neva tai būna nuolatinis patvinimas aikštelės, sakykite, kodėl nesikreipėte į savivaldybę ir nenutraukėte nuomos sutarties?“ (2017 m. sausio 4 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 43 min. 30 sek. – 43 min. 40 sek.). Šias aplinkybes prokurorė patvirtino savo paaiškinime duotame aukštesniajam prokurorui, administracinio nusižengimo tyrimo metu, taip pat duodama parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 20, 76, 149–150).

Ä® nurodytÄ prokurorės klausimÄ A. K. T. atsakė: „Kodėl aÅ¡ turėčiau nutraukti, čia yra mano privati nuosavybė, kodėl aÅ¡ jiems turiu atiduoti, aÅ¡ jiems sakiau, mokėkite pinigus ir pasiimkite tÄ aikÅ¡telę, jos vertė yra milijonas“ (2017 m. sausio 4 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as: 43 min. 40 sek. – 43 min. 50 sek.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pati nuomos sutartis buvo sudaryta dėl žemės sklypo. Å is žemės sklypas yra valstybinė žemė, tad ji A.

K. T. nuosavybės teise nepriklausė, tačiau Å¡ioje žemėje buvo įrengta aikÅ¡telė. Prokurorė kalbėjo apie valstybinį žemės sklypÄ , kuris nuosavybės teise A. K. T. nepriklausė, tačiau Å¡is žemės sklypas buvo nuomos sutarties dalykas ir jame yra įrengta aikÅ¡telė. Tai reiÅ¡kia, kad prokurorė objektyviai negalėjo reikalauti, kad A. K. T. perleistų kažkam turtÄ , kuris A. K. T. niekada nuosavybės teise nepriklausė.Apeliantės pateiktame pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai nurodyta, jog prokurorė reikalavo perduoti tretiesiems asmenims A.

K. T. didelės vertės turtÄ , prieÅ¡ingu atveju grasindama „uždaryti į kalėjimÄ â€œ. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima teigti, jog prokurorės nurodytas grasinimas „uždaryti į kalėjimÄ â€œ – tai prokurorės apeliantei, pastarosios vertinimu, kaip nusikaltėlei, vieÅ¡ai pasiÅ«lyta laisvės atėmimo bausmė. Byloje esantys duomenys rodo, jog prokurorė, sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ baudžiamojoje byloje, kurioje ji palaikė valstybinį kaltinimÄ , pasiÅ«lė apeliantei A.

K. T., kurios procesinis statusas baudžiamajame procese buvo kaltinamoji, areÅ¡to bausmę, nurodant tokios bausmės konkretų dydį – 45 paros (b. l. 31). Tačiau, skirtingai nei mano apeliantė, bausmės pasiÅ«lymas yra prokuroro, kaip valstybinio kaltintojo, konstitucinės funkcijos vykdymo dalis ir toks pasiÅ«lymas negali bÅ«ti vertinamas kaip grasinimas, o konkrečiu atveju grasinimas „uždaryti į kalėjimÄ â€œ. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prokuroro kalba teisme yra svarbiausias valstybinio kaltinimo palaikymo bÅ«das.

Kalbėdamas valstybės vardu prokuroras privalo bÅ«ti atkaklus ir aktyvus. Prokuroras turi įtikinti, kad kaltinamasis yra kaltas, kad jį bÅ«tina nuteisti ir kad teisme esantys žmonės suvoktų, jog kaltinamasis padarė neleistinÄ ir pavojingÄ veikÄ . Paprastai prokuroro kalbos dalis yra ir pasiÅ«lymas dėl bausmės. Praktikoje prokuroras nurodo bausmės rūšį ir konkretų jos dydį ir tokia praktika laikoma pagrįsta, nes prokuroras, kaip valstybinis kaltintojas, turi matyti aiÅ¡kų teismo proceso rezultatÄ .

Tad prokuroras ne tik gali, bet ir privalo, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, pasiÅ«lyti apibrėžtÄ ir konkrečiÄ bausmę. Nagrinėjamu atveju prokurorė, kaip valstybinis kaltintojas, tinkamai vykdė savo konstitucines funkcijas ir negrasino apeliantei „uždarymu į kalėjimÄ â€œ. Tad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog tai, kÄ iÅ¡ tiesų pasakė prokurorė visiÅ¡kai neatitinka to, kÄ A. K. T., pateikdama valstybės institucijai oficialių procesinį dokumentÄ , nurodė.

Prokurorė neiÅ¡reiÅ¡kė reikalavimo perduoti tretiesiems asmenims A. K. T. didelės vertės turtÄ grasindama „uždaryti į kalėjimÄ â€œ.A. K. T. pateiktame pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai, t. y. oficialiame procesiniame dokumente taip pat nurodė, jog prokurorė – konstitucinį statusÄ turintis subjektas – neteisėtai slėpė nuo pareiÅ¡kėjos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ . Anot A. K. T., prokurorė „neduodavo dokumentų susipažinimui, nes žinojo, kad visa byla suklastota ir įdėtas melagingas suklastotas tarnybinis praneÅ¡imas“ (b. l. 16–19).

Tačiau tokius apeliantės nurodytus prokurorės veiksmus paneigia byloje esantys duomenys. Apeliantės anksčiau nurodyti prokurorės veiksmai yra susiję su prokurorės organizuotu ir jam vadovautu ikiteisminiu tyrimu. Ikiteisminio tyrimo metu visi A. K. T. prašymai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo išspręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teisme apklausta prokurorė parodė, jog A. K. T. nurodė, jog nepageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nurodė, jog susipažins su ja teisme (b. l. 149–150).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ protokole ir Å¡io proceso veiksmo protokolo specialiame priede yra įraÅ¡ai: „susipažinti su tyrimo medžiaga nepageidauju, susipažinsiu teisme“. Tad A. K. T. iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ , jog susipažinti su tyrimo medžiaga nepageidauja, negali teigti, jog prokurorė slėpė nuo jos Å¡iÄ medžiagÄ , nes prokurorė to nedarė. Minėta, žmogaus saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti ir asmuo naudodamasis Å¡ia savo konstitucine laisve turi taip pat ir pareigÄ ja naudotis taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas.

Taigi A. K. T. neturi teisės (kartu ir laisvės) sakyti apie kitÄ asmenį, o nagrinėjamu atveju valstybės pareigÅ«nÄ , vykdantį savo tiesiogines darbo funkcijas, bet kÄ prisidengiant „savo tiesos“ argumentu. A. K. T. yra nubausta ne už prokurorės darbo kritikÄ , o už jos iÅ¡reiÅ¡kimÄ nepriimtinu bÅ«du meluodama dėl esminių aplinkybių. Apeliantės iÅ¡sakyta „savo tiesa“, t. y. subjektyvus situacijos vertinimas apie prokurorės, atlikusios procesines funkcijas, veiksmus neatitiko faktinių aplinkybių.

Galima bÅ«tų laikyti apeliantės subjektyviu vertinimu („savo tiesa“) tuos atvejus, kai yra iÅ¡sakoma nuomonė apie objektyvioje tikrovėje esančius faktus. Tačiau subjektyviu vertinimu („savo tiesa“) negali bÅ«ti laikomi iÅ¡sakyti teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyvioje tikrovėje esančiais duomenimis, Å¡iuos teiginius pateikiant kaip tiesÄ , nors ir „savo tiesÄ â€œ, kai tokios „savo tiesos“ sakymas gali sÄ lygoti tam tikrų nepagrįstų priemonių ėmimÄ si prieÅ¡ asmenis – valstybės pareigÅ«nus, o nagrinėjamu atveju prokurorus (apie kuriuos reiÅ¡kiama niekuo nepagrįsta „savo tiesa“), taip pažeminant jų garbę ir orumÄ kolegų bei tarnybinius nusižengimus tirti įgaliotų pareigÅ«nų akivaizdoje.

Dar daugiau, tokiais veiksmais gali bÅ«ti pažeminta ne tik prokurorų garbė ir orumas, bet kartu ir prokuratÅ«ros, kaip valstybės institucijos vardas ir taip sumenkintas jos autoritetas bei visuomenės pasitikėjimas ja, kai visuomenės pasitikėjimas Å¡ia valstybės institucija, kuri savo veikloje prisideda prie teisingumo vykdymo, gali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju interesu. Žmogaus saviraiÅ¡kos laisvė turi bÅ«ti realizuojama atsakingai, Å¡i laisvė turi ribas, kurias kiekvienas Å¡iÄ laisvę realizuojantis asmuo privalo paisyti, o už Å¡ių ribų nepaisymÄ privalu atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje situacijoje dėl A. K. T. iÅ¡sakytų nepagrįstų teiginių oficialiame procesiniame dokumente pateiktame valstybės institucijai buvo suabejota, ar prokurorė savo veikloje klauso Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, suabejota, ar ji savo veiksmuose iÅ¡ tiesų pateisina konstitucinį prokuroro statusÄ , nes prokurorei teko aiÅ¡kintis aukÅ¡tesniajam prokurorui dėl savo veiksmų, teikti objektyvius duomenis dėl apeliantės nurodytų aplinkybių nepagrįstumo, buvo panaudotas valstybės pareigÅ«nų darbas ir valstybės resursai aiÅ¡kinantis niekuo nepagrįstas aplinkybes, kurios įvardytos kaip „savo tiesa“.

A. K. T. savo veiksmais nesiekė jokių su teisingumo vykdymu susijusių tikslų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nutarime darė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tokiais veiksmais A. K. T. pažemino valstybės pareigÅ«nės – prokurorės K. P. garbę ir orumÄ jos kolegų bei tarnybinius nusižengimus tirti įgaliotų pareigÅ«nų akivaizdoje. Tad anksčiau aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, jog A. K. T. savo veiksmais peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas, už kurių peržengimÄ ir tokiu bÅ«du netinkamÄ saviraiÅ¡kos laisvės įgyvendinimÄ taikytina administracinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tinkamai A. K. T. veiksmus kvalifikavo kaip atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, požymius.Pagal ANK 508 straipsnį, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu užtraukia administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju A. K. T. traukiama administracinėn atsakomybėn už statutinės valstybės tarnautojos – ikiteisminio tyrimo pareigūnės G.

R. garbės ir orumo pažeminimÄ jos kolegų bei drausminius nusižengimus tirti įgaliotų pareigÅ«nų akivaizdoje. A. K. T. pateiktame pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai, t. y. oficialiame procesiniame dokumente nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė – statutinė valstybės tarnautoja – rengėsi klastoti apklausos protokolÄ ir taip piktnaudžiauti siekiant padėti iÅ¡vengti atsakomybės kitai pareigÅ«nei, be to, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjos galimybę bendrauti apklausos metu. Apeliantė nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė nepaaiÅ¡kinusi apie specialias taisykles dėl telefono aparatų iÅ¡ jos atėmė mobilųjį telefonÄ , kalbėjo nepagarbiai, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, o apeliantė informuodama apie tai vyresnybę negalėjo pažeisti įstatymų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti. A. K. T. pateiktame pareiškime prokuratūrai nurodė, jog įgaliotoje institucijoje iš jos buvo atimtas telefonas. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai G. R. ji paaiškino, kad telefonas jai būtinai reikalingas, nes išėjo iš darbo, „kur stovi žmonių turtas“ ir negali telefono „iš rankų paleisti“ (b. l. 16–19). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apklausos atlikimo vietoje, pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. liepos 25 d.

įsakymu Nr. 30-V-380 patvirtintu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpų, (duomenys neskelbtini), kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija yra saugoma, suskirstymu į atskiras zonas, yra taikomi apribojimai dėl elektroninių ir ryšio priemonių bei kitų pašalinių daiktų palikimo tam nustatytoje vietoje (rakinamoje spintelėje). A. K. T. šis reikalavimas buvo išaiškintas tinkamai ir jokių pretenzijų dėl to ji nereiškė. Kartu pažymėtina, jog ties įėjimu į specializuoto skyriaus patalpas yra matomas įspėjimas dėl taikomų apribojimų.

Taigi nurodymas laikinai palikti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ tam skirtoje vietoje buvo duotas teisėtai ir pagrįstai ir toks nurodymas nėra laikomas telefono atėmimu. Todėl apeliantė nepagrįstai teigė, kad įgaliotoje institucijoje iÅ¡ jos buvo atimtas telefonas. Taip pat Å¡io telefono laikinas palikimas tam skirtoje vietoje nesukėlė A. K. T. jokių teisinių pasekmių jos nurodytos darbinės veiklos vykdymui, nes byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog A. K. T. faktiÅ¡kai tuo metu nedirbo jokioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (b. l. 37–45).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip informavimas vyresnybės, nes apeliantės pateikti duomenys gali bÅ«ti vertinami kaip melavimas dėl esminių aplinkybių.

Minėta, žmogaus saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti ir asmuo naudodamasis Å¡ia savo konstitucine laisve turi taip pat ir pareigÄ ja naudotis taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės, be kita ko, kito žmogaus garbė ir orumas. Nagrinėjamoje situacijoje dėl A. K. T. iÅ¡sakytų nepagrįstų teiginių oficialiame procesiniame dokumente pateiktame valstybės institucijai buvo suabejota ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės atliekamų darbo funkcijų objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, jai teko teikti objektyvius duomenis dėl apeliantės nurodytų aplinkybių nepagrįstumo, buvo panaudotas valstybės pareigÅ«nų darbas ir valstybės resursai aiÅ¡kinantis niekuo nepagrįstas aplinkybes, kurios įvardytos kaip „savo tiesa“ ar vyresnybės informavimas.

Taigi A. K. T. nesiekė jokių su teisingumo vykdymu susijusių tikslų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nutarime darė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tokiais veiksmais A. K. T. pažemino statutinės valstybės tarnautojos – G. R. garbę ir orumÄ jos kolegų bei drausminius nusižengimus tirti įgaliotų pareigÅ«nų akivaizdoje. Anksčiau aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, jog A. K. T. savo veiksmais peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas, už kurių peržengimÄ ir tokiu bÅ«du netinkamÄ saviraiÅ¡kos laisvės įgyvendinimÄ taikytina administracinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tinkamai A. K. T. veiksmus kvalifikavo kaip atitinkančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymius.ANK 569 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliantė teigia, jog jos bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusio bylÄ pirmosios instancijos teisme, asmeninį suinteresuotumÄ ar daryti iÅ¡vadas apie neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ .

Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ne apeliantės naudai nesietini su teismo Å¡aliÅ¡kumu. Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, įtvirtintomis ANK, apeliantei sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis, teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertino padarydamas neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Apeliantė teigia, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad teismas savo iniciatyva iÅ¡kvietė liudytojus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo negali sutikti. 24.1.

Teismo priedermė yra vykdyti teisingumÄ ir įrodinėjimo procesas administracinio nusižengimo teisenoje turi tikslÄ â€“ materialiosios tiesos nustatymÄ . Siekdamas Å¡io tikslo teismas negali bÅ«ti tik pasyvus stebėtojas procese ir jis negali bÅ«ti susaistytas proceso dalyvių pateiktos medžiagos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad teismas taip pat gali savo iniciatyva iÅ¡kviesti liudytojus, nors ir nėra dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymų dėl to. 24.2.

Tad apeliantės argumentas, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad teismas savo iniciatyva iÅ¡kvietė liudytojus, atmetamas kaip nepagrįstas.Apeliantė teigia, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad teismas sukeitė ANK straipsnius, pasunkindamas jos teisinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su Å¡iuo argumentu. 25.1. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo keičiamos, jame buvo netinkamai kvalifikuota A. K. T. veika.

Administracinio nusižengimo protokole A. K. T. veika dėl prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės buvo kvalifikuota pagal ANK 507 straipsnį, kai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas atitinka statutinio valstybės tarnautojo, kaip specifinės valstybės tarnautojų rÅ«Å¡ies, požymį, numatytÄ ANK 508 straipsnyje. Pagal 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime rėmėsi Å¡ia kodekso norma ir teisingai kvalifikavo A. K. T. veikas pagal ANK 507 ir 508 straipsnius. 25.2. Tad apeliantės argumentas, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad teismas sukeitė ANK straipsnius, pasunkindamas jos teisinę padėtį, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantė teigia, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad teismas esant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių paskyrė daug didesnę baudÄ , taip pat laiko paskirtÄ administracinę nuobaudÄ neteisinga ir neproporcinga pažeidimo pobÅ«džiui, varžančia jos teises ir neatitinkančia teisingumo bei protingumo kriterijų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti.26.1.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . 26.2. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, padarymas užtraukia baudÄ nuo 50 Eur iki 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas A. K. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažino tai, kad administracinis nusižengimas padarytas asmens sulaukusio 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadinasi, teismas nustatė vienÄ A. K. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir įvertinęs jos asmenybę negalėjo paskirti baudos didesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas už ANK 507 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ A. K. T. paskyrė 50 Eur baudÄ , t. y. minimaliÄ straipsnio sankcijoje nustatytÄ baudÄ . 26.3. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, padarymas užtraukia baudÄ nuo 90 Eur iki 140 Eur.

Pirmosios instancijos teismas A. K. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažino tai, kad administracinis nusižengimas padarytas asmens sulaukusio 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadinasi, teismas nustatė vienÄ A. K. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir įvertinęs jos asmenybę negalėjo paskirti baudos didesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas už ANK 508 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ A.

K. T. paskyrė 90 Eur baudÄ , t. y. minimaliÄ straipsnio sankcijoje nustatytÄ baudÄ . 26.4. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantės argumentai, jog teismas paskyrė daug didesnę baudÄ , kai yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat tai, jog teismo paskirta administracinė nuobauda yra neteisinga ir neproporcinga pažeidimo pobÅ«džiui, varžančia apeliantės teises ir neatitinkančia teisingumo bei protingumo kriterijų, atmetami kaip nepagrįsti.Apeliantė teigia, jog teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, kad teismas nenagrinėjo jos argumentų ir jų netyrė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo negali sutikti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. T. buvo apklausta teismo posėdyje. Teismas, vertindamas įrodymus, įvertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, įskaitant ir A. K. T. parodymus, ir jų visumÄ , t. y. teismas, vertindamas įrodymus, įvertino A. K. T. parodymus atskirai ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tyrė byloje esančius įrodymus ir jos vertino pagal ANK nustatytas taisykles. Aplinkybė, jog teismo iÅ¡vados buvo padarytos ne A. K. T. naudai nereiÅ¡kia, kad jos pateiktų argumentų teismas netyrė ir nevertino.

Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ne jos naudai nesietini su teismo Å¡aliÅ¡kumu.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, skundžiamo teismo nutarimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, prieina prie iÅ¡vados, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti A. K. T. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir A.

K. T. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                            Dalius Jocys