2022-09-07 Nr. AB-21855-3-61-3-00864-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-619-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00864-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.1; 53.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (suinteresuoti asmenys – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius), dėl ekstremalios situacijos taikymo neteisėtumo ir neturtinės žalos, be kita ko, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad pateiktų išaiškinimą dėl ekstremalios situacijos paskelbimo.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23-25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ir pareiškėjas įpareigotas iki nustatyto termino pabaigos pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas aiškus skundo reikalavimas ir nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjas su patikslintu skundu pateikė Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. atsakymus į pareiškėjo prašymus, taip pat (duomenys neskelbtini) liga patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas jam galimai kilusią neturtinę žalą, susijusią su COVID-19 pandemijos valdymu, kildina iš Kalėjimų departamento veiksmų ir 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovu byloje pripažino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad patyrė didelius nepatogumus, suvaržymus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, buvo suvaržytos pareiškėjo galimybės matytis su artimaisiais, buvo nutrauktos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnį priklausiusios trumpalaikės išvykos į namus, pareiškėjas negalėjo pilnavertiškai dalyvauti resocializacijos programose, jo negalėjo lankyti tikintieji, kurie „atneša Dievo žodį“, šilumą ir palaimą. Be to, nurodė, kad kalinimo įstaigoje buvo užkrėstas (duomenys neskelbtini).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamente gautų pareiškėjo skundų nagrinėjimo metu buvo paskelbtas ir galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 119 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti: 1) nuteistųjų išvykimą už pataisos įstaigos teritorijos ribų; 2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems; 3) kitų asmenų patekimą į pataisos įstaigas; 4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą; 5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių pataisos įstaigose organizavimą; 6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą.

Atsakovo atstovas teigė, kad atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centro rekomendacijomis bei siekiant užkardyti galimas koronaviruso (COVID-19) atsiradimo ar plitimo rizikas ir grėsmes bausmių vykdymo sistemoje, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais (2020 m. vasario 28 d. Nr. V-55, 2020 m. vasario 28 d. Nr. V-57, 2020 m. kovo 16 d. Nr. V-78, 2020 m. kovo 19 d. Nr. V-81) buvo reglamentuotos įvairios priemonės, skirtos užkardyti COVID-19 apraiškas ir sklaidą bausmių vykdymo sistemoje. Kadangi įkalinimo įstaigos yra uždara, izoliuota aplinka, su dideliu skaičiumi joje laikomų asmenų ir nuolatine padidinta rizika galimam infekcijos plitimui, pagrįstai buvo imtasi itin griežtų ribojimų.

Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo nurodyta, kad „draudžiamas nuteistųjų, suimtųjų lankymas, išskyrus jų susitikimus su gynėjais“. Nuteistųjų ir suimtųjų ryšys su artimaisiais buvo skatinamas raginant juos bendrauti laiškais, skambinti telefonu. Nors pareiškėjas ir neskundžia Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 27 d. atsakymo Nr. 2S-1549, 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakymo Nr. 2S-2801, 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakymo Nr. 2S-2872, 2020 m. gruodžio 21 d. atsakymo Nr. 2S-4645 (toliau – ir atsakymai) bei neprašo jų panaikinti, tačiau pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių yra kreipęsis į įstaigą.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad, surinkęs ir išsamiai išnagrinėjęs visą su pareiškėjo skundais susijusią dokumentinę medžiagą, nenustatė, kad pareiškėjo teisės būtų buvusios pažeistos. Kalėjimų departamentas neturi informacijos, kad pareiškėjas dėl minėtų įstaigos atsakymų būtų kreipęsis į teismą su prašymais juos panaikinti, todėl minėti atsakymai laikomi galiojančiais ir teisėtais.

Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, nepateikė tikslios prašomos sumos iš Kalėjimų departamento, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

Pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. atsikirtime į Kalėjimų departamento atsiliepimą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ekstremalioji situacija buvo paskelbta Vyriausybės nutarimu, o Kalėjimų departamentas tik vykdė Vyriausybės nutarimą, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje turėtų būti Vyriausybė, kaip pareiškėjas ir nurodė pirminiame skunde.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremaliąja situacija ir šio nutarimo tariamu neteisėtumu.

Teismas ABTĮ nustatyto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodė, kad pareiškėjas pateiktame skunde (o taip pat patikslintame skunde ir atsikirtime į Kalėjimų departamento atsiliepimą) iš esmės prašo vertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmus, sprendžiant pandemijos valdymo klausimus, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ teisėtumą, tačiau būtent Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priskirta kompetencija tirti Vyriausybės priimtų aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Teismas pažymėjo, kad esant konkrečiam asmens teisių pažeidimui asmuo turi teisę skųsti (įskaitant ir teismui) jo atžvilgiu priimtus sprendimus pagal jų pobūdį teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamo byloje toks individualaus pobūdžio aktas nebuvo skundžiamas.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, konstatavo, kad pareiškėjo skundas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą nagrinėjamoje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Kalėjimų departamento veiksmai (taikyti ir pareiškėjo atžvilgiu), susiję su COVID-19 pandemijos valdymu, ir dėl COVID-19 pandemijos pareiškėjui taikytų ribojimų (kuriuos pareiškėjas nurodė ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktame skunde ir patikslintame skunde) teisėtumas ir galimos žalos atlyginimo klausimas administracinių teismų jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1392-811/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.TA-158-756/2022, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

Teismas sprendė, kad egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai nutraukti bylą, nes administracinio teismo kompetencijai nepriskirtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ teisėtumo vertinimas, o Kalėjimų departamento veiksmai įgyvendinant minėtą Vyriausybės nutarimą jau įvertinti administraciniame teisme ir pakartotinai negali būti vertinami.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad pirminiame skunde buvo nurodęs, kad atsakovas yra Vyriausybė, o suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas ir teismo prašė, kad jei yra pažeidimas ir prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijai, kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręsta, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria administracinė byla yra nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės prašo vertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmus, sprendžiant pandemijos valdymo klausimus, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ teisėtumą, tačiau tai priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai. Teismas taip pat nustatė, kad Kalėjimų departamento veiksmų, susijusiu su COVID-19 pandemijos valdymu, taikytų pareiškėjo atžvilgiu, teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertintas kitoje administracinėje byloje, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai nutraukti bylą.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, akcentuodamas, kad atsakovu skunde buvo nurodęs Vyriausybę ir konkrečiu atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą, atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vyriausybės, dėl ekstremalios situacijos taikymo neteisėtumo ir neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti aiškų skundo reikalavimą ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2022 m. kovo 17 d. pateikė skundą, kuriuo patikslino pirminio skundo argumentus, nurodė papildomas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas neskundžiama 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo pirminį ir patikslintą skundus priėmė ir, atsižvelgęs į kartu su patikslintu skundu pareiškėjo pateiktus Kalėjimų departamento raštus, sprendė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento veiksmų, todėl nustatė, kad atsakovu byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1392-811/2021, kuris yra įsiteisėjęs, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.TA-158-756/2022 palikus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, buvo išnagrinėtas ginčas pagal S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento, dėl žalos, kildinamos iš Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu, ir dėl COVID-19 pandemijos pareiškėjui taikytų ribojimų. Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, kad egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas ir jį šioje administracinėje byloje taikė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nutraukė bylą ir ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu toks pagrindas neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vyriausybės veiksmų ir jos priimtų aktų teisėtumo tikrinimas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, tačiau pirmosios instancijos teismas yra saistomas savo 2022 m. kovo 24 d. priimta nutartimi, kurioje atsakovu šioje administracinėje byloje pripažino Lietuvos valstybe, atstovaujama Kalėjimu departamento. Todėl Vyriausybės veiksmų ir priimtų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos dalykas, dėl ko ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas teismo taikytas nepagrįstai.

Pabrėžtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 d.); šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėjui išaiškinama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ir jis turi teisę kreiptis į administracinį teismą su skundu Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą sieja su Vyriausybės veiksmais ir / ar priimtais teisės aktais pandemijos valdymo klausimais, kartu reiškiant prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuris realizuotinas tik nagrinėjant ginčą, tikslu ištirti Vyriausybės priimtų aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, iš dalies pakeičiant nutarties motyvus, paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis