2022-03-30 Nr. AB-7630-3-61-3-00322-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-543-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00322-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.7.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto. (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transekspedicija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1A-229 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VTM) 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320039M (toliau – ir VTM ataskaita); 3) pavesti Departamentui ir VTM atlikti papildomą patikrinimą, įvertinant visų Bendrovės skunde nurodytų asmenų veiksmus procese nuo prekių įvežimo į Europos Sąjungą iki jų paėmimo iš muitinės kontrolės; 4) jei teismas laikys, kad pirmajam ir antrajam reikalavimams tenkinti nepakanka įrodymų, bylą sustabdyti iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-4-00005-20 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas); 5) priteisti 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. VTM ataskaita, kuria Bendrovei priskaičiuotos mokestinės prievolės (46 101 Eur importo pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 191 172 Eur akcizas pagal 2019 m. lapkričio 7 d. laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. 19LTVR4000LS00B115 (toliau – ir 2019 m. lapkričio 7 d. LSD) ir 2019 m. lapkričio 18 d. elektroninę importo deklaraciją Nr. 19LTVC0100IM2B81C3 (toliau – ir EID 19LTVC0100IM2B81C3), 71 182 Eur bauda, delspinigiai) ir Departamento sprendimas, kuriuo patvirtinta VTM ataskaita, kartu patvirtinus VTM prielaidas, kad Bendrovės muitinės sandėliui buvo perduotos 12 480 vieno litro talpos butelių degtinės „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 440 pusės litro talpos butelių degtinės bei, kad į muitinės sandėlį buvo padėta viso 13 608 vieno litro butelių degtinės ir, kad degtinę vandeniu pakeitė Bendrovė, nes tai įvyko muitinės sandėlyje, konstatavus, kad nėra duomenų, įrodančių, kad aptartos prekės iš muitinės priežiūros galėjo būti paimtos iki muitinio sandėliavimo procedūros įforminimo, yra neteisėti ir nepagrįsti tiek faktine, tiek teisine prasmėmis.

2.2. Departamento išvada, kad Bendrovė nepateikė autentifikuotų dokumentų vertimų į valstybinę lietuvių kalbą, dėl ko Departamentas dalies Bendrovės pateiktų dokumentų nevertino, yra nepagrįsta, nes pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, advokatui, kuris teikė teisines paslaugas Bendrovei, suteikta teisė atlikti vertimus iš jam žinomos užsienio kalbos. Todėl atsisakymas vertinti CMR važtaraštį Nr. 1 ir sąskaitą faktūrą Nr. 1 yra neteisėtas nenoras vertinti faktines aplinkybes ir jas reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Atsisakius vertinti Bendrovės pateiktus dokumentus, buvo taip pat neteisėtai susiaurintos ginčo ribos, atimant galimybę iš Bendrovės įrodyti, kad mokestinės prievolės muitinei atsiradimą nulėmė ne muitinės sandėlio, o kitų asmenų (ir pačios muitinės) veiksmai.

2.3. VTM ir Departamento pozicija, kad Ikiteisminis tyrimas nešalina Bendrovės atsakomybės, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pažeidė Bendrovės teisę į teisingą teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kuris garantuoja visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą. Ikiteisminio tyrimo byloje surinkti įrodymai pašalintų Bendrovės mokestinę atsakomybę, nustačius asmenis, kurie degtinę pakeitė vandeniu arba bent jau sumažintų Bendrovės mokestinės atsakomybės laipsnį, nustačius ir kitus asmenis, kurie atsakingi už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, jeigu būtų nustatyta, kad degtinės pakeitimas vandeniu buvo atliktas Bendrovės muitinės sandėlyje. Laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje Nr. A438-1221/2014 išdėstyto bendrojo principo neturėti procesų daugeto, tikslinga šią mokestinę bylą stabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu.

2.4. Bendrovei apskaičiuotos mokestinės prievolės yra apskaičiuotos neteisėtai ir nepagrįstai, nes VTM ir Departamentas, nesilaikydami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nevertino ir netyrė visų susijusių asmenų mokestinės atsakomybės, apsiribodami formaliu teisės aiškinimu ir nubausdami išimtinai tik Bendrovę.

2.5. 2019 m. liepos 10 d. CMR važtaraštis Nr. 3 įrodo ne tik tai, kad prekės buvo atvežtos į Europos Sąjungą, bet ir tai, kad ginčo prekių savininkas yra įmonė WK systems. Šios įmonės santykio su UAB „Board zone“ VTM ir Departamentas netikrino, nesiaiškino, kas buvo deklarantas ir kokius veiksmus atliko tranzito procedūros vykdytojas UAB „Multitransas“. Minėtame važtaraštyje nėra įrašo, kada ir kas priėmė prekes, dėl kurių įvežimo į Europos Sąjungą įforminta deklaracija Nr. 19LTVK200016B9B732, kurioje padarytas įrašas, kad prekės išsiųstos 2019 m. liepos 12 d., tačiau VTM ir Departamentas nenustatė, kur prekės buvo nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. liepos 13 d. Nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ginčo prekės buvo ne muitinės kontrolėje, nes Bendrovė įformino 2019 m. liepos 15 d. laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. 19LTVR4000LS006431, išorės tranzito deklaracijos Nr. 19LTVK200016B9B732 pagrindu. Kadangi pagal muitinės generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 24 ir 25 punktus, Bendrovė neturi pareigos atlikti faktinį prekių kiekių sutikrinimą, VTM ir Departamentas netikrino, kokius įgalinimus iš prekių savininko gavo UAB „Board zone“, ar visas procedūras tinkamai atliko UAB „Multitransas“. 2019 m. rugpjūčio 12 d. įmonė Gabriel transport service LTD išrašė sąskaitą dėl 12 480 vieno litro butelių degtinės ir 1 440 pusės litro butelių degtinės išsiuntimo į Kazachstaną. Kada ir kokiu būdu ginčo prekių savininko teisės iš Škotijos įmonės WK systems perėjo įmonei Gabriel transport service LTD VTM ir Departamentas netikrino. Nepaisant to, minėtą dieną UAB „Board zone“ išrašė CMR važtaraštį LV 740367 ir įformino išorės tranzito deklaraciją Nr. 19LTVR400016C56838 (toliau – ir Išorės tranzito deklaracija), pagal kurią ginčo prekės turėjo būti nuvežtos Kazachstano įmonei Logistock LLP ir tą pačią dieną toms pačioms prekėms buvo įforminta kita deklaracija Nr. 19LTVC0100EK26BF09, kuri buvo įforminta kitame muitinės poste. Šių faktų VTM ir Departamentas netikrino.

2.6. Bendrovė 2019 m. balandžio 4 d. iš UAB „Vingės transsphere logistika“ gavo 10 220 butelių degtinės Vodka 2U original, 13 680 pusės litro butelių degtinės Vodka 2U light ir šioms prekėms buvo įforminta 2019 m. balandžio 4 d. laikinojo saugojimo deklaracija 19LTVR4000LS002BD6 (toliau – ir 2019 m. balandžio 4 d. LSD), kurioje padaryta nuoroda į tranzito procedūros deklaraciją 19LTVR500016933B13, kurioje tranzito procedūros vykdytoju nurodytas SGS Germany GmbH, gavėju – Škotijos įmonė WK systems. VTM ir Departamentas netikrino, kaip šios prekės atsidūrė ne Škotijoje (tranzito procedūros gavėjo šalyje), o Bendrovės muitinės sandėlyje. 2019 m. balandžio 4 d.

LSD įforminta dėl 10 220 vieno litro butelių degtinės Vodka 2U original. Bendrovės transporto kontrolės sistema užfiksavo, kad automobilis su degtine iš Bendrovės teritorijos išvažiavo 2019 m. rugpjūčio 12 d. 17.16 val., šis automobilis grįžo su prekėmis 2019 m. rugpjūčio 16 d. 16.51 val., ir šis automobilis po prekių iškrovimo sekančią dieną 15.58 val. išvažiavo. Šioms prekėms išvežti buvo išrašyta Išorės tranzito deklaracija, pagal kurią išorės tranzito procedūros vykdytojas yra įmonė SGS Germany GmbH, o gavėjas – Kazachstano įmonė Logistock LLP.

Išorės tranzito deklaracijoje uždėtas 2019 m. rugpjūčio 17 d. muitinės antspaudas. VTM ir Departamentas netyrė, dėl kokių priežasčių nebuvo baigta ši išorės tranzito procedūra. VTM nevertino fakto, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 17.58 val. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. 9.53 val. ginčo prekės nebuvo muitinės priežiūroje ir, pažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK), iš karto po muitinės patikrinimo nebuvo padėtos į muitinės sandėlį.

Šis klausimas turėjo būti išsiaiškintas su tranzito procedūros vykdytoju SGS Germany Gmbh. UAB „Dialog.LT“ surašė prekių iškrovimo lapą, vykdydama UAB „Board zone“ užsakymą. Akivaizdu, kad muitinės pareigūnai šios procedūros metu neatliko savo pareigų, dėl neaiškių priežasčių sugrąžintų ginčo prekių į muitinės sandėlį nepatikrino, tačiau spaudu minėtoje deklaracijoje patvirtino, kad tai padarė. Pati muitinė pripažįsta, kad nėra nustatyta, kodėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. ginčo prekės buvo grąžintos ne į muitinės sandėlį ir 2019 m. rugpjūčio 17 d. pateikta kitam muitinės postui.

2.7. Į Bendrovės sandėlį ginčo prekės buvo grąžintos 2019 m. rugpjūčio 19 d. laikinajam saugojimui ir dėl to 27 paletėms, 12 480 vieno litro buteliams degtinės ir 1 440 pusės litro buteliams degtinės įforminta 2019 m. rugpjūčio 19 d. laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 19LTVR4000LS007C70 (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. LSD). Forminant šią deklaraciją, prekių pakuotė nebuvo pažeista. Šių prekių disponentu pagal pasirašytą sutartį buvo UAB „Board zone“, kuris po šių prekių įvežimo turėjo pareigą vykdyti Prekių saugojimo laikinojo saugojimo muitinės sandėlyje 2019 m. gegužės 2 d. sutarties Nr. 004 (toliau – ir 2019 m. gegužės 2 d. sutartis) ir Prekių saugojimo muitinės sandėlyje 2019 m. kovo 12 d. sutarties Nr. 793 (toliau – ir 2019 m. kovo 12 d. sutartis) nuostatas, t. y. pateikti muitinės sandėlio savininkui dokumentus ir informaciją, reikalingus muitinės sandėlyje saugomų prekių, kuriomis jis turi teisę disponuoti, apskaitai vesti ir kitiems sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. VTM nevertino tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės, nors būtent tranzito procedūros vykdytojas atsakingas už tai, kad visose prekių judėjimo grandyse nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, jis atsako už asmenų, kuriems paveda konkrečių procedūrų vykdymą, veiklą. Pagal 2019 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. 19VM-115 (toliau – ir Sutartis), kuri pasirašyta tarp Bendrovės ir muitinės, SMK ir įstatymus įgyvendinančius teisės aktus, Bendrovė neturėjo pareigos tikrinti priimamų prekių turinio. Pagal Sutarties 2.5 punktą, Bendrovė prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, pagal disponento pateiktus dokumentus turėjo įtraukti į apskaitą tuoj pat, kai jos padedamos į muitinės sandėlį. Šią pareigą Bendrovė įvykdė ir saugojo tas prekes, kurios buvo padėtos. Skaičiuoti prekių kiekių, o juo labiau atlikti prekių laboratorinius tyrimus Bendrovė neprivalėjo.

2.8. Bendrovė įformino 2019 m. rugpjūčio 19 d. LSD, pagal kurią į muitinės sandėlį buvo padėta 12 480 vieno litro butelių degtinės ir 1 440 pusės litro butelių degtinės. Bendrovė netikrino, ar pateiktose pakuotėse buvo šios prekės, nes to padaryti neturėjo galimybės, kadangi neturi tyrimų laboratorijos. Vykdant išorės tranzito procedūrą pagal 2019 m. lapkričio 4 d. deklaraciją Nr. 19LTVK200016E65269, pagal kurią siuntėjas – įmonė Ivan Kupala torg, vykdytojas – Asstra associated traffic AG, o gavėjas – WK systems, prekės į Bendrovės teritoriją atgabentos, pateiktos muitinės tikrinimui ir patikrintos, ką patvirtina išorės tranzito deklaracijoje Nr. 19LTVK200016E65269 2019 m. lapkričio 4 d. muitinės spaudas. Šioms prekėms išvežti iš Baltarusijos buvo išrašyta ir eksporto deklaracija (toliau – ir Eksporto deklaracija), kurioje gavėju nurodyta įmonė WK systems. Pagal CMR važtaraštį, prekės turėjo būti atvežtos adresu Galinės g. 1, Galinės kaimas, Vilniaus rajonas. 2019 m. spalio 30 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 1 nurodyta, kad 20 proc. prekių vertės įmonė WK systems turi sumokėti iki prekių pakrovimo pervežti, o likusius 80 proc. – per 20 kalendorinių dienų nuo prekių pakrovimo. Tai reiškia, kad nuosavybės teisė įmonei WK systems perėjo iš karto po sąskaitos faktūros išrašymo. Kokiu pagrindu prekių disponentu buvo UAB „Board zone“ Departamentas ir VTM netikrino. Prekių iškrovimo darbus 2019 m. lapkričio 4 d. 16.25 val. atliko UAB „Dialog.LT“. Ši bendrovė iškrovos lape nurodė, kad prekės paimtos muitiniam sandėliavimui, tačiau ši bendrovė neturėjo teisės vykdyti tokią procedūrą. 2019 m. lapkričio 7 d. LSD buvo įforminta pagal UAB „Board zone“ pateiktus dokumentus. Priimtos 27 paletės, 13 608 buteliai vieno litro degtinės. Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. šios prekės buvo ne muitinės sandėlyje, o UAB „Dialog.LT“ žinioje, kas reiškia, kad nuo prekių iškrovimo momento iki 2019 m. lapkričio 7 d. LSD pateikimo ir realaus prekių padėjimo į muitinės sandėlį, prekės nebuvo muitinės priežiūroje. Pagal 2019 m. lapkričio 7 d. LSD, 13 608 butelių vieno litro degtinės įtraukti į muitinės sandėlio apskaitą.

2.9. Aiškinant SMK 96 straipsnio 1 dalies ir 204 straipsnio 1 dalies nuostatas ne kartą pažymėta, kad, pagal bendrąją taisyklę, už importo mokesčių sumokėjimą yra atsakingas išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas, nes SMK 204 straipsniu siekiama užtikrinti tinkamą muitus reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Todėl procedūros vykdytojas, kaip išorinio Bendrijos tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado nesilaikius šios procedūros nuostatų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pabrėžęs, kad procedūros vykdytojas turi būti sąžiningas. Jeigu Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant procedūros vykdytojas nedalyvavo, tai savaime nepaneigia procedūros vykdytojo prievolių, susijusių su importo muitų mokėjimu (žr. ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo byloje Militzer & Münch, C230/06 48 ir 49 p.).

2.10. Tranzito procedūra nesibaigė tuo metu, kai prekės buvo padėtos į muitinės sandėlį, nes nežiūrint į tai, kiek kartų prekės keičia muitinės sandėlius, procedūros vykdytojas lieka atsakingu. Taip siekiama įpareigoti procedūros vykdytojus elgtis atsakingai ir atsakingai pasirinkti partnerius, kad nebūtų pažeista nustatyta prekių judėjimo ir apmokestinimo tvarka. Todėl šiuo atveju vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei. Ypač atsižvelgus į tai, kad išorinės procedūrų VTM ir Departamentas netikrino. Net ir tuo atveju, jeigu prekės nebuvo išvežtos iš Europos Sąjungos, jos turėjo būti patikrintos, tačiau, kaip matyti, VTM ir Departamentas nesprendė dėl tranzito procedūros vykdytojo galimos atsakomybės, nors teismų praktikoje yra aiškiai reglamentuotas teisės taikymas, kai vykdoma išorės tranzito procedūra, pagal kurią, kol prekės nėra išvežtos iš Europos Sąjungos ir išorės tranzito procedūra nėra baigta, už prekes atsakingas tranzito procedūros vykdytojas. Todėl nepagrįsta VTM ir Departamento pozicija, kad išorės tranzito procedūra baigėsi, kai prekės buvo padėtos į muitinės sandėlį. Nesvarbu, kiek kartų prekės keičia muitinės sandėlius, išorės tranzito procedūros vykdytojas privalo elgtis atsakingai, atsakingai rinktis partnerius ir užtikrinti, kad nebūtų pažeista nustatyta prekių judėjimo ir apmokestinimo tvarka. Šių nuostatų reikia laikytis ir įvežant prekes į Europos Sąjungą. Kadangi Bendrovės ir VTM bei Departamento teisės aiškinimas dėl išorės tranzito procedūros pabaigos skiriasi, tikslinga kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo.

2.11. Nėra įrodymų, kad Bendrovė degtinę pakeitė vandeniu. Bendrovė muitinei pateikė dokumentus iš kurių matyti, kad UAB „Board zone“ įgijo tuščius butelius, kas rodo, kad ji ruošėsi prekių falsifikavimui. Todėl negalima išvada, kad Bendrovė pažeidė SMK 79 straipsnį. Muitinė turėjo išsamiai ištirti ir spręsti dėl SMK 242 straipsnyje numatytos atsakomybės taikymo procedūros vykdytojui SGS Germany Gmbh ir UAB „Board zone“, kurie kartu sudarė sąlygas degtinę pakeisti vandeniu, o UAB „Board zone“ įgijo ir laikė prekes, deklaracijose nurodė neteisingą informaciją. Šiame procese turėjo dalyvauti ir teritorinės muitinės pareigūnai, neužtikrinę muitinės kontrolės nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d.

2.12. Nepaisant 2020 m. sausio 16 d. atliktų laboratorinių tyrimų, Bendrovės pateikti įrodymai patvirtina, kad tuščius butelius ir kamštelius iš Baltarusijos įmonės, gaminančios degtinę, įsigijo UAB „Board zone“, kuri, Bendrovės nuomone, ir yra atsakinga už degtinės pakeitimą vandeniu. Muitinės pareigūnai leido UAB „Board zone“ ne kartą laikyti prekes ne muitinės priežiūroje. UAB „Board zone“ ir su ja susijusių asmenų (UAB „Multitransas“, SGS Germany GmbH, UAB „Dialog.LT“, Asstra Associated Traffic AG) galimai padarytų nusikalstamų veikų pasekmių negalima perkelti sąžiningai dirbančiai Bendrovei ir, nesant jos kaltės, jai apskaičiuoti mokestines prievoles. Atitinkamai VTM ir Departamentas neįvertino, kad Bendrovė ginčo prekes saugojo ir išsaugojo tokias, kokias pateikė UAB „Board zone“ ir procedūros vykdytojas. Prieš priimant prekes, kaip buvo minėta, Bendrovė neturėjo pareigos tikrinti pakuočių ir butelių turinio. To nepadarė ir muitinės pareigūnai muitinio patikrinimo metu. Bendrovė jokių kaltų veiksmų neatliko.

2.13. Muitinė pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą turi pareigą tikrinti prekių judėjimą nuo jų įvežimo į Europos Sąjungą momento, siekiant nustatyti, kur, kada ir dėl kieno veiksmų prekės pateko į laisvą apyvartą, apeinant muitinės kontrolę. VTM ir Departamentas nepagrįstai nevertino Bendrovės nurodytų asmenų, kurie nesilaikė SMK nuostatų ir paėmė ginčo prekes iš muitinės priežiūros, veiksmų. Tai, tikėtina, susiję su tuo, kad prie kaltų asmenų atsidurtų ir muitinės pareigūnai, kurie leido neturintiems tokios teisės asmenims laikyti ginčo prekes. Jiems turėjo būti žinoma, kad nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. ginčo prekės buvo ne muitinės sandėlio savininko žinioje.

2.14. SMK 79 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato, kad muitinės skolos atsiradimo momentas – laboratorinių mėginių paėmimas. Muitinės sandėlio savininkas (Bendrovė) neturi jokios pareigos užkardyti nusikalstamų veikų darymą už muitinio sandėlio ribų. Šiuo atveju VTM ir Departamentas gavo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad Bendrovė savo pareigas, susijusias su laikinuoju saugojimu, įvykdė tinkamai (SMK 79 str. 3 d. a p.). Atitinkamai ir pagal Sutarties 8 punktą, pagal kurį muitinės sandėlio savininkas privalo sumokėti importo muitus ir kitus mokesčius, prarastus dėl jo kaltės, Bendrovės kaltės, kurios pagrindu galėtų jai kilti mokestinė atsakomybė, nėra.

3. Atsakovas Departamentas su Bendrovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepime nurodė detalias faktines aplinkybes, susijusias su ginčo prekėmis ir dėl jų vykdytomis muitinės procedūromis, atsikirsdamas į Bendrovės skunde išdėstytus argumentus, nurodydamas šiuos argumentus:

4.1. Bendrovė skolininke muitinei pripažinta pagrįstai, o skunde išdėstyti argumentai vertintini tik kaip nuomonė, kuri nėra pagrįsta nei konkrečiais įrodymais apie kitų asmenų atsakomybę, nei teisės aktų nuostatomis.

4.2. Vadovaujantis SMK 79, 215, 242 ir 254 straipsniais ir ESTT praktika (žr. 2020 m. kovo 4 d. sprendimą byloje C-655/18) bei jų kontekste įvertinus faktines aplinkybes, VTM ataskaitoje pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, būdama muitinės sandėlio savininkė ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytoja, neužtikrino, kad sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros. Nustačius, kad deklaruotos degtinės muitinės sandėlyje nėra, pagrįstai pripažinta, jog Bendrovė pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą, pagrįstai Bendrovei įregistruota skola muitinei.

4.3. Vadovaujantis SMK 147 straipsnio 3 dalimi, byloje nenuginčyta, kad Bendrovė pagal 2019 m. lapkričio 7 d. LSD priėmė saugoti ginčo prekes, tačiau, patikrinus jas vietoje, buvo rastas geriamasis vanduo. Tai nustačius, pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, būdama atsakinga už laikinajam saugojimui į jai priklausantį laikinojo saugojimo sandėlį padėtas prekės, neužtikrino, kad prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros.

4.4. Bendrovės teiginiai, kad prekes galimai apkeitė UAB „Board zone“ ir tai galėjo būti padaryta iki prekių padėjimo į laikinojo saugojimo sandėlį, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nekeičia teisės aktais Bendrovei nustatytos pareigos saugoti prekes jų laikinojo saugojimo metu.

5. Atsakovas VTM su Bendrovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. VTM atsiliepime nurodė detalias faktines aplinkybes, susijusias su ginčo prekėmis ir vykdytomis muitinės procedūromis, atsikirsdama į Bendrovės skunde išdėstytus argumentus, nurodydama argumentus, analogiškus Departamento atsiliepime išdėstytiems argumentams. VTM atsiliepime papildomai nurodė, kad:

6.1. Bendrovė deklaravo ginčo prekes muitinio sandėliavimo procedūrai ir laikinojo prekių saugojimo procedūrai ir prisiėmė atitinkamas prievoles muitinei.

6.2. Nustačius, kad ginčo prekių muitinės sandėlyje faktiškai nėra ir minėtos procedūros nėra tinkamai užbaigtos, buvo pagrįstai konstatuota, kad, netekus galimybės vykdyti šių prekių muitinės priežiūros, Bendrovei kyla mokestinė atsakomybė.

7. Bendrovė pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo dėl tokių klausimų:

7.1. Ar Bendrovė, kaip laikinojo saugojimo sandėlio savininkė, gali būti laikoma tranzito procedūros vykdytoja, kaip yra numatoma SMK 5 straipsnio 35 dalies b punkte?

7.2. Ar prekių padėjimas laikinojo saugojimo muitinės sandėlyje prilygsta tranzito procedūros pabaigai SMK 215 straipsnio 2 dalies aiškinimo prasme?

7.3. Ar SMK 242 straipsnis gali būti aiškinamas kaip visiškai, ar iš dalies šalinantis muitinės laikinojo saugojimo sandėlio savininko atsakomybę, jeigu būtų nustatyti neteisėti tranzito procedūros vykdytojo, ar jo pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmai?

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1. UAB „Board zone“ su Bendrove yra sudariusi 2019 m. kovo 12 d. sutartį, pagal kurią UAB „Board zone“ perdavė saugoti Bendrovei ne Sąjungos prekes, kurioms įforminta EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) muitinio sandėliavimo procedūrai (procedūros kodas — 7100), prekių gavėjas – Bendrovė, deklaruotos dvi prekės: 1-oji prekė – degtinė „„(duomenys neskelbtini)“ 40 proc., vieno litro, 12 480 butelių ir 2-oji prekė – degtinė „„(duomenys neskelbtini)“ 40 proc., pusės litro, 1 440 butelių, kurios 2019 m. lapkričio 18 d. šiais pavadinimais įtrauktos į muitinės sandėlio apskaitą.

9.2. VTM krovinių posto „Žirmūnai“ pareigūnai 2019 m. gruodžio 30 d. išėmė EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) deklaruotos 1-osios prekės mėginį. Muitinės laboratorijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad muitinės sandėlyje pagal EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) sandėliuojamos kitos prekės – gamtinis vanduo. Duomenų apie prekių išgabenimą iš muitinės sandėlio Bendrovė nepateikė, todėl pagal apskaitos duomenis minėtos prekės turėjo būti sandėlyje, tačiau faktiškai jų ten nebuvo. VTM priėjo išvadą, kad 1-oji prekė buvo paimta iš muitinės priežiūros, neįforminant kitos muitinės procedūros ar reeksporto.

9.3. Išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą, vadovaudamasi SMK 22 straipsnio 6 dalimi, VTM 2020 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. (11.10/12)-2V-5185 informavo Bendrovę apie galimo nepalankaus muitinės sprendimo priėmimą pagal atliekamo patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus.

9.4. Bendrovė, atsakydama į šį pranešimą, 2020 m. balandžio 30 d. raštu informavo, kad nesutinka su jai nustatytu teisės aktų pažeidimu, nurodydama, kad prekės buvo sukeistos iki padėjimo į laikinojo saugojimo sandėlį, o vėliau ir į muitinės sandėlį.

9.5. Ginčo prekės su Išorės tranzito deklaracija buvo atgabentos į VTM krovinių postą „Žirmūnai“, procedūros vykdytojas – Vokietijos įmonė SGS Germany Gmbh. Prekių atvykimas paskirties įstaigoje užregistruotas 2019 m. rugpjūčio 17 d., prekės 2019 m. rugpjūčio 19 d. padėtos į Bendrovės laikinojo saugojimo sandėlį ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. Išorės tranzito procedūra užbaigta be neatitikimų, plomba Nr. K820076 nepažeista. Baigiantis maksimaliam laikinojo saugojimo terminui (90 dienų), ginčo prekės buvo padėtos į muitinės sandėlį, įforminus EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) ir muitinio sandėliavimo procedūrą ir tą pačią dieną prekės buvo įtrauktos į muitinės sandėlio apskaitą.

9.6. VTM, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė VTM ataskaitą, kuria Bendrovei apskaičiavo importo mokesčius pagal 2019 m. lapkričio 7 d. LSD ir EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.), bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 191 172,00 Eur akcizų, 46 101,00 Eur PVM, 7 820,00 Eur akcizų delspinigių, 1 886,00 Eur PVM delspinigių ir skyrė 71 182,00 Eur baudą. VTM ataskaitoje pažymėta, kad muitinė detaliai išanalizavo ginčo prekių judėjimą, jų gabenimą, lydinčius dokumentus nuo įvežimo į Europos Sąjungos muitinės teritoriją iki padėjimo į muitinės sandėlį.

9.7. Departamentas VTM ataskaitą patvirtino Departamento sprendimu.

10. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, Bendrovės, VTM ir Departamento procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, teismas apibendrino, kad nagrinėjamu atveju turi nustatyti, ar Bendrovė, kaip muitinės sandėlio savininkė ir sandėliavimo procedūros vykdytoja, tinkamai įvykdė prekių saugojimo procedūrą ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

11. Teismas, įvertinęs SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą, 3 dalį, 134 straipsnio 1 dalį, 210 straipsnį, 215 straipsnio 1 dalį, 237 straipsnį, 242 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnį, aktualų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą byloje C-655/18, priėjo prie išvados, kad Bendrovė, kaip muitinės sandėlio savininkė ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytoja, privalėjo užtikrinti, jog sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu, vykdymą. Todėl teismas sutiko su tuo, kad pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą, Bendrovė, kuri yra atsakinga už SMK 242 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų vykdymą, pripažinta skolininke.

12. Teismas pripažino, kad prekėms, deklaruotoms EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.), prieš tai buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Išorės tranzito deklaraciją, ir ši procedūra krovinių poste „Žirmūnai“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo užbaigta be pažeidimų, prekės buvo padėtos laikinajam saugojimui į Bendrovės laikinojo saugojimo sandėlį, įforminus 2019 m. rugpjūčio 19 d. LSD. Tai nustatęs teismas konstatavo, kad prekių paėmimas iš muitinės priežiūros, vykdant Sąjungos muitinio tranzito procedūrą, nėra nustatytas, o Sąjungos tranzito procedūros vykdytojos bendrovės SGS Germany Gmbh pareigos, vadovaujantis SMK 233 straipsniu, laikomos tinkamai įvykdytomis. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdyta, plečiamai aiškinti tranzito procedūros vykdytojo atsakomybę bei pripažinti jį atsakingu už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, kai prekes vėliau muitinio sandėliavimo procedūrai deklaravo kiti asmenys, teisinio pagrindo nėra. Teismo vertinimu, prekių paėmimas iš muitinės priežiūros nustatytas, vykdant muitinio sandėliavimo procedūrą, kuomet prekės buvo padėtos saugoti į muitinės sandėlio savininko, t. y. Bendrovės sandėlį. Teismas nenustatė, kad prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos iki muitinės sandėliavimo procedūros įforminimo.

13. Vertindamas Bendrovės skundo argumentus dėl kitų asmenų atsakomybės dėl prekių pakeitimo, teismas su jais nesutiko, nustatęs, kad: pagal prekių laikinojo saugojimo sandėlyje 2019 m. gegužės 2 d. sutartį į Bendrovės laikinojo saugojimo sandėlį UAB „Board zone“ padėjo saugoti ne Sąjungos prekes (degtinę, vieno litro, 12 480 butelių); šios prekės 2019 m. lapkričio 7 d. buvo apskaitytos laikinojo saugojimo sandėlio apskaitoje (Apskaitos lapas Nr. 9VR400000B110000101); VTM krovinių posto „Žirmūnai“ pareigūnai 2020 m. sausio 6 d. mėginio ėmimo protokolu Nr. 20VR400042 paėmė nurodytos prekės mėginį, jį ištyrė Muitinės laboratorijoje ir nustatė, kad vietoj laikinajam saugojimui padėtos prekės (degtinės), yra kita prekė – gamtinis vanduo (Muitinės laboratorijos 2020 m. sausio 13 d. tyrimo protokolas Nr. 20MLT0046). Duomenų apie prekių išgabenimą iš laikinojo saugojimo sandėlio Bendrovė nepateikė, pagal sandėlio apskaitos duomenis prekės turėjo būti sandėlyje, o faktiškai jų ten nebuvo, todėl teismas nenustatė pagrindų nesutikti su VTM išvada ir Departamento patvirtinimu, kad prekės (degtinė, vieno litro, 12 480 butelių) buvo paimtos iš muitinės priežiūros, neįforminant kitos muitinės procedūros ar reeksporto.

14. Vertindamas Bendrovės skundo argumentus dėl to, kad ginčo prekės tam tikrą laikotarpį nebuvo muitinės priežiūroje, teismas nustatė, kad ginčo prekės su Tranzito išorės deklaracija buvo pristatytos į VTM krovinių postą „Žirmūnai“, tranzito procedūros vykdytojas – Šveicarijos įmonė Asstra Associated Traffic AG, prekių atvykimas užfiksuotas 2019 m. lapkričio 4 d., o tranzito procedūra užbaigta 2019 m. lapkričio 7 d. be jokių pažeidimų. Tai nustatęs, teismas priėjo prie išvados, kad tranzito išorės procedūros vykdytojas savo pareigas, pristatęs prekes paskirties muitinės įstaigai, įvykdė, o prekių paėmimas iš muitinės priežiūros vykdant tranzito procedūrą nenustatytas. Todėl teismas nenustatė pagrindo sutikti su Bendrove, kad nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. ginčo prekės nebuvo muitinės priežiūroje. Ginčo prekių paėmimas iš muitinės priežiūros vyko ne pagal Tranzito išorės deklaraciją, bet pagal 2019 m. lapkričio 7 d. LSD, pagal kurią ginčo prekės buvo saugomos Bendrovės sandėlyje. Todėl Bendrovė, saugodama ginčo prekes savo sandėlyje, prisiėmė riziką už šių prekių saugojimą ir, atitinkamai, visas prievoles muitinei. Laikinojo saugojimo metu muitinei nustačius, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, būtent Bendrovė pagrįstai pripažinta atsakinga už atsiradusią skolą muitinei. Toks aiškinimas atitinka ir ESTT praktiką (žr., pvz., 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo C-140/04 28 p., 2010 m. sausio 14 d. sprendimą byloje C-430/08, 2013 m. liepos 11 d. sprendimo byloje C-273/12 29 p. ir jame nurodytą teismo praktiką, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo byloje C-262/10, 39 p. ir C-431/08, 42 p.).

15. Teismas vertino, jog Bendrovės argumentai apie ginčo prekių disponavimą nereikšmingi, sprendžiant atsakomybės pagal SMK taikymo procedūros vykdytojui klausimą, nes šiuo atveju nesprendžiamas prekių nuosavybės klausimas. 2019 m. lapkričio 7 d. LSD gavėju nurodyta Bendrovė, kaip ir deklarantu. EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) gavėju ir deklarantu nurodoma išimtinai Bendrovė. Todėl nagrinėjamu atveju muitinei, patikrinimo metu nustačius, kad ginčo prekių muitinės sandėlyje nėra ir muitinės specialioji procedūra nėra tinkamai užbaigta, buvo pagrįstai konstatuota, kad už tai, jog muitinė neteko galimybės vykdyti ginčo muitinės priežiūros, atsakinga Bendrovė.

16. Vertindamas Bendrovės argumentus dėl būtinumo stabdyti šią bylą dėl Ikiteisminio tyrimo, teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Bendrovė priėmė saugoti ginčo prekes, tačiau patikrinus – priimtos saugoti prekės nebuvo rastos. Todėl teismui nekilo abejonių, kad Bendrovė, būdama atsakinga už laikinajam saugojimui į jai priklausantį laikinojo saugojimo sandėlį padėtas prekės, neužtikrino, kad prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros. Teismas vertino, jog tuščių butelių ir kamštelių pirkimas neįrodo, kad UAB „Board zone“ paėmė ginčo prekes iš muitinės priežiūros, be to, UAB „Board zone“ galimai padaryta neteisėta ar nusikalstama veika nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o, pagal SMK 147 straipsnio nuostatas, už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros yra atsakinga Bendrovė. Todėl teismas nenustatė pagrindo šią bylą stabdyti dėl Ikiteisminio tyrimo. Teismas priėjo išvadą, kad šiuo aspektu išdėstyti Bendrovės argumentai niekaip nepaneigia Bendrovės tinkamai neįvykdytų pareigų ir dėl to jai kilusios mokestinės atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti kiti asmenys, atsakingi už neteisėtą prekių paėmimą iš muitinės priežiūros ar kitas veikas, niekaip nepanaikins Bendrovės atsakomybės. Visgi teismas pažymėjo, kad Ikiteisminio tyrimo duomenys galės sudaryti galimybę muitinės įstaigai svarstyti dėl kitų asmenų solidarios prievolės muitinei atsiradimo, o Bendrovei galimybę ginti savo interesus baudžiamojo proceso ar (ir) civilinio proceso nustatyta tvarka. Todėl teismas Bendrovės argumentus dėl bylos stabdymo atmetė.

17. Teismas netenkino Bendrovės prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nes teismui nekilo abejonių dėl SMK nuostatų taikymo, aiškinimo ar galiojimo. Teismas konstatavo, kad muitinio sandėliavimo procedūra pagal 2019 m. lapkričio 7 d. LSD ir EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) yra tinkamai užbaigta, prekės buvo padėtos į Bendrovės sandėlį laikinam saugojimui ir apskaitytos, o Bendrovė pagrįstai pripažinta atsakinga už SMK 242 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų netinkamą vykdymą, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktais.

18. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad VTM ir Departamentas įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus (VTM ataskaitą ir Departamento sprendimą), kurių keisti ar naikinti Bendrovės skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

19. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino Bendrovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti visiškai. Bendrovė prašo spręsti dėl bylos sustabdymo pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, remiantis argumentais, išdėstytais 2021 m. kovo 29 d. prašyme.

21. Bendrovė apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuose išdėstė skunde ir procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui ir palaiko tą pačią poziciją dėl esminių ginčo klausimų. Papildomai Bendrovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Teismas nepagrįstai susiaurino ginčo ribas, apsisprendęs spręsti tik tai, ar Bendrovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, visiškai nesiaiškinęs, kas, kada ir kokiu būdu ginčo prekes falsifikavo (pakeitė).

21.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neteisingai nusprendęs dėl įrodymų pakankamumo. Teismo išvada, kad į Bendrovės sandėlį buvo atvežta degtinė nėra pagrįsta, nes teismas nesurinko tai patvirtinančių įrodymų, ir įrodymų, kas į Bendrovės sandėlį turėjusią būti atvežtą degtinę pakeitė vandeniu. Teismas padarė netikslią išvadą, kad neva Bendrovės sandėlyje prekių nebuvo, nes teismas turėjo konstatuoti, kad prekės buvo pakeistos. Niekuo nepagrįstos teismo išvados, kad muitinė detaliai išanalizavo prekių judėjimą, jų gabenimą, lydinčius dokumentus nuo įvežimo į Europos Sąjungą iki padėjimo į muitinės sandėlį ir, kad išorės tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad teismas prekių judėjimo nuo įvežimo į Europos Sąjungą momento iki 2019 m. lapkričio 17 d. LSD ir EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) įforminimo išsamiai netikrino, todėl negalėjo padaryti anksčiau minėtos išvados. Be to, teismo išvada, kad būtent Bendrovė turi nustatyti, kas, kur ir kada degtinę pakeitė vandeniu yra nelogiška, nes Bendrovė neturi jokių valdingų įgalinimų nei administracinėje byloje, nei Ikiteisminiame tyrime. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tikras prekes (degtinę) falsifikavo, t. y. buteliais su vandeniu pakeitė Bendrovė, todėl nėra įrodymų, patvirtinančių Bendrovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kilo mokestinės pasekmės.

21.3. Teismas dėl fakto, kad ginčo prekės iki padėjimo į muitinės sandėlį buvo muitinės nekontroliuojamos, nepasisakė, todėl šis faktas liko neištirtas, o jis yra esminis, nes nulėmė Bendrovės mokestinę atsakomybę. Bendrovė įrodė, kad ginčo prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos iki muitinio sandėliavimo procedūros įforminimo.

21.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė SMK nuostatas, taip iki galo neįvykdęs teisingumo dėl kilusio ginčo. Teismas turėjo taikyti ne tik SMK 134 straipsnį, 210 straipsnį, 215 straipsnio 1 dalį, 237 straipsnį ir 242 straipsnį, bet ir kitas SMK nuostatas, t. y. SMK 5 straipsnio 15, 17, 27 ir 35 punktus. Bendrovė įrodė, kad viename iš epizodų ginčo prekėms buvo įforminta išvežimo iš Europos Sąjungos procedūra, tačiau ji nebuvo baigta, muitinė grąžintų prekių niekaip netikrino, nors pagal SMK 140 straipsnio 1 dalį turėjo atlikti tyrimą dėl to, pasinaudoti SMK 188 straipsnyje jai suteiktomis teisėmis ir išsamiai identifikuoti prekes, kaip nustatyta SMK 192 straipsnyje. Kadangi teismas sistemiškai netaikė SMK 140 straipsnio 1 dalies ir 144 straipsnio, nepadarė ginčui aktualios išvados, kad muitinė, netyrusi ne tik Bendrovės, bet ir kitų susijusių asmenų veiksmų, administracinį tyrimą atliko neobjektyviai. Atitinkamai, teismas pagal SMK 147 straipsnio 4 dalį turėjo nustatyti, kad muitinė nekontroliavo prekių judėjimo į laikinojo saugojimo sandėlį. Nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, t. y. 2 straipsnio 14, 22 dalys ir 15 straipsnis, kuriomis remiantis, darytina išvada, kad muitinės taikoma tvarka dėl prekių patikros minėtų nuostatų neužtikrina.

21.5. Teismas neteisingai nusprendė dėl Ikiteisminio tyrimo duomenų kilusiam ginčui išspręsti. Šie duomenys būtini tam, kad būtų tinkamai pritaikytas SMK 79 straipsnis. Prekių paėmimas iš muitinės priežiūros įrodytas Bendrovės pateiktų dokumentų pagrindu. Todėl akivaizdu, kad tai buvo žinoma muitinei, tačiau ji tai neteisėtai toleravo. Būtent muitinė šiuo atveju turėjo pareigą tikrinti prekes, ypač kai Bendrovė atskleidė visus UAB „Board zone“ nelogiškus veiksmus dėl prekių judėjimo. Iš prokuroro atsakymo dėl duomenų išreikalavimo akivaizdu, kad Ikiteisminiame tyrime bus vertinami prekių savininko, jo įgaliotų asmenų, procedūrų vykdytojų veiksmai. Turint šiuos duomenis, būtų objektyviai ir nešališkai išnagrinėtas ginčas, kaip tai numato Konvencijos 6 straipsnis. Neturėdamas duomenų iš Ikiteisminio tyrimo, teismas pagal SMK 233 straipsnio 2dalį, 242 straipsnio 3 dalį, 312 straipsnį nevertino išorės tranzito procedūros vykdytojo veiksmų, kuri laikytina esmine sąlyga, nulėmusia Bendrovės mokestinę atsakomybę. Taip pat teismas pagal SMK 233 straipsnio 3 dalį nevertino ir vežėjo atsakomybės, kuri laikytina esmine sąlyga, nulėmusia Bendrovės mokestinę atsakomybę. Bendrovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent UAB „Board zone“, kuri pirko tuščius butelius ir kamštelius, yra atsakinga už degtinės pakeitimą vandeniu. Atitinkamai kiekvienas iš prekių judėjime dalyvavęs asmuo turėjo galimybę prisidėti prie ginčo prekių falsifikavimo (pakeitimo).

21.6. Išvada, kad Bendrovė, atsakydama už prekes, prisiima verslo riziką, neatitinka Lietuvoje vykdomos apmokestinimo politikos, kai viršenybė teikiama ne formai, bet esmei ir turiniui.

21.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ESTT 2020 m. kovo 4 d. sprendimu byloje C-655/18, tačiau pagal šio sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalį, iš Bedrovės negali būti reikalaujama sumokėti apskaičiuotus importo PVM ir akcizą, nes tai yra mokesčiai, kurie inkorporuoti į importuojamos prekės kainą.

21.8. Nagrinėjamai situacijai išspręsti ESTT praktika nepakankama, nes SMK nuostatų taikymas nėra aiškus situacijoje, kai prekės yra falsifikuotos (pakeistos). Nors teismas rėmėsi ESTT sprendimu byloje C-655/18, tačiau, jį priimant, buvo sprendžiama situacija, kai prekės buvo pavogtos. Nagrinėjamu atveju remtis minėtu ESTT sprendimu nebuvo pagrindo, nes ginčo prekės nebuvo pavogtos, o buvo falsifikuotos (pakeistos).

21.9. Teismas netinkamai ir neišsamiai motyvavo atsisakymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Kadangi teismas rėmėsi netinkama ESTT praktika (sprendimu byloje C-655/18), tai tik patvirtina būtinybę kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, naudojantis teismui suteikta tokia procesine teise. Neišnykus minėtam būtinumui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip galutinės instancijos teismas, privalo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla.

22. Atsakovas VTM atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. VTM atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skunda dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į Bendrovės skundą teismui. Papildomai VTM nurodo, kad:

23.1. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs šalių paaiškinimus, teisingai pritaikęs teisės aktus bei teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti Bendrovės skundą.

23.2. Byloje detaliai išanalizuotas ginčo prekių judėjimas, prekių gabenimą lydintieji dokumentai nuo įvežimo į Europos Sąjungos muitinės teritoriją iki padėjimo į muitinės sandėlį. Todėl teigti, kad teismas nepagrįstai susiaurino ginčo ribas, nepagrįsta.

23.3. Teismas pakankamai motyvavo atsisakymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

23.4. Sutinkama su teismo išvada, kad bet kokia kitų asmenų neteisėta veikla nėra šios bylos dalykas, todėl nagrinėjamu atveju pagal SMK 147 straipsnio nuostatas atsakinga Bendrovė. Dėl to teisingas teismo atsisakymas stabdyti bylą dėl Ikiteisminio tyrimo.

23.5. Teismo išvada, kad Bendrovės argumentai dėl prekių disponavimo yra nereikšmingi kilusio ginčo kontekste, yra teisinga, nes nagrinėjamu atveju nesprendžiamas prekių nuosavybės klausimas.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

25. Departamentas atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į Bendrovės skundą teismui. Papildomai Departamentas nurodo, kad:

25.1. Bendrovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrįsti, Bendrovė neteisingai aiškina muitinės procedūras, klaidingai taiko teisės normas ir neteisingai interpretuoja teismų praktiką.

25.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė šiuo atveju neužtikrino, jog prekės, vykdant muitinio sandėliavimo procedūrą, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros.

25.3. Bendrovės argumentai dėl neišsamiai atlikto administracinio tyrimo yra nepagrįsti, paneigti byloje esančia bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad prekių judėjimas buvo išanalizuotas.

25.4. Teismas išsamiai išanalizavo kilusį ginčą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo mokestinės prievolės, nustatytos Departamento 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 1A-229 ir VTM 2020 m. gegužės 18 d. patikrinimo ataskaita Nr. 0VM320039 už neįvykdytas muitinio sandėliavimo ir laikino prekių saugojimo procedūras pagal 2019 m. lapkričio 18 d. elektroninę importo deklaraciją 19LTVC0100IM2B81C3 ir 2019 m. lapkričio 7 d. laikinojo prekių saugojimo deklaraciją 19LTVR4000LS00B115.

27. UAB „Board zone“ su pareiškėju yra sudariusi Prekių saugojimo muitinės sandėlyje 2019 m. kovo 12 d. sutartį Nr. 793, pagal kurią perdavė saugoti muitinės sandėliui, kurio savininku yra Bendrovė, ne Sąjungos prekes, kurioms įforminta EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) muitinio sandėliavimo procedūra (procedūros kodas — 7100), prekių gavėjas – UAB „Transekspedicija“. EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) deklaruotos dvi prekės: degtinė „(duomenys neskelbtini)“ 40 proc., vieno litro, 12 480 butelių, TARIC kodas 2208601100 ir degtinė „(duomenys neskelbtini)“ 40 proc., pusės litro, 1 440 butelių, TARIC kodas 2208601100, kurios 2019 m. lapkričio 18 d. šiais pavadinimais įtrauktos į muitinės sandėlio apskaitą.

28. Muitinės laboratorijoje atlikus Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „Žirmūnai“ pareigūnų paimtą EID 19LTVC0100IM2B81C3 deklaruotų prekių mėginio tyrimą, buvo nustatyta, kad muitinės sandėlyje pagal minėtą EID sandėliuojamas gamtinis vanduo, TARIC kodas 2201900000.

29. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, 2020 m. gegužės 18 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320039M, kuria pareiškėjui apskaičiavo importo mokesčius bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 191 172,00 Eur akcizų, 46 101,00 Eur PVM, 7 820,00 Eur akcizų delspinigių, 1 886,00 Eur PVM delspinigių ir skyrė 71 182,00 Eur baudą.

30. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 1A-229 patvirtinto minėtą Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą.

31. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

32. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų: a) asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas; b) asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta; c) asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.

33. Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio 254 straipsnio taikymui, specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami, nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį.

34. Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimo turėtojas ir procedūros vykdytojas atsako už tai, kad būtų: a) užtikrinta, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; ir b) vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu.

35. Ginčo prekės buvo padėtos į pareiškėjo (leidimo turėtojo) muitinės sandėlį, įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, ir buvo įtrauktos į muitinės sandėlio apskaitą. Taigi, sprendžiant dėl ginčijamų atsakovų administracinių sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo nustatyta mokestinė prievolė, teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėjamo mokestinio ginčo kontekste yra reikšminga tik tai, ar pareiškėjas tinkamai vykdė pareigas, nustatytas Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalyje.

36. Pareiškėjas pagal įformintus muitinio sandėliavimo procedūros dokumentus priėmė saugoti degtinę, t. y. prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad muitinės procedūros dokumentuose nurodyta prekė (degtinė) nebus paimta iš muitinės priežiūros.

37. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad Reglamente Nr. 952/2013 pateiktą sąvoką „paėmimas iš muitinės priežiūros“ reikia suprasti kaip apimančią bet kokį veiksmą ar neveikimą, kuris yra kliūtis, nors tik trumpai, kompetentingai muitinei prieiti prie muitinės priežiūroje esančios prekės ir atlikti muitinės teisės aktuose numatytus tikrinimus (ESTT 2020 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Teritorialna direktsia „Severna morska“ kam Agentsia Mitnitsi, Mitnitsa Varna teisių perėmėja, prieš „Schenker“ EOOD, C-655/18, 27 p., žr. taip pat ESTT 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Aebtri byloje C‑224/16, 93 p.).

38. Leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojo atsakomybė prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, paėmimo iš muitinės priežiūros atveju yra objektyvaus pobūdžio ir todėl nepriklauso nuo šio savininko ir trečiųjų asmenų veiksmų. Kalbant apie tokio paėmimo iš muitinės priežiūros pasekmes minėtam turėtojui, pažymėtina, jog iš ESTT jurisprudencijos matyti, kad muitų teisės pažeidimas yra vienos iš prievolių, nustatytų prekių paėmimui iš muitinės priežiūros taikomuose muitų teisės aktuose, nesilaikymas, dėl kurio pagal Reglamento Nr. 952/2013 79 straipsnio 1 dalies a punktą atsiranda importo skola muitinei (ESTT 2020 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Teritorialna direktsia „Severna morska“ kam Agentsia Mitnitsi, Mitnitsa Varna teisių perėmėja, prieš „Schenker“ EOOD, C-655/18, 31 ir 32 p.).

39. Vilniaus teritorinei muitinei nustačius, jog pareiškėjo muitinės sandėlyje prekių (degtinės), kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nėra (vietoje degtinės rastas gamtinis vanduo), spręstina, jog prekės (degtinė), kurioms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra buvo paimtos iš muitinės priežiūros. Taigi pagal Sąjungos muitinės kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, susijusį su muitinės sandėlio turėtojo pareiga užtikrinti muitinės sandėlyje saugomų prekių muitinės priežiūros prieinamumą, bei ESTT praktikoje suformuluotą šio teisinio reguliavimo aiškinimą, nustačius prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, neradimo pareiškėjo muitinės sandėlyje faktą, spręstina, jog pareiškėjas nevykdė pareigų nustatytų Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, ir šių pareigų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti pareiškėją muitinės skolininku. Kaip jau buvo minėta, leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojo atsakomybė yra objektyvaus pobūdžio, t. y. nepriklauso nuo muitinės sandėlio savininko ir trečiųjų asmenų veiksmų. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su trečiųjų asmenų veiksmais, kurie, pareiškėjo teigimu, nulėmė tai, jog į muitinės sandėlį vietoje degtinės buvo patalpintas gamtinis vanduo, nėra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui nustatytos skolos muitinei teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

40. Be to, pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotais mokesčiais (importo PVM ir akcizais), apeliaciniame skunde nurodė, jog, pagal ESTT 2020 m. kovo 4 d. sprendimo byloje C-655/18 rezoliucinės dalies 2 punktą, iš pareiškėjo negali būti reikalaujama sumokėti apskaičiuotus importo PVM ir akcizą, nes tai yra mokesčiai, kurie inkorporuoti į importuojamos prekės kainą. Daugiau kitų aplinkybių dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė.

41. Sąjungos muitinės kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, kuriame nustatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas ESTT 2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje C-655/18 yra priimtas dėl Sąjungos muitinės kodekso nuostatų aiškinimo ir taikymo. Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų mokėjimo tvarkos Sąjungos muitinės kodeksas nenustato. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių tai, jog minėti mokesčiai buvo apskaičiuoti, nesilaikant juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nenurodė, kad muitinė neteisingai apskaičiavo importo PVM ir akcizų sumas. Įvertinus ginčijamus administracinius sprendimus minėtų mokesčių apskaičiavimo aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad muitinė nepagrįstai ar pažeisdama teisės aktų, reguliuojančių ginčo prekių apmokestinimą, nuostatas, nurodė pareiškėjui sumokėti papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas.

42. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamais atsakovų sprendimais pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl minėtų atsakovų sprendimų panaikinimo. Nepanaikinus ginčijamų muitinės sprendimų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl papildomo patikrinimo atlikimo.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo spręsti prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00005-20.

44. Departamento apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00005-20. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad pagal EID 19LTVC0100IM2B81C3 (2019 m. lapkričio 18 d.) ir 2019 m. lapkričio 7 d. LSD Bendrovės muitinės sandėlyje turėtų būti saugoma degtinė, tačiau, atlikus paimtų šių prekių mėginių tyrimą, nustatyta, kad deklaruotos prekės yra ne degtinė, o paprastas gamtinis vanduo. Ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam kol kas nepareikšti.

45. Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

46. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1056/11; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje A442-1412/10). Baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimas. Abu šie procesai vykdomi pagal skirtingus teisės aktus, turi skirtingus tikslus, skirtingus subjektus, todėl mokestinė prievolė gali atsirasti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties.

47. Baudžiamosios bylos baigtis nagrinėjamu atveju nedaro įtakos pareiškėjo apmokestinimo klausimams, nes Vilniaus teritorinės muitinės atlikto patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų ir nustatytų aplinkybių pakanka, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumo. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.

48. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

49. Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 str. 3 d.).

50. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (ESTT 1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81). Šiame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą, siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT išaiškinimo.

51. Nagrinėjamam ginčui aktualių Sąjungos muitinės kodekso normų, dėl kurių aiškinimo pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, taikymas yra akivaizdus ir dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstų abejonių, šių normų aiškinimas yra suformuluotas paminėtuose ESTT sprendimuose. Be to, dalis pareiškėjo prašyme kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo suformuluotų klausimų yra susiję ne su teisės aiškinimu, o su byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Klausimai dėl Sąjungos muitinės kodekso normų, susijusių su tranzito procedūros vykdytojo statusu ir tranzito procedūros pabaiga, nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkinamas.

52. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė