2013-10-16 Nr. AB-6440-3-61-3-02618-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-891/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02618-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. B. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti ar patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 patvirtintą Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Rudaminos seniūnijos, Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė S. B. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus apskundimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, todėl buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti. 2013 m. rugsėjo 4 d. teisme gautas pareiškėjo „prašymas nagrinėti bylą“, kuriame pasisakoma dėl to, jog buvo priimami kiti įsakymai dėl sklypų ribų keitimo, tačiau nieko nepasisakoma dėl to, kodėl buvo praleistas ginčijamo įsakymo apskundimo terminas. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad skundo padavimo terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėjas S. B. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir skundą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-(14.48.2)-2902 iš dalies buvo pakeistos žemės sklypo Nr. 1304, suformuoto Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1759 patvirtintame Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ribos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I- 2478-168/2013 panaikino Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2902. Pareiškėjas, laikydamasis privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, 2013 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į Tarnybos direktorių, nurodydamas, kad tik dėl netinkamo institucijos veikimo buvo panaikintas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 48 VĮ-(14.48.2)-2902. Į minėtą prašymą Tarnyba atsakė 2013 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1288, o skundas teismui paduotas 2013 m. liepos 12 d. Šios aplinkybės buvo išdėstytos prašyme atnaujinti terminą, jeigu teismas laikys, kad terminas yra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuria teismas, konstatavęs, kad praleistas skundo padavimo terminas, jo skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-898/2013 išaiškino, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Toks nustatymas svarbus tuo, kad pasibaigus terminui pateikti skundą teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.), kuris leidžia terminą atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, kad terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik dėl svarbių priežasčių, kiekvienu atveju konstatuojant termino kreiptis į teismą praleidimą, svarbu nustatyti objektyvias aplinkybes, susijusias su termino eigos pradžia ir pabaiga, ir jomis remiantis daryti išvadą dėl termino kreiptis į teismą laikymosi. Tik tokiu būdu nebus pažeidžiamos asmenų, besikreipiančių į teismą, teisės, bei vykdomas tikrasis teisingumas.

Susipažinusi su tikrinamos nutarties argumentais, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjui, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė skundo priėmimo klausimą, nes iš aiškių duomenų nenustatė termino skundui paduoti pradžios ir pabaigos momentų, be to, nenurodė, kokia teisės norma, apibrėžiančia procesinio termino trukmę, vadovaujasi. Pažymėtina, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali ne tik įpareigoti pareiškėją pateikti minėtos aplinkybės išaiškinimui reikšmingus įrodymus, bet ir turi teisę savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus iš pašto paslaugas teikiančių įmonių, skundžiamus sprendimus (veiksmus) priėmusių (atlikusių) viešojo administravimo institucijų ar kitų subjektų.

ABTĮ 10 straipsnyje ir 57 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti bendrieji administracinių bylų proceso principai, įpareigojantys teismą aktyviai dalyvauti bylos procese, padėti asmenims įgyvendinti procesines teises vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikšmingi tuo, kad teismas galėtų realiai užtikrinti asmens pažeistų teisių gynybą ir operatyvų bylos išsprendimą. Iš to seka išvada, jog bylos iškėlimo stadijoje pagrįstai manydamas, kad pareiškėjo suformuluoti reikalavimai nėra pakankamai išbaigti, todėl jų patenkinimas neleis byloje pasiekti norimo teisinio rezultato, t. y. neatkurs asmens pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų, privalo pareiškėją įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties neteisingai išsprendė S. B. B. skundo priėmimo klausimą, 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikinama, ir skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė