d046b6fe-aeb3-4f64-80d2-e25638f7c3d8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1600/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų S. M. ir A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2045-173/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Viltasta“, atstovaujamo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“, ieÅ¡kinį atsakovams A.

M. ir S. M. dėl lėšų grÄ Å¾inimo ir kompensacijos už nepanaudotÄ turtÄ priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Viltasta“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Bankoto valdymas“, vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų A. M. ir S. M. 17 234 Lt kompensacijÄ už neperduotÄ turtÄ , 17 729,39 Lt grÄ Å¾intinas lėšas, iÅ¡ viso 34 963, 39 Lt ir 5% dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki teismo spendimo įvykdymo.

IeÅ¡kovas taip pat prašė ieÅ¡kinio užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 34 963,39 Lt sumai atsakovų nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo esant nepakankamai, kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, o tokio turto esant nepakankamai, lėšas, esančias atsakovų bankų sÄ skaitose, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtÄ parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu bÅ«du perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti areÅ¡tuotÄ turtÄ .

PraÅ¡ymÄ grindė aplinkybe, kad reikalavimų sumÄ yra didelė, atsakovai, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės, gali perleisti savo turtÄ ir lėšas kitiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo BUAB „Viltasta“ ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti nutarė areÅ¡tuoti 34 963,39 Lt vertės solidariųjų atsakovų A. M. ir S. M. nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, o jo nesant arba esant nepakankamai, atitinkamÄ dalį atsakovų lėšų, esančių pas juos arba trečiuosius asmenis, iÅ¡skyrus lėšų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (MMA), uždraudžiant atsakovams areÅ¡tuotu turtu disponuoti.Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas pagrįstai teigė, jog didelė praÅ¡oma priteisti suma bei ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės apie tai, jog nurodomas lėšas geranoriÅ¡kai gražinti atsakovai atsisako, leidžia spręsti, jog atsakovai gali bandyti paslėpti turtÄ .

Anot teismo, pastarasis veiksmas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymÄ arba padarytų jį neįmanomÄ , todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai S. M. ir A. M. atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:IeÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ dėl praÅ¡omos sumos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuotas nepagrįstais duomenimis, nenurodant svarbių aplinkybių bei nepateikiant dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo tenkinti Å¡io praÅ¡ymo.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 34 963,39 Lt, nors tiek pagal perduotÄ Kauno apygardos teismui BUAB „Viltasta“ balansÄ 2010 m. gegužės 31 dienai, tiek pagal bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ atstovų paklausimÄ dėl turto bei lėšų, finansiniuose dokumentuose fiksuota suma tik 17 234 Lt (1 091 Lt vertės kompiuteris bei 16 143 Lt lėšos).

Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti dvigubai didesnę sumÄ . NeaiÅ¡ku, kuo remdamasis ieÅ¡kovas teigia, kad pagal kasos iÅ¡laidų orderį buvo paimta papildoma, nežinia iÅ¡ kur atsiradusi, suma, kai visi dokumentai pagrindžia anksčiau įvardintos sumos likutį.IeÅ¡kovas neįrodė, kad yra pagrindas manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir nenurodė nei vieno požymio, leidžiančio spręsti apie atsiskaitymo negalimumÄ ar apsunkinimÄ .

Atsakovai yra mokÅ«s, valstybinėse įstaigose dirbantys ir kas mėnesį atlygį už darbÄ gaunantys tarnautojai, todėl priteisus skolÄ , bÅ«tų galima jÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų pajamų. AreÅ¡tuojant atsakovų turtÄ , yra pažeidžiami proporcingumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei teisingumo principai. Kadangi atsakovai nekilnojamojo turto neturi, bus areÅ¡tuotos lėšos, kurios yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis. Tokiu atveju bus pažeista atsakovų teisė į atlygį už darbÄ , teisė į nuosavybės neliečiamumÄ bei atimta teisė vaikams naudotis valstybės skirtais pinigais, kurie pervedami į motinos sÄ skaitÄ .

Pažymi, kad teisingumo principas reikalauja, jog poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Be to, ekonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų parenkamos taip, kad atsakovas nepatirtų nuostolių arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. IeÅ¡kovas BUAB „Viltasta“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovų atskirÄ jį skundÄ ir palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, kad atsakovai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, iÅ¡ esmės nepateikia jokių argumentų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų bÅ«ti pakeista. Nors atsakovai kvestionuoja patį ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir ieÅ¡kinio sumÄ , tačiau tokiÄ pozicijÄ pagrindžiančių dokumentų nepateikia. Teisėjų kolegija konstatuoja:Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis keistina. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų S. M. ir A.

M. turtui. Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis Å¡ia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens praÅ¡ymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali bÅ«ti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones.Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

Tačiau tai nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes teismas turi įvertinti ir kitas bylos faktines aplinkybes, kurios patvirtina arba paneigia grėsmę, kad galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti visiÅ¡kai neįmanomas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos 2011 m. kovo 3 d. nutarties turinio, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo nepranešęs atsakovams S. M. ir A. M. (b.l. 43). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju atsakovams suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems vėliau, t.y. kreipiantis į teismÄ su skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo arba vėliau praÅ¡ant panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å iuo atveju atsakovai S. M. ir A. M. gina savo teises, reikÅ¡dami atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 47-49). Atsakovai S. M. ir A. M. atskirajame skunde teigia, kad nėra pagrindo taikyti jų turtui areÅ¡tÄ , nes jie yra mokÅ«s, turi nuolatinį pajamų Å¡altinį (dirba valstybės tarnautojais), todėl priteisus ieÅ¡kovui BUAB „Viltasta“ skolÄ , jÄ galima bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų dalimis.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jiems nėra didelė ir kad jie galės įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , todėl minėti atsakovų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti faktiniais duomenimis.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei bÅ«tina ieÅ¡kiniui užtikrinti.

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra bÅ«tina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Anot apeliantų, pirmosios instancijos tesimas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones jų turtui, pažeidė proporcingumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei teisingumo principus. Tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovų A.

M. ir S. M. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ , tuo aspektu, kad teismas nusprendė pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovų nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, o tik Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovų lėšas. Tačiau įvertinusi apeliantų argumentus, kad jie neturi jokio nekilnojamojo turto, o turi tik lėšas, kurios yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis, be to, augina vaikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovams turi bÅ«ti palikta galimybė laisvai disponuoti lėšų suma, nevirÅ¡ijančia dviejų Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio.

Savo praÅ¡ymÄ panaikinti jų turtui taikomÄ areÅ¡tÄ atsakovai motyvuoja ieÅ¡kinio nepagrįstumo aspektu, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, nevertinamas ieÅ¡kinio pagrįstumas, o vertinamos kitos aplinkybės – ar, patenkinus reikalavimÄ ir priteisus iÅ¡ atsakovų praÅ¡omÄ sumÄ , teismo sprendimo įvykdymas iÅ¡ atsakovų turto nebus apsunkintas, todėl tokie atsakovų motyvai atmestini. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovams motyvuotu praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , pateikti laidavimo raÅ¡tÄ arba įkeisti turtÄ (CPK 146 str. 2 d.), taip pat pareikalauti ieÅ¡kovo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimÄ (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias Å¡ios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti didesnę piniginių lėšų sumÄ , kuria, areÅ¡tavus atsakovams priklausančias pinigines lėšas, jiems bÅ«tų leidžiama disponuoti, t.y. vietoj Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos leisti disponuoti dvejomis minimaliomis mėnesinėmis algomis.

Todėl skundžiamoji teismo nutartis keičiama (CPK 329 str. 1 d.)Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį. Padidinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi nustatytÄ lėšų sumÄ , kuria, areÅ¡tavus atsakovų pinigines lėšas, jiems leidžiama disponuoti, iki dviejų Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio.

Teisėjai                                                                              Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                                        Vytas Milius                                                                                           Donatas Šernas