A-520-2870-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2870/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00072-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I MA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui J. J.,

pareiškėjo atstovams J. G., advokatui Michailui Sadovničiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D.,

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, J. D. ir P. L. D. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir J. J., pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 327 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2011 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. IN(12.5.1.15.)-30612 (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti 2008 m. sausio 21 d. registro įrašą „kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, būklė: sunaikintas“ (toliau – ir Įrašas), ir padaryti būklės įrašą tokį, koks jis buvo iki 2008 m. sausio 21 d. kadastro duomenų nustatymo.

Nurodė, kad jam (pareiškėjui) kartu su J. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jam, J. D. ir P. L. D. UAB „Senamiesčio kurantai“ 2008 m. sausio 21 d. parengė nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. Matavimus užsakinėjo sklypo bendrasavininkiai, todėl, kad tuo metu buvo rekonstruota jiems priklausanti namo dalis ir statoma nauja tvora. Matininkas, atliekantis matavimus, bylos rengimo metu pažymėjo, kad tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikinta. Tuo metu buvo sunaikinta tik dalis tvoros, priklausančios bendrasavininkiams, o pareiškėjui priklausanti tvoros dalis niekada nebuvo sunaikinta, griaunama ar perstatinėjama. Statinio (tvoros) būklės įrašo pakeitimas buvo padarytas P. L. D. 2008 m. sausio 31 d. pateikto prašymo pagrindu. 2008 m. sausio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. (101)-11.4-207 pagrindu buvo įregistruota dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausanti J. D. ir P. L. D., kuri kerta sklypo ribą ir kurios dalis yra valstybinėje žemėje. Šio akto pagrindu gyvenamojo namo bendras plotas po atliktų statybos darbų padidėjo nuo 170,79 m2 iki 300,37 m2, kas pripažinimo tinkamu naudoti akte yra įvardyta kaip gyvenamojo namo remontas, o registro pažymėjime pažymėta, kad gyvenamasis namas padidintas kapitaliai remontuojant.

Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 16 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pietrytinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi 3 metrų aukščio atraminė sienelė, kapitalinė tvora, gyvenamojo namo ir garažo dalis, šiaurinėje dalyje taip pat užėmė valstybinę žemę, kuri aptverta tvora. 2011 m. kovo 30 d. registro išraše pažymėta, kad kiti statiniai (inžineriniai) – tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso – 18/100 J. D., 18/100 P. L. D. ir 64/100 pareiškėjui.

Pažymėjo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. balandžio 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055 dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios medinės tvoros. 2011 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui pateikė paaiškinimą dėl jam priklausančios tvoros, kuriame nurodė, kad sklypo dalį ir visus statinius, esančius jame (iš jų ir tvoros dalį), paveldėjo iš savo senelės. Jam nuosavybės teise priklauso medinė tvoros dalis, registre įregistruota Nr. (duomenys neskelbtini). Tvora buvo pastatyta tais pačiais metais, kai buvo baigta gyvenamojo namo statyba. Nuo to laiko tvora nekeitė savo buvimo vietos, buvo atliekamas paprastasis tvoros remontas (supuvusių lentų pakeitimas, dažymas). Teigė, jog tai įrodo 1949 metų, 1973 metų, 1981 metų žemės sklypo planai, taip pat yra aprašyta 1981 metų, 1985 metų, 1987 metų namų valdos įkainojimo suvestinėse. 1981 metais medinė tvora aiškiai pavaizduota sutartiniais ženklais. Pabrėžė, jog Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje yra namo nuotraukos, iš kurių matyti, kaip namas atrodė iki rekonstrukcijos. Šiose nuotraukose galima pamatyti jiems priklausančią medinę tvorą. 2008 m. sausio 21 d. UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtoje nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje yra pažymėta, kad tvora yra sunaikinta. Nurodė, jog nuotraukose, kurios buvo padarytos 2008 m. sausio 28 d., toje pačioje byloje (jau po įrašo, kad tvora sunaikinta), matosi ta pati sena medinė tvora. Ta pati tvora stovi ir iki šiol.

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu panaikinti 2011 m. balandžio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 ir panaikinti 2011 m. balandžio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055. Raštu 2011 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą bei VĮ Registrų centrą su prašymu dėl klaidos ištaisymo.

Teigė, jog VĮ Registrų centras 2011 m. birželio 14 d. rašte Nr. (1.1.3)s-2563 nurodė, kad norėdamas pakeisti Nekilnojamojo turto registre įrašytos tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (kurie buvo klaidingai įregistruoti), turi pateikti Vilniaus filialui prašymą bei patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje būtų užfiksuoti faktiniai tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėtų patirti materialinius nuostolius, susijusius su kadastro duomenų bylos ruošimo darbais tam, kad būtų ištaisyta klaida, atsiradusi dėl matininko bei VĮ Registrų centro darbuotojo aplaidumo.

Nurodė, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. birželio 15 d. rašte Nr. IN(12.5.1.15.)-17582 nurodė, kad kartu su prašymu kadastro tvarkytojui nepateikta teisės aktų nustatyta tvarka suformuota minėto kiemo statinio kadastro duomenų byla, kurioje būtų užfiksuoti egzistuojančios tvoros faktiniai kadastro duomenys, prašymo ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pašalinant statinio būklę „Sunaikintas“, įvykdyti negali. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2011 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, kuris 2011 m. liepos 14 d. rašte Nr. IN(12.5.1.15.)-19960 neatsakė į konkrečius klausimus, kuriuos buvo suformulavęs. 2011 m. rugsėjo 7 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjas gavo atsakymą, kad 2011 m. balandžio 18 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110418-00058 bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055 dėl jam nuosavybės teise priklausančios medinės tvoros lieka galioti.

Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 21 d. tvoros teisinė registracija yra panaikinta (yra įrašas, jog tvora sunaikinta), tačiau aptarti įrodymai patvirtina, kad šie registro duomenys neatitinka tikrovės, nes tvora iki šiol nėra nugriauta. Taip pat nurodė, kad nuosavybės teisės valdomo sklypo ribų teisingumo neginčija ir pripažįsta, kad tvora liko stovėti iki privatizavimo nuomos pagrindais valdytame, tačiau neprivatizuotame, taigi valstybei atitekusiame žemės ruože. Nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, administracinė byla prieš jį nutraukta.

Pareiškėjas teigė, jog bendrasavininkių pasamdytas matininkas padarė klaidą kadastrinių matavimų byloje ir vietoj to, kad nurodytų, jog buvo griaunama tik bendrasavininkiams priklausanti tvoros dalis, įrašė, kad nugriauta buvo visa tvora. Šiais duomenimis remiantis, VĮ Registrų centras pakeitė registro įrašą statinio, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio dviem bendrasavininkiams, ir tai padarė tik vieno iš bendrasavininkių prašymo pagrindu, neatsižvelgdamas į tai, kad kitas bendrasavininkis nieko net nežinojo apie tą įrašą. Nurodė, jog dėl to 2011 metais Statybos inspekcijos specialistė jam priklausančios tvoros daliai surašė savavališkos statybos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimą motyvuodama tuo, kad, jeigu 2008 metais atsirado registro įrašas, kad tvora sunaikinta, o dabar tvora yra valstybinėje žemėje, tai reiškia, kad ji yra savavališka.

Pareiškėjas 2011 m. spalio 3 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu dėl įrašo panaikinimo (kad tvoros būklė yra „Sunaikinta“), kuris 2011 m. spalio 26 d. rašte Nr. IN(12.5.1.15.)-29623 nurodė, kad jo prašymo įvykdyti negali. Pažymėjo, jog VĮ Registrų centras 2011 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. IN(12.5.1.15.)-30612 nurodė, kad jis 2008 m. sausio 30 d. pasirašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-207, susitarimą bei UAB „Senamiesčio kurantai“ 2008 m. sausio 21 d. parengtą kadastro duomenų bylą, ir tai laikė kaip jo valios išreiškimą dėl kadastro duomenų pakeitimo, t. y. prilygino prašymui. VĮ Registrų centras 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (1.1.35.)s-5122 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu prašė teismo nutraukti bylą arba

pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) į nekilnojamuosius daiktus – statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruota pareiškėjo J. J. ir suinteresuotų asmenų J. D. ir P. L. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Pažymėjo, jog P. L. D. teritoriniam registratoriui pateikė ne tik 2008 m. sausio 31 d. prašymą, kurį pareiškėjas nurodė kaip Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo pagrindą, bet ir UAB „Senamiesčio kurantai“ 2008 m. sausio 21 d. parengtą kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuota, jog tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikinta, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-l 1.4-207 (toliau – ir Aktas), kuriame rekonstruoto gyvenamojo namo (300,37 m2) statytojais nurodyti pareiškėjas ir abu suinteresuoti asmenys, bei 2008 m. sausio 30 d. susitarimą dėl rekonstruoto gyvenamojo namo nuosavybės dalių nustatymo. Nurodė, jog teritorinis registratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1-3 dalimis, 13 straipsnio 1-3 dalimis bei 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 88 punktu, nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatytų aplinkybių, draudžiančių įrašyti ir pakeisti pateiktuose dokumentuose užfiksuotus kadastro duomenis, įrašė pateiktus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde teisingai nurodė faktines aplinkybes, kad UAB „Senamiesčio kurantai“ 2008 m. sausio 21 d. parengtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėta, jog buvusi medinė tvora yra sunaikinta, Akto 3 punkte įrašas „Tvora t“ užbrauktas, o 4 punkte nurodyta, kad tvora pripažinta tinkama naudoti, tačiau nepagrįstai teigė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi dėl teritorinio registratoriaus veiksmų (aplaidumo). Teigė, jog teritorinis registratorius, priimdamas sprendimus dėl tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo bei atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d., 2011 m. birželio 27 d., 2011 m. spalio 3 d. ir 2011 m. spalio 17 d. prašymus ištaisyti klaidą pakeičiant Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir nurodant, kad dalis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios tvoros nesunaikinta, teisingai ir pagrįstai įvertino ginčijamų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams (Akto ir 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis). Nurodė, jog tiek pareiškėjo, tiek ir kitų bendraturčių nuosavybės teisės į tvorą, kuri 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuota kaip sunaikinta, įgijimo dokumentuose nėra duomenų apie šios tvoros atskirų dalių priklausymą kiekvienam iš bendraturčių ar naudojimosi tvora tvarkos nustatymą, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo nugriauta ne jo, o kitiems bendraturčiams priklausanti tvoros dalis, yra teisiškai nepagrįstas. Tuo atveju, jei dalis tvoros, kuri 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų duomenimis sunaikinta, yra išlikusi, ji nuosavybės teise priklausytų buvusiomis dalimis visiems trims bendraturčiams.

Manė, jog pareiškėjo argumentas, kad teritorinis registratorius pakeitė registro įrašą statinio bendrosis dalinės nuosavybės teise priklausančio dviem bendrasavininkiams ir tai padarė tik vieno iš bendrasavininkių prašymo pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad kitas bendrasavininkis nieko net nežinojo apie tą įrašą, nepagrįstas. Teigė, kad šį argumentą paneigia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas. Darė išvadą, kad paminėtos įstatymo normos suteikia teisę pateikti prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, pakeisti kadastro duomenis bei įregistruoti savo nuosavybės teisę bet kuriam nekilnojamojo turto savininkui atskirai bei nenustato nei tokį prašymą paduodančio asmens, nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigos apie tai informuoti kitus bendraturčius. Be to, teigė, kad pareiškėjui negalėjo būti nežinomi Akto duomenys bei 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų duomenys, nes Aktą jis yra pasirašęs kaip vienas iš rekonstruoto gyvenamojo namo statytojų, Akto 4 punkte nurodyta, kad statinio statybos būklė atitinka 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/7733, remiantis Aktu ir 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų duomenimis pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra pasirašę 2008 m. sausio 30 d. susitarimą dėl rekonstruoto gyvenamojo namo nuosavybės dalių nustatymo ir patalpų paskirstymo.

Pažymėjo, jog skunde ne vieną kartą pasisakydamas, kad kadastrinių matavimų byloje klaidą padarė matininkas, J. J. ne tik nekėlė jokių reikalavimų matavimus atlikusiam asmeniui UAB „Senamiesčio kurantai“ dėl šios galimai padarytos klaidos ištaisymo, bet ir neįtraukė šio asmens į ginčo nagrinėjimą, reikšdamas išvestinius reikalavimus teritoriniam registratoriui, kuris pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį yra atsakingas tik už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams, o ne už pačių dokumentų (teisinių pagrindų) atitikimą objektyviai tikrovei, jų parengimo pagrįstumą ir teisingumą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad matininkas padarė klaidą, kad Aktas neatitinka kadastro duomenų bylos, galutinį skundo prašymą pagrindė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti.

Teigė, jog nei VĮ Registrų centras, nei jos teritoriniai padaliniai neturi teisės ir / ar pareigos taisyti, pildyti ar kitaip keisti pateiktus registravimui dokumentus ir juose esančius duomenis, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunaikintos tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų neatitikimą dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, skundo reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad namų valdos teritorija 1999 metais buvo aptverta ir tvora susidėjo iš dviejų dalių, t. y. ribai su (duomenys neskelbtini) gatve buvo įrengta 55 m ilgio metalinė tvora ir nuo kaimynų sklypas buvo atitvertas medine 79 m ilgio tvora. Formuojant žemės sklypą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl kelio apsauginės zonos, žemės sklypo riba ties (duomenys neskelbtini) gatve pakito. Žemės sklypas buvo sumažintas, todėl buvusi ir 1999 metais inventorizuota metalinė tvora liko už jiems suformuoto žemės sklypo ribos, t. y. po plano sudarymo tvora turėjo būti perstatyta. Nurodė, jog tokio plano pagrindu pareiškėjas 1997 m. sausio 21 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Teigė, jog pareiškėjas dar 1997 metais žinojo, kad tuo metu metalinio tinklo tvora turėjo būti sunaikinta. Nurodė, jog po nurodytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pareiškėjas tinklo tvorą pakeitė medine tvora, nepatraukdamas jos gilyn į žemės sklypą, o perkeldamas ją net dar arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. Manė, jog pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, motyvuodamas tuo, kad medinė tvora egzistavo dar 1949, 1973, 1981 metais. Teigė, jog pareiškėjui yra žinoma, kad jo nurodyta medinė tvora, kuri, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, buvo inventorizuota net iki 1993 metų, tai tvora, kuri skyrė jų ir kaimynų žemės sklypą, bet ne medinė tvora, kuriai perkelti surašytas reikalavimas pareiškėjui.

Pabrėžė, jog pareiškėjas, pasinaudodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre visos tvoros buvo ir yra įregistruotos vienu unikaliu numeriu, teigė, kad medinė tvora nėra savavališkas statinys. Nurodė, jog ir pareiškėjui, ir jiems visiškai pagrįstai buvo surašytas reikalavimas atstatyti žemės sklypo ribą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pagal valstybinės žemės pirkimo dokumentus. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, jog pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad 2008 metais po jiems priklausančių pastatų rekonstrukcijos, atliekant pastatų ir statinių kadastrinius matavimus, be jo sutikimo ir žinios buvo pažymėta tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sunaikinta. Nurodė, jog matininkas, kuris atliko kadastrinius matavimus, paaiškino, kad negali įtraukti į kadastrinių matavimų bylą tvoros, kuri yra įrengta už sklypo ribų, o kadangi ankstesnėse kadastrinių matavimų dokumentuose tvora ties (duomenys neskelbtini) gatve buvo inventorizuota, tvora buvo išskirta iš kitų statinių, įregistruotų unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), jai suteiktas atskiras unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei matininkas padarė prierašą, kad tvora sunaikinta. Teigė, jog šis faktas buvo žinomas pareiškėjui, nes visi pastatų rekonstrukcijos dokumentai su juo buvo derinami.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo J. J. 2011 m. spalio 17 d. prašymą dėl klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1-4 dalimis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1-2 dalimis.

Nustatė, jog, kadangi trečiojo suinteresuoto asmens P. L. D. prašymu buvo atliekami nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimai, taip pat UAB „Senamiesčio kurantai“ nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 13/7733 parengta dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo manyti, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys užfiksuoti netinkamai, t. y. neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, kadangi pareiškėjo nurodyta tvora, kuri, jo teigimu, yra pastatyta iki 1949 metų ir nuo to laiko tik remontuota, nepatenka į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pastatyta už šio sklypo ribų. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ginčo tvora yra ne žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribose, matyti sulyginus 1996 metų AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ parengtą šio žemės sklypo planą, kuris yra sutarties, kuria pareiškėjas J. J. ir J. D. įsigijo šį sklypą, dalis ir nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje esančius statinių išdėstymo planus, sudarytus 1976 ir 1982 metais: pagal 1996 metų žemės sklypo planą sklypo riba sutampa su 1949 metais statyto priestato, šiuo metu plane pažymėto 2a1/ž, anksčiau – A21/Z, kampu, tuo tarpu 1976 ir 1982 metų statinių išdėstymo planuose nurodyta, kad tarp 1949 metais statyto priestato, plane pažymėto A21/Z, ir tvoros yra tarpas, kas patvirtina, jog dalis tvoros buvo už sklypo, kurį įsigijo pareiškėjas J. J. ir J. D., ribų, ką savo paaiškinime pažymėjo ir kadastro duomenis fiksavusi matininkė.

Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101 )-l 1.4-207 3 ir 4 punktuose yra nesutapimų, t. y. 3 punkte duomenys apie tvorą išbraukti, o 4 punkte nurodoma, kad tvora pripažįstama tinkama naudoti, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl klaidos ištaisymo: šiuo aktu buvo sprendžiamas klausimas dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamais naudoti, o tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); Komisija, priimdama šį aktą, naudojosi UAB „Senamiesčio kurantai“ parengta kadastrinių matavimų byla, todėl akivaizdu, kad 3 punkte išbraukti duomenys apie tvorą iš 4 punkto neišbraukti dėl rašymo apsirikimo.

III. Pareiškėjas J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2008 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu Nr.(101)-11.4-207 buvo padarytas įrašas apie tvoros nugriovimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, jog teismo posėdžio metu jis (pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį, paduotą Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktą dėl esminių materialinės teisės normų pažeidimo. Mano, kad teismas tai turėjo vertinti ir atsižvelgti į tai, kad byloje pareiškėjas nėra atsakovas.

Pažymi, jog iš kadastrinių matavimų byloje esančios medžiagos matosi, kad 1949 metais prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), suformuotas, inventorizuotas ir iki privatizacijos nuomos pagrindais valdytas žemės sklypas pagal inventorizavimo dokumentus ir natūra užėmė didesnį plotą nei plotas, nustatytas 1996 metais prieš privatizavimą paruoštame tiksliame plane. Sklypo kraštinės ilgis rytinėje jo pusėje pagal 1949 - 1981 metų inventorizacinės bylos duomenis buvo 38,20 - 39,20 m ilgio, tuo tarpu pagal 1996 metų tikslųjį sklypo planą šios kraštinės ilgis yra tik 35,11 m, t. y. privatizuoto sklypo rytinė kraštinė yra apie 3 - 4 m trumpesnė, nei buvusi iki privatizacijos, ir kartu neatitinka iki privatizacijos nustatytos sklypo šiaurinės briaunos, ant kurios, kaip seka iš inventorizacinės bylos duomenų, nuo pat gyvenamojo namo pastatymo, buvo pastatyta ir iki šiol stovi medinė tvora. Nurodo 2010 m. balandžio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. ISS-(10.5)-691, prie kurio buvo pridėti 2012 m. balandžio 3 d. UAB „Senamiesčio kurantai” matininkės paaiškinimai apie tai, kad ginčo tvoros kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, nes jos nėra pačiame sklype.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (2008 m. rugsėjo 17 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2007 m. lapkričio 29 d.) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsniu.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, tačiau konkrečių teisinių pagrindų – neteisingai taikytų materialinių ar procesinių teisės normų bei neteisingai teismo įvertintų faktinių aplinkybių nenurodo. Pažymi, kad UAB „Senamiesčio kurantai“ matininko užfiksuoti tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys bei Akto duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teigia, jog apeliantas, sutikdamas, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti ginčo tvora yra valstybinės žemės sklype, nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių bet kokią jo teisę (nuomos, panaudos, servituto ar kt.) valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamojo turto objektu, esančiu valstybei priklausančioje žemėje. Įvertindamas aplinkybę, kad J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. sausio 21 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre 1997 m. sausio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PO 1/97-12329 pagrindu, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas sutiko su suformuoto žemės sklypo ribomis ir ta aplinkybe, kad ginčo tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nepatenka į šį žemės sklypą. Nurodo, jog tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje patvirtino, kad tiek jiems, tiek apeliantui buvo surašytas reikalavimas atstatyti žemės sklypo ribą (perkelti tvorą) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo dokumentus, tačiau apeliantas to nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 11, 17.7, 54, 115 punktų nuostatos patvirtina, kad teisinio pagrindo atlikti tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nepatenkančios į statinių savininkams priklausantį žemės sklypą, matavimų UAB „Senamiesčio kurantai“ matininkas neturėjo.

Pažymi, kad apelianto argumentai teismui nesilaikius teisingumo, teisės negaliojimo atgal principų, kurių nesilaikymas paneigia asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir konstitucinį teisingumo principą, nesusieti su konkrečių skundžiamame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių nepagrįstu konstatavimu ir teisiniu įvertinimu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pateikia analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. IN(12.5.1.15.)-30612 ir atsisakymo panaikinti 2008 m. sausio 21 d. registro įrašą „kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, būklė: sunaikintas“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. L. D., kuriam kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu J. D. ir pareiškėju J. J., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, 2008 m. sausio 31 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą atlikti nekilnojamo turto kadastro duomenų pakeitimus, t. y. jų įregistravimą ir išregistravimą, UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtą kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101 )-l 1.4-207 bei 2008 m. sausio 30 d. visų bendrasavininkių susitarimą dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių nustatymo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2008 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą pakeisti nekilnojamų daiktų – gyvenamojo namo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta, jog kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane t, sunaikinta (1 t., b. l. 80-81). Taip pat nurodyta, kad šio statinio statusas – suformuotas padalijus daiktą, daikto istorinė kilmė – gautas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2008 m. sausio 21 d.

Pareiškėjas J. J. kreipėsi su prašymu į atsakovą, kad būtų ištaisyta VĮ Registrų centro Vilniaus filialo klaida, padaryta pakeičiant kadastro duomenis dėl tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. nurodyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios tvoros dalis nesunaikinta. Atsakovas šio prašymo netenkino 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-3012, nurodydamas, kad sprendimas įrašyti Nekilnojamo turto kadastre / registre duomenis apie nekilnojamo daikto – tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – būklę („sunaikintas“) priimtas pateiktų dokumentų, kurie nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais, pagrindu (1 t., b. l. 15-17). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl šio atsakovo sprendimo, 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 327 jo netenkino (1 t., b. l. 13-14).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami šie reikalavimai, atsakovo argumentus, kurių pagrindu nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo padarytos klaidos, pakeičiant kadastro duomenis dėl tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ištaisymo, netenkino pareiškėjo reikalavimų, t. y. nepripažino jų pagrįstais ir teisėtais.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nepagrįstai, remdamasis 2008 m. sausio 30 d. UAB „Senamiesčio kurantai“ atliktais kadastriniais matavimais, padarė Nekilnojamojo turto registre įrašą apie tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę „sunaikintas“, nes tvora nėra sunaikinta, o tvoros kadastriniai matavimai nebuvo atliekami tuo pagrindu, kad minėta tvora yra valstybinės žemės sklype. Pareiškėjas byloje pareikštus reikalavimus grindžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, kuris numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus, nurodo, kad UAB „Senamiesčio kurantai“ matininko užfiksuoti tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams, o ne už pačių dokumentų (teisinių pagrindų) atitikimą objektyviai tikrovei, jų parengimo pagrįstumą ir teisingumą.

Išnagrinėjus šioje byloje pareiškėjo, atsakovo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nurodyti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo byloje pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro 2 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

Teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35, 36 punktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 19 punktą prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 46 straipsnį prašymas pakeisti įrašą registre registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas, o 36 punkte numatyta, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (modernizuoti) reikia leidimo statyti naują statinį, leidimo rekonstruoti statinį ar leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą, išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo (nugriovimo, sugriovimo, sunykimo, sudegimo ir panašiai) faktą. Kitais atvejais nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatą, reiškia, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Šios nuostatos yra taikomos Nekilnojamojo turto registratoriui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą.

Nagrinėjamu atveju įvertinus Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t, sunaikintas (1 t., b. l. 80-81), darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruota tvora, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad šis daiktas priklausė asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui, byloje neįrodyta. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pagrindinis daiktas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. L. D., J. D.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jei sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Atsakovo atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre leidžia daryti išvadą, kad, keičiant Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš esmės buvo išregistruota daiktinė teisė į tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, jog ji yra sunaikinta. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai pakeitė Nekilnojamojo turto registro duomenis apie tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu išregistravo daiktinę teisę į tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal vieno iš bendraturčių prašymą.

Įvertinus atsakovo nurodomus dokumentus, kurių pagrindu jis teigia, kad turėjo teisę atlikti kadastro / registro duomenų pakeitimą, darytina išvada, kad šių dokumentų pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registre, kad kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t, sunaikinta, t. y. iš esmės buvo išregistruota daiktinė teisė į tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas prašė išregistruoti daiktinę teisę į minėtą tvorą ar pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, tai pavedė atlikti kitam bendraturčiui.

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti, kad aktas surašytas dėl gyvenamojo namo 1A1/m remonto, kad grafoje, kur nurodomi pagalbiniai statiniai ir jų dydžiai, tvora yra išbraukta, ir po to nurodyta, kad statinio statybos būklė atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/7733 2008 m. sausio 21 d. Šį Aktą yra pasirašęs pareiškėjas, tačiau po minėtu įrašu yra nurodyta, kad komisija pripažįsta gyvenamąjį namą, lauko tualetą, betono taką, šulinį ir tvorą tinkamais naudoti, tačiau nenurodoma, kokiu pagrindu nurodyta tvora ir koks tvoros unikalus numeris. Taip pat pareiškėjas yra pasirašęs su kitais bendrasavininkiais susitarimą dėl rekonstruoto gyvenamojo namo naujų nuosavybės dalių nustatymo ir patalpų pasiskirstymo (1 t., b. l. 34). Šiame susitarime apie kitus statinius nėra nurodyta. UAB „Senamiesčio kurantai“ matininkės V. S. sudarytoje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nėra nurodyta, kad tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta, kad daiktas yra žuvęs (1 t., b. l. 50-72). Iš matininkės V. S. paaiškinimo matyti, kad ji tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nepažymėjo, šios tvoros kadastrinių matavimų neatliko ne dėl to, kad ši tvora sunaikinta, o dėl to, kad ji valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 174).

Pažymėtina, kad Centrinis registratorius, yra nurodęs, jog UAB „Senamiesčio kurantai“ patikslino nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir užfiksavo, kad tvoros nėra, šios tvoros duomenys užfiksuoti kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų 1C formoje, be to, ji neįbraižyta statinių išdėstymo plane (1 t., b. l. 13-14). Atsakovas taip pat yra nurodęs, kad UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtoje statinių kadastro duomenų byloje 1C formoje „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys“ užfiksuota, kad nekilnojamasis daiktas – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauta (1 t., b. l. 38). Tačiau nagrinėjamoje byloje pateiktoje UAB „Senamiesčio kurantai“ užpildytoje 1C formoje nėra nurodyta, kad tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriauta (1 t., b. l. 58). UAB „Senamiesčio kurantai“ 2C užpildytoje formoje „Inžinerinių statinių ir jų dalių įkainojimas (perkainojimas) taip pat nėra nurodyta, kad tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriauta ar sunaikinta kitokiu būdu.

Nesant atsakovui pareiškėjo pateiktų konkrečių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto daikto (nagrinėjamu atveju tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinimas, jo žuvimas, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai įrašė pareiškėjo ginčijamą įrašą Nekilnojamojo turto registre ir tokiu būdu išregistravo nekilnojamąjį daiktą.

Atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys byloje nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti nekilnojamojo turto objektu, esančiu valstybei priklausančioje žemėje, nurodo aplinkybes, susijusias su žemės sklypo ribomis, su tuo, kad pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams buvo surašytas reikalavimas atstatyti žemės sklypo ribą (perkelti tvorą), kad neteisėtai pareiškėjas yra pastatęs medinę tvorą valstybinėje žemėje už sklypo ribų. Šių aplinkybių pagrindu atsakovas, kurio funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, negalėjo atlikti pareiškėjo ginčijamo Nekilnojamojo turto registre įrašo. Nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota daiktinė teisė į tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą atlikti pareiškėjo ginčijamą kadastro / registro duomenų pakeitimą pagal trečiojo suinteresuoto asmens P. L. D. prašymą ir pateiktus dokumentus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo tenkintinas pareiškėjo skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 327, atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. IN(12.5.1.15.)-30612.

Įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą „kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, būklė: sunaikintas“, atstatyti Nekilnojamojo turto registre nurodomos tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą tokį, koks jis buvo iki 2008 m. sausio 21 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė