2020-05-27 Nr. AB-10515-3-61-3-01130-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-396-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01130-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūro Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovams Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. vasario 14 d. sprendimus Nr. 68-13 ir Nr. 68-14, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. liepos 8 d. sprendimus Nr. (6.5) FR0682-435 ir Nr. (6.5) FR0682-436.

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti pasirašytą skundą, patikslinti skundo reikalavimus, pateikti skundžiamus VMI ir Inspekcijos sprendimus, pateikti ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, sumokėti žyminį mokestį.

Teisme 2020 m. balandžio 22 d. gautas pareiškėjų prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki birželio 1 d. Pareiškėjai iš dalies pašalino skundo trūkumus, t. y. sumokėjo žyminį mokestį, pateikė pasirašytus pirminius skundus ir skundžiamus VMI bei Inspekcijos sprendimus, duomenis apie jų įteikimą pareiškėjams.

Pareiškėjai teismo prašė pratęsti terminą dėl skundo trūkumų šalinimo iki birželio 1 d., nurodydami, kad mokestinis ginčas yra didelės apimties, taip pat visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra paskelbtas karantinas. Pažymėjo, kad jiems būtina patikslinti pradinio skundo motyvus ir tinkamai bei kvalifikuotai suformuluoti teismui prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad jiems reikia susipažinti su mokestinio ginčo medžiaga tam, kad galėtų tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus atitinkančius argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymo dėl termino trūkumams šalinti papildomo pratęsimo iki 2020 m. birželio 1 d., todėl atsisakė priimti bendrą pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžiamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą gavo 2020 m. vasario 21 d., pareiškėjas – 2020 m. vasario 22 d., todėl pareiškėjai teismui skundą turėjo paduoti iki 2020 m. kovo 13 d. ir kovo 16 d. imtinai (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 3 d.). Pareiškėjai teismui skundą padavė 2020 m. kovo 23 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai sutinka, jog praleido skundo padavimo terminą, tačiau teismui nenurodė jokių skundo padavimo praleidimo aplinkybių ir nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas pratęsti terminą parengti prašymui atnaujinti skundo padavimo terminą dar mėnesiui, t. y. iki birželio 1 d., kai teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo nustatė ilgesnį nei 7 dienų terminą ir nurodė pareiškėjams teikti prašymą atnaujinti terminą ir nurodyti termino praleidimo aplinkybes, – neatitinka trūkumų šalinimo instituto paskirties, administracinio proceso ekonomijos ir koncentracijos bei neužtikrina teisinių santykių stabilumo. Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentas, jog jiems suformuluoti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą reikia specialių žinių, kvalifikuotų teisininkų pagalbos, yra subjektyvus pareiškėjų vengimas pateikti teismui prašymą atnaujinti skundo terminą ir nurodyti, kokios aplinkybės lėmė vėlesnį skundo padavimą. Šioms aplinkybėms nurodyti nereikalingos nei specialios žinios, nei kvalifikuota teisininkų pagalba, nes termino skundo paduoti praleidimo aplinkybes gali nurodyti tik patys pareiškėjai.

Teismas konstatavo, kad mokestinis ginčas vyksta nuo 2016 metų. Inspekcija 2016 m. gegužės 11 d. surašė patikrinimo aktus Nr. (9.6) FR0680-349 ir Nr. (9.6) FR0680-350, kuriuose pareiškėjui apskaičiavo papildomai sumokėti 17419 eurų GPM ir 2 529,83 eurų PSDĮ, pareiškėjai 14 517,21 eurų GPM ir 2 529,83 eurų PSDĮ. Inspekcija 2016 m. liepos 8 d. sprendimais dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-435 ir Nr. (6.5) FR0682-436 patvirtino patikrinimo aktus, pareiškėjui nurodydama sumokėti 17 419,78 eurų GPM, 9 265,62 eurų GPM delspinigių, 5 255 GPM baudą, 2 529,83 eurų PSDĮ, 1 707,84 eurų PSDĮ delspinigių, 758 PSDĮ baudą; pareiškėjai 14 517,21 eurų GPM, 7 629,46 eurų GPM delspinigių, 4 355 GPM baudą, 2 529,83 eurų PSDĮ, 1 707,84 eurų PSDĮ delspinigių, 758 eurų PSDĮ baudą. Pareiškėjai, nesutikdami su Inspekcijos sprendimais, VMI 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundus. VMI 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 68-297 ir Nr. 68-298 patvirtino Inspekcijos sprendimus. Pareiškėjai teikė skundus Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. S-10 (7-256/2016) ir Nr. S-11 (7-258/2016) nusprendė panaikinti VMI sprendimus ir perduoti VMI nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai teikė skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). VAAT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2380-596/2017 VMI ir pareiškėjų skundus atmetė. Abi ginčo šalys teikė apeliacinius skundus, byla išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai turėjo pakankamai laiko susipažinti su mokestinio ginčo medžiaga.

Teismas vertino, kad pareiškėjų prašymas pratęsti terminą iki birželio 1 d. skundo trūkumams pašalinti (taip pat pareiškėjų prašymui atnaujinti terminą skundui paduoti) yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias pratęsti dar mėnesiui terminą skundo trūkumams šalinti. Be to, nagrinėjamu atveju termino pateikti skundus eiga prasidėjo ir iš esmės baigėsi dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo, todėl pareiškėjai nėra pakankamai rūpestingi ir atidūs. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymo patęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl konstatavęs, kad bendro skundo padavimo teismui terminas praleistas, prašymas jį atnaujinti nepateiktas nustatytu terminu šalinant skundo trūkumus, pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

III. Pareiškėjai R. S. ir G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjų prašymą dėl procesinių terminų pratęsimo.

Pareiškėjai teigia, kad jie turi būti pripažinti ginčo silpnesnioji pusė, kurios interesų pusiausvyros atsakovai neužtikrino, kadangi atsisakė pateikti mokestinių bylų dokumentų medžiagos kopijas. Nurodo, kad jie iš dalies pašalino pradinio skundo trūkumus ir pateikė teismui atitinkamus dokumentus, sumokėjo žyminį mokestį, tačiau pateikė teismui prašymą pratęsti procesinį terminą kitiems skundo trūkumams pašalinti. Taigi teismas skundžiama nutartimi užkirto pareiškėjams galimybę pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti procesinį terminą.

Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjams nėra būtina teisininko konsultacija dėl praleisto termino atnaujinimo, kadangi kiekvienas asmuo turi procesinę teisę turėti atstovą. Pareiškėjams būtina kvalifikuota teisininko konsultacija ir jiems reikalingas maždaug vieno mėnesio laikotarpis parengti skundą, tačiau teismas skundžiama nutartimi tokios galimybės nesuteikė.

Pareiškėjai mano, kad šioje byloje kilęs mokestinis ginčas yra didelės apimties, sudėtingas, todėl jų teisinis interesas išspręsti šį ginčą teisme turi būti vertinamas kaip aktualesnis nei atitinkamo procesinio termino pratęsimas, kuris užtikrintų pareiškėjų tinkamą pažeistų teisių gynimą.

Pareiškėjai vertina, kad skundžiamos nutarties dalis dėl atsisakymo pratęsti procesinį terminą yra neįsiteisėjusi, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjų pradinį skundą. Pareiškėjų prašymas pratęsti terminą buvo motyvuotas, todėl teismo teiginiai, jog pareiškėjų argumentai yra deklaratyvūs, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, procesinio termino pabaiga nėra naikinamasis terminas. Dėl skundžiamos nutarties pareiškėjai prarado teisę pateikti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo skundui paduoti, o taip pat patikslinti pradinio skundo motyvus. Mano, kad teismas netinkamai vienu procesiniu išsprendė pareiškėjų prašymą dėl termino pratęsimo ir atsisakymo priimti skundą.

Pareiškėjai nurodo, kad jie iš esmės inicijavo tuos pačius apeliacinius procesus dėl mokestinių ginčų, kurie teisme jau buvo priimti 2016 metais. Pažymi, kad ginčijami sprendimai pakeisti, tačiau neįmanoma suprasti, kuria apimtimi. Mano, kad jie nepraleido 30 dienų termino skundui paduoti, nes jų skundai teisme buvo priimti 2016 metais. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad terminas praleistas, pareiškėjai pateiktų kvalifikuotą prašymą teismui dėl procesinio termino atnaujinimo.

Pareiškėjai teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į visoje Lietuvoje galiojančias karantino sąlygas, kurios apsunkino ir viešųjų paslaugų pasiekiamumą, todėl teismas turėjo vadovautis Teisėjų tarybos rekomendacijomis dėl lankstesnio požiūrio į procesinių terminų nustatymą bei taikymą ir patenkinti pareiškėjų 2020 m. balandžio 20 d. prašymą dėl procesinių terminų pratęsimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymas dėl termino trūkumams šalinti papildomo pratęsimo iki 2020 m. birželio 1 d. ir skundą buvo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja skundžiamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą gavo 2020 m. vasario 21 d., pareiškėjas – 2020 m. vasario 22 d., todėl pareiškėjai teismui skundą turėjo paduoti iki 2020 m. kovo 13 d. ir kovo 16 d. imtinai (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 3 d.). Pareiškėjai teismui skundą padavė 2020 m. kovo 23 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą. Todėl nesutiktina su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad jie termino skundui paduoti nepraleido dėl priežasties, jog jų skundai teisme buvo priimti 2016 metais, nes nagrinėjamoje byloje ginčo objektai yra mokesčių administratoriaus sprendimai, priimti 2020 m. vasario mėn., o ne 2016 metai. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių (t. y. skundo padavimo terminų, kurie iš esmės baigėsi iki įvedant karantiną Lietuvoje) atmestini pareiškėjų argumentai, susiję su aplinkybėmis, kad jiems buvo sunku rasti teisines konsultacijas teikiančius asmenis ir buvo apsunkintas viešųjų paslaugų pasiekiamumas dėl Lietuvoje paskelbto karantino.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai pateikė skundą, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą iki 2020 m. balandžio 20 d. imtinai skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai 2020 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą teismui dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo iki 2020 m. birželio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą ir skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjų prašymas pratęsti terminą iki birželio 1 d. skundo trūkumams pašalinti (taip pat pareiškėjų prašymui atnaujinti terminą skundui paduoti) yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias pratęsti dar mėnesiui terminą skundo trūkumams šalinti, be to, termino pateikti skundus eiga prasidėjo ir iš esmės baigėsi dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo, todėl pareiškėjai nėra pakankamai rūpestingi ir atidūs.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagal kurį, jeigu administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas 30 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad nustatęs, jog pareiškėjų skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą 2020 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti teismui pasirašytą skundą; aiškiai skunde motyvuoti, dėl ko nesutinkama su ginčijamais sprendimais, o jeigu nesutinkama tik iš dalies, tai teismui ir turi būti formuluojamas reikalavimas panaikinti tik tą dalį, su kuria pareiškėjai nesutinka; pateikti teismui skundžiamus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus; pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; sumokėti 60 Eur žyminį mokestį už du savarankiškus ginčijamus sprendimus ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinantį kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjai, iš dalies pašalinę teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. sumokėję žyminį mokestį, pateikę pasirašytą pradinį skundą ir jų priedus, tačiau nepateikę prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nepatikslinę skundo motyvus pagal teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl teismo nustatyto termino pratęsimo pašalinti likusius skundo trūkumus (b. l. 11–39).

Vadovaujantis ABTĮ 64 straipsnio 1 dalimi, teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-394/2011, 2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-227-492/2017).

ABTĮ 64 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti, jog teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti, neįtvirtina sąlygų, kurioms esant proceso dalyvis gali prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą, bei pagrindų, kuriems esant teismas gali pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į asmens prašymą bei konkrečios bylos aplinkybes, gali pratęsti teismo nustatytą nepasibaigusį procesinį terminą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo nustatyto termino pratęsimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 25 d. raštą „Dėl tam tikrų procesinių klausimų sprendimo karantino laikotarpiu“ Nr. 36P-53-(7.1.10) Lietuvos Respublikos teismams, kuriame nurodyta, jog šiuo laikotarpiu pasitaikę pavėluoto procesinių dokumentų pateikimo teismui atvejai turi būti vertinami kruopščiai ir neformaliai, įvertinant šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos įtaką bei taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybės institucijų veiklai. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje vertino, jog pareiškėjams nebūtina kvalifikuoto teisininko pagalba siekiant pateikti teismui prašymą atnaujinti skundo terminą ir nurodyti, kokios aplinkybės lėmė vėlesnį skundo padavimą, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina teisę pareiškėjams turėti atstovą ir pavesti jam atlikti veiksmus.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjų siekį ginti savo teises, užtikrinant teisminės gynybos prieinamumo ir teisės būti išklausytam principų įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė skundo priėmimo klausimą, todėl atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, skundžiama nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan