2019-05-08 Nr. AB-10762-3-61-3-00367-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-266-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00367-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 42.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Biodegalų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Biodegalų asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „NESTE LIETUVA“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Biodegalų asociacija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (5.9)-366V-3101 „Dėl atsisakymo pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą“, įpareigoti atlikti veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NESTE LIETUVA“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, taip pat pateikė teismui prašymą į šią bylą pateiktą medžiagą, t. y. UAB „NESTE LIETUVA“ 2018 m. spalio 31 d. rašto priedą Nr. 11, 2018 m. gruodžio 5 d. rašto priedą Nr. 6 ir 2018 m. gruodžio 19 d. rašto priedą Nr. 1-5, laikyti nevieša.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „NESTE LIETUVA“ prašymą, nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma pripažinti nevieša medžiaga laikytina nevieša, uždraudžiant su ja susipažinti tretiesiems asmenims, nes tuo siekiama apsaugoti komercines paslaptis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 2 d.). Kadangi elektroninėje byloje tai yra įmanoma padaryti tik visą bylos medžiagą pripažįstant nevieša, teismas bylą nusprendė nagrinėti uždarame teismo posėdyje (ABTĮ 8 str. 2 d.). Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartyje, vadovaudamasis ABTĮ 8 straipsnio 2 dalimi ir 14 straipsnio 2 dalimi, tenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „NESTE LIETUVA“ prašymą, nutardamas administracinės bylos medžiagą laikyti nevieša ir šią bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

III. Pareiškėjas Biodegalų asociacija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, UAB „NESTE LIETUVA“ privalo pagrįsti savo reklamos teisingumą. Trečiojo suinteresuoto asmens reklaminių teiginių atitikimas tikrovei priklauso nuo UAB „NESTE LIETUVA“ degalų realių kokybinių parametrų, tačiau teikdamas prašymą teismui dėl komercinių paslapčių apsaugojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo siekia riboti prieigą prie šios esminę reikšmę turinčios informacijos, kuria paremta visa UAB „NESTE LIETUVA“ reklaminė kampanija.

Pareiškėjo teigimu, UAB „NESTE LIETUVA“ savo raštuose Konkurencijos tarybai, t. y. 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. raštuose, nurodė, kad UAB „NESTE LIETUVA“ komercinę paslaptį sudaro tik atitinkamuose raštų prieduose nurodomi biodegalų žaliavų pavadinimai (laukeliai „Biofuel feedstock“ degalų tvarumo deklaracijose) ir būtent šios informacijos atskleidimas neva leistų konkurentams nustatyti, kokias žaliavas gaminti degalams naudoja UAB „NESTE LIETUVA“, o tai ženkliai pakenktų trečiojo suinteresuoto asmens interesams. Kadangi pati UAB „NESTE LIETUVA“ nurodo, kad šią informaciją (laukelius „Biofuel feedstock“ tvarumo deklaracijose) užtušavo (apsaugojo), tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo supranta ir patvirtina, kad likusi medžiaga nėra ir negali būti konfidenciali ar sudaranti kokią nors komercinę paslaptį.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nutartimi ne tik peržengia UAB „NESTE LIETUVA“ reikalavimų ribas, kadangi pastarasis prašo pripažinti nevieša medžiagą tik konkrečius dokumentus, tačiau ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi nesilaikė principo, jog pirmenybė turėtų būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui bei viešumas ribojamas tik tada, kai byla jau baigta nagrinėti ir joje yra priimtas procesinis sprendimas dėl bylos baigties. Ši administracinė byla nėra išnagrinėta ir joje nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patvirtinto įpareigojimo, kad, jei byloje yra pateikta medžiaga, kuriai būtina taikyti apsaugą, teismas yra įpareigotas priimti motyvuotą nutartį, kuria nusprendžiama bylos medžiagą ar dalį jos laikyti nevieša bei bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pateikta jokių motyvų dėl objektyvaus poreikio taikyti apsaugą tam tikriems UAB „NESTE LIETUVA“ pateiktiems dokumentams.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos techninės priežastys, kurios neva sudaro pagrindą pripažinti visą administracinės bylos medžiagą nevieša ir bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose, ne tik negali būti pateisinamos, tačiau jos yra klaidingos. Pareiškėjas pažymi, jog įmanoma užtikrinti UAB „NESTE LIETUVA“ prašomų dokumentų apsaugą be visos bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir bylos nagrinėjimo uždaruose teismo posėdžiuose. Be to, nors ši administracinė byla yra elektroninė, tačiau ji taip pat turi spausdintą bylos medžiagos versiją (kopiją) ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo (ne proceso dalyvis) norėtų susipažinti su administracine byla, jam būtų pateikta popierinė bylos medžiagos kopija, kurioje būtų pažymėti konfidencialią informaciją sudarantys dokumentai arba konfidencialią informaciją sudarantys dokumentai apskritai nepateikiami tretiesiems asmenims ir neįsegami į popierinės bylos segtuvus.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje neatsižvelgta į tai, kad administracinė byla yra susijusi su viešuoju interesu ir yra aktuali visuomenei. Neįvertinta, kad UAB „NESTE LIETUVA“ prarado teisę į konfidencialumą tuo metu, kai nusprendė organizuoti itin didelio masto reklaminę kampaniją, kadangi turėjo įvertinti, jog visuomenė gali siekti susipažinti su trečiojo suinteresuoto asmens reklamos teisingumo įrodymais. Visuomenei ši administracinė byla ir jos medžiagos viešumas yra aktualus ir dėl to, kad suinteresuoti asmenys ateityje galėtų reikšti ieškinius UAB „NESTE LIETUVA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NESTE LIETUVA“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo Biodegalų asociacijos atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas gali ne tik bet kurios šalies prašymu, tačiau ir savo iniciatyva pripažinti bylos medžiagą nevieša bei paskirti uždarą teismo posėdį, todėl pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė UAB „NESTE LIETUVA“ reikalavimus, nėra. Be to, teismas gali pripažinti bylos medžiagą nevieša byloje nedalyvaujančių asmenų atžvilgiu ne tik paskutinėje administracinio proceso stadijoje, priimdamas sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, tačiau ir gavęs proceso dalyvio prašymą, todėl pagrindo teigti, jog bylos medžiaga iki paskutinės administracinio proceso stadijos privalo būti vieša, nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad, kai inicijuojama elektroninė byla, popierinė bylos versija nėra vedama, tai patvirtina Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 6 dalis. Kadangi elektroninė bylos medžiaga saugoma skaitmeniniu pavidalu, popierinė bylos medžiaga papildomai nėra vedama / saugoma, todėl tik pripažinus visą bylos medžiagą nevieša bei bylą nagrinėjant neviešuose teismo posėdžiuose bus užtikrintas UAB „NESTE LIETUVA“ pateiktų dokumentų neviešumas.

UAB „NESTE LIETUVA“ nuomone, net jeigu teismas ir patenkintų pareiškėjo reikalavimą, nei vartotojai, nei kiti suinteresuoti asmenys pagal šioje byloje priimtą teismo sprendimą neįgis teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Be to, pripažinus visą bylos medžiagą nevieša, nebūtų apribota vartotojų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė gauti atitinkamą vartotojams ar suinteresuotiems asmenis reikalingą medžiagą kreipiantis į pačią UAB „NESTE LIETUVA“ arba kituose galimuose procesuose kreipiantis į teismą dėl konkrečiai bylai reikalingų duomenų išreikalavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog biodegalų žaliavų pavadinimas buvo užtušuotas siekiant apsaugoti UAB „NESTE LIETUVA“ komercinę paslaptį nuo pareiškėjo, o prašymu pripažinti minėtas tvarumo deklaracijas nevieša bylos medžiaga siekiama apsaugoti komercines paslaptis nuo trečiųjų byloje nedalyvaujančių asmenų. Todėl pagrindo teigti, jog UAB „NESTE LIETUVA“ jau apsaugojo prašomus pripažinti dokumentus, nėra pagrindo.

Atsakovas Konkurencijos taryba, įvertinusi atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei ginčo dalyką, atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo spręsti dėl atskirojo skundo pagrįstumo savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas pripažino administracinės bylos Nr. eI-2109-815/2019 medžiagą nevieša, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnyje ir ABTĮ 8 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtinta taisyklė, jog teismuose bylos nagrinėjamos ir priimti sprendimai skelbiami viešai. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra nustatyta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje pabrėžiama viešo bylų nagrinėjimo principo pirmenybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 pažymėjo, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 64 punktas).

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Šia įstatymo norma nagrinėjamu atveju ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį

Tačiau ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis paprastai yra taikoma tik tada, kai byla jau baigta nagrinėti ir joje yra priimtas procesinis sprendimas dėl bylos baigties. Toks teisinis reguliavimas skirtas apsaugoti išnagrinėtoje byloje surinktus ypatingus asmens duomenis, valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį nuo suinteresuotų asmenų, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis, žiniasklaidos atstovus ir kt.

Atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami, aptaria ABTĮ 49 straipsnis, kuriame nurodoma, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ar kopijuoti. Taigi teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša.

Pažymėtina, kad atskiruoju skundu negali būti skundžiama teismo nutartis pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį neteikti bylos dokumentų ar medžiagos susipažinti ar kopijuoti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikrą bylos medžiagą) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014, 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-552/2016 ir kt.). Kadangi skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo priimta pagal ABTĮ 14 straipsnio 2 dalį ir šioje normoje nustatyta, kad dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas, šiuo atveju, pareiškėjų atskirasis skundas nagrinėjamas iš esmės.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NESTE LIETUVA“ prašė dalį šioje administracinėje byloje esančios medžiagos, t. y. UAB „NESTE LIETUVA“ 2018 m. spalio 31 d. rašto priedą Nr. 11, 2018 m. gruodžio 5 d. rašto priedą Nr. 6 ir 2018 m. gruodžio 19 d. rašto priedą Nr. 1-5, pripažinti nevieša bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs šį trečiojo suinteresuoto asmens prašymą, nevieša pripažino visą bylos medžiagą ir nusprendė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

Kaip jau minėta, ši administracinė byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, taigi ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi teismas neturėjo remtis. Kartu pabrėžtina, kad ABTĮ 49 straipsnis taikomas tik tada, kai teismui pateikti duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Nagrinėjamu atveju, nevieša buvo pripažinta bylos medžiaga, kurią pirmosios instancijos teismas laikė komercine paslaptimi, tačiau nors ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje jokių argumentų, motyvuojančių teismo priimtą sprendimą pripažinti visą bylos medžiagą nevieša, nėra pateikta.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (ABTĮ 154 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas turėtų ABTĮ 49 straipsnio tvarka įvertinti, ar prašoma nevieša pripažinti bylos medžiaga yra komercinė paslaptis ir priimti motyvuotą nutartį. Tokia nutartis negalėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau proceso šalys galėtų nurodyti argumentus dėl jos neteisėtumo ar nepagrįstumo apeliaciniame skunde, jei jų netenkintų baigiamasis procesinis teismo sprendimas.

Kartu pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio, teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, esant pagrindui, bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostata.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Biodegalų asociacijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša klausimą iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė