d040b53c-2d44-4d76-99ba-37fc42002ed4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas E. Maškevičius Teisėja I. Krušienė Baudž. byla Nr. 1A-723-417/2013Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00682-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistojo gynėjui advokatui V.

R.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. P. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.Nuosprendžiu taip pat nuteistas ir J.

L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: J. P. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: jis 2009 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 08.50 val. akcinėje bendrovėje „duomenys neskelbtini”, esančioje duomenys neskelbtini, krantinėje Nr. 131, dirbdamas AB „ duomenys neskelbtini” kėlimo įrangos ir kranų kėlimo meistru ir bÅ«damas 2007-04-16 atestuotas padalinių vadovų darbų saugos ir sveikatos klausimais, 2007-08-13 atestuotas kėlimo kranų darbo vadovu, bÅ«damas pagal pareigybės nuostatus atsakingas už kranų ir kėlimo įrangos darbÄ AB „duomenys neskelbtini“teritorijoje, 07.00 val. paskyręs krano maÅ¡inistui J.

L. darbÄ su portaliniu kranu KONE, gam. Nr. K-6536, reg. Nr. KR-01-01167 Nr. 8, neapžiÅ«rėjo paskirtos darbo vietos, neįsitikino, jog krano judėjimo kelyje 0,7–1 m atstumu nuo krano konstrukcijų nėra paÅ¡alinių daiktų, nepastatė krano galinio ribotuvo prieÅ¡ laivo trapÄ , nepaskyrė konkretaus signalizuotojo, krovinio kabinėtojo, nekontroliavo krano maÅ¡inisto J. L. darbo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas 1 dalies 13 punkto reikalavimus:

„kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nuÅ¡alina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“;Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.351 patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 punkto 8 reikalavimus: „8. Kranai turi bÅ«ti instaliuojami ir naudojami gamintojo numatytomis sÄ lygomis pagal gamintojo naudojimo dokumentuose (instrukcijose) nurodytus reikalavimus“, 118.13 punkto reikalavimus:

„118. Draudžiama: <...>118.13. dirbti, kai nesutvarkyti apsauginiai įtaisai ir stabdžiai arba jie neveikia”, 56.8 punkto reikalavimus: „Negalima leisti eksploatuoti krano, jeigu: <...> 56.8. nesutvarkytas kablio kėlimo aukščio ribotuvas, keliamosios galios ribotuvas, signaliniai prietaisai, kiti saugos įtaisai arba yra kitų defektų, keliančių žmonėms pavojų“, 84 punkto reikalavimus: „Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai”, 86.2, 86.3, 86.4 punktų reikalavimus:

„Kranų darbo vadovas privalo: 86.2. nurodyti maÅ¡inistams (operatoriams) ir stropuotojams krovinių sandėliavimo vietÄ , tvarkÄ ir rietuvių matmenis; 86.3. paskirti reikiamÄ skaičių stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų; 86.4. kontroliuoti, kad maÅ¡inistai ir stropuotojai vykdytų darbo instrukcijas, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus <...>“, 87 punkto reikalavimus: „Kroviniams užkabinti ar atkabinti, kai to negali atlikti krano maÅ¡inistas ar tai netikslinga pagal darbų pobÅ«dį, skiriamas stropuotojas (-ai), kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų ir krano darbÄ â€, 88 punkto reikalavimus:

„Jeigu maÅ¡inistas (operatorius) negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio tiesiogiai ar su papildoma įranga, turi bÅ«ti imtasi visų atsargumo priemonių ir paskirtas atsakingas asmuo signalininkas, kuris privalo palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su maÅ¡inistu ir tiksliai nukreipti krovinį. Šiuo asmeniu gali bÅ«ti ir stropuotojas, jeigu jis gerai mato visÄ krovinio keliÄ , o jį mato maÅ¡inistas”, 93 punkto reikalavimus: „Atliekant krovinių kėlimo darbus, krano veikimo zonÄ bÅ«tina pažymėti įspėjamaisiais ženklais.

Tokiose zonose paÅ¡aliniams asmenims bÅ«ti draudžiama”, 112 punkto reikalavimus: “Strėlinis kranas turi bÅ«ti statomas taip, kad kranui dirbant atstumas tarp sukamosios dalies ir pastatų krovinių, rietuvių ir kitų daiktų bÅ«tų ne mažesnis kaip l m”; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 171 Darbų saugos taisyklių laivų krovos darbų įmonėse (DT4-01) 9 punkto reikalavimus: „Organizuojant krovos darbų vykdymÄ konkrečios krovos darbų įmonės jėgomis, turi bÅ«ti paskirtas iÅ¡ Å¡ios įmonės stividorius, atsakingas už darbų vykdymo organizavimÄ , saugÄ .

Į stividoriaus pareigas įeina: 9.1. dirbančiųjų instruktavimas saugaus darbo klausimais; 9.2. kontrolė, kaip dirbantieji laikosi šių Taisyklių ir saugos darbe instrukcijų reikalavimų <...>”, 28 punkto reikalavimus: „Būtina numatyti reikiamo pločio (2.1 lent.) saugius praėjimus tarp krovinio rietuvių ir štabelių Krantinės pakraštyje turi būti ne siauresnis kaip l m praėjimas”, 2.1 lentelės l ir 2 punkto reikalavimus: „1. Tilteliai ir trapai rankiniam krovinio transportavimui: - esant vienpusiam judėjimui minimalus reikalavimas -1,0 m, - esant dvipusiam judėjimui -1,5 m, 2.

Trapai ir laiptai aptarnaujančiam personalui - 0,7m 8. Darbiniai praėjimai - 1,25 + 1,50”, 301 punkto reikalavimus: „Kėlimo kranai ir kėlimo reikmenys turi bÅ«ti eksploatuojami pagal gamintojo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 metų gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintose Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėse DT8-00 (Žin., 2001, Nr.11-322) nustatytus reikalavimus”, 318.12, 318.13, 318.20 punktų reikalavimus: „Dirbant kranais draudžiama: 318.12. iÅ¡jungti krano apsauginius Ä®taisus ir mechanizmų stabdžius; 318.13. dirbti, kai nesutvarkyti apsauginiai įtaisai ir stabdžiai arba jie neveikia; <...> 318.20. važiuoti kranu į kitÄ vietÄ neįsitikinus, ar ant kelio arba labai arti jo nėra žmonių ir paÅ¡alinių daiktų“;2008-01-29 UAB „duomenys neskelbtini“direktoriaus įsakymu Nr. 6§5 patvirtintos Kranų kėlimo įrangos meistro pareigų instrukcijos Nr.P-17 punktų 2.4., 2.6., 2.10., 2.13., 2.14. reikalavimus:

„Kranų, kėlimo įrangos meistras privalo: <...> 2.4.instruktuoti darbuotojus, įforminant instruktavimų registravimo žurnaluose Å¡iuos saugos darbe instruktavimus: pirminis darbo vietoje, periodinis darbo vietoje, papildomas darbo vietoje, specialusis. <...>, 2.6. potencialiai pavojingus darbus atlikti tik iÅ¡davus darbuotojams paskyras-leidimus, 2.10. iÅ¡duoti ir leisti eksploatuoti tiktai tvarkingÄ kėlimo įrangÄ ir pagrindines priemones (inventorių), 2.13. tikrinti darbo vietas, įrenginius, įrankius ir individualias apsisaugojimo priemones.

Uždrausti atlikti darbus susidarius avarinėms situacijoms arba priežastims, dėl kurių gali įvykti nelaimingi atsitikimai, 2.14. užtikrinti saugiÄ jam priskirtų įrenginių ir įrankių pagrindinių priemonių (inventoriaus) eksploatacijÄ atliekant gamybines užduotis”,, 4.1. punkto reikalavimus: „Kranų kėlimo įrangos meistras atsako už: <...>pavaldžių darbininkų darbų saugos, gamybinės sanitarijos, prieÅ¡gaisrinės ir aplinkos saugos bei vidaus darbo tvarkos taisyklių ir normų laikymÄ si <...> įrenginių ir įrangos teisingÄ eksploatacijÄ â€œ;Portalinio krano KONE K6535 (1981 m. gamybos) gamyklinės eksploatavimo instrukcijos: skyriaus „Bendra krano eksploatacijos instrukcija“ 2.2 punkto reikalavimus:

“2. Priemonės prieÅ¡ įvedant kranÄ Ä¯ eksploatacijÄ : <...> 2.2 Kranininkais bÅ«tinai skiriami asmenys, kurie yra tinkami Å¡iam darbui. Kranininkas turi bÅ«ti supažindintas su visais krano organais ir žinoti jų teisingÄ eksploatacijÄ . Kranininkas turi turėti savo žinioje krano eksploatacijos, aptarnavimo ir apžiÅ«ros instrukcijÄ ir žinoti jas <...>”; 4.3., 4.4. punkto reikalavimus: “4. Krano eksploatacija: <...> 4.3. krano su defektais eksploatacija yra griežtai draudžiama. Ypač visos apsauginės įrangos ir apsauga nuo perkrovimo turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingame stovyje ir darbinėje padėtyje. 4.4.

Apsauga nuo perkrovimo ir galiniai iÅ¡jungikliai yra apsauginėmis sistemomis. Jie nėra krano organų valdymo pagalbiniais įtaisais. Jie taiso žmogaus klaidas. Apsauga nuo perkrovimo nėra įtaisas sverti pagalbiniam kroviniui. Iki pakėlimo kranininkas turi žinoti, kad krovinys nevirÅ¡ija krovinio galios. Tuo užtikrinama krano ilgalaikė tarnyba ir mažos iÅ¡laidos remontui"; skyriaus ,,Nurodymai ir instrukcija kranininkui” 1. punkto reikalavimus: “Priemonės iki krano eksploatacijos: <...> PrieÅ¡ pradedant kėlimo darbus iÅ¡siaiÅ¡kinti efektyviÄ ir saugiÄ krano judėjimo trajektorijÄ <...>įsitikinti, kad veikia visi apsauginiai galiniai iÅ¡jungikliai <...>”; skyriaus „Galinio iÅ¡jungiklio judėjimo patikrinimas" 1., 2., 3. punktų reikalavimus:

„1. Patikrinti, kad atspara teisingai valdo galinį iÅ¡jungėjÄ visose krovininio vežimėlio ir tilto padėtyse. Dėl didesnio patikimumo svirtis turi pasistumti dar truputį toliau nuo galinio iÅ¡jungiklio suveikimo punkto. Svirtis, tačiau, neturi persistumti iki savo vidinio ribotuvo, nes tokiu atveju galinis iÅ¡jungiklis gali bÅ«ti gadinamas, 2. Patikrinti, kad galinio iÅ¡jungiklio vidinė erdvė yra Å¡vari ir kad nėra paÅ¡alinių daiktų bei drėgmės. Aptikus drėgmės įtakos pėdsakus, reikia patikrinti laido, dangčio ir pavarinio lyno sandarinimÄ .

Dangčio tvirtinimo varžtų užveržimas pernelyg tampriai nepagerina sandarumo, 3. Patikrinti, kad svirtis laisvai juda ir grįžta į ramybės bÅ«senÄ â€œ; skyriaus ,,Patikrinimas ir aptarnavimas“ 1., 2., 3. punktų reikalavimus: ,,l. Patikrinti galinio iÅ¡jungiklio svirties valdymo keliÄ ribinio atjungimo punkte. Judėjimo kelias turi bÅ«ti mažesnis, nei maksimaliai leistina svirties valdymo eiga, kartu su tuo, kai kontaktų veikimas turi bÅ«ti patikimas, 2. Patikrinti ir pravalyti galinio iÅ¡jungiklio vidinę ertmę ir esant reikalui, pakeisti juos naujais, 3.

Patikrinti laisvÄ svirties valdymo eigÄ ir tai, kaip ji grįžta į pradinę padėtį, pagal reikalingumÄ sutepti valdymo galvutę ir ašį mažo klampumo tepalu jų praėjimo punktuose“;dėl to 08.50 val. krano maÅ¡inistas J. L., važiuodamas portaliniu kranu pokraninio kelio bėgiais, matydamas, jog tarp krano portalo konstrukcijų ir laivo trapo nėra pakankamai erdvės ir manydamas, jog nekliudys, su krano portalo konstrukcija kliudė ir nuvertė prie laivo VIND-LIFT pritvirtintÄ trapÄ , kuriuo iÅ¡ laivo lipęs E. K.-Schildhauer nukrito į ledu padengtÄ KurÅ¡ių marių Malkų įlankos vandenį ir patyrė deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to II–III falangų atvirÄ iÅ¡nirimÄ , deÅ¡inio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinį lūžimÄ , stuburo kaklinės dalies III slankstelio priekinio kraÅ¡to atskilimÄ , kraujosrÅ«vÄ po deÅ¡inės akies jungine, muÅ¡tines žaizdeles nosies nugarėlėje, ant deÅ¡inio antakio bei smakro, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kÅ«ne, bendrÄ kÅ«no atÅ¡alimÄ , bÅ«klę po skendimo, deÅ¡inės pusės potrauminę bozalinę pneumonijÄ , kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistojo J.

P. gynėjas advokatas pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog J. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nurodo, jog kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodytos konkrečios taisyklės, kurios yra pažeistos, ir teismas dėl kiekvienos iÅ¡ jų privalo pasisakyti. Pažymi, jog BK 137 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ , kuri kelia pavojų kito asmens sveikatai, bet daromos veikos ryšį su specialių elgesio saugumo taisyklių, kurių laikytis kaltininkas privalėjo, pažeidimu.

Priežastinis ryšys šiuo atveju nustatomas tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir pasekmių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia pasekmes. Atsitiktinis ryšys tarp veikos ir pasekmių teismų praktikoje juridiškai reikšmingu nepripažįstamas. Pasak nuteistojo advokato, kaltinamajame akte J. P. buvo kaltinamas pažeidęs nemaža taisyklių ir teisės aktų reikalavimų, tačiau nuosprendyje teismas konstatavo, kad J.

P. pažeidė tik keletÄ jų ir tik dėl jų pasisakė. Dėl kitų kaltinimo akte įvardijamų pažeidimų teismas nepasisakė visiÅ¡kai, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl kitų taisyklių, kurių pažeidimu J. P. buvo kaltinamas, jis yra iÅ¡teisintas, t. y. kad teismas tokių pažeidimų nenustatė, nepriklausomai nuo to, kad teismas tiesiogiai to ir nepasakė. Nuteistojo J. P. gynėjo teigimu, teismas nurodo, kad J. P. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kiekvienas kranų kėlimo įrangos meistras yra ir kranų darbų vadovas.

Tačiau taip teismas iÅ¡kraipo objektyviÄ tiesÄ , nes J. P. nurodė, kad kiekvienas kėlimo įrangos meistras yra atestuotas bÅ«ti kranų darbų vadovu ir turi teisę tokias pareigas eiti, jeigu jos jam yra pavedamos, nes pagal kranų kėlimo įrangos meistro pareiginės instrukcijos Nr. P-17 1.5. p. tokioms pareigoms eiti yra keliamas reikalavimas turėti kranų darbų vadovo pažymėjimÄ . Anot advokato, Å¡iuo atveju byloje nėra nė vieno įrodymo, kad jam bÅ«tų buvę pavesta vykdyti kranų darbų vadovo pareigas vykdant krovimo darbus, kai įvyko nelaimingas atsitikimas.

Teismas nepagrįstai iÅ¡ kranų kėlimo įrangos meistro pareiginės instrukcijos konteksto iÅ¡traukė vienÄ frazę ir jÄ savaip interpretuoja, tačiau visiÅ¡kai jos nederina su visu kontekstu. Teigia, kad pagal kranų kėlimo įrangos meistro instrukcijos Nr. P-17 1.1. p. kranų kėlimo įrangos meistras yra tiesioginis vadovas ir darbų organizatorius jam priskirtame bare, tačiau pagal to paties punkto pirmÄ sakinį jam priskirtas baras yra vadovavimas jam priskirtų brigadų gamybinei veiklai, o pagal 1.2. p. jo pagrindinė užduotis yra užtikrinti savalaikį ir kokybiÅ¡kÄ gamybinių užduočių vykdymÄ , planinių ekonominių rodiklių įvykdymÄ .

BÅ«tent Å¡ių dviejų punktų visuma, o ne vieno punkto vieno sakinio interpretavimas ir apibrėžia pagrindinę kranų kėlimo įrangos funkcinę paskirtį – organizuoti jam pavaldžių darbuotojų paskirstymÄ darbui taip, kad gamybinės užduotys bÅ«tų įvykdytos tinkamai ir laiku, paskirstyti darbuotojus dirbti ten, kur jų reikalaujama ir yra bÅ«tina. Kranų kėlimo įrangos meistro pagrindinė užduotis yra paskirstyti jam pavaldiems darbuotojams darbo vietas ir koordinuoti jų darbÄ su paslaugų užsakovais, tačiau ne vadovauti kiekvienam kranininkui jo darbo vietoje, kadangi to įvykdyti neįmanoma, nes vienu metu dirba daugiau nei 10 kranininkų ir skirtingose viso uosto vietose (pradedant nuo Vakarų laivų gamyklos ir baigiant Baltijos laivų statykla).Pasak advokato, teismas taip pat interpretuoja ir portalinio krano maÅ¡inisto pareiginės instrukcijos Nr. P-23 1.1. p. Minėtas punktas nurodo, kad kranininkas yra pavaldus kranų kėlimo įrangos meistrui ir užduotis gauna per brigadininkÄ , bet tai reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ kaip kad kranininkÄ Ä¯ konkrečiÄ darbo vietÄ skiria kranų kėlimo įrangos meistras ir jis kontroliuoja kranininko veiklÄ tik tiek, kiek tai susiję su darbų paskirstymu.

TokiÄ iÅ¡vadÄ advokatas daro todėl, kad pagal Kėlimo kranu saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 84 p. kranų darbų vadovas skiriamas kiekvienam ceche, statybos aikÅ¡telėje ar kitame kranų darbo bare. Pagal tų pačių taisyklių 85 p. numatyta savininko teisė nesudėtingiems pakrovimo ir iÅ¡krovimo darbams kranų darbo vadovo pareigas pavesti kranininkui, jei jis yra atestuotas ir kaip kranų darbų vadovas. Taigi kranų darbų vadovas yra skiriamas kiekvienu atveju atskirai vadovauti kiekvieno atskiro krano darbui arba gali bÅ«ti kaip atskiras specialistas neskiriamas.

Mano, kad vienas kranų darbų vadovas negali vienu metu vadovauti keliems kranų darbo barams, t. y. keliems skirtingose vietose esantiems kranams. Kaip matyti iš kranų ir kranininkų užsakymo paraiškos, tuo pat metu dirbo 10 kranininkų skirtinguose darbų baruose, todėl, nuteistojo advokato manymu, J. P. negalėjo vienu metu būti kranų darbų vadovu visuose šiuose baruose. Jei būtų galima vadovautis teismo pateiktais aiškinimais, tai J. P. turėjo būti kranų darbų vadovu visuose šiuose darbų baruose vienu metu, jog J.

P. pažeidė savo pareiginės instrukcijos 2.13 p. ir tai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis nepatikrina kiekvienos kranininko darbo vietos prieÅ¡ pastarajam pradedant dirbti. Pagal šį instrukcijos punktÄ kranų kėlimo įrangos meistras yra įpareigotas tikrinti kranininkų darbo vietas, tačiau nėra nurodytas to atlikimo laikas ir periodiÅ¡kumas, t. y. kranų kėlimo įrangos meistras nėra įpareigotas tikrinti kiekvieno kranininko darbo vietos prieÅ¡ kranininkui pradedant darbÄ . Kaip byloje paaiÅ¡kino daugelis kaip liudytojų apklaustų specialistų, kranų kėlimo įrangos meistras kranininkus privalo kontroliuoti periodiÅ¡kai, o uždrausti atlikti darbus susidarius avarinėms situacijoms arba priežastims, dėl kurių gali įvykti nelaimingi atsitikimai, tik tai pastebėjęs kontrolės metu arba gavęs informacijos apie tokias situacijas.

BÅ«tent paties kranininko pareiga vadovaujantis jo instrukcijos Nr. P-23 2.2. p. patikrinti krano darbo vietÄ prieÅ¡ darbo pradžiÄ , o pastebėjus trÅ«kumus ar gedimus vadovaujantis instrukcijos 2.3. p. 5 d. praneÅ¡ti apie tai. Taisyklių pažeidimas suprantamas kaip imperatyvių jų nuostatų nesilaikymas. Kranų kėlimo įrangos meistrui, skirtingai nuo kranininko, nėra imperatyviai nurodyta tikrinti krano darbo vietos prieÅ¡ pradedant darbÄ su juo, todėl advokatas daro iÅ¡vadÄ , kad negalima pripažinti, jog J.

P. pažeidė šį savo instrukcijos punktÄ .Pasak nuteistojo gynėjo, nors teismas nurodo, kad J. P. privalėjo žinoti, kad jo baro teritorijoje, į kuriÄ jis paskyrė kranu Nr. 8 dirbti J. L., laivo trapas yra iÅ¡sikišęs ir todėl darbo vietos sÄ lygos gali bÅ«ti pakitusios, todėl privalėjo pats asmeniÅ¡kai patikrinti Å¡io krano darbo vietÄ , tačiau LAT 2008-11-18 nutartyje Nr. 2K-461/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarbiausias nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltės momentas iÅ¡reiÅ¡kiamas jo kriterijuose, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais:

„turėjo ir galėjo numatyti, kad padariniai atsiras”. Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingo, atidaus, pareigingo elgesio, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys.

Konstatuojant nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ bÅ«tina nustatyti abu, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį, kriterijus. Subjektyvusis kriterijus paprastai nenustatinėjamas tais atvejais, jeigu nustatoma, kad asmuo apskritai neturėjo pareigos bÅ«ti rÅ«pestingas ir atidus. Teigia, kad Å¡iuo atveju teismas apsiribojo tik objektyvaus kriterijaus nustatymu, t. y. kad J. P. turėjo žinoti, kad trapas yra iÅ¡sikišęs ir gali bÅ«ti pakitusios darbo sÄ lygos toje vietoje, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo, ar jis galėjo tai žinoti.

Advokato įsitikinimu, kad prie laivo pastatytas trapas yra iÅ¡sikišęs ir dėl to gali bÅ«ti pasikeitusios darbo sÄ lygos toje vietoje, J. P. negalėjo žinoti, nes jam tokia informacija prieÅ¡ pradedant darbo pamainÄ nebuvo suteikta iÅ¡ prieÅ¡ tai dirbusio kranų kėlimo įrangos meistro. Byloje yra nustatyta, kad prieÅ¡ J. P. kelias paras dirbo kitas kranų kėlimo įrangos meistras ir kad bÅ«tent jo pamainos metu ir buvo pastatytas laivas, kad bÅ«tent jis paskyrė J. L. dirbti su kranu Nr. 8 per J.

P. darbo pamainÄ . Byloje nenustatyta, kad apie trapo ypatumus prie laivo bÅ«tų buvęs informuotas J. P., todėl J. P. negalėjo žinoti to, kad prie laivo pastatytas trapas yra iÅ¡sikišęs ir gali kliudyti krano darbui. Be to, kontroliuoti trapų pastatymÄ yra ne kranų kėlimo įrangos meistro pareiga, o kranų mechaniko pareiga, numatyta jo pareiginės instrukcijos Nr. P-22 3.11.p.Teismas nuosprendyje taip pat konstatavo, kad J. P. pažeidė savo instrukcijos 2.10 p., nes leido dirbti su netvarkinga kėlimo įranga.

Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad J. L. dirbdamas su kranu Nr. 8 nenaudojo jokios kėlimo įrangos, nes tai nebuvo reikalinga pagal atliekamo darbo specifikÄ . Kranas tai nėra kėlimo įranga. Kėlimo įranga yra papildomi įrengimai, kurie naudojami krano tam tikriems kroviniams kelti (pvz., lopÅ¡ys žmonėms kelti, speciali įranga dideliems arba negabaritiniams svoriams kelti), todėl Å¡is punktas negalėjo bÅ«ti pažeistas, nes tokia įranga nebuvo naudojama. Be to, nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl kėlimo įrangos ar dar kažko naudojimo, o dėl netinkamo krano valdymo, t. y. todėl, kad kranas buvo naudojamas be ribotuvo prieÅ¡ kliÅ«tį.

Pažymi, kad net jei ir būtų buvusi naudojama netvarkinga kėlimo įranga, tai tarp jos naudojimo ir nelaimingo atsitikimo nebūtų priežastinio ryšio, nes krano ribotuvas nėra kėlimo įranga, o yra krano technologinė įranga, kurios priežiūra yra kranų mechaniko reikalas pagal jo pareiginės instrukcijos Nr. P-22 3.5. p.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad J. P. pažeidė savo instrukcijos 2.6. p., nes J. L. leido dirbti neišdavęs paskyros-leidimo.

Tokia teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju buvo reikalinga paskyra-leidimas, yra nepagrįsta, nes teismas supainiojo dvi skirtingas sÄ vokas: pavojingi darbai ir potencialiai pavojingi darbai. Pabrėžia, kad pagal kranų kėlimo įrangos meistro pareiginės instrukcijos 2.6. p. paskyra-leidimas iÅ¡duodamas tik potencialiai pavojingiems darbams su kranais atlikti. UAB „Vakarų krova“ direktoriaus buvo patvirtintas ne potencialiai pavojingų darbų sÄ raÅ¡as, bet pavojingų darbų sÄ raÅ¡as, pagal kurį kranų darbas yra pavojingas darbas.

Tačiau ne visi kranų darbai yra potencialiai pavojingi, nes jei visi kranų darbai bÅ«tų priskirti potencialiai pavojingiems darbams, tai paskyra-leidimas privalomas bÅ«tų iÅ¡duoti visiems darbams su kranais ir instrukcijoje nebÅ«tų nurodyta, kad paskyra-leidimas iÅ¡duodamas tik potencialiai pavojingiems darbams. Pasak advokato, bÅ«tent taip aiÅ¡kino ir byloje kaip liudytojai apklausti specialistai. Taigi kadangi Å¡iuo atveju nebuvo reikalinga paskyra-leidimas, tai nebuvo reikalingi ir papildomi instruktažai. Teismas, nurodydamas kad tuo atveju, kai bÅ«tina iÅ¡duoti paskyrÄ -leidimÄ , privalomi papildomi specialÅ«s instruktažai, net nenurodo, kokia konkreti taisyklė tai numato, o tik apsiriboja bendro pobÅ«džio nuoroda į Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkÄ , kad neva buvo pažeista kažkokia Å¡ios tvarkos nuostata.

Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. P. net nebuvo kaltinamas pažeidęs kokiÄ nors minėtos tvarkos nuostatÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas išėjo už kaltinimo ribų.Teismas taip pat nurodo, kad J. P. pažeidė darbuotojų saugos sveikatos instrukcijų rengimo tvarkos 86.3. p. ir 86.4 p., nes jis buvo kranų darbų vadovas. Advokato teigimu, J. P. net nebuvo kaltinamas pažeidęs kokiÄ nors Å¡ios tvarkos nuostatÄ , be to, minėta tvarka tokių punktų neturi.

J. P. nebuvo paskirtas kranų darbų vadovu prie krano Nr. 8, su kuriuo įvykio metu dirbo J. L..Advokatas nesutinka ir su teismo išvada, kad J. P. pažeidė portalinio krano „KONE K6535“ (1981 m. gamybos) gamyklinės eksploatavimo instrukcijos 2.1. p., nes šio punkto pažeidimu jis net nebuvo kaltinamas, tai reiškia, kad teismas išėjo iš kaltinimo ribų. Pažymi, kad priežastinio ryšio teismas nenustatinėjo, o nustatinėjo priežastinį ryšį tarp taisyklių pažeidimų ir pasekmių.

Advokato nuomone, nukentėjusysis buvo sužalotas ne dėl to, kad J. P. kažko nepadarė ar pažeidė, o dėl to, kad J. L. netinkamai eksploatuodamas kranÄ kliudė ir nuvertė trapÄ , ant kurio buvo nukentėjusysis. Todėl net jei J. P. ir bÅ«tų pažeidęs kokias nors taisykles, tai dėl tų pažeidimų atsirado pasekmės.Advokatas taip pat ginčija J. P. inkriminuotos veikos kvalifikavimÄ , mano, kad inkriminuota veika kvalifikuota netinkamai. Anot nuteistojo gynėjo, iÅ¡ pradžių J. P. buvo kaltinamas dėl tos pačios veikos, tačiau jÄ kvalifikuojant pagal BK 176 str. 1 d., o vėliau ta pati veika prokurorės buvo perkvalifikuota į BK 137 str. 3 d.

Savo sprendimÄ dėl veikos perkvalifikavimo prokurorė motyvavo tuo, kad J. P. nėra nukentėjusiojo darbdavys ar jo įgaliotas atstovas. Veikos pagal abu paminėtus BK straipsnius yra labai artimos viena kitai, tačiau jas atriboja vienÄ nuo kitos ne darbo santykių tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kaip darbdavio ar jo įgalioto atstovo buvimas, bet tai, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis buvo objekte. Jei nukentėjusysis buvo nelaimingo atsitikimo vietoje ryÅ¡ium su jo darbinėmis funkcijomis, nepriklausomai nuo to, kad jas vykdė ir nebÅ«damas susijęs darbiniais santykiais su kaltininku, tai veika kvalifikuojama pagal BK 176 str. 1 d., jei nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo vietoje buvo ne ryÅ¡ium su jo atliekamomis darbinėmis funkcijomis, tai veika kvalifikuojama pagal BK 137 str. 3 d., tokios nuostatos laikosi ir LAT (2009-10-13 nutartis Nr. 2K-361/2009).

Teigia, kad byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo vietoje buvo vykdydamas savo darbines funkcijas, t. y. kaip laivo įgulos narys, todėl nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusiojo ir J. P. nesiejo tiesioginiai darbiniai santykiai, J. P. inkriminuota veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 176 str. 1 d. Taip pat kvalifikavus veikÄ pagal BK 176 str. 1 d. buvo bÅ«tina nustatyti, kad J. P. buvo įgaliotas darbdavio atstovas. Å i aplinkybė byloje nebuvo nustatinėjama, nebuvo tiriama net ir pradiniame kaltinime, kur J.

P. buvo kaltinamas pagal BK 176 str. 1 d., jis net nebuvo kaltinamas, kad veikÄ padarė bÅ«damas įgaliotu darbdavio atstovu.Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. P. gynėjo skundas atmestinas.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais J.

P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Ir apelianto skundo argumentai apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tuo tarpu nuteistajam bei jo gynėjui nepriimtinos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymas savaime negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos, ir atmeta apelianto pateiktus argumentus.Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei konstatuoti, kad Å¡ioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegija jokio teisinio pagrindo neturi.

Byloje, remiantis iÅ¡tirtais įrodymais, nustatyta, kad J. P. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Tuo tarpu apelianto byloje nustatytų aplinkybių savitas interpretavimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Kai dėl neatsargumo sunkiai sužalojamas žmogus, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių.

Kaip matyti iš nuteistojo J. P. pozicijos, J. P. neigė, jog jam priklauso prižiūrėti kranininkus jų darbų eigoje, tai, anot jo, daro projektų vadovas, kuriuo įvykio metu buvo D. T..Iš UAB „duomenys nesklebtini“ 2008-01-29 direktoriaus įsakymu Nr. 675 patvirtintos Kranų kėlimo įrangos meistro pareigų instrukcijos Nr. P-17 nuostatų matyti, jog 1.1. punktas numato, kad kranų kėlimo įrangos meistras yra tiesioginis vadovas ir darbų organizatorius jam priskirtame bare. Iš faktinių bylos duomenų (Pažymėjimas B Nr. 030958 – J.

P. AB „Vakarų laivų remontas“ mokymo centre 2000-04-20 atestuotas kėlimo kranų darbo vadovu (t. 1, b. 1. 166) matyti, kad J. P. buvo tinkamai atestuotas kranų darbų vadovu, todėl jam kilo pareiga kontroliuoti ir prižiÅ«rėti jam tiesiogiai pavaldžių krano maÅ¡inistų darbÄ , kadangi remiantis kranininko pareiginių nuostatų P-23 punktu 1.1. jam priskirtas baras yra ir kranininkų darbų paskyra bei priežiÅ«ra. IÅ¡ minėtos instrukcijos 2.1. punkto matyti, kad J. P. privalėjo ne tik paskirti kvalifikuotÄ kranininkÄ , bet ir prieÅ¡ pradedant krano eksploatacijÄ atlikti jo apžiÅ«rÄ , įsitikinti, ar kranas atitinka saugumo normas, visos reikiamos dalys vietoje, nėra gedimų, bÅ«tent tokia pareiga – apžiÅ«rėti darbo vietÄ kranų meistrui numatyta ir jo darbo instrukcijoje.

Tuo tarpu 2.13. punkte numatyta, jog kranų kėlimo įrangos meistras privalo tikrinti darbo vietas, įrenginius, įrankius ir individualias apsisaugojimo priemones, uždrausti atlikti darbus, susidarius avarinėms situacijoms arba priežastims, dėl kurių gali įvykti nelaimingi atsitikimai.Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 84 punkte nustatyta, kad vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai.

Tuo tarpu Å¡ias funkcijas atliko J. P., todėl jis buvo atsakingas, kad Å¡iame teisės akte įtvirtintos jo pareigos bÅ«tų atliekamos tinkamai. 86.3. punkte nustatyta, kad kranų darbo vadovas privalo paskirti reikiamÄ skaičių stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų, o 86.4. punkte – kontroliuoti, kad maÅ¡inistai ir stropuotojai vykdytų darbo funkcijas. Kaip nustatyta iÅ¡ nuteistųjų J. P., J. L. ir liudytojų D. T., A. A. ir kitų parodymų, kranų darbų vadovas J. P. stropuotojų neskirdavo, krano maÅ¡inistai juos atpažindavo iÅ¡ specialiais ženklais pažymėtų Å¡almų be jokio paskyrimo, nežinodami, ar tas asmuo turi reikiamÄ kvalifikacijÄ , klausydavo jų nurodymų.

Tad, įvertindama paminėtÄ jį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tai prieÅ¡tarauja teisės aktų nustatytiems saugos reikalavimams, ir Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, koks konkrečiai asmuo (stropuotojas) teikė nurodymus J. L. įvykio metu, ar tas asmuo iÅ¡vis turėjo teisę eiti stropuotojo pareigas. Pareiga paskirti stropuotojÄ ir įsitikinti jo kvalifikacija, kaip jau nustatyta, teko kranų darbų vadovui J. P., kuris Å¡ios pareigos nevykdė.Taigi paminėtosios instrukcijos, įsakymo nuostatos aiÅ¡kiai rodo kad J.

P. privalėjo asmeniÅ¡kai įvertinti jam pavaldžių darbuotojų, kaip Å¡iuo atveju J. L., darbo vietÄ , ten esančias sÄ lygas, įrenginius, įrankius ir kitas svarbias aplinkybes, kad darbai bÅ«tų atliekami saugiai nekeliant pavojaus ten dirbančių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tačiau, kaip matyti, J. P. galbÅ«t pernelyg pasitikėdamas kitų jam pavaldžių asmenų atsakingumu, galbÅ«t dėl darbinėje veikloje susiklosčiusios praktikos iki galo neatliko savo darbinių funkcijų, todėl ir nežinojo, kad jo baro teritorijoje, į kuriÄ jis paskyrė kranu Nr. 8 dirbti krano maÅ¡inistÄ J.

L., yra laivas „Vind-lift“, trapu priÅ¡vartuotas prie krantinės, trapas iÅ¡sikišęs, todėl darbo vietos sÄ lygos gali bÅ«ti pakitusios, galinčios sukelti grėsmę darbuotojų saugumui. Tad nebuvo nustatyta ir tai, jog krano kelyje nėra galinio ribotuvo, o krano judėjimo kelyje yra paÅ¡alinių daiktų, ir Å¡ios aplinkybės lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta E. K.-Schildhauerio sveikata. Pažymėtina ir tai, kad padarytomis iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neteigia, kad J.

P. privalėjo faktiÅ¡kai bÅ«ti prie visų jo atsakomybėje, kontrolėje esančių kranų (nes vargu ar fiziÅ¡kai tai iÅ¡vis įmanoma), tačiau J. P. privalėjo pagal užimamas pareigas ir jam pavestas darbines funkcijas asmeniÅ¡kai bei periodiÅ¡kai įvertinti esamÄ padėtį, kaip Å¡iuo konkrečiu atveju, įvykio vietoje, ir imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad darbo sÄ lygos bÅ«tų saugios. Ir tik tuo atveju, jei J. P. bÅ«tų tinkamai užtikrinęs savalaikį ir kokybiÅ¡kÄ gamybinių užduočių vykdymÄ (gynėjo cituojamas Kranų kėlimo įrangos meistro instrukcijos Nr. P-17 1.2. punktas), tačiau nuteistasis J.

L. bÅ«tų nepaisęs J. P. ir(ar) savavaliÅ¡kai pasirinkęs veiksmų planÄ , bÅ«tų galima konstatuoti, jog J. P. veiksmai neturėjo priežastinio ryÅ¡io su kilusiomis pasekmėmis. Tačiau nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, kad J. P. neveikimas, po to sekęs nuteistojo J. L. neatsargumas ir lėmė kilusius padarinius. Kaip jau minėta, iÅ¡ faktinių bylos duomenų panaÅ¡u, kad darbinėje praktikoje konkretų darbÄ atliekantis darbuotojas de facto pasirenka tinkamiausiÄ ir, jo nuomone, saugiausiÄ jų atlikimo bÅ«dÄ .

Tačiau de jure darbų organizavimas, jų paskirstymas konkretiems darbuotojams, užduočių įvykdymo savalaikiÅ¡kumas ir tinkamumas Å¡iuo konkrečiu atveju priklausė bÅ«tent J. P.. Nuteistojo J. P. gynėjo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. P. privalėjo iÅ¡duoti paskyrÄ -leidimÄ , kadangi Kranų, kėlimo įrangos meistro pareigybės nuostatų 2.6 punktas įpareigoja iÅ¡duoti paskyrÄ - leidimÄ atlikti potencialiai pavojingus darbus. Tuo tarpu direktorius yra patvirtinęs tik Pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä .

Tad apylinkės teismas supainiojo dvi sÄ vokas: pavojingi darbai ir potencialiai pavojingi darbai.Tačiau vertindama šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju gynėjas ypač didelį dėmesį skyrė lingvistiniam Kranų, kėlimo įrangos meistro pareigybės nuostatų, konkrečiai 2.6 punkto, aiÅ¡kinimui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2002 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimÄ Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ juo netekus galios buvo pripažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sÄ raÅ¡o, Ä®galiojimų suteikimo vieÅ¡osioms įstaigoms tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę bÅ«klę tvarkos, Ä®renginių techninės bÅ«klės tikrinimo įstaigų kolegialių valdymo organų sudarymo tvarkos patvirtinimo ir valstybės institucijų, atsakingų už potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros organizavimÄ , paskyrimo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1251 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sÄ rašų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053) 5 punktas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad potencialiai pavojingi darbai ir yra pavojingi darbai, kurie buvo patvirtinti UAB „Vakarų krova“ Pavojingų darbų sÄ raÅ¡e (t. 1, b. l. 181). Savitas ir nuteistojo J. P. gynėjo vertinimas, jog jo ginamasis nepagrįstai kaltinamas pažeidęs Kranų, kėlimo įrangos meistro pareigybės nuostatų 2.10 pukto reikalavimÄ leisdamas J. L. dirbti su netvarkinga kėlimo įranga, nes, gynėjo teigimu, kranas nėra kėlimo įranga.Kranas – maÅ¡ina, skirta objektų pakėlimui ar pajudinimui.

Daugiausiai naudojama transporto pramonėje prekėms krauti (ypač laivyboje) ir statybose sunkiems objektams iÅ¡judinti (http://lt.wikipedia.org). Tad iÅ¡ paminėtojo enciklopedinio iÅ¡aiÅ¡kinimo akivaizdu, kad sutikti su anksčiau paminėtuoju gynėjo argumentu nėra teisinio pagrindo. Apeliantas pateiktame skunde kelia savo ginamojo J. P. veikos kvalifikavimo klausimÄ , teigdamas, kad ji kvalifikuota netinkamai.BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija nustato, kad pagal Å¡iÄ normÄ atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Å¡io nusikaltimo subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugÄ darbe, saugos darbe norminių aktų laikymÄ si. BÅ«tinas Å¡io nusikaltimo požymis – padarinių, iÅ¡vardytų BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, atsiradimas. Pažymėtina, kad Å¡ie padariniai apima tik santykius darbo sferoje ir neapima atvejų, kai nukenčia asmenys, kurių veikla nėra susijusi su darbu objektuose, kur atsirado padariniai, iÅ¡vardyti BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

Teorijoje, tais atvejais, kai žala dėl darbo apsaugos taisyklių pažeidimo padaroma asmenims ne ryÅ¡ium su darbo santykiais, kaltininkai priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių turi atsakyti kaip už pareiginius nusikaltimus ar nusikaltimus asmeniui: tokios krypties yra ir teismų praktika. Tad, kadangi J. P. nebuvo nukentėjusiojo E. K.-Schildhauerio darbdavys ar pastarojo įgaliotas asmuo, todėl nuteistojo J. P. veika ir kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.Taigi, apygardos teismo įsitikinimu, anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J.

P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto 176 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Tuo tarpu savitas apelianto nustatytų aplinkybių interpretavimas nepaneigia jų tikrosios esmės. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalį), iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio(-ių) skundo(-ų) esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ .Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: nuteistojo J.

P. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                                 Aurelija Sadauskaitė                Savinijus Katauskas