d03e72b5-df3e-4ec5-ade7-fe1ba8ae5899 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1613-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 30.3., 121.20. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų V. V. ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant A. Navickui, dalyvaujant atsakovo J. U. atstovui adv. E. Markevičiui,atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai” atstovui D. Kimsai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų J.

U., AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VĮ Registrų centro apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams J. U., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, VĮ Registrų centrui, dalyvaujant trečiajam asmeniui šiuo metu likviduotai ir iš viešojo registro išregistruotai ŽŪB „Semeliškės“, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, sandorio ir teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiais.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė I. P. 2008-09-26 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi (t.1,b.l.1-2,64-65,147-149), prašė:

1) pripažinti jai nuosavybės teisę į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančiais Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1997-05-30 atliktÄ bei VÄ® Registrų centro atliktÄ nuosavybės į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Vilniaus elektros tinklų ir jų teisių perėmėjų vardu;

3) pripažinti negaliojančia J. U. ir AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4497, įpareigojant AB „Rytų skirstomieji tinklai“ grÄ Å¾inti J. U. 1500 Lt, jo sumokėtų pagal minėtÄ sutartį. Nurodė, kad 1995-06-20 nuosavybės teisė į transformatorinę, esančiÄ Aleksandravos k., Elektrėnų sav., buvo įregistruota ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ vardu, o 1997-05-30 nuosavybės teisė į tÄ pačiÄ transformatorinę įregistruota AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ vardu.

Transformatorinė yra apskaitoma dviejose inventorinėse bylose: Nr. 5895 (objekto unikalus Nr. Å¡ioje byloje – (duomenys neskelbtini) ir Nr. 7479 (objekto unikalus Nr. Å¡ioje byloje – (duomenys neskelbtini). Ji 2006-05-16 pastato pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, unikalus Nr. 7996-80154018, į tÄ pačiÄ transformatorinę Nekilnojamojo turto registre atsakovas J. U. nuosavybės teisę įregistravo 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4497 pagrindu.

Kadangi 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-4497 buvo sudaryta tuomet, kai Å¡i transformatorinė nuosavybės teise priklausė I. P., Å¡i sutartis pripažintina negaliojančia, o atsakovas J. U. nelaikytinas sÄ Å¾iningu įgijėju. Atsakovas J. U. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 1, b.23-25, 88-90) su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti. Nurodė, kad 2007-09-14 su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4497, kurios pagrindu įgijo ginčo transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sudarant sutartį, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateikė nuosavybės teisę į parduotÄ transformatorinę patvirtinančius dokumentus, sandorio teisėtumÄ patvirtino notaras, todėl jam nekilo jokių abejonių dėl nuosavybės teisių į parduodamÄ daiktÄ priklausymo AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Teigė, jog jis laikytinas sÄ Å¾iningu įgijėju, todėl, vadovaujantis CK 4.96 str. 2 d. nuostatomis, nekilnojamasis daiktas negali bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡reikalautas. Taip pat nurodė, kad pats pastato pobÅ«dis, t.y. elektros energijos įrenginių veikimui pastatytas pastatas, kelia abejonių, jog transformatorinė nuosavybės teise priklausė ŽŪB „SemeliÅ¡kės“, nes ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ nevykdė jokios veiklos, susijusios su elektros energijos perdavimu bei elektros energijos įrenginių priežiÅ«ra.Atsakovas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai” atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 110-116) su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad transformatorinės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1975 m. tuo metu galiojančių teisės aktų pagrindu buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų buhalterinį balansÄ kaip įmonės nekilnojamojo turto vienetas ir buvo jame apskaitomas iki pardavimo momento. Vilniaus elektros tinklams įraÅ¡ius ginčo transformatorinę į įmonės balansÄ , Å¡ie tapo teisėtu ginčo turto valdytoju (įgijo turto valdymo teisę). 1995 m. po valstybinės įmonės „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizavimo į specialios paskirties AB „Lietuvos energija“, Vilniaus elektros tinklai įgijo ir nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , todėl 1997 m.

Vilniaus elektros tinklų vardu ir lėšomis buvo atlikta minėtos transformatorinės pastato inventorizacija. 2003-01-15 po AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos transformatorinės pastato nuosavybės teisės buvo įregistruotos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ vardu. Registruojant I. P. teises į transformatorinės pastatÄ , Å¡iam pastatui buvo suteiktas kitas unikalus numeris – (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du buvo pažeistos tikrojo savininko – AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ nuosavybės teisės į ginčo objektÄ .

Ginčo pastate buvo sumontuoti elektros tinklams priklausantys elektros įrenginiai, kuriuos elektros tinklų įmonė prižiÅ«rėjo ir eksploatavo, tiekė jais elektros energijÄ vartotojams. Vilniaus elektros tinklai taip pat visÄ laikÄ nuo turto perdavimo momento prižiÅ«rėjo ir eksploatavo ginčo pastatÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė I. P. nevaržė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teisės valdyti ir naudotis transformatorinės pastatu, prieÅ¡ingai, ji pati ginčo pastato nevaldė, nenaudojo jo pagal tikslinę paskirtį.

Tvirtina, kad ieÅ¡kovės I. P. nuosavybės teisės į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ priklausiusį transformatorinės pastatÄ Ä¯registruotos nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi teisinio pagrindo ieÅ¡kovės nuosavybės teisei į ginčo objektÄ atsirasti nebuvo.Atsakovas VÄ® Registrų centras atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 99-102) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į pastatÄ -transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-06-20 tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje buvo įregistruotos ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ nuosavybės teisės, kurias 2006-05-16 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1904 Å¡i perleido I.

P.. 1997-05-30 į pastatÄ -transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje buvo įregistruotos valstybės nuosavybės teisės, jį patikėjimo teise valdė AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai. 2003-01-15 reorganizavus AB „Lietuvos energija“, nuosavybės teisės į minėtÄ pastatÄ buvo įregistruotos AB „Rytų skirstomieji tinklai“ vardu, kurias bendrovė 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4497 pagrindu perleido J.

U..Trakų rajono apylinkės teismas 2009-10-22 sprendimu (t. 2, b.l. 53-56) ieškovės I. P. ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino I. P. nuosavybės teisę į pastatÄ -transformatorinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre Nr. 10/937 pažymėtÄ unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o registre Nr.10/924 pažymėtÄ unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini);

2) kitus ieškovės reikalavimus atmetė;

3) priteisė iÅ¡ J. U., AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VÄ® „Registrų centras“ po 106,66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir po 579 Lt valstybei. Konstatavęs, jog nėra įrodymų, kuris ginčo turto pardavėjas jį įgijo neteisėtai, teismas vadovavosi CK 1.75 str. 4 d. nuostata, numatančia, jog tuo atveju, jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. IÅ¡ to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, nuosavybės teises į transformatorinę įregistravusi 2006-06-21 (b.l.103), kuomet atsakovas J.

U. tai padarė tik 2007-09-18 (b.l.105), yra ginčo transformatorinės savininke. Be to, teismas vertino ir turto pardavėjų daiktinių teisių registravimo laikÄ , t.y. kad ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ savo daiktines teises į Å¡iÄ transformatorinę taip pat įregistravo anksčiau, nei tai padarė AB „Rytų skirstomieji tinklai“.Atsakovas J. U. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 97-99) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimÄ ir perduoti civilinę bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tvirtina, kad teismas neįvertino įrodymų, kurie yra reikšmingi šiai bylai teisingai išspręsti. Kadangi tas pats pastatas skirtingų savininkų buvo du kartus parduotas, šioje civilinėje byloje buvo būtina nustatyti, kas buvo tikrasis ginčo transformatorinės savininkas. Nesutinka su teismo išvada, kad transformatorinę 1967 m. pastatė Trakų rajono Lenino kolūkis, nes iš 1966 m. rangos sutarties turinio matyti, jog Trakų rajono Lenino kolūkis užsakė ne transformatorinės statybos, o jau pastatytos transformatorinės vidaus instaliacijos darbus.

Todėl, pasak apelianto, nėra pagrindo Å¡iÄ sutartį vertinti kaip nuosavybės teisių atsiradimo pagrindÄ . Pažymi, kad iÅ¡ teismui pateiktos Trakų rajono Agrarinės reformos tarnybos 1995-02-20 pažymos Nr. 65 turinio matyti, jog ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ privatizavo transformatorinę pajaus pasiraÅ¡ymo bÅ«du, t.y. pažyma patvirtina, kad transformatorinė buvo ne kolÅ«kio, o valstybės nuosavybė, kuria buvo galima privatizuoti. Tuo tarpu atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 1975 m. transformatorinė yra apskaityta kaip Vilniaus elektros tinklų nuosavybė ir nuo to laiko valdoma operatyviojo tvarkymo teise.

IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ minėtos transformatorinės negalėjo privatizuoti. Teismui nepateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, kad transformatorinė buvo naudojama Trakų rajono Lenino kolÅ«kio poreikiams tenkinti, t.y. teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog ginčo pastatas buvo apskaitomas Trakų rajono Lenino kolÅ«kio ar ŽŪB ‚SemeliÅ¡kės“ balanse. Pirmasis nuosavybės teisę į ginčo objektÄ Ä¯registravo atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kadangi ginčo pastatas jam buvo perduotas 2001-12-29 turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu ir vėliau nuosavybės teise perleido atsakovui J.

U.. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kodėl skiriasi tos pačios transformatorinės ieÅ¡kovo ir atsakovo į bylÄ pateiktų Inventorinių bylų, atitinkamai Nr. 5895 ir Nr. 7479, matmenys, kad atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ mokėjo valstybei mokesčius už nuosavybės teisėmis valdomÄ ginčo transformatorinę, tuo tarpu ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo tokių įrodymų nepateikė. Tvirtina, jog CK 1.75 str. 4 d. nuostatos ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ atliktos nekilnojamojo daikto teisinės registracijos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos, kadangi pagal 2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 str. 1 d. , CK 1.71-1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tik tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus naujam CK, t.y. po 2001-07-01 sudarytiems sandoriams.Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 122-129) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Tvirtina, jog šio ginčo atveju turėjo būti taikomos teisės normos dėl operatyviojo turto tvarkymo teisės perleidimo ir įgijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-991/2003). Kadangi Trakų rajono Semeliškių kolūkis nepastatė transformatorinės pastotės TP-SM-202 mūrinio pastato, o ieškovė nepateikė dokumentų, kad šis Lietuvos TSR ūkio subjektas, vadovaujantis tuo metu galiojusio 1964 m. CK 97, 98, 99 straipsniais, kitaip būtų įgijęs ginčo objekto mūrinio pastato operatyviojo tvarkymo teises, Semeliškių kolūkis 1992-08-19 turto perdavimo aktu negalėjo perduoti šio nekilnojamojo turto operatyviojo tvarkymo/nuosavybės teisių ŽŪB „Semeliškės“, o ši atitinkamai negalėjo jų perleisti ieškovei, todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.

Ginčo turtas jau nuo 1975 m. buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų balansÄ , Å¡io fakto pagrindu Vilniaus elektros tinklams iÅ¡ pradžių atsirado operatyviojo tvarkymo teisė, kuri niekam nebuvo perduota, o po įmonės reorganizacijos į akcinę bendrovę – ir nuosavybės teisė į ginčo turtÄ . Be to, ginčo transformatorinės pastotės pastatas buvo Lietuvos elektros energijos Å«kio sudedamoji dalis, per jÄ buvo tiekiama elektros energija vartotojams tenkinant ypatingas visuomenės reikmes, todėl Å¡i Å«kinė veikla grindžiama vieÅ¡uoju interesu.

Mano, jog ta aplinkybė, kad tretysis asmuo ir ieÅ¡kovė pirmieji vieÅ¡ame registre užregistravo ginčo turto nuosavybės teises, dar nereiÅ¡kia, kad ginčo turtas priklauso ieÅ¡kovei nuosavybės teise, nes Å¡i aplinkybė niekaip negalėjo paneigti juridinių faktų, kurių pagrindu atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ įgijo ginčo turto operatyviojo tvarkymo ir nuosavybės teises. Teismas, kuris nors ir pripažino ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , tačiau kitų ieÅ¡kovės reikalavimų netenkino, tokiu bÅ«du sukurdamas teisiÅ¡kai ydingÄ situacijÄ , kuomet ginčo turto savininkais gali save ir toliau laikyti tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas J.

U., remdamiesi principu, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str.). Be to, priimdamas sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį tenkino, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nevertino aplinkybės, kad atsakovas J. U. yra sÄ Å¾iningas įgijėjas ir ginčo turtas iÅ¡ jo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d.). Nurodo ir tai, kad remiantis 2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 str. 1 d. nuostatomis, CK 1.71-1.76 straipsniuose įtvirtintos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tik tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Dėl Å¡ios priežasties ne ieÅ¡kovė ar tretysis asmuo, o bÅ«tent atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, pasikeitus teisniam reglamentavimui, pirmasis 2003-01-15 įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo turtÄ 2001-12-29 sudaryto sandorio pagrindu. IeÅ¡kovės vardu ginčo turto teisinė registracija atlikta tik 2006-08-21. Taigi ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, teismas pažeidė rungimosi principÄ , įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio pagrindo, taip pat nenuginčijus sandorių (juridinių faktų), buvusių teisiniu pagrindu vieÅ¡ajame registre įregistruoti atsakovų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir J.

U. ginčo turto nuosavybės teises.Atsakovas VÄ® Registrų centras apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 61-66) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ VÄ® Registrų centro priteisimo ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. Nesutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria teismas, nors ir konstatavęs dvigubÄ to paties turto registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, atsakovui VÄ® Registrų centrui pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1997-05-30 atliktÄ bei valstybės įmonės Registrų centro atliktÄ Vilniaus elektros tinklų ir jų teisių perėmėjų nuosavybės teisių į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Aleksandravos k., Elektrėnų sav., teisinį registravimÄ atmetė, tačiau, nepasydamas CPK 93 str. 2 d. nuostatų, bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė lygiomis dalimis tarp visų atsakovų.

Akcentuoja, jog VÄ® Registrų centras nėra Å¡io ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankiÅ¡kÄ teisinį suinteresuotumÄ , o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, Å¡ių teisių suvaržymų juridinių faktų registravimÄ Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų pagrindu. Todėl VÄ® Registrų centro kaltės ar veiksmų neteisėtumo, dėl ko iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nėra.

Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš trijų atsakovų, neatsižvelgė į kiekvienam iš atsakovų pateiktų ieškinio reikalavimų skaičių ir į solidarios prievolės esmę (CK 6.6 str.). VĮ Registrų centro atžvilgiu buvo pareikštas tik vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas, kuris buvo atmestas, dėl to ieškovės ir valstybės patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš VĮ Registrų centro.               Ieškovė I.

P. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b.l. 140-142) praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti jai iÅ¡ apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pagal 1964 m. CK 95 str. be valstybinės nuosavybės taip pat egzistavo kolÅ«kinė-kooperatinė nuosavybė, profsÄ jungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė, todėl atsakovų teiginiai, kad SemeliÅ¡kių kolÅ«kis negalėjo įgyti nuosavybės teisę į ginčo transformatorinę, nes esÄ Å¡is turtas priklausė valstybei, yra nepagrįsti.

Pažymi, kad pagal SemeliÅ¡kių kolÅ«kio 1992-08-12 Turto perdavimo aktÄ , remiantis 1964 CK 149 str., ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ tapo transformatorinės savininke, o inventorinėse bylose esantys duomenų skirtumai sietini su inventorinės bylos sudarytojų galimomis klaidomis bei matavimų paklaidomis. Atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ samprotavimai dėl Vilniaus elektros tinklų buhalterinės apskaitos įrašų pagrįstumo atmestini, nes įraÅ¡uose nėra nuorodos į tÄ pirminį dokumentÄ , kuris laikytinas nuosavybės atsiradimo pagrindu, o patys įraÅ¡ai tokio pagrindo nesudaro.

Pažymi ir tai, jog nėra jokių sandorių, įrodančių, jog iki SemeliÅ¡kių kolÅ«kio 1992-08-19 turto perdavimo akto Å¡is bÅ«tų perleidęs nuosavybę tretiesiems asmenims. Todėl, vadovaujantis 1964 m. CK 142¹str., daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus elektros tinklai (jų teisių perėmėjas AB „Lietuvos energija“) negalėjo įgyti nuosavybės teisių į Å¡iÄ transformatorinę. Tuo tarpu CK 4. 96 str. str. nuostatos taikomos tik tada, kai savininkas netenka daikto valdymo. Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į atsakovo J.

U. apeliacinį skundÄ (t. 2, b.l. 145-146) sutinka su jame iÅ¡dėstytais argumentais ir juos pagrindžiančiais motyvais ir praÅ¡o skundÄ tenkinti bei panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-22 sprendimÄ , priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.                Atsakovas J. U. atsiliepimu į atsakovų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VÄ® Registrų centro apeliacinius skundus (t. 2, b.l. 151-152) sutinka su atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ reikalavimais ir juos palaiko, tačiau nesutinka su atsakovo VÄ® Registrų centro apeliacinio skundo motyvais dėl CK 1.74 str. nuostatų aiÅ¡kinimo.

Pažymi, kad Å¡iuo atveju teismas nenustatė, kas yra tikrasis pastato – transformatorinės savininkas, todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad tikroji transformatorinės savininkė yra ieÅ¡kovė, pirma įregistravusi nuosavybės teises į ginčo objektÄ , yra nepagrįsta. Atsakovo J. U. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VÄ® Registrų centras apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgus į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisinius argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, teismo posėdyje iÅ¡klausiusi atsakovų atstovų paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo, nevisiÅ¡kai tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, t.y. nors ir suteikė prioritetÄ ieÅ¡kovės pateiktiems įrodymams, visų jos pareikÅ¡tų reikalavimų tinkamai neiÅ¡analizavo ir jų netenkinimo visiÅ¡kai nemotyvavo, nepasisakė, kodėl atmetė atsakovų atsikirtimus pagrindžiančius teisinius argumentus bei įrodymus, kas galėjo sudaryti prielaidas klaidingų faktinių bylos aplinkybių nustatymui bei nepagrįstų iÅ¡vadų dėl ginčo objekto nuosavybės teise priklausymo vienam ar kitam subjektui padarymÄ .

Kita vertus, teisėjų kolegija negali nesutikti ir su apelianto AB „Rytų skirstomieji tinklai“ skundo argumentacija, toks teisinis rezultatas iÅ¡ esmės nėra kilusio ginčo tarp Å¡alių iÅ¡sprendimas, ir vienas iÅ¡ prioritetinių civilinio proceso tikslų – atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 str.) nagrinėjamos bylos atveju nėra pasiektas. AiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik įstatyme nustatytais iÅ¡imtinais atvejais (CPK 327 str.).

Čia iÅ¡imtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti (CPK 7 str., EŽTK 6str. 1 d.), t. y. asmens teisė, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , gali bÅ«ti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iÅ¡ žemesnės į aukÅ¡tesnę teisminę instancijÄ ir nebus nepagrįstai grÄ Å¾inama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-164/2009, 2010-03-01 nutartis c.b. 3K-3-62/2010, 2010-05-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-217/2010 ir kt.). Vienas iÅ¡ iÅ¡imtinių įstatyme nustatytų atvejų yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius duomenis bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į tÄ patį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ transformatorinės pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtina, kad 1995-06-20 nuosavybės teisė į transformatorinę, esančiÄ Aleksandravos k., Elektrėnų sav., buvo įregistruota ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ vardu, o 1997-05-30 nuosavybės teisė į tÄ pačiÄ transformatorinę buvo įregistruota AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ vardu. Taigi ginčo transformatorinė buvo apskaitoma dviejose inventorinėse bylose – Nr. 5895 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 7479 (unikalus Nr. 7(duomenys neskelbtini), vėliau pirkimo-pardavimo sutartimis buvo perleista nuosavybėn taip pat dviems skirtingiems asmenims: 2006-05-16 pastato pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ ŽŪB „SemeliÅ¡kės“ nuosavybės teisę į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ieÅ¡kovė, o 2007-09-14 tÄ pačiÄ transformatorinę 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4497 pagrindu iÅ¡ AB „Lietuvos energija“ nuosavybės teise įgijo atsakovas J.

U.. Kaip matyti, ieškinio pareiškime ieškovė pareiškė tris reikalavimus:

1) pripažinti jai nuosavybės teisę į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini).;

2) pripažinti negaliojančiais Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1997-05-30 bei VÄ® Registrų centro atliktÄ nuosavybės į transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini)., registracijÄ Vilniaus elektros tinklų ir jų teisių perėmėjų vardu;

3) pripažinti negaliojančia J. U. ir AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4497 ir įpareigoti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ grÄ Å¾inti J. U. 1500 Lt, jo sumokėtų pagal minėtÄ sutartį. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ginčo transformatorinę, kuri, pažymėtina, ir taip nebuvo kvestionuojama. Tačiau teismas tinkamai neaptarė ir jokiais teisiniais argumentais nepagrindė kitų ieÅ¡kovės reikalavimų – pripažinti negaliojančia J.

U. ir AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4497 bei nuosavybės į ginčo transformatorinės registracijÄ Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure bei VÄ® Registrų centre Vilniaus elektros tinklų ir jų teisių perėmėjų vardu, nepasisakė dėl atsakovų nuosavybės pagrindo į ginčo statinį atsiradimo bei jo atitikimo įstatymui, apsiribodamas vien nuoroda, kad Å¡ie reikalavimai atmetami be aptarimo kaip nesukeliantys ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės teismas net neiÅ¡sprendė Å¡ių ieÅ¡kovės reikalavimų ir, atitinkamai, kilusio Å¡alių ginčo dėl nuosavybės į tÄ patį objektÄ . Nesant dėl to (atmestų reikalavimų dalyje) paduoto apeliacinio skundo, teisėjų kolegija apeliacinio proceso tvarka negali įvertinti ir plačiau pasisakyti dėl kitų ieÅ¡kovės I. P. reikalavimų netenkinimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, prieÅ¡ingas traktavimas neatitiktų CPK 313 str. ir 320 str. 2 d. nuostatų.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad teisinė registracija pati savaime nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ nesukuria, jos funkcija bei paskirtis – iÅ¡vieÅ¡inti jau turimas (įgytas) nuosavybės teises. Todėl susiklosčiusioje situacijoje teismui, atsižvelgiant į CPK 179 str. iÅ¡aiÅ¡kinimus bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose įvardintus reikalavimus bei atsikirtimus (o jeigu tai bÅ«tina teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui - ir siÅ«lant ginčo Å¡alims apsvarstyti galimybę iÅ¡dėstyti savo argumentus kita procesine forma), pirmiausiai privalu buvo įvertinti nuosavybės teisių atsiradimo į ginčo objektÄ kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Tik iÅ¡nagrinėjus nuosavybės teisių kiekvienam iÅ¡ savininku save laikančiam asmeniui atsiradimo pagrindo teisėtumÄ ar, atitinkamai, nuginčijus kurio nors savininko nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , galima bÅ«tų spręsti, kuris jų yra teisėtas ginčo objekto savininkas.     Pirmosios instancijos teismas tokios savo pareigos tinkamai neįgyvendino, nepasisakė dėl galiojančios sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ir vien pripažinęs ieÅ¡kovei teisę į ginčo objektÄ , kartu palikdamas galioti minėtÄ J.

U. ir AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ 2007-09-14 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4497 dėl to paties ginčo objekto, nepaneigė ir atsakovo J. U. nuosavybės teisės pagrindo į ginčo objektÄ atsiradimo. IÅ¡ naujo neiÅ¡tyrus ir neįvertinus įrodymų visumos, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių negali atkurti dėl Å¡ioje nutartyje jau įvardintų motyvų ir įstatymų leidėjo valia nustatytų apribojimų.

Be to, kaip minėta, byla turi bÅ«ti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėta beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Esant iÅ¡vardintoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog egzistuoja CPK 327 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ visa apimtimi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Visus ieÅ¡kovės reikalavimus teismas gali tinkamai iÅ¡spręsti tik tuo atveju, jeigu bus iÅ¡tirti ne tik ieÅ¡kovės, bet ir atsakovų atsikirtimuose iÅ¡dėstyti teisiniai argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai, t.y. bus iÅ¡tirta bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių visuma.

  Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas (CPK 270 str. 4 d. 2 ir 3 punktai). Taigi teismo sprendime privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes bei argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, kiekvieno pareikÅ¡to reikalavimo faktinį ir teisinį įvertinimÄ .

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų J. U. bei AB „Rytų skirstomieji tinklai“ argumentus dėl ginčo pastato nuosavybės teisėtumo, nemotyvavo, kodėl minėtų atsakovų argumentus teismas vertino tik kaip niekuo nepagrįstus tvirtinimus, prielaidas, visiÅ¡kai nepasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių turto įgijimo operatyviojo tvarkymo teise ir tokio turto perleidimo galimybių (1964 m. CK 40 str., 98 str., 99 str.); dėl ginčo turto, kaip elektros energijos tiekimo objekto, bÅ«tinumo vieÅ¡ajam interesui elektros energijos tiekimo srityje užtikrinti ir Å¡ios aplinkybės įtakos ginčo objekto savininkui nustatyti; dėl apeliantų iÅ¡dėstytų abejonių, susijusių su 1996-07-25 rangos sutartimi, kad rangovas atliko tik ginčo transformatorinės vidaus instaliacijos, o ne transformatorinės pastotės mÅ«rinio pastato statybos darbus, ir Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mės, nustatant ginčo transformatorinės priklausomybę nuosavybės teise, t.y. kitų byloje esančių įrodymų kontekste neanalizavo apeliantų tvirtinamos aplinkybės, kad SemeliÅ¡kių kolÅ«kis nepastatė (nesukÅ«rė) transformatorinės pastotės mÅ«rinio pastato kaip nuosavybės objekto, dėl to jo neapskaitė savo balanse ir negalėjo Å¡ių teisių perduoti jokiam kitam Å«kio subjektui operatyviojo tvarkymo teise; dėl atsakovų akcentuojamos aplinkybės, jog už ginčo turtÄ buvo mokami mokesčiai, ir Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mės ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui; dėl atsakovo J.

U. kaip nekilnojamojo turto įgijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos (CK 1.80 str.

4. d., 4.96 str. 2 d.) ir vindikacijos galimybių; dėl inventorinės bylos Nr. 5895 duomenų neatitikimo faktinio ginčo transformatorinės dydžio ir Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.         Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog spręsti dėl to, ar yra pagrindas didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikti ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas galės iÅ¡analizavęs, ne tik ieÅ¡kovės, bet ir atsakovų atsikirtimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kadangi rungimosi principas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reikalauja, kad kiekviena Å¡alis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.).

Teismas, įgyvendindamas Å¡iuos teisės normose įtvirtintus reikalavimus, turi iÅ¡klausyti abi Å¡alis (adiatur et altera pars), kurios ir privalo įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, sudarančias ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindÄ .              Teisėjų kolegija aptarė aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai iÅ¡analizuotos ir įvertintos, ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais, taip pat pasisakė dėl to, kad teismas tinkamai neiÅ¡sprendė visų ieÅ¡kovės reikalavimų, Å¡ių procesinių trÅ«kumų apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti pats.

Konstatuotina, kad nutartyje nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatinėtinos bÅ«tent pirmosios instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukÅ¡tesnės instancijos teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. PrieÅ¡ingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų Å¡alių teisę pasinaudoti viena teismine instancija.Nurodytais motyvais skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, o byla grÄ Å¾intina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl Å¡ios priežasties apelianto VÄ® Registrų centro apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, ar kiti apeliantų J. U. bei AB „Rytų skirstomieji tinklai“ skundų argumentai tapo teisiÅ¡kai neaktualÅ«s.    Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija n u t a r ė: Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                                  Dalia Kačinskienė Teisėjos                                                                                            Virginija Volskienė                                                                                                            Danutė Kutrienė