d03cb2a2-2fd3-4587-afcf-a2dce8d8b10d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24526-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1; 1.2.19.4.2; 2.4.7; 2.4.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės ir Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam E. T. ir jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferenciniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus ir nuteistojo E. T. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) bauda, ir nustatytas jos sumokėjimo terminas – 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 682 straipsnio 2 dalimi, E. T. paskirtas teisės dirbti policijos sistemoje atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikta nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį nurodyta jÄ panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. spalio 20 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų pareigybės apraÅ¡ymo patvirtintas pagrindines funkcijas bei privalėdamas, gavęs praneÅ¡imus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, kad operatyviai ir iÅ¡samiai bÅ«tų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar iÅ¡tirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetencijÄ atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimai ir priimti nutarimai Å¡iose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ , vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ , tyčia, veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, neatliko savo pareigų ir įgaliojimų – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o bÅ«tent: gavęs tarnybinę informacijÄ apie neblaivų vairuotojÄ , tarnybos metu 2018 m. lapkričio 20 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini), kartu su vyriausiuoju patruliu M.

L. sustabdė automobilį ,,Mercedes Benz GL 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį bÅ«damas neblaivus vairavo V. V. , ir pagal 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka privalėdamas tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę, įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė ir, siekdamas, kad V.

V. iÅ¡vengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ arba baudžiamÄ jį kodeksÄ už transporto priemonės vairavimÄ esant vairuotojui neblaiviam bei atvykęs į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini), ir ten radęs automobilyje „Mercedes Benz GL 320“ akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio V. V. , tyčia netikrino V. V. blaivumo bei Å¡io pažeidimo neužfiksavo, leido V. V. Å¡iuo automobiliu dalyvauti eisme – važiuoti ir pastatyti automobilį „Mercedes Benz GL 320“ Å¡alia esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Taip jis, tyčia neatlikdamas savo pareigų ir įgaliojimų, su tarnybos interesais nesuderinamais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir taip sudarė sÄ lygas V. V. iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už padarytÄ teisės pažeidimÄ , iÅ¡vengti valstybės prievartos taikymo, užkirto keliÄ teisės pažeidimui iÅ¡siaiÅ¡kinti ir teisingumo įvykdymui, tuo pažeidė: 1) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtintų pareigybės apraÅ¡ymo 6.2, 6.4 ir 6.6 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gavęs praneÅ¡imus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų atlikti visi bÅ«tini veiksmai, kad operatyviai ir iÅ¡samiai bÅ«tų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar iÅ¡tirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetencijÄ atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimÄ ir priimti nutarimus Å¡iose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ , vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ ;

2) Lietuvos Respublikos policijos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę;

3) Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba;

4) Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio reikalavimus sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerÄ Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Tokiu bÅ«du E. T. , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sudarė sÄ lygas V. V. iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už padarytÄ teisės pažeidimÄ , iÅ¡vengti valstybės prievartos taikymo, užkirto keliÄ vienam iÅ¡ Å¡iurkščiausių teisės pažeidimui iÅ¡siaiÅ¡kinti ir teisingumui įvykdyti, demonstravo nusistatymÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais, leido neblaiviam V.

V. toliau dalyvauti eisme ir kelti realiÄ grėsmę visuomenei, tuo diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumÄ , vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleidimÄ bei tyrimÄ , iÅ¡kreipė policijos paskirtį, dėl ko Å¡iais ypač mažinančiais visuomenės pasitikėjimÄ policija ir menkinančiais jos autoritetÄ veiksmais didelės neturtinės žalos padarė juridiniam asmeniui – policijos institucijai, tuo pačiu didelės neturtinės žalos patyrė ir Lietuvos valstybė.

Å iais veiksmais E. T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir Å¡iÄ jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 1 000 MGL, tai yra 50 000 eurų, dydžio baudÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.2. Skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintos aplinkybės, jog E. T. jam inkriminuotus veiksmus – V.

V. padaryto pažeidimo nefiksavimÄ , atliko siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ar naudos artimais ryÅ¡iais su juo susijusiam V. V., bei jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 228 straipsnio 1 dalį. 2.3. Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė tam, kad paneigtų artimų ryÅ¡ių tarp E. T. ir V. V. buvimÄ , tačiau nei baudžiamasis įstatymas, nei teismų praktika neįpareigoja teismo nustatyti ypatingai artimus ryÅ¡ius su asmenimis, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panaÅ¡iais ryÅ¡iais.

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nustatant naudos siekimo kitam asmeniui požymį, pakanka konstatuoti tai, kad tie asmenys yra pažįstami. Todėl skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie nuteistojo ir V. V. draugystę ar partnerystę, ir tai, jog Å¡ie asmenys artimai pažinojo vienas kitÄ , nepagrįstos. Jos prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visetui ir objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kad nors E. T. , kaip ir kiti policijos pareigÅ«nai, dalyvavo vienoje ar keliose Å¡ventėse, vykusiose V. V. priklausančioje sodyboje, tačiau tai neįrodo jų tarpusavio draugiÅ¡kų santykių.

PrieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tai, kad E. T. dalyvavo kitų kolegų (M. L. bei G. S.) rengiamose Å¡ventėse, kuriose galimai nebuvo sumokėta už pirties nuomÄ , leidžia pagrįstai manyti, jog Å¡ie asmenys gerai pažįsta V. V., o tai, kad E. T. neatlygintinai naudojosi V. V. pirtimi, įrodo jų artimÄ bendravimÄ . 2.4. Teisme buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti E. T. ir V. V. elgesys po pastarojo vairuotos transporto priemonės sustabdymo. Asmuo, vairavęs sustabdytÄ transporto priemonę, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, palinko į priekį, galvos virÅ¡ugalviu atsiremdamas į E. T. krÅ«tinės sritį.

PanaÅ¡iu bÅ«du jis sveikinosi su pareigÅ«nu G. S., prieÅ¡ pusvalandį iki Å¡io įvykio su kolega E. A. tikrinusiu V. V. automobilį. G. S., apklausiamas kaip liudytojas, patvirtino, kad V. V. patikrinimo metu jį pažino bei su juo sveikinosi. Be to, byloje esančios pokalbių stenogramos taip pat atskleidžia policijos pareigÅ«nų daugkartinio bendravimo su V. V. pobÅ«dį. 2019 m. sausio 3 d. pokalbyje tarp T. A. ir V. V. užfiksuota, kaip V. V. kalba apie atsilyginimÄ (pasikviečiant į pirtį) policijos pareigÅ«nui E. T. dėl jo (V.

V. ) padaryto teisės pažeidimo vairuojant automobilį ir apie jo parvežimÄ namo. Å ie įrodymai patvirtina, kad E. T. siekė asmeninės naudos savo pažįstamam asmeniui, suvokė, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala, ir to norėjo. Todėl E. T. nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Toks vertinimas atitinka teismų praktikÄ (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). 2.5.

Keičiant E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 228 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti keičiamas ir jam skirtinos baudos dydis, tai yra jam paskirta bausmė turi bÅ«ti sugriežtinta, jos dydį nustatant vienu trečdaliu mažesnį nei įstatymo leidėjo numatytas baudos, skirtinos už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , vidurkis.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. T. gynėjas advokatas A. Mažeika praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti E. T. naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis, pažeidė in dubio pro reo (abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai) principÄ , dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. 3.2.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigÅ«nams sustabdžius V. V. automobilį, Å¡is buvo neblaivus. Kadangi V. V. girtumas kelia pagrįstų abejonių, todėl klaidingai įvertinus Å¡iÄ pradinę aplinkybę, visi kiti ja paremti vertinimai taip pat laikytini klaidingais. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl V. V. girtumo grindė vieninteliu įrodymų Å¡altiniu – pareigÅ«nų automobilyje užfiksuotu G. S. ir E. A. vaizdo ir garso įraÅ¡u apie V. V. bÅ«klę. Tačiau Å¡ie pareigÅ«nai V.

V. alkotesteriu netikrino, todėl jų įsitikinimas dėl pastarojo girtumo galėjo bÅ«ti klaidingas, jis nėra patvirtintas jokiais objektyviais byloje surinktais įrodymais. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina V. V. blaivumÄ aptariamų įvykių metu. Liudytojai R. T., D. S., E, P., V.  V. ir M. L., taip pat pats E. T. teigė, kad V. V. įvykio metu buvo blaivus. Todėl liudytojų G. S. ir E. A. parodymų sureikÅ¡minimas yra neleistinas. Nėra pagrindo netikėti liudytojų E. P., R. T. ir D.

S. parodymais apie įvykio aplinkybes, nes jie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi. 3.3. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, kriminalinės žvalgybos metu padarytas įraÅ¡as, vertinant jį su užfiksuotu pareigÅ«nų E. A. ir G. S. pokalbiu, neįrodo, kad V. V. koordinacijÄ prarado bÅ«tent dėl girtumo. Gynėjo teigimu, V. V. koordinacijÄ galėjo prarasti ir dėl kitų veiksnių. Teismas neįvertino D. S. ir R. T. parodymų apie V. V. pavežėjimo aplinkybes. Å ie liudytojai kategoriÅ¡kai patvirtino, kad jie V.

V. pavežė tarnybiniu automobiliu, norėdami jam padėti iÅ¡vengti konflikto, nes prie pastarojo kažkas kabinėjosi. Jiems nekilo jokių įtarimų dėl V. V. neblaivumo. Tokius jų parodymus patvirtina 2019 m. birželio 27 d. apžiÅ«ros protokolo apie VPVS sistemoje fiksuotÄ paskutinio policijos tarnybinio automobilio, kurio atitikties Nr. (duomenys neskelbtini) (juo dirbo pareigÅ«nai D. S. ir R. T.), 2018 m. lapkričio 20 d. nuo 1.45 iki 2.45 val. judėjimÄ ir sustojimus, duomenys. Tai atitinka ir E. T. tarnybiniame automobilyje esančių filmavimo kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų duomenis.

Policijos pareigÅ«nai R. T. ir D. S. bendravo su V. V. ir vežė jį namo praėjus neilgam laiko tarpui nuo pastarojo bendravimo su nuteistuoju E. T., todėl neįtikėtina, kad jie, su V. V. bÅ«dami vienoje nedidelė erdvėje – lengvojo automobilio salone, galėjo nepastebėti tariamo V. V. girtumo. 3.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai įvertino liudytojų V. V. ir E. P. parodymus, kad V. V. įvykio vakarÄ buvo blaivus, jautėsi blogai dėl sveikatos bÅ«klės, skundėsi skausmais.

Å ias aplinkybes nurodė ir E. T. bei M. L.. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, E. P. parodymai apie automobilio stabdymo eigÄ atitinka byloje nustatytas aplinkybes, nes V. V. automobilis buvo sustabdytas vienÄ kartÄ , prieÅ¡ tai jis stabdomas nebuvo, o G. S. ir E. A. sustojo prie jau stovinčio V. V. automobilio. 3.5. IÅ¡ E. T. ir liudytojo M. L. parodymų matyti, jog Å¡ie pareigÅ«nai gavo asmeninio pobÅ«džio informacijÄ dėl galimai neblaivaus asmens. Tokiai informacijai negali bÅ«ti taikomi tarnybinei informacijai numatyti kriterijai.

Liudytojas D. S. yra paaiÅ¡kinęs, kad gavus informacijÄ iÅ¡ civilio asmens dėl galimo asmens neblaivumo, neprivaloma tikrinti jo girtumo, nes bÅ«na atvejų, kai žmogus yra su negalia, o kitų girtumo požymių neturi, todėl tokiu atveju jo girtumas netikrinamas. Su tokiu vertinimu sutiko ir pirmosios instancijos teismas. 3.6. Net konstatavus, kad V. V. įvykio metu buvo neblaivus, bÅ«tina nustatyti ir tai, ar E. T. tai galėjo suprasti ar bent įtarti, nes pareiga tikrinti asmens blaivumÄ atsiranda tik esant tam tikroms aplinkybėms.

Å iuo atveju E. T. nekilo įtarimo dėl V. V. girtumo – pastarasis skundėsi pablogėjusia sveikata. Tokiam įtarimui buvus nenurodė ir kiti apklausti asmenys. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad E. T. privalėjo patikrinti V. V. girtumÄ ir neleisti jam toliau dalyvauti eisme, o to nepadarius, jis nevykdė savo pareigų. NepaÅ¡alinus abejonių dėl V. V. blaivumo ir E. T. pareigos jį tikrinti, jos turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai ir E. T. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o gynėjo skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , o nuteistojo gynėjo skundÄ atmesti. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai 5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas E. T. veiksmuose buvus BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teigia, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. V. jo vairuotos transporto priemonės sustabdymo metu buvo neblaivus, o E. T. , net ir Å¡iai aplinkybei pasitvirtinus, galėjo tai suprasti ar apie tai įtarti, todėl pareiga tikrinti vairuotojo neblaivumÄ jam nekilo.

Prokuroras, apeliaciniame skunde sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis dėl E. T. kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi įrodytumo, ginčija Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio – naudos siekio – nebuvimÄ , teigdamas, kad Å¡i aplinkybė byloje surinktais įrodymais pasitvirtino, todėl nuteistojo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, dar kartÄ iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , atlikusi įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, pritardama prokuroro iÅ¡dėstytiems skundo argumentams ir atmesdama nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad nuteistojo E. T. veiksmai priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo nepagrįstai perkvalifikuoti iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl Å¡i skundžiamo procesinio sprendimo dalis keičiama.

6. BK 228 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kurie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi iÅ¡ aptariamo teisinio reglamentavimo matyti, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡iuo atveju gali užtraukti alternatyvÅ«s asmens veiksmai, tai yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas, o pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla specialiam subjektui, kuris eina pareigas valstybės tarnyboje, arba yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.

7. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojon atsakomybėn piktnaudžiavus tarnybine padėtimi E. T. buvo patrauktas už jo teisei priešingus veiksmus, atliktus jam einant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo pareigas. Pagal šios institucijos viršininko 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame E. T. pareigybės aprašyme nurodytas pagrindines funkcijas, šias pareigas einantis asmuo priskiriamas statutiniams valstybės tarnautojams, taigi neabejotina, kad E. T., vykdydamas tarnybinės funkcijas, atitiko BK 228 straipsnyje numatyto specialiojo subjekto kriterijų.

Tačiau vien netinkamas tam tikrų tarnybinių funkcijų vykdymas baudžiamosios atsakomybės pagal analizuojamÄ baudžiamojo įstatymo normÄ neužtraukia. Esminis kriterijus, skiriantis Å¡iÄ veikÄ nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (turtinės ar neturtinės) valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas, kuris kiekvienu atveju nustatomas individualiai įvertinant konrečioje situacijoje padaryto įstatymo saugomų teisinių gėrių pažeidimo mastÄ ir pobÅ«dį, tai, kokį atgarsį visuomenėje sukėlė asmens teisei prieÅ¡ingi veiksmai, ir panaÅ¡ias aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ spręsti apie didesnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų pavojingumÄ .

FaktÄ , kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo, veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu bÅ«du pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimo tvarkÄ , nesilaikė iÅ¡ teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016 ir kt.). Tokie teisės aktai detaliai nurodyti iÅ¡dėstant E. T. nusikalstamos veikos aplinkybes.

Dėl V. V. neblaivumo ir informacijos apie jo neblaivumÄ Å¡altinio pobÅ«džio 8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, pagrįstai nustatė, jog 2018 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) mieste patruliavo trys (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) PK) (duomenys neskelbtini) skyriaus ekipažai, iÅ¡ kurių viename (Å¡aukinio Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbo D. S. (ekipažo vyresnysis) ir R.

T., kitame ekipaže dirbo vyriausiasis patrulis M. L. ir tyrėjas E. T. (ekipažo vyresnysis), kurių šaukinys (duomenys neskelbtini), o trečiajame, kurio šaukinys (duomenys neskelbtini), dirbo vyriausieji patruliai G. S. (vyresnysis) ir E. A. (1 t., b. l. 179). Kaip matyti iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos, patruliavimo metu, 1.52 val. tyrėjas E. T. , telefoninio pokalbio metu bendraudamas su kolega R. T., pastarojo paprašė patikrinti filmavimo kameras, kurios fiksavo naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ prieigas, kadangi jis gavo informacijos, kad nuo šio baro turi važiuoti neblaivūs asmenys (,,ten turi stovėt kažkokia tamsi, kažkas gal kaip ,,iksas“, kaip ,,audinė“, bet aukštesnė, ten turi ateit girti, prip... (necenzūrinis žodis) ir turi važiuot tuoj“).

IÅ¡ pokalbio turinio ir tolesnių E. T. bei ekipaže buvusio pareigÅ«no M. L. veiksmų matyti, jog šį pokalbį su R. T. nuteistasis inicijavo, siekdamas atlikti minėtos transporto priemonės vairuotojo patikrÄ , kadangi turėjo pagrįstų abejonių jÄ vairavusio asmens blaivumu. PareigÅ«nui R. T. praneÅ¡us, kad pokalbio metu nurodytas automobilis pajudėjo iÅ¡ minėtos aikÅ¡telės, E. T. ir M. L. nedelsdami vyko jo kryptimi ir inicijavo transporto priemonės sustabdymÄ . Tačiau po sustabdymo, E. T., neatlikęs jÄ vairavusio asmens neblaivumo patikrinimo procedÅ«ros, leido vairuotojui nuvažiuoti Å¡iuo automobiliu iki netoliese sustabdymo vietos buvusios stovėjimo aikÅ¡telės. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės byloje nėra, jÄ patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, užfiksuoti E. T. ir M. L. tarnybiniame automobilyje įmontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, taip pat jų ekipažui priskirto alkotesterio duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad sustabdymo metu asmens blaivumas nebuvo tikrintas.

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad liudytojas M. L. patvirtino, o to ir neneigė ir pats V. V., kad sustabdytÄ transporto priemonę – visureigį „Mercedes Benz GL 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. V. .

9. Be to, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pripažino įrodyta aplinkybę, kad V. V. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir dėl to neturėdamas teisės jos vairuoti, o E. T. jo neblaivumo nepatikrino ir leido Å¡iuos veiksmus tęsti, pastatant automobilį į netoliese esančiÄ aikÅ¡telę, bei sudarė sÄ lygas jam iÅ¡vengti teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų arba baudžiamÄ jį kodeksÄ . Su tuo nesutikdamas, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad V.

V. neblaivumo aplinkybė byloje surinktais įrodymais patikimai nepagrindžiama, be to, E. T. neturėjo pareigos tikrinti transporto priemonės vairuotojo blaivumo, kadangi sustabdymo metu nebuvo nustatyti V. V. apsvaigimÄ rodantys požymiai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, ir pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje surinktų įrodymų pakanka spręsti, kad V. V. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai šį neblaivumÄ rodantys požymiai automobilio sustabdymo metu E. T. sudarė pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ apie V.

V. gresiančiÄ teisinę atsakomybę, tuo pačiu pažymėdama, jog Å¡ios aplinkybės nustatymas yra reikÅ¡mingas analizuojant tik E. T. veiksmus jo tarnybinių funkcijų neteisėto nevykdymo kontekste.

10. IÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ , kolegijos vertinimu, V. V. neblaivumo aplinkybę patvirtina 2018 m. lapkričio 20 d. įvykių, vykusių nakties metu nuo 01.33 val. iki 02.09 val., eiga. IÅ¡ kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų aplinkybių matyti, kad dar 01.33 val., tai yra mažiau kaip prieÅ¡ pusvalandį iki E. T. inicijuoto automobilio „Mercedes Benz“ sustabdymo, V. V. automobilis kitų policijos pareigÅ«nų G. S. ir E. A. buvo pastebėtas stovintis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tam neleistinoje vietoje, ties įvažiavimu į sodus.

Vaizdo ir garso įrašas iš šių policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įmontuotos kameros patvirtina, kad V. V. transporto priemonė užvestu varikliu stovėjo skersai įvažiavimo, tokiu būdu sudarant kliūtis pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, ir būtent šio automobilio stovėjimo aplinkybės minėtoje vietoje policijos pareigūnams sukėlė įtarimų. Iš pokalbio tarp pareigūnų, užfiksuoto minėto įrašo metu, matyti, kad šie įtarimai pasitvirtino.

Prie šio V. V. stovinčio automobilio sustojusiems policijos pareigūnams G. S. ir E. A. kilo abejonių pastarojo blaivumu. Iš minėto įrašo matyti pirminis bei autentiškas pareigūnų susidarytas įspūdis, tiek dar jiems būnant tarnybiniame automobilyje ir, apšvietus automobilio žibintais V. V. transporto priemonę, tiek ir tiesiogiai bendraujant su V. V. , iš kurio matyti, jog pareigūnai buvo įsitikinę pastarojo neblaivumu, tačiau alkoholio kiekio matavimo prietaisu jo nefiksavo.

11. Å iame kontekste darant iÅ¡vadÄ , kad V. V. bendravimo su pareigÅ«nais G. S. ir E. A. metu buvo akivaizdžiai neblaivus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, jam konstatuoti nenustatyti jokie privalomi įrodinėjimo priemonės ir bÅ«dai. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios byloje įrodinėtinos aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos remiantis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nurodytus reikalavimus (įrodymais).

Taigi, imperatyvo baudžiamajame procese Å¡iÄ aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu ar alkoholio kiekio matavimo prietaisu, nėra (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties transporto priemonę vairavusio asmens parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-296-942/2018).

Å iuo atveju minėtÄ aplinkybę patvirtina aptariamas kriminalinės žvalgybos metu gautas policijos pareigÅ«nų G. S. ir E. A. tarnybiniame automobilyje užfiksuotas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Duomenų apie Å¡io įraÅ¡o, kaip įrodymo, gavimÄ neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir panaudojimÄ baudžiamojoje byloje nesilaikant tokių įrodymų rinkimo bei pateikimo tvarkos, nėra. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje buvo iki 01.40 val., taigi 7 minutes. Nors analizuojamo vaizdo ir garso įraÅ¡o metu pareigÅ«nai nedetalizavo, iÅ¡ kokių požymių jie įvertino V.

V. neblaivumÄ , tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad G. S. policijos pareigÅ«no tarnybines funkcijas atlieka apie (duomenys neskelbtini) metų, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių pastarojo turima profesine patirtimi, bendraujant su asmeniu minėtÄ laiko intervalÄ , įvertinti objektyviuosius jo neblaivumÄ rodančius požymius. IÅ¡ vėlesnio policijos pareigÅ«nų pokalbio tarnybiniame automobilyje akivaizdu, kad jiems abejonių V. V. neblaivumu tokia apimtimi, kad jis teisėtai negalėjo vairuoti transporto priemonės, nekilo, o jo apsvaigimo nuo alkoholio jie nurodė nefiksavę tik dėl to, kad Å¡is asmuo, pasak jų vėlesnių parodymų, nebuvo pastebėtas vairuojantis ir tik sėdėjo užkurtame automobilyje, be to, jie gavo kitÄ iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, o V.

V. įsipareigojo transporto priemonės nevairuoti. AnalogiÅ¡kas aplinkybes, kad V. V. patikrinimo metu atrodė neblaivus, G. S. ir E. A. iÅ¡dėstė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, detalizuodami požymius, iÅ¡ kurių jie padarė iÅ¡vadÄ , jog asmuo buvo neblaivus, tačiau pirmosios instancijos teismas jų iÅ¡dėstytas aplinkybes įvertino kaip parodymus, duotus prieÅ¡ save, ir todėl jų pateiktais paaiÅ¡kinimais nesivadovavo. Dėl Å¡ios priežasties nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai suabsoliutintas Å¡ių asmenų parodymų turinys, nepagrįsti.

12. Byloje surinkti įrodymai, paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad praėjus vos apie 10 minučių nuo aukščiau paminėtų aplinkybių nustatymo, ir paÅ¡aliniam stebėtojui V. V. atrodė neblaivus. E. T. patvirtino, kad su R. T. susisiekė dėl to, kad iÅ¡ pažįstamo asmens gavo praneÅ¡imÄ , jog prie transporto priemonės, kuriÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, vairavo V. V. , buvo įtartinas asmuo. Nors teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad kuo Å¡is asmuo minėtam pažįstamam pasirodė įtartinas, jam nebuvo žinoma, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo paaiÅ¡kinimai objektyviai nepagrindžiami.

Kaip jau minėta, E. T. su R. T. susisiekė iÅ¡ pažįstamo asmens gavęs pakankamai detaliÄ informacijÄ apie transporto priemonės, kuriÄ vairuos apsvaigęs asmuo, tipÄ („džipas“), tamsiÄ spalvÄ , ne pavienį, o bÅ«tent kelis asmenis, ateisiančius prie automobilio, o jo kolegai nurodytos aplinkybės atitiko esamÄ situacijÄ , kadangi, kaip matyti iÅ¡ atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoto nuteistojo pokalbio su R. T., pastarasis netrukus patvirtino, kad į tamsios spalvos „Mercedes Benz“ markės visureigį automobilį įsėdo asmenys ir pajudėjo, iÅ¡važiuodami iÅ¡ aikÅ¡telės. Nors E. T. , apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tvirtino nesidomėjęs, kas konkrečiai jam apie V.

V. vairuotÄ automobilį praneÅ¡usiam asmeniui sukėlė įtarimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė logiÅ¡kai nepagrindžiama. Mažai tikėtina, kad policijos pareigÅ«nas domėtųsi transporto priemone, neturėdamas tam jokios objektyvios priežasties. Be to, pokalbio su R. T. turinys (žr. nuosprendžio 8 punktÄ ) neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis į R. T. pagalbos kreipėsi dėl apsvaigusių nuo alkoholio asmenų, kurie netrukus turėjo važiuoti automobiliu.

13. Transporto priemonę „Mercedes Benz“ vairavusio V. V. neblaivumo aplinkybę patvirtina ir jo elgesys jį sustabdžius policijos pareigÅ«nų E. T. bei M. L. ekipažui. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ Å¡ių pareigÅ«nų tarnybinio automobilio priekinio vaizdo kameros, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, V. V. palinko į priekį ir galvos virÅ¡ugalviu atsirėmė į pareigÅ«no E. T. krÅ«tinės sritį. Vairuotojui kalbantis su pareigÅ«nu matyti, kad jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis, stovėdamas, kÅ«nu atsirėmė į pareigÅ«nÄ .

Liudytojas J. G., (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininkas, taip pat nurodė, kad iÅ¡ jam pateiktų vaizdo įrašų susidarė įspÅ«dis, jog transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus. Tokios objektyviai užfiksuotos aplinkybės tik dar labiau sustiprina iÅ¡vadÄ dėl V. V. neblaivumo, o jo negebėjimas koordinuoti savo veiksmų neabejotinai patvirtina ir aplinkybę, kad dėl savo apsvaigimo jis negalėjo vairuoti automobilio.

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, kvestionuodamas E. T. pareigÄ tikrinti V. V. blaivumÄ , Å¡iuos skundo argumentus grindė ir ta aplinkybe, kad pastarasis nebuvo apsvaigęs, o skundėsi sutrikusia sveikata. Nors iÅ¡ tiesų galima situacija, kai asmens veiksmai gali bÅ«ti nekoordinuoti dėl jo sveikatos bÅ«klės, kÄ pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vis tik nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės objektyviai nėra pagrindžiamos. Liudytojo V. V. paaiÅ¡kinimai dėl jo privataus lankymosi pas gastroenterologÄ , vardu S., nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.

Liudytojas M. L. nurodė, kad jam abejonių dėl pastarojo sveikatos būklės nekilo. Kaip matyti iš garso bei vaizdo įrašo, užfiksuoto pareigūnų G. S ir E. A. tarnybiniame automobilyje, tiesiogiai kontaktavę su V. V. apie 7 minutes, jokių svarstymų dėl galimai sutrikusios jo sveikatos, bendraudami tarpusavyje, neišsakė. Pats V. V. aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle, dėstė nenuosekliai, teigdamas, kad po to, kai prie jo automobilio sustojo pareigūnai E. A. ir G. S. bei nurodė jam kelionės automobiliu nebetęsti (01.33–01.40 val.), jis pasijuto geriau, todėl nusprendė toliau vairuoti automobilį, juo vyko link naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo pastebėtas vos po 12 minučių (01.52 val.).

E. T. pažįstamas asmuo apie V. V. neblaivumÄ nurodė bÅ«tent tuo momentu, kai jo transporto priemonė stovėjo minėto naktinio baro aikÅ¡telėje, tad, vertinant nuosekliai liudytojo V. V. parodymus, kad jo judesiai tapdavo nekoordinuoti pablogėjus sveikatos bÅ«klei, jis turėjo pasijusti blogai dar bÅ«damas prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau duomenų, kad tuo metu jis skundėsi sveikata, V. V. nepateikė, toliau tęsė kelionę. Pasak Å¡io liudytojo, vos po 5 minučių nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ minėto baro aikÅ¡telės, jį sustabdžius jau kitiems policijos pareigÅ«nams, jis vėl pasijuto prastai ir apie tai nurodė E. T. bei vėliau jį namo parvežusiems pareigÅ«nams D. S. ir R.

T.. Vis tik, iÅ¡skyrus patį E. T. , nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų kitų pareigÅ«nų, tiesiogiai bendravusių su V. V. 2018 m. lapkričio 20 d., nenurodė, kad pastarasis jiems bÅ«tų skundęsis sutrikusia sveikata, o jiems patiems abejonių dėl Å¡io asmens sveikatos bÅ«klės nekilo. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstÄ versijÄ , jog V. V. elgesys buvo nekoordinuotas ne dėl jo apsvaigimo nuo alkoholio, o dėl sveikatos bÅ«klės.

15. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto argumentus kritikuojant teismo pozicijÄ nepagrįstai nesivadovavus liudytojų D. S., R. T. ir M. L. parodymais, jog V. V. jiems nepasirodė apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmiausiai pažymėtina, kad Å¡iame nuosprendyje jau aptarti ir iÅ¡analizuoti įrodymai (aptarti nuosprendžio 8 – 14 punktuose) neabejotinai patvirtina, jog V. V. analizuojamų įvykių metu buvo neblaivus, o antra, Å¡iÄ jo bÅ«klę E. T. galėjo įvertinti panaudodamas ekipažui suteiktÄ alkoholio kiekio matavimo prietaisÄ .

Tačiau tokių veiksmų jis nesiėmė, taip sudarydamas galimybę V. V. iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už vairavimÄ esant neblaiviam, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nors liudytojai D. S. ir R. T. teigė nepastebėję V. V. neblaivumo požymių, tačiau nei vienas iÅ¡ jų taip pat nenurodė ir paties V. V. nurodytų aplinkybių, susijusių su pablogėjusia jo sveikatos bÅ«kle, nepaisant to, kad apklausiamas teisme V. V. tvirtino apie tai pareigÅ«nams užsiminęs, o tarpusavio pokalbio su kitu buvusiu pareigÅ«nu T.

A. metu (kriminalinės žvalgybos duomenys) V. V. , kalbėdamas apie jo parvežimo namo aplinkybes, D. S, vadino kolegų tarpe naudojama pravarde („(duomenys neskelbtini)“), kuri neabejotinai jam buvo žinoma, kas sudaro pagrindÄ spręsti apie Å¡ių asmenų tarpusavio pažintį. Tuo tarpu tiek V. V. draugo E. P., tiek kartu su E. T. patruliavusio M. L. parodymai nenuoseklÅ«s, jų nepagrindžia kita byloje esanti medžiaga. Liudytojas M. L. teigė, jog prie V. V. automobilio sustabdymo metu priėjęs nebuvo, tačiau iÅ¡ tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o matyti prieÅ¡ingos aplinkybės. Liudytojas E. P. apskritai negalėjo tinkamai nurodyti įvykio laiko, tvirtino, kad transporto priemonės sustabdymo metu buvo apie 21–22 val.

Be to, jis teigė, kad policijos pareigūnui leidus jam išeiti, jis nuėjo namo, o eidamas girdėjo V. V. skundžiantis pareigūnui savo sveikatos būkle. Tačiau ši aplinkybė vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis nepagrindžiama, kadangi, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kartu su V. V. automobilyje „Mercedes Benz“ buvę asmenys iš jo neišlipo. Liudytojas E. P. taip pat tvirtino matęs, kad transporto priemonė buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) g. esančioje sporto centro aikštelėje, tačiau tuo pačiu jis teigė, kad nematė, kas pastatė automobilį (kadangi anksčiau teigė ėjęs namo).

Dėl aptariamų gynėjo skunde akcentuojamų liudytojų, nurodančių aplinkybes dėl V. V. blaivumo, parodymų nenuoseklumo bei nesutapimo su kitais bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (tam tarpe ir objektyvųjį pobūdį turinčiais įrašais), pagrindo jais vadovautis kaip E. T. kaltę paneigiančiais įrodymais, nėra.

16. Nuosprendyje jau aptartas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ pareigÅ«nų E. T. ir M. L. tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameros taip pat atskleidžia ir kitÄ analizuojamai situacijai reikÅ¡mingÄ aplinkybę. Matyti, kad V. V., stabdomas policijos pareigÅ«nų, vietoje to, kad sustotų važiuojamosios dalies deÅ¡iniajame pakraÅ¡tyje, sustojo ir iÅ¡ transporto priemonės iÅ¡lipo transporto priemonę palikęs neužbaigęs apsisukimo manevro, tai yra skersai eismo juostoms. Tai, kolegijos vertinimu, vėlgi sudaro pagrindÄ spręsti apie neadekvatų asmens elgesį įvykio metu, kuris, be kita ko, dėl staiga atsiradusio poreikio sustoti, negali bÅ«ti pateisinamas iki sustabdymo jau buvusia sveikatos bÅ«kle.

E. T. turint iÅ¡ankstinės informacijos apie automobilį vairavusio asmens neblaivumÄ , Å¡i aplinkybė neabejotinai turėjo sustiprinti nuo (duomenys neskelbtini) m. Vidaus tarnyboje dirbusio, taigi pakankamai darbo patirties turinčio policijos pareigÅ«no įtarimus dėl automobilį vairavusio asmens bÅ«klės. M. L. bei E. T. ekipažas V. V. vairuotÄ transporto priemonę sustabdė 01.59 val. ir įvykio aplinkybes aiÅ¡kinosi iki 02.06 val., taigi patikrinimas viso truko 7 minutes, tačiau jo metu iÅ¡ esmės jokie pareigÅ«nų veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo nustatinėjama ir V. V. asmens tapatybė iÅ¡ jo asmens dokumentų.

Netrukus po sustabdymo, V. V. iÅ¡ savo vairuoto automobilio iÅ¡lipo ir, kiek pabendravęs su E. T. , nuėjo už savo transporto priemonės, kur tarnybinio automobilio kameros vaizdo nefiksavo, ir toje vietoje tęsė bendravimÄ su E. T. tol, kol sugrįžęs įlipo į savo automobilį ir nuvažiavo į Å¡alimais esančiÄ aikÅ¡telę. E. T. , kurį laikÄ pabendravęs su V. V. Å¡iam bÅ«nant už automobilio, vaizdo fiksavimo kameroms nepasiekiamoje vietoje, į įvykio vietÄ atvažiavus D. S. ir R.

T. ekipažui bei pastarajam atėjus į įvykio vietÄ , netrukus grįžo prie tarnybiniame automobilyje buvusio M. L. ir jo klausė, kÄ daryti. Paskui iÅ¡ tarnybinio automobilio iÅ¡lipo pareigÅ«nas M. L. ir su E. T. bei ,,Mercedes“ vairuotoju kažkÄ tarpusavyje kalbėjosi, V. V. vis dar bÅ«nant už automobilio. 02.06 val. ,,Mercedes“ vairuotojas V. V. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į Å¡alia esančiÄ aikÅ¡telę. PareigÅ«nas E. T. į tarnybinį automobilį kartu su M. L. neįsėdo ir nuėjo minėtos aikÅ¡telės kryptimi, o į tarnybinį automobilį, kur jo laukė M.

L., sugrįžo po 3 minučių, tai yra 02.09 val. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo ir, kiek pavažiavę, iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio. Å iems asmenims bÅ«nant lauke, vaizdo įraÅ¡e girdimas dviejų asmenų dialogas, kai vienas iÅ¡ asmenų teigia, kad, kitas, greičiausiai, „norės parÅ«kyti“, ar Å¡is atsako: „konkrečiai“. Kodėl su asmeniu, kuris buvo sustabdytas gavus informacijos apie jo apsvaigimÄ , iÅ¡ esmės viso įvykio metu buvo bendraujama Å¡iam esant už transporto priemonės, taip pat neužtikrinant, kad sustabdytas, skersai eismo juostoms stovintis, automobilis nekliudytų galimai keliu važiuosiančioms kitoms transporto priemonėms, objektyvių duomenų nepateikta.

Nors vien tik Å¡ios aplinkybės savaime nepatvirtina netinkamo E. T. pareigų atlikimo nepatikrinant sustabdyto asmens blaivumo, tačiau sudaro pagrindÄ spręsti apie iÅ¡skirtinai netinkamÄ ir V. V. atžvilgiu privilegijuotÄ jo veiksmų vertinimÄ viso aplinkybių aiÅ¡kinimosi metu, nuo pat jo vairuoto automobilio sustabdymo momento.

17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigÅ«nas neprivalo tikrinti asmens neblaivumo tuo atveju, kai informacija apie galimÄ jo apsvaigimÄ gaunama iÅ¡ privačių asmenų. Tačiau tokie nuteistojo gynėjo argumentai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnyje apibrėžiamos policijos pareigÅ«nų pareigos. Be kita ko, pareigÅ«nas privalo, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių, užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui).

Å io įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad vykdydamas Å¡ias jam numatytas funkcijas, policijos pareigÅ«nas, įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniui vairuoti transporto priemonę.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje policijos patrulių veiklos instrukcijoje (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) iÅ¡skiriami dviejų rÅ«Å¡ių praneÅ¡imai, į kuriuos privalo reaguoti patruliavimo fukcijas vykdantys policijos pareigÅ«nai, tai yra praneÅ¡imai, gauti iÅ¡ budėtojo, ir informacija, kuri gauta iÅ¡ kitų asmenų. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nei minėtas įstatymas, nei patrulių veiklÄ veikos padarymo metu reglamentavęs teisės aktas neiÅ¡skyrė, jog pareigÅ«nas privalo reaguoti, be kita ko, įsitikindamas asmens blaivumu, tik į pareiÅ¡kimus, gautus iÅ¡ budėtojo, o į gautÄ informacijÄ iÅ¡ privačių asmenų gali reaguoti savo nuožiÅ«ra, pasirinkdamas netikrinti asmens galimo apsvaigimo.

Jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, kodėl iÅ¡ budėtojo gauta, be kita ko, pastarojo galimai iÅ¡ trečiųjų asmenų sužinota informacija turėtų bÅ«ti vertinama kaip patikimesnė ir todėl į jÄ privalo bÅ«ti reaguojama kitaip nei apie galimus teisės pažeidimus sužinojus iÅ¡ kitų Å¡altinių, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepateikta. Juolab kad, kaip jau minėta, kreipdamasis pagalbos į kolegÄ policijos pareigÅ«nÄ R. T., E. T. pastarajam detaliai ir kategoriÅ¡kai, neiÅ¡reikÅ¡damas abejonių, nurodė, jog į automobilį turėjo ateiti apsvaigę nuo alkoholio asmenys.

Todėl nors ir Å¡ioje dalyje apelianto skundas įvertinamas kaip nepagrįstas, tačiau iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinama aplinkybė, kad nuteistasis gavo „tarnybinę“ informacijÄ . Tačiau Å¡ios aplinkybės paÅ¡alinimas, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus motyvus, nepanaikino ir neÅ¡alino nuteistojo, kaip pareigÅ«no, pareigų atlikimo bÅ«tinybės, bei nesumažino tarnybinių funkcijų vykdymo apimties Å¡iuo atveju.

18. Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nas, vykdantis patruliavimÄ ir užtikrindamas visuomenės saugumÄ , taip pat eismo automobilių keliais priežiÅ«rÄ bei pažeidimų prevencijÄ , savo funkcijų negali vykdyti tik formaliai, o siekdamas nustatyti galimus teisės pažeidimus padariusius asmenis, privalo įvertinti visas analizuojamai situacijai aktualias jam žinomas aplinkybes. Å iuo atveju, analizuojamai situacijai aktualių aplinkybių visuma, jog kaip pats E. T. nurodė, iÅ¡ pažįstamo asmens jis gavo informacijos apie neblaivų vairuosiantį asmenį, nakties metu (apie 02.00 val.) su kitais dviem asmenimis pajudantį iÅ¡ aikÅ¡telės, esančios prie naktinio baro, patvirtina, kad iki pat sustabdymo momento E. T. galėjo ir turėjo pagrįstai numanyti, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Todėl neabejotinai turėjo pareigÄ patikrinti Å¡io asmens apsvaigimÄ net ir tuo atveju, jei Å¡is ir nurodytų savo veiksmų nekoordinuojantis dėl sveikatos bÅ«klės.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, gynėjo skundo argumentai, jog E. T. neturėjo pagrindo sustabdęs V. V. vairuotÄ transporto priemonę tikrinti pastarojo apsvaigimo, vertinami kaip nepagrįsti. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Å iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, E. T., tarnybos metu iÅ¡ trečiojo asmens gavęs informacijos apie neblaivų vairuotojÄ , jį sustabdęs ir matydamas akivaizdžius vairuotojo neblaivumo požymius, bet nesiimdamas priemonių jų fiksuoti ir įforminti, suvokė, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala, ir to norėjo.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai įrodytomis pripažino aplinkybes dėl E. T. pareigos tikrinti V. V. blaivumÄ pažeidimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl didelės žalos E. T. veiksmais padarymo 20. Kaip jau minėta, pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobÅ«džio žalÄ , dėl kurios nukenčia valstybės, Europos SÄ jungos, tarptautinės vieÅ¡osios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams.

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, 2K-302/2011, 2K-608-139/2015, 2K-7-64-139/2016). Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio bylose neturtinio pobÅ«džio žala paprastai yra pripažįstama didele, kai piktnaudžiaujant tarnyba sudaromos sÄ lygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pakertamas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-529/2008, 2K-199/2009, 2K-305/2011, 2K-262/2011, 2K-50-648/ 2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-638/2005, 2K-108/2009).

21. Å iuo atveju aptariamas piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi kvalifikuojantis didelės žalos požymis nustatytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, konstatavus didelę neturtinę žalÄ policijos institucijai, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybei. Byloje nustatyta, kad E. T. , bÅ«damas statutinis valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjas, tyčia neatliko jam teisės aktais priskirtų tarnybinių fukcijų, tai yra gavęs informacijos apie daromÄ teisės pažeidimÄ (administracinį nusižengimÄ arba nusikalstamÄ veikÄ ), nes 2018 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) gatve važiavęs asmuo transporto priemonę vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, šį automobilį sustabdęs, jo vairuotojo neblaivumo patikrinimo procedÅ«ros neatliko, leido jam toliau dalyvauti eisme ir pastatyti automobilį į netoliese esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę bei sudarė sÄ lygas jam iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. Byloje yra pakankamai įrodymų apie V.

V. apsvaigimÄ nuo alkoholio, kuris buvo tokio sunkumo, kad pastarasis negalėjo teisėtai valdyti padidinto pavojaus Å¡altinio. Todėl konstatuojama, kad nuteistojo prieÅ¡ingi tarnybai veiksmai iÅ¡ esmės užkirto keliÄ Ä¯vykio aplinkybių nustatymui, sudarė prielaidas apsvaigusiam nuo alkoholio asmeniui toliau vairuojant transporto priemonę nakties metu, jÄ pastatant itin prastai apÅ¡viestoje aikÅ¡telėje, sukelti didesnių pasekmių kitų asmenų, be kita ko, policijos institucijos, turtui (Å¡alimais stovėjusiam tarnybiniam automobiliui bei kitoms aikÅ¡telėje stovėjusioms transporto priemonėms), neužtikrino teisės pažeidimų prevencijos bei visuomenės intereso į saugų eismÄ automobilių keliais.

Nors iÅ¡ karto po įvykio didelio rezonanso dėl E. T. veiksmų nekilo, tačiau vėlesnio proceso metu vieÅ¡ai interneto tinklalapiuose buvo pateikiama informacija visuomenei apie įvykio aplinkybes, bylos eigÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina nuteistojo tyčiniais, prieÅ¡ingais tarnybai veiksmais padarytÄ didelę neturtinę žalÄ ne tik (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, kaip institucijos, priklausančios policijos sistemai, autoritetui, bet tuo pačiu ir valstybei, nes, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, apie visų policijos pareigÅ«nų elgesio atitiktį valstybės deklaruojamoms moralinėms vertybėms sprendžiama pagal atskirų policijos pareigÅ«nų elgesį, o tokie policijos pareigÅ«no veiksmai pakerta visuomenės pasitikėjimÄ policija, kaip itin svarbia valstybės institucija, sumenkina jos prestiÅ¾Ä .

22. Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padarinius, laikėsi teismų praktikoje nustatytų kriterijų ir teisingai įvertino, kad dėl byloje nustatytų statutinio valstybės tarnautojo veiksmų buvo sumenkintas policijos autoritetas, pasitikėjimas Å¡ia institucija, todėl padaryta didelė žala policijos institucijai ir valstybei. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių 23.

Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduodant teismui su kaltinamuoju aktu, E. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Dėl bÅ«tent Å¡ios veikos byla buvo perduota nagrinėti ir teisiamajame posėdyje. Å ios veikos esmė yra ta, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo iÅ¡oriÅ¡kai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas funkcijas, tačiau iÅ¡ tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus, o jo veikloje dominuoja ne vieÅ¡as, bet kitokio pobÅ«džio interesas, pavyzdžiui, asmeninis arba savanaudiÅ¡kas.

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai buvo inkriminuoti dėl dviejų aplinkybių, tai yra kad jis siekė:

1) asmeninės materialios naudos V. V. (dėl atsakomybės už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio iÅ¡vengimo); ir 2) asmeninės nematerialios naudos sau iÅ¡ V. V. – jį pažinodamas, anksčiau neatlygintinai naudojęsis jo nuomojama pirtimi, norėjo palaikyti tokius gerus asmeninius santykius ateityje.

24. BK 228 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta, be kita ko, tam asmeniui, kuris piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas 1) turtinės ar 2) kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Remiantis kasacinio teismo praktika, siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų ir pan.) ne tik 1) sau, bet ir 2) savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017).

25. Pirmosiosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad teismų praktikoje nurodyta, jog tiek turtinė, tiek neturtinė asmeninė nauda BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste suprantama ne tik kaip nauda nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, tačiau ir kaip nauda kitam asmeniui, tačiau tik tuo atveju, kai jis su kaltininku susijęs artimais ryÅ¡iais, o Å¡ioje baudžiamojoje byloje E. T. ir V. V. artimi ryÅ¡iai nenustatyti.

Teisėjų kolegija, pritardama prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada nepagrįsta. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje ir nei kad nurodė nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, teismų formuojamoje praktikoje nėra išaiškinta, jog ryšiai tarp piktnaudžiaujančio tarnyba valstybės tarnautojo bei asmens, kurio naudai daroma tokia nusikalstama veika, turi būti itin artimi.

Analizuojant teismų praktikÄ matyti, kad pavyzdžiui, joje BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste ryÅ¡ys tarp minėtų asmenų buvo vertintas kaip pakankamas tokiais atvejais, kai policijos pareigÅ«nė netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, siekdama padėti savo kolegai kitam pareigÅ«nui iÅ¡vengti teisinės atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Asmeninės naudos siekimas taip pat buvo inkriminuotas teisėjui, kuris siekė palaikyti gerus, draugiÅ¡kus santykius su teismo pirmininku. RyÅ¡ių pakankamumas konstatuotas ir tuo atveju, kai vienas nuteistųjų savo veiksmais siekė asmeninės naudos padėdamas savo geram pažįstamam, o kitas – savo giminaičiui, ėjusiam prokuroro pareigas, kad pastarasis iÅ¡vengtų atleidimo iÅ¡ tarnybos ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančių pasekmių už sukeltÄ eismo įvykį, esant neblaiviam.

Taigi, iš aptartos teismų formuojamos praktikos galima pagrįstai spręsti, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ryšys tarp kaltininko bei asmens, kurio naudai buvo neteisėtai veikiama (ar neveikiama), neturi būti itin artimas, tam užtenka nustatyti pakankamos šių asmenų tarpusavio pažinties aplinkybę.

26. Å iuo atveju, kaip nurodė pats V. V. , jam iÅ¡ matymo buvo žinomi visi pareigÅ«nai, dirbę (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriuje. Bendraudamas su T. A., kuris, kaip matyti iÅ¡ kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoto jų tarpusavio pokalbio, teigė anksčiau dirbdamas apmokęs visus naujai į darbÄ priimtus (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«nus, o V. V. sugebėjo palaikyti šį tarpusavio pokalbį, kuriame buvo aptariami ir minėtame skyriuje dirbę pareigÅ«nai, juos, be kita ko, įvardijant kolegų vartojamomis pravardėmis.

Be to, pokalbio metu pats V. V. pareigÅ«nus vadino pravardėmis, po analizuojamo įvykio praėjus 1,5 mėnesio, jam neabejotinai buvo žinoma jį sustabdžiusio policijos pareigÅ«no tapatybė, tiek E. T. , tiek ir po įvykio namo V. V. parvežusį pareigÅ«nÄ , pažinties su kuriuo V. V. , apklausiamas teisme taip pat nepaminėjo, jis įvardijo pravardėmis („reikia dar Å¡itam b... (necenzÅ«rinis žodis) „T.“ pirtelę užkurt, va tu „T.“ paimk čia kada nors, skolingas likau eina n... (necenzÅ«rinis žodis), Å¡okdino gi b... (necenzÅ«rinis žodis), mečiau gi maÅ¡inÄ skersÄ , palikau ant kelio, pridariau tu patikėk, tai „M.“ parvežė mani b... (necenzÅ«rinis žodis)“. (2 t., b. l. 64–67).

Apklausiami apie šio pokalbio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, nei T. A., nei  V. V. jų niekaip objektyviai negalėjo paaiškinti, teigė tokio pokalbio neprisimenantys.

27. Didžioji dalis policijos pareigÅ«nų, dirbusių (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriuje, patvirtino vienaip ar kitaip pažinoję V. V. , su skyriaus kolektyvu Å¡ventę jo pirtyje įvairias progas. Liudytojas T. A. nurodė joje su kolektyvu Å¡ventęs Policijos dienÄ , taip pat buvo Å¡venčiami gimtadieniai. Å iÄ aplinkybę apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas J. G., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko pareigas (jo parodymai teisme buvo pagarsinti) ir nurodė, kad vienos Å¡ventės, kurioje dalyvavo ir jis, metu V. V. pirtyje buvo apie 12–15 pareigÅ«nų.

Liudytojas M. L., buvęs viename ekipaže su E. T. , nurodė, kad netgi neiÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio, transporto priemonę priparkavęs 5–10 metrų atstumu, pažino V. V. ir nurodė vienÄ kartÄ su kolektyvu buvęs jo pirtyje. Liudytojas R. T. patvirtino, kad jis taip pat yra Å¡ventęs Å¡io asmens pirtyje su kolektyvu. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. S., kurį pokalbio su T. A. metu V. V. įvardijo pravarde „M.“, bet kuris teigė, kad V. V. nepažino nei atėjęs į V.

V. automobilio sustabdymo vietÄ , nei vėliau, jį veždamas tarnybiniu automobiliu namo, nors nepaneigė Å¡ventęs jo pirtyje su kolektyvu. Liudytojas G. S. nurodė, kad pats V. V. jį pažino, pradėjo sveikintis, bandė apsikabinti, kreipdamasis „G.“. Jis nurodė šį asmenį pažįstantis, kadangi jis (G. S.) ilgÄ laikÄ dirbo pareigÅ«nu, o V. V. pirtyje kolektyvas Å¡ventė kelis kartus, be to, V. V. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame gyvena liudytojo uoÅ¡viai. Liudytojas E. A. nurodė žinojęs, kad kolektyvas Å¡ventė V.

V. pirtyje. Kriminalinės žvalgybos metu jo ir G. S. tarnybiniame automobilyje užfiksuotas garso įraÅ¡as patvirtina, kad E. A. nurodė žinojęs apie tokį asmenį V. V. („ai tai aÅ¡ žinau… viskas aiÅ¡ku. AÅ¡ jo nematęs, aÅ¡ jo pirtin nebuvęs“). Liudytojas R. U., dirbantis (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju tyrėju, taip pat patvirtino iÅ¡ matymo žinantis V. V. , tačiau su juo nebendraujantis. Liudytojas V. O., teisme paaiÅ¡kinęs aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus pareigÅ«nų atliktu atliko žvalgybiniu tyrimu pagal turimÄ informacijÄ , kad pareigÅ«nai galimai piktnaudžiauja sudarydami „žaliÄ Å¡viesÄ â€œ asmenims, gabenantiems kontrabandÄ , nurodė, kad nors konkrečių duomenų apie kokiÄ nors E. T. veikÄ nebuvo užfiksuota, tačiau, kadangi tai yra vienas (duomenys neskelbtini) skyrius, jie vieni kitus tikrai gerai pažinojo, bendraudavo tarpusavyje, žinodavo ir asmenis, kurie užsiima neteisėtomis veikomis.

To paties skyriaus pareigÅ«nai Å¡vęsdavo V. V. pirtelėje. Joje bent vienÄ kartÄ E. T. tikrai buvo. Liudytojas Ž. G. nurodė, jog V. V. yra jo tolimas giminaitis. Jam priklausančioje pirtyje buvo Å¡venčiamos visos (duomenys neskelbtini) skyriaus kolektyvo Å¡ventės, vienoje jų tikrai buvo ir E. T. . Nors Å¡is liudytojas teigė, kad V. V. Å¡venčių metu dalyvaudavo tik kaip pirties savininkas (prižiÅ«rėjo, kad veiktų kubilas ir pan., prie bendro stalo nesėdėjo), teigė, kad bÅ«tent tokia apimtimi reikėtų suprasti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog „ <...> kiek supratau, ne vienas iÅ¡ mÅ«sų skyriaus jį pažinojo, nes bendravo su juo kaip su žinomu asmeniu.<...>“, tačiau Å¡ias Ž. G. nurodytas aplinkybes paneigė kaip liudytoja apklausta R.

K., kuri patvirtino, kad Å¡venčiant M. L. (duomenys neskelbtini) metų gimtadienį (gim. (duomenys neskelbtini), taigi Å¡ventė turėjo vykti 2018 m., dar iki nagrinėjamo įvykio) bei kažkokiÄ G. S. Å¡ventę, Å¡ventimo metu prie jų prisijungė ir V. V. , su visais linksminosi ir bendravo. Å i liudytoja nurodė, kad už pirties nuomÄ V. V. nebuvo mokama. Liudytojas M. K., kurį kiti liudytojai nurodė kaip asmenį, kontaktavusį su V. V. dėl pirties parÅ«pinimo, Å¡iÄ aplinkybę dėl nemokamo naudojimosi pirtimi patvirtino, taip pat nurodė, kad atvejis, kai kolektyvas Å¡ventė Å¡io asmens pirtyje, nebuvo pavienis.

Taigi, devyni (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai patvirtino, kad šventė V. V. pirtyje, jiems visiems šis asmuo buvo žinomas, dalis jų patvirtino, kad šventės metu šis asmuo būdavo pobūvio vietoje ir bendravo su jame dalyvavusiais asmenimis. Netgi tie pareigūnai (pvz. E. A., R. U.), kurie teigė nebendravę su V. V. , patvirtino šį asmenį žinoję. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad būtent E. T. V. V. nebuvo pažįstamas, o apie tai, jog būtent jo pirtyje buvo švenčiamos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų šventės, jam tapo žinoma tik vėliau proceso metu.

IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, fiksavusio priekinį lauko vaizdÄ iÅ¡ M. L. bei E. T. tarnybinio automobilio, matyti, kad E. T. , priėjęs prie V. V. automobilio netrukus po jo sustabdymo, pastarojo dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, etc.) nepatikrino, leido jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, su juo V. V. iniciatyva bendravo toje vietoje, kur tarnybinio automobilio kameros nefiksavo Å¡io asmens vaizdo, kas tik patvirtina manymÄ , jog E. T. sustabdytasis asmuo buvo gerai žinomas ir pažįstamas.

28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus prieÅ¡ingai, pernelyg suabsoliutino aplinkybes, kurios, jo įsitikinimu, yra bÅ«tinos nustatant itin artimÄ E. T. ir V. V. bendravimo lygmenį. Aplinkybė dėl sÄ lyginai didelio Å¡ių asmenų amžiaus skirtumo niekaip nepaneigia jų pažinties galimybės, kuri gali bÅ«ti grindžiama ne vien tik draugystės tarp asmenų plėtojimu, kurį akcentavo pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad V. V. ir E. T. pažintį paneigia aplinkybė, kad nuteistajam nebuvo žinomi V.

V. vairuoto automobilio markė ir modelis, tačiau pagrindo su tuo sutikti nėra, kadangi asmens pažintis galima ir detaliai nežinant tokių asmens gyvenimo detalių kaip vairuojamos transporto priemonės markė ir modelis. Juolab, kad teismo pateikiami argumentai tokio nežinojimo aplinkybės nepatvirtina. Byloje nėra duomenų, kad V. V. automobilis būtų itin išsiskiriantis, vienintelis tokios markės ar modelio automobilis, kuris galėtų būti sutinkamas (duomenys neskelbtini) mieste. Be to, E. T. , prašydamas R.

T. patikrinti naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės vaizdo stebėjimo kameras, tuo metu dar nežinojo konkrečios transporto priemonės markės (nurodė, kad tai galėtų būti vienas iš „BMW X“ modelio arba „Audi“ markės visureigių), o aplinkybė, jog šis visureigis yra „Mercedens Benz“ markės, netgi nenurodant jo modelio, jam tapo žinoma tik tada, kai R. T. nurodė šioje transporto priemonėje sėdinčius asmenis, ir E. T. jam išreiškė apie savo ketinimus šį automobilį sustabdyti patikrinimui dėl galimo vairuotojo neblaivumo.

Pirmosios instancijos teismas E. T. ir V. V. pažinties aplinkybę neigė ir tuo, kad pastarasis ne tiesiogiai nuteistajam, o T. A. po 1,5 mėnesio nuo įvykio nurodė, jog norėtų atsilyginti E. T., pakviesdamas jį į V. V. priklausančiÄ pirtį. Teisėjų kolegija tokiems skundžiamo nuosprendžio argumentams nepritaria, kadangi jie nėra pagrįsti. Å i aplinkybė, iÅ¡ esmės rodanti tik tai, kad V. V. glaudesnį ryšį palaikė su T. A., o ne su E. T. , niekaip nepaneigia nuteistojo pažinties su V.

V. galimybės. Juolab, nepagrįsti teismo argumentai, kad iÅ¡ kriminalinės žvalgybos metu tarp T. A. ir V. V. pokalbio galima spręsti, jog už tai, kad nebuvo užfiksuotas V. V. padarytas pažeidimas, pastarasis labiausiai dėkingas D. S. (,,M.“). Visų pirma, Å¡is teiginys nepagrindžiamas byloje nustatytų aplinkybių visuma, iÅ¡ kurios matyti, kad bÅ«tent E. T. inicijavo V. V. vairuoto automobilio sustabdymÄ ir buvo jį sustabdžiusio ekipažo, kuris į įvykio vietÄ atvyko pirmasis, vyresnysis, o D.

S., nors ir buvo su kolega R. T. atvykęs į įvykio vietÄ , tačiau netgi nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio ir priėjęs prie V. V. ir E. T. . Be to, kaip jau minėta, V. V. iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ atsidėkodamas sudaryti galimybę pirtimi pasinaudoti bÅ«tent E. T., o ne D. S., pokalbio metu apie šį asmenį iÅ¡ esmės nurodydamas tik tai, kad pastarasis jį parvežė namo („reikia dar Å¡itam b... (necenzÅ«rinis žodis) „T.“ pirtelę užkurt, va tu „T.“ paimk čia kada nors, skolingas likau eina n... (necenzÅ«rinis žodis), Å¡okdino gi b... (necenzÅ«rinis žodis), mečiau gi maÅ¡inÄ skersÄ , palikau ant kelio, pridariau tu patikėk, tai „M.“ parvežė mani b... (necenzÅ«rinis žodis)“.

29. Ä®vertinusi visumÄ aptartų įrodymų teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad E. T. ir V. V. pažintis buvo pakankama, jog bÅ«tent dėl jos nuteistasis tyčia nevykdytų jam teisės aktais numatytų bei pareigybės apraÅ¡yme deleguotų funkcijų. Papildomai akcentuotina, kad ir pats pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, nes nors ir perkvalifikavęs E. T. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 228 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ įrodytomis pripažintų aplinkybių nepaÅ¡alino E. T. siekio, kad V.

V. iÅ¡vengtų teisinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimÄ esant vairuotojui neblaiviam. Konstatavus, kad E. T. tyčia sudarė sÄ lygas akivaizdžiai neblaiviam V. V. iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo, o tuo pačiu ir teisinės atsakomybės už vairavimÄ apsvaigus, bei leido jam toliau dalyvauti eisme, aplinkybė, kad jis tai darė nepažinodamas V. V. , logiÅ¡kai nepagrindžiama. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad nuteistojo nusikalstamoje veikoje dominavo daug didesnį, negu nekvalifikuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pavojingumÄ atspindintys asmeniniai interesai, o bÅ«tent siekimas ne įstatymų numatyta tvarka padėti savo pažįstamam V.

V. iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo procedÅ«ros ir iÅ¡ to kilsiančių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus aplinkybę, jog bÅ«tent V. V. turėjo asmeninės naudos, kad jam, vairavusiam transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, nebÅ«tų tikrinamas neblaivumas ir nekiltų teisinių pasekmių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad E. T. veikė padėdamas įgyvendinti bÅ«tent V. V. asmeninius interesus. Todėl konstatuojama, kad kaltinimo, kuris buvo pareikÅ¡tas E. T. perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisme su kaltinamuoju aktu, dalis dėl jo veiksmų, siekiant kitokios asmeninės naudos V. V., įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Dėl Å¡ios priežasties, tenkinant prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl nuteistojo veikos perkvalifikavimo, konstatuojama, kad BK 228 straipsnyje nurodytÄ veikÄ E. T. padarė siekdamas naudos V. V., kad Å¡is iÅ¡vengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ arba baudžiamÄ jį kodeksÄ už transporto priemonės vairavimÄ esant vairuotojui neblaiviam, ir tokia E. T. veika iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, kas nulėmė neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ (BPK 328 straispnio 1, 3 punktai).

30. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad E. T. suformuotame kaltinime buvo nurodyta, jog nuteistasis savo veiksmais siekė asmeninės materialios naudos V. V.. Tačiau kolegija sprendžia, kad toks naudos pobÅ«džio apibrėžimas neatitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi kvalifikuojančių sudėties požymių apibrėžimo, pagal kurį gali bÅ«ti siekiama:

1) turtinės arba 2) kitokios asmeninės naudos. Remiantis teismų praktika, siekimas turtinės naudos reiÅ¡kia siekį gauti bet kokio turtinio pobÅ«džio rezultatÄ (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iÅ¡ kitų asmenų ir pan.), o siekis kitokios asmeninės naudos suprantamas kaip kaltininko noras gauti bet kokios nematerialaus pobÅ«džio naudos tiek sau, tiek kitam asmeniui. Nematerialaus pobÅ«džio nauda, pavyzdžiui, teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip karjeros galimybių susikÅ«rimas ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems asmenims, tai gali bÅ«ti virÅ¡ininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trÅ«kumų slėpimas, kitų asmenų problemų sprendimas ir pan. (pvz. kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005; 2K-7-2/2007; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108/2009 konstatuota, kad veiksmai, kurie nulemti noro padėti prokurorui iÅ¡vengti drausminės atsakomybės už jam esant neblaiviam padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ atitinka nematerialaus (asmeninio) pobÅ«džio naudos sampratÄ ).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir sutinkant su kaltinimo formuluote bei jÄ Ä¯vertinant kaip pasitvirtinusiÄ â€“ jog nuteistasis siekė naudos V. V. , ji vis tik patikslintina pagal baudžiamojo įstatymo formuluotę ir teismų suformuotÄ praktikÄ â€“ kad E. T. savo veiksmais siekė kitokios asmeninės naudos kitam asmeniui – V. V.. Nuteistojo teisė į gynybÄ tuo pažeista nebus, kadangi jam buvo inkriminuota, teismo proceso metu tirta ir dėl to žinoma aplinkybė, kad naudos jis siekė kitam asmeniui – V.

V..

31. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad kitokios asmeninės naudos siekimas kitam asmeniui pagal BK 228 straipsnio 2 dalies formuluotę yra negalimas, vis tik, kaip matyti iÅ¡ teismų formuojamos praktikos, pagrindo sutikti su tokiais gynėjo argumentais nėra. Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020 paliko nepakeistÄ apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ , kuriame konstatuota, jog policijos pareigÅ«nė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama kitokios asmeninės naudos kitam asmeniui – kolegai policijos pareigÅ«nui.

Nors bÅ«tent dėl Å¡ios dalies kasacine tvarka nuosprendis nebuvo skundžiamas, tačiau, įvertinus tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas, pastebėjęs teisės taikymo klaidÄ , privalo jÄ iÅ¡taisyti, pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas kasaciniame teisme jo teisėtumo aspektu nebuvo įvertintas visa apimtimi, nėra. Kasacinės instancijos teismas nutartyje, priimtoje ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019, paliko nepakeistus žemesnės instancijos teismo sprendimus, kurių apraÅ¡omojoje dalyje buvo konstatuotos aplinkybės, jog asmuo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ padarė siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims.

Kasacinio teismo nutartyse, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2009, 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017 pasisakyta, be kita ko, ir dėl to, kad nematerialaus pobūdžio, kitaip tariant, kitokia asmeninė nauda, aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas, be kita ko, ir kitiems asmenims, taip pat darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. Taigi, kitokios asmeninės naudos gali būti siekiama ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems asmenims, o kitokios asmeninės naudos požymį detalizavus, siekiant teisinio apibrėžtumo bei aiškumo asmeniui pareikštame kaltinime, o ypač įvertinus tai, kad pirminiame kaltinime aiškiai buvo suformuluota aplinkybė, kad naudos buvo siekiama kitam asmeniui, baudžiamojo įstatymo nuostatos nėra pažeidžiamos.

32. Kaip minėta, E. T. kaltinant padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jam buvo inkriminuotas ir kitas šį nusikaltimÄ kvalifikuojantis požymis – asmeninės neturtinės naudos siekis sau pačiam iÅ¡ V. V. , tai yra, ikiteisminio tyrimo metu jam pareikÅ¡tame kaltinime buvo nurodoma, kad anksčiau neatlygintinai naudojęsis V. V. nuomojama pirtimi, E. T. norėjo palaikyti tokius gerus asmenius santykius ir ateityje. Pagrindo sutikti su Å¡io požymio E. T. veiksmuose įrodytumu nėra.

Å iuo atveju itin svarbu įvertinti tokio galimos naudos siekimo požymio susiformavimo momentÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ tiesų V. V. (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«nams anksčiau buvo suteikęs galimybę neatlygintinai naudotis pirtimi jų Å¡ventiniams renginiams. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad E. T. Å¡ia pirtimi naudojosi bÅ«tent savo asmeniniams poreikiams, o ne dalyvaudamas darbo kolektyvo organizuotose Å¡ventėse.

Kiti byloje surinkti įrodymai E. T. inkriminuojamų lÅ«kesčių, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi jam sudarys galimybes ir ateityje toliau naudotis pirtimi ir dėl to palaikyti gerus santykius su V. V. , nepatvirtina. Kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas T. A. ir V. V. pokalbis sudaro pagrindÄ spręsti, kad pastarojo ketinimas nuteistÄ jį pasikviesti į pirtį susiformavo jau po įvykio, paties V. V. iniciatyva siekiant atsidėkoti E. T., kuriam jis jautėsi skolingas. Todėl, kolegijos vertinimu, inkriminuojamas naudos siekimo požymis sau Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai ir kriminalizuojamas.

Pagrindinė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“ savaime suponuoja neteisėtos naudos siekimÄ pasinaudojant tarnybine padėtimi, todėl BK 228 straipsnio 2 dalies, kuriÄ kvalifikuoja siekis turtinės naudos, turinys turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas siauriau nei BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos naudos siekimas – įstatymo leidėjas jÄ Ä¯tvirtino kaip kvalifikuotÄ , pavojingesnę veikÄ . Dėl paminėtų priežasčių byloje nesant pakankamai pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. T. tarnybine padėtimi naudojosi siekdamas gauti tam tikrÄ naudÄ sau pačiam už neteisėtus tarnybinius veiksmus, Å¡i aplinkybė, kaip susijusi su E. T. piktnaudžiavimu tarnyba, pripažintina neįrodyta, o prokuroro skundas Å¡ioje dalyje netenkintinas.

33. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, Å¡iuo nuosprendžiu konstatuojama, kad E. T. padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , kuri pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju ir vykdydamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame pareigybės apraÅ¡yme numatytas pagrindines funkcijas bei privalėdamas gavęs praneÅ¡imus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, kad operatyviai ir iÅ¡samiai bÅ«tų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar iÅ¡tirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetencijÄ atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimai ir priimti nutarimai Å¡iose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ , vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ , tyčia, veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, neatliko savo pareigų ir įgaliojimų – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos kitam asmeniui, o bÅ«tent: gavęs informacijÄ apie neblaivų vairuotojÄ , tarnybos metu, 2018 m. lapkričio 20 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g., kartu su vyriausiuoju patruliu M.

L. sustabdęs automobilį „Mercedes Benz GL 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį bÅ«damas neblaivus vairavo V. V. , ir pagal 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka privalėdamas tikrinti, ar jis yra neblaivus arba apsvaigęs, Å¡ios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė ir, siekdamas kitokios asmeninės naudos V.

V. , tai yra kad V. V. iÅ¡vengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ arba baudžiamÄ jį kodeksÄ už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, atvykęs į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ir ten radęs automobilyje „Mercedes Benz GL 320” sėdintį prie vairo akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio V. V. , tyčia netikrino V. V. blaivumo bei Å¡io pažeidimo neužfiksavo, leido V.

V. Å¡iuo automobiliu dalyvauti eisme – važiuoti ir pastatyti automobilį „Mercedes Benz GL 320“ Å¡alia esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Taip jis tyčia neatlikdamas savo pareigų ir įgaliojimų, su tarnybos interesais nesuderinamais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir sudarė sÄ lygas V. V. iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už padarytÄ teisės pažeidimÄ , iÅ¡vengti valstybės prievartos taikymo, užkirto keliÄ teisės pažeidimui iÅ¡siaiÅ¡kinti ir teisingumo įvykdymui, tuo pažeidė: 1) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016-10-20 įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtintų pareigybės apraÅ¡ymo 6.2, 6.4 ir 6.6 punktų reikalavimus, kur nurodyta, kad gavęs praneÅ¡imus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visi bÅ«tini veiksmai, kad operatyviai ir iÅ¡samiai bÅ«tų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar iÅ¡tirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetencijÄ atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimÄ ir priimti nutarimus Å¡iose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ , vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ ;

2) Lietuvos Respublikos policijos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę;

3) Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams, būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba;

4) Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio reikalavimus sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerÄ Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Tokiu bÅ«du, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas kitokios asmeninės naudos V. V. , nesant kyÅ¡ininkavimo požymių, sudarė sÄ lygas V. V. iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už padarytÄ teisės pažeidimÄ , iÅ¡vengti valstybės prievartos taikymo, užkirto keliÄ vienam iÅ¡ Å¡iurkščiausių teisės pažeidimui iÅ¡siaiÅ¡kinti ir teisingumui įvykdyti, demonstravo nusistatymÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti asmeninių pažinčių bei nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais, leido neblaiviam V.

V. toliau dalyvauti eisme ir kelti realiÄ grėsmę visuomenei, tuo diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumÄ , vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleidimÄ bei tyrimÄ , prestiÅ¾Ä , iÅ¡kreipė policijos paskirtį, dėl ko Å¡iais mažinančiais visuomenės pasitikėjimÄ policija ir menkinančiais jos autoritetÄ veiksmais didelės neturtinės žalos padarė juridiniam asmeniui – policijos institucijai, tuo pačiu didelės neturtinės žalos patyrė ir Lietuvos valstybė.

Dėl E. T. skirtinos bausmės 34. Teisėjų kolegijai Å¡iuo nuosprendžiu perkvalifikavus E. T. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje, į BK 228 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ naujo spręstinas ir bausmės jam paskyrimo klausimas.

35. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.

36. BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

37. Kolegija nustatė, kad E. T. padarė vienÄ sunkų baigtÄ nusikaltimÄ valstybės tarnybai, veikdamas tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jo veika padaryta prieÅ¡ trejus metus, o duomenų apie naujus jo prieÅ¡ingus teisei veiksmus negauta. Nuteistasis nėra teistas, registruotas Užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) PK charakteristikoje nurodoma, jog E. T. Vidaus tarnyboje tarnavo nuo (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip sumanus ir mėgstamas, paslaugus ir gerai atliekantis darbo funckijas pareigÅ«nas, keliantis kvalifikacijÄ , 3 kartus skatintas bei po vienÄ kartÄ baustas tarnybine bei administracine tvarka (2 t., b. l. 145–146).

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad E. T. apibÅ«dinamas kaip sistemingai įstatymų nesilaikantis bei teisės aktų pažeidimus darantis asmuo. PrieÅ¡ingai, jis charakterizuojamas teigiamai, remiantis teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, iki 2021 m. balandžio 16 d. vykdė darbinę veiklÄ . Taigi pagrindo nuteistajam skirti griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , Å¡iuo atveju nėra. Duomenų apie nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus, sveikatos sutrikimus, neleidžiančius nuteistajam užsitikrinti legalaus pragyvenimo Å¡altinio ateityje, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, jog baudos bausmės paskyrimas bÅ«tų neefektyvus BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, byloje nepateikta.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašė nuteistajam paskirti baudos bausmę, todėl, be kita ko, ir siekiant nepabloginti nuteistojo asmens teisinės padėties daugiau nei to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, darytina iÅ¡vada, jog E. T. už jam inkriminuoto BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtina bauda. Tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

38. Baudžiamojo įstatymo Specialiojoje dalyje baudos bausmės dydžiai nėra numatyti. Teismas, skirdamas bausmę, jos dydį nustato atsižvelgdamas į BK 47 straipsnyje numatytas minimalias ir maksimalias baudos ribas, remdamasis BK 61 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad už sunkaus nusikaltimo padarymÄ asmeniui gali bÅ«ti skiriama nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda. Å iuo atveju, nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nuteistojo nusikalstama veika nebuvo tęstinio pobÅ«džio, nors neabejotinai jo veiksmais buvo padaryta didelė žala policijos institucijai ir valstybei, tačiau fiziniams ar juridiniams asmenims žala E. T. nepatikrinus V.

V. blaivumo ir leidus jam toliau dalyvauti eisme nuvairuojant automobilį į netoliese buvusiÄ aikÅ¡telę, nebuvo padaryta. Jis yra jauno amžiaus, po atleidimo iÅ¡ Vidaus tarnybos, kurį laikÄ darbinės veiklos nevykdė, o Å¡iuo metu jo gaunamos pajamos yra sÄ lyginai nedidelės ir laikino pobÅ«džio. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su prokuroro apeliaciniame skunde siÅ«lomu E. T. skirtinos bausmės dydžiu nėra, kadangi jis vertintinas kaip aiÅ¡kiai per didelis, ir nuteistajam už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skiriama mažesnė už V. urkį (3 075 MGL) bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės dydžiui, nustatant ilgesnį nei Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nustatytÄ baudos sumokėjimo terminÄ , tuo siekiant realaus jos sumokėjimo.

39. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. korupcinio pobÅ«džio nusikaltimÄ padarė vykdydamas tarnybines funkcijas, jam skirtinas ir teisės dirbti policijos sistemoje atėmimas. Tačiau šį klausimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ir skyrė atitinkamÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Prokuroras skundo Å¡iuo aspektu nepadavęs, todėl nors ir paskyrus naujÄ bausmę, Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nekeistina, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė paliktina su naujai paskirta bausme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti kaltinimo E. T. dalį apie tai, kad jis veikė gavęs tarnybinę informacijÄ . E. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 300 MGL dydžio (15 000 (penkiolikos tÅ«kstančių) Eur) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 24 (dvideÅ¡imt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 6801). Nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. KitÄ Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo E. T. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundÄ atmesti.

Teisėjai Nerijus Meilutis Regina Pocienė Linas Šiukšta