A-552-2746-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A562-2746/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02814-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei J. G.-F.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymą NR.10-TE-614 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Vilniaus AVPK grąžinti pareiškėją į Šalčininkų rajono policijos komisariato VPS vyresniojo patrulio pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde (b. l. 13-15) nurodė, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2011m. lapkričio 15 d. priėmė išvadą Nr. 10-7-IS-254, kuria remiantis, Įsakymu pareiškėjas, Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato patrulių biuro vyresnysis patrulis, už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Su minėta išvada bei jos pagrindu priimtu Įsakymu nesutinka. Pareiškėjo nuomone, atsakovas patikrinimo metu neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė esminės reikšmės turinčias aplinkybes ir nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

Atsakovas pažeidė Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 punkto reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas yra kaltinamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių reikalavimų pažeidimais, kurie gali būti konstatuojami, kai nustatomi piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turtinės ar neturtinės naudos siekimo faktai, o tai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Šiuo atveju nebuvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas negalėjo konstatuoti tokių pažeidimų, kol baudžiamajame procese nebus nustatyta piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veika ir kaltė. Tvarkos 10 punkto pažeidimas šiuo atveju laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu. Be to, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Taikant įstatymo analogiją darytina išvada, kad ir atsakovas turėjo sulaukti kompetentingo organo sprendimo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje galėtų konstatuoti minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus. Vilniaus apygardos prokuratūra 2011 m. lapkričio 14 d., t. y. vieną dieną prieš tarnybinio patikrinimo išvados surašymą, priėmė nutarimą nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-6182-11 ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylas, o būtent – nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 1992 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Pareiškėjo elgesys nesukėlė neigiamų pasekmių vidaus tarnybos sistemai, todėl atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą yra negalima. Atsakovo argumentas, kad sprendžiant iš publikacijų apie įtariamą atvejį komentarų internete pobūdžio pareiškėjo veiksmai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir pakenkė policijos prestižui, yra nepagrįstas, nes 2011 m. spalio 5 d. tik buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dar nebuvo surinkta jokia informacija, interneto portalas „Delfi“ paskelbė informaciją apie pasieniečių sulaikytus policininkus.

Daryti išvadą, kad dėl to, jog interneto svetainė paskelbė nepatikrintą informaciją bei tos informacijos pagrindu buvo daug svetainės lankytojų komentarų, pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, yra nelogiška, nes didelis komentarų skaičius nėra rodiklis, vertinant, ar buvo sukeltos aukščiau nurodytos pasekmės, t. y. ar buvo sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga, ar ji buvo sukompromituota.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 31-35) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus AVPK Šalčininkų r. policijos komisariato vyresniuoju patruliu, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams, tarnybos metu, uniformuotas, policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu „Škoda Oktavia“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 8 dėžes (4000 pakelių) cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik neužfiksavo nustatyta tvarka informacijos apie galimą teisės pažeidimą ir neperdavė jos budėtojui bei nesiėmė kitų veiksmų užkirsti kelią teisės pažeidimui ar išaiškinti, t. y., nevykdė vienos pagrindinių savo tarnybinių pareigų ir tuo nusižengė Valstybės tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo bei Policijos veiklos įstatymų nuostatoms ir nevykdė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Policijos patrulių veiklos instrukcija, pareigybių aprašymai) reikalavimų, bet pats sąmoningai, t. y., tyčia, ciniškai pasinaudodamas savo, kaip policijos pareigūno, statusu bei jam tarnybos tikslams patikėtu valstybės turtu, padarė priešingas teisei veikas, nesuderinamas su policijos pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, susijusiais su pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimu, ir tai darė kitų asmenų akivaizdoje.

Tokie jo veiksmai vertinami kaip akivaizdžiai priešingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintiems elgesio tarnybinėje veikloje reikalavimams, žemina pareigūno vardą, o taip pat institucijos, kurioje jis dirba, ir visos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja. Sprendžiant iš publikacijų apie aptariamą atvejį komentarų internete pobūdžio, minėti veiksmai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir pakenkė policijos prestižui.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau − ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimui bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi, tai nėra tarnybinė nuobauda, todėl atleidžiant iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo įstatymas nenumato pareigos įvertinti valstybės tarnautojo darbo stažo, turėtų paskatinimų.

Tarnybinis patikrinimas ir tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis Tvarkos 20 punktu, įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kaltės formą, padarytos žalos pobūdį ir dydį, tarnybinio nusižengimo pasekmes, sukeltus padarinius, jo kaip policijos pareigūno tarnybinę veiklą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 153-162) pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad išvados dėl pareigūno vardo pažeminimo galimos, nustačius visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių: nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika sukelia pasekmes – pažemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja; autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas yra akivaizdus (administracinės bylos Nr. A11-129/2004; Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007; Nr. A143-231/2008; Nr. A143-956/2010; Nr. A438-230/2011; Nr. A662-252/2011)

Nurodė, kad kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas turi būti įvertintas taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami aukštesni reikalavimai.

Teismas konstatavo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi teisinė pasekmė, o tokių pasekmių taikymui ankstesnė pareigūno tarnybinė veikla, jo elgesys ir kitos aplinkybės įtakos neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą, kad savo poelgiu jis pažemino pareigūno vardą, ir atleido pareiškėją Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas negalėjo konstatuoti tokių pažeidimų, kol baudžiamajame procese nebus nustatyta piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veika ir kaltė, teismas pažymėjo, kad Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Šiuo aspektu taip pat paminėtas Tvarkos 10 punktas, kuris nustato, kad gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šalčininkų r. PK VPS pareigūnas V. J. tarnybos metu bei tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“ 2011-10-04 - 2011-10-05 gabeno 8 dėžes (4000) pakelių cigarečių „Minsk“ su baltarusiškomis banderolėmis. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė Tvarkos 10 punkto reikalavimus.

III. Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (b. l. 166-168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai neįvertino jo veika sukeltų pasekmių. Internetinėse publikacijose aptariamo įvykio komentarai nėra tinkamas ir esminis vertinamasis kriterijus, leidžiantis spręsti, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir pakenkė policijos prestižui. Pareiškėjo veiksmai neigiamų pasekmių nesukėlė, t. y. nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, negriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga, jos nekompromitavo, todėl jo atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą negalima. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo pavyzdingai daug metų vykdytas tarnybines pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos yra neadekvati tarnybinė nuobauda.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 178-179) nurodo, kad su juo nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė šiame statute numatyta teisinė priemonė, kuria atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai taikė. Pareiškėjas nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus jo veiklos pažeidimus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas šioje byloje ginčija atsakovo įsakymą , kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą.

Pareiškėjas mano, kad toks sprendimas yra neproporcingas jo padarytiems veiksmams ir jų sukeltoms pasekmėms, bet iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. kad jis, būdamas Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono PK policijos pareigūnu, 2011 m. spalio 5 d. tarnybos metu policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ne tarnybos tikslais gabeno 8 dėžes ( 4000 pakelių) cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, visų pirma, pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010) taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą.

Aiškinant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 7 dalimi, kuri numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kaltę dėl byloje nustatytų veiksmų, pažymėjo, jog pareiškėjas tyčia ir sąmoningai padarė teisės pažeidimus pasinaudodamas savo, kaip policijos pareigūno statusu ir jam patikėtu valstybės turtu – tarnybiniu automobiliu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat mano, kad byloje visiškai įrodyta pareiškėjo kaltė dėl tokios veikos padarymo, o jos juridinis kvalifikavimas neturi esminės reikšmės pareigūno vardo pažeminimo aspektu. Be to, pareiškėjas, pažeisdamas Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. birželio 9 d. nurodymą, su savimi turėjo daugiau grynųjų pinigų, nei leidžiama šiuo lokaliniu teisės aktu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vidaus tarnybos pareigūnams Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Apie pareiškėjo atliekamus veiksmus žinojo ne tik kartu patruliavęs policijos pareigūnas, bet ir kiti asmenys, padėję pakrauti cigaretes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui faktu, o su pareiškėjo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tai, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo sukeltos pasekmės, lemiančios baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, savaime nereiškia, kad dėl jo veiksmų nekonstatuotinos pasekmės, kurios lemia pareigūno vardo pažeminimą. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas. Pažymėtina, jog pareiškėjas, turėdamas pareigą užkirsti kelią daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, kaip pareigūnas, pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai neabejotinai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susietus su vidaus tarnybos pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažemintas pareigūno vardas, kadangi nustatytas visų tam teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas. Pažymėtina, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011). Tuo remiantis, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atleidimas iš tarnybos yra neadekvati ir neproporcinga tarnybinė nuobauda.

Byloje yra kilęs ginčas ir dėl to, ar pagrįstai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo sustabdytas tarnybinis patikrinimas (Tvarkos 10 p.). Minėta, kad atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pagrįstai atriboti nuo jo veikos, dėl kurios buvo iškelta baudžiamoji, o vėliau administracinio teisės pažeidimo byla. Be to, pabrėžtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalį, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiuo atveju faktas, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, nustatytas 2011 m. lapkričio 15 d. Išvadoje, o pareiškėjas atleistas iš tarnybos 2011 m. lapkričio 16 d. Įsakymu, taigi buvo laikytasi paminėtų reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant atleidimo iš tarnybos pagrindą – pareigūno vardo pažeminimą – tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-272/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeistos Tvarkos nuostatos ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pagrindo naikinti Įsakymą nėra. Pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius