2025-08-01 Nr. BB-3698-1-04-4-00024-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekiš kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-08-01 Nr. BB-3698-1-04-4-00024-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2764/2025
Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00024-2023-2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekiš kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Prokuroras kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikštas civilinis ieškinys atmestas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria VMI pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; 2) VMI pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš nuteistojo A. M. valstybės naudai priteisti 516 382 Eur patirtai žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalį dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos priteisimo atmesti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas VMI apeliacinio skundo dalį dėl 516 382 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir palikdamas nenagrinėtą civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025) ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Be to, teismas akivaizdžiai susiaurino savo, kaip bendrosios kompetencijos teismo, kompetencijos ribas, nepagrįstai deleguodamas klausimo, ar apskritai byloje nustatytais atvejais asmenims kyla pareiga mokėti akcizo mokesčius, sprendimą specializuotiems teismams.
Kasatoriaus nuomone, sprendžiant VMI pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą ir analizuojant nacionalinės bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas ir Europos Sąjungos Tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija) ir kuri į nacionalinę teisę buvo inkorporuota 2023 m. vasario 13 d.), darytina išvada, kad prievolė apskaičiuoti (ir atitinkamai mokėti) akcizus atsiranda akcizais apmokestinamų prekių išleidimo vartoti valstybėje narėje metu (Akcizų įstatymo 9 straipsnis ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 6 straipsnis), t. y., jų disponavimo valstybės narės teritorijoje (šiuo atveju Lietuvos Respublikos teritorijoje) metu. Be to, atliekant šių normų sisteminį aiškinimą, darytina išvada, kad Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 6 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta išimtis, kai pareiga apskaičiuoti ir mokėti akcizo mokestį neatsiranda ir atitinkamai išnyksta Sąjungos muitinės kodekse numatytais atvejais (Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g, k punktai), yra susijusi su akcizais apmokestinamų prekių neteisėtu įvežimu į Europos Sąjungos teritoriją. Šiuo atveju aptariama išimtis negali būti taikoma, nes nagrinėjamoje byloje jokia skola muitinei Sąjungos muitinės kodekso pagrindu, kuri galėtų neatsirasti Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir atitinkamai išnykti Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pagrindais, nustatyta ir apskaičiuota nebuvo. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis - 196 000 pakeliais cigarečių „Prince Rich Taste“, šios akcizais apmokestinamos prekės buvo falsifikuotos, nepaženklintos banderolėmis, įvežtos iš kitos Europos Sąjungos šalies - Latvijos Respublikos, jomis buvo disponuota jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur akcizais apmokestinamos prekės ir buvo sulaikytos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš prokuroro kasacinio skundo, jame atkartojami civilinės ieškovės VMI apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, dėl kurių pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Prokuroras kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ir galimai padarytą teisės taikymo klaidą ar esminius BPK pažeidimus. Kasatoriaus nurodyta 2025 m. birželio 17 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, priimta byloje, kurios aplinkybės nėra tapačios, todėl ji negali būti laikoma precedentu šiai bylai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekiš kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Albinas Antanaitis