d035e09c-a00e-46e4-aaa5-a1a2cbf4639f · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas GilysPranešėjas Ričardas Gilys             Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-193/2010Teisėja Valentina Paliulionienė             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. vasario 17 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Prano Šimkaus, sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant išteisintajam L.

K.,gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo T. P. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendžio, kuriuo T. P. iÅ¡teisintas pagal BK 154 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å iuo nuosprendžiu T. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlygimo paliktas nenagrinėtas. Be to, iÅ¡ T. P. priteista 1600 Lt L.

K. advokato padėjėjo iÅ¡laidoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,N U S T A T Ė:L. K. iÅ¡teisintas pagal BK 154 str. 1 d. iÅ¡ kaltinimo tuo, kad jis, 2009 m. rugpjūčio 20 d. apie 1930 val. (duomenys neskelbtini), Å¡meiždamas T. P., paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekindamas ir pažemindamas jį I. M. akyse, pakirsdamas pasitikėjimÄ juo, pasakęs, kad T. P. laiko ir platina narkotikus, taip pat verčia vartoti narkotikus jo dukrÄ , A. K., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ pasakęs, kad jis „pideras“ (toliau – netinkamas žodis).Nukentėjusysis T.

P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendį. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, juo pažeistos LR Konstitucijos 29 str. 1 d. numatytos jo teisės. Mano, kad teismas nuo pat privataus kaltinimo bylos pradžios darė esminius LR Konstitucijos 31 str. prieštaraujančius pažeidimus, nes leido, kad L. K. atstovauti advokato padėjėjas. Apelianto teigimu, teismas turėjo išankstinę savo nuomonę dėl bylos baigties, neįvertino byloje surinktų faktinių aplinkybių, grubiai pažeidinėjo LR Konstitucijos 110 str. 3 d. reikalavimus.

Skunde teigiama, kad liudytojos I. M. parodymais buvo aiÅ¡kiai nustatyta, kad 2009-08-20 jai nuėjus pas K. į namus, L. K. pavadino jį „pideru“, „gaidžiu“. Apelianto manymu, plačiai žinoma, jog toks įvardijimas yra kraÅ¡tutinis nepagarbos ir paniekos ženklas. Žodis „gaidys“ vartojamas ne vien nusikaltėlių žargone, bet ir paprastų žmonių, jei jie žino apie kalėjimo kastas bei tarp kalinių egzistuojančius seksualinius santykius. Be to, L. K. pasakė, kad jis vartoja narkotikus, tokiu bÅ«du paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuriÄ jis vertina kaip žeminančiÄ ir galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad L. K. skleisdamas tokius prasimanymus apie jį, tokiÄ savo veikÄ suprato ir to siekė. Todėl apelianto manymu, visų iÅ¡dėstytų ir aptartų įrodymų visumos pilnai pakanka L. K. kaltei dėl jo, T. P., Å¡meižimo pagrįsti. Be kita ko apeliantas skunde analizuoja bei dėsto savo vertinimus dėl Å¡ioje byloje teismo 2009-10-20 priimtos nutarties, kuria nuÅ¡alintas jo atstovas V. I..IÅ¡teisintasis L. K. atsikirtimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o T.

P. skundÄ atmesti. Mano, kad teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė teisingÄ bei teisėtÄ nuosprendį, todėl naikinti ar keisti minėtÄ nuosprendį nėra pagrindo. L. K. nesutinka su apelianto T. P. teiginiais apie LR Konstitucijos 31 str. pažeidimus leidžiant jį (L. K.) ginti advokato padėjėjui. Teigia, kad pasinaudodamas LR Konstitucijos 31 str. suteikta teise į gynybÄ , jis sudarė sutartį su advokato padėjėju, kuris jį gynė proceso metu. Nei BPK, nei AdvokatÅ«ros įstatymas nedraudžia advokato padėjėjams ginti kaltinamÄ jį baudžiamojo proceso metu.

L. K. nesutinka ir su apelianto skunde dėstomais teiginiais apie V. I. nuÅ¡alinimÄ . IÅ¡teisintasis nurodo, kad nuÅ¡alinimas buvo pareikÅ¡tas įrodymų tyrimo iÅ¡ esmės metu, jo paties ir jo gynėjo praÅ¡ymu. Teismas patenkinęs jo praÅ¡ymÄ padarė pertraukÄ ir suteikė nukentėjusiajam galimybę susirasti kitÄ atstovÄ . Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio protokolas. Jeigu apeliantas nesutiko su teismo posėdžio protokolu, jo turiniu, jis galėjo BPK nustatyta tvarka pareikÅ¡ti pastabas, tačiau to nedarė.Teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo T.

P. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, sprendžiant L. K. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių ir L. K. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d. iÅ¡teisino.Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu T. P. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ .

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.BK 154 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kad kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ .

BÅ«tinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ ir kt. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus.

Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nukentėjusiojo T. P. argumentai dėl šmeižimo nėra pagrįsti objektyviais neginčytinais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. P. savo pareiškime teismui nurodė, kad L. K. apšmeižė išvadindamas jį „pideru“, tačiau vėlesniuose teiginiuose jo apklausos teisme metu bei apeliaciniame skunde, o taip pat ir liudytojų A.

K. ir I. M. parodymuose kalbama jau apie kitÄ Ä¯Å¾eidžiantį žodį. Liudytoja I. M., kuriai, sutinkamai su L. K. pareikÅ¡tu kaltinimu, buvo paskleista T. P. įžeidžianti informacija, parodė, kad L. K. T. P. pavadino netinkamu žodžiu, t. y. „gaidžiu“. Šį žodį teisme įvardino ir pats T. P.. Tokiu bÅ«du pirminiame nukentėjusiojo pareiÅ¡kime nurodytas įžeidžiantysis žodis skiriasi nuo žodžio, kurį, sutinkamai su liudytojos I. M. parodymais, pavartojo L. K. apibÅ«dindamas T.

P.. Toks tariamai nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡sakytų Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio teiginių neatitikimas kelia didelių abejonių dėl apskritai jų paskleidimo fakto. Esant prieÅ¡taravimams tarp teiginių, nėra ir negalima jų konkretizuoti, o netikslaus turinio informacija negali bÅ«ti baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančio BK 154 str. 1 d. numatyto Å¡meižimo priemone bei sudedamÄ ja jos sudėties dalimi. Tokiu bÅ«du neaiÅ¡kių, tiksliai nenustatytų teiginių apie asmenį iÅ¡reiÅ¡kimas negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡meižimas.

Apeliantas skunde teigia apie L. K. norÄ jį apÅ¡meižti, tačiau tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Liudytoja I. M. parodė supratusi, kad L. ir R. K. pokalbio su ja metu norėję tik iÅ¡sipasakoti. Jos, o taip pat L. K. bei R. K. parodymai nekelia abejonių ir patvirtina tyčios apÅ¡meižti T. P. nebuvimÄ L. K. veiksmuose. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, L. K. pagrįstai iÅ¡teisintas kaip nepadaręs Å¡ios nusikalstamos veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Apeliantas T.

P. skunde nurodo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimus, tačiau be deklaratyvių apelianto teiginių byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Å¡iuos skundo argumentus. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto teiginius dėl lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo, pažymi, kad procesas buvo rungtyniÅ¡kas, užtikrinta proceso Å¡alių – nukentėjusiojo ir kaltinamojo lygybė. Byloje nėra procesinės nelygybės faktų. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sÄ lygas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjant bylÄ teismas su abiem proceso Å¡alimis elgėsi vienodai, nerodydamas nei vienai iÅ¡ jų palankumo. Procesas buvo teisingas nuo pat pradžios. Nukentėjusysis T. P. nevaržomai galėjo ir pasinaudojo įstatymų suteiktomis teisėmis. Tai, kad teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės.2009-10-20 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi nuo bylos nagrinėjimo buvo nuÅ¡alintas nukentėjusiojo atstovas V.

I.. Apeliaciniame skunde pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai dėl Å¡ios nutarties atmetami. V. I. nuo bylos nagrinėjimo nuÅ¡alintas BPK 61 str. pagrindu pagrįstai, esant pakankamai faktinių duomenų, kad nukentėjusiojo atstovas teikė teisinę pagalbÄ ir L. K. dėl aplinkybių, kurių pagrindu buvo pradėtas privataus kaltinimo procesas.Apeliacinio skundo argumentai dėl L. K. atstovo advokato padėjėjo D. StaÅ¡kevičiaus dalyvavimo teismo procese neteisėtumo yra nepagrįsti, todėl atmetami. BPK 17 str. 2 d. numato, kad gynėju gali bÅ«ti advokatas ir įstatymų numatytomis sÄ lygomis – advokato padėjėjas.

Pagal BPK 47 str. 2 d. advokato pavedimu gynėju gali bÅ«ti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieÅ¡tarauja ginamasis. Å iuo atveju pats ginamasis L. K. pasirinko jo teises bei interesus ginsiantį atstovÄ . BPK 47 str. 2 d. numato iÅ¡imtį – advokato padėjėjas negali bÅ«ti gynėju nagrinėjant teisme bylÄ dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Esamoje situacijoje nagrinėjama byla dėl Å¡meižimo, kuris yra nesunkus nusikaltimas. Tokiu bÅ«du L. K. atstovo advokato padėjėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje yra visiÅ¡kai teisėtas.Skunde iÅ¡ esmės deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę savo nuomonę dėl bylos baigties.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Teismo posėdžių metu nebuvo pareikÅ¡ti jokie nuÅ¡alinimai teisėjui, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas bÅ«tų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir bÅ«tų privalėjęs nusiÅ¡alinti.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas apelianto T. P. teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su iÅ¡teisintuoju L. K. leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmos instancijos teisme papildymų bei praÅ¡ymų prieÅ¡ užbaigiant įrodymų tyrimÄ apeliantas T. P. neturėjo. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas T. P., nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nėra, teismas veikė laisvai ir nepriklausomai nuo paÅ¡alinės įtakos.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,N U T A R I A:T.

P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Ričardas Gilys Teisėjai             Tomas Zdanavičius              Pranas Å imkus