2022-11-16 Nr. AB-27721-3-61-3-03369-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-710-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03369-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. liepos 28 d. raštą Nr. 2D-13883 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą nutraukti 2021 m. gruodžio 15 d. skundo (reg. data 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. 3D-3975) ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymo (reg. data 2022 m. sausio 6 d. Nr. 3D-34) (toliau abu kartu – ir Skundai) nagrinėjimo procedūrą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. B. skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teisinių padarinių nesukeliančių aktų ar veiksmų vertinimo aspektu ir nustatė, kad pareiškėja iš atsakovo 2022 m. kovo 25 d. gavo privalomąjį nurodymą Nr. PN-628, kuriame nurodyta, kad Inspekcija 2022 m. vasario 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir patikrinimo metu nustatė, kad prie Žemės sklype esančio sandėlio (pažymėjimas plane 3I1p) pastatytas priestatas, kurio išoriniai matmenys: ilgis apie 3,58 m, plotis apie 1,33 m, aukštis apie 2,9 m, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra nurodytas 2004 m. kadastrinių matavimų byloje (toliau – ir Priestatas). Patikrinimo metu nepavyko nustatyti Žemės sklype esančio Priestato statybos laiko, o statybos laikas gali turėti lemiamos įtakos skundams nagrinėti, nes tyrimo metu privaloma vadovautis teisės aktais, galiojusiais statybos momentu, todėl nurodyta pateikti informaciją.

Pareiškėja pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio mėn., kai ji tapo statinių (duomenys neskelbtini) savininke, jokie statybos darbai jai priklausančiuose statiniuose nebuvo vykdomi, o prie Žemės sklype esančio sandėlio (pažymėjimas plane 3I1p) pastatytas Priestatas buvo perstatytas 2005 m., rekonstruojant prieš tai toje vietoje buvusį priestatą. Tai patvirtino buvęs pastatų savininkas I. G. bei darbus atlikęs V. R., kurių paaiškinimai pateikti Inspekcijai.

Inspekcija 2022 m. birželio 10 d. I. G. (kaip Priestato statytojui 2005 m.) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220610-00075, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220610-00080, privalomąjį nurodymą pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio Priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220610-00079.

Teismas nustatė, kad, pareiškėja, atsižvelgusi į tai, jog Skundai buvo paduoti praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 251 straipsnio reikalavimais, pateikė skundą atsakovui su prašymu nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą. Atsakovas Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą.

Teismas vertino, kad Rašte nebuvo priimta jokio atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimo, privalomojo nurodymo, sukeliančio tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo Raštu pareiškėja yra informuota apie Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, pagal gautus skundus atliktą patikrinimą ir surašytus savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo surašyti statytojui I. G., bei apie tai, kad nėra pagrindo nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, kadangi ji susijusi su Inspekcijos priimtais sprendimais, kurie nėra nuginčyti. Teismas pažymėjo, kad Raštas negali būti prilyginamas sprendimui, kuriuo yra atliekami privalomi patvarkymai, turintys realias teisines pasekmes pareiškėjai, o Rašto informacinis pobūdis reiškia, kad jis neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

Teismas sprendė, jog atitinkamai ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtinas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti Inspekciją nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, kaip statinio, kurį siekiama nugriauti, savininkei, teisines pasekmes sukelia Inspekcijos 2022 m. birželio 10 d. statytojui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220610-00079, kuris yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 14 str. 8 d.). Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2396-1068/2022 pagal pareiškėjo I. G. ieškinį atsakovui Inspekcijai, tretieji asmenys – I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Kretingos skyrius, dėl 2022 m. birželio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-220610-00075, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220610-00080, privalomojo nurodymo pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220610-00079 pripažinimo negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad visos pareiškėjos šiame skunde nurodytos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl Skundų nagrinėjimo procedūros yra minėtos civilinės bylos, o ne administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nurodė pareiškėjai grąžinti žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 3 d.).

III. Pareiškėja I. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja vertina, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta dėl formalaus įstatymo taikymo bei pažeistos pareiškėjos teisės kreiptis teisminės gynybos. Reikalavimas įpareigoti Inspekciją nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą nėra išvestinis, o pagrindinis skundo reikalavimas, t. y. administracinis ginčas yra kilęs dėl valstybinio administravimo subjekto neteisėto neveikimo, neteisėtai nevykdant Įstatymo 251 straipsnio 3 dalies reikalavimų, prisidengiant konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančiu Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1V-34 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 2.2 punktu tariamai suteikta teise, ką patvirtina ir pareiškėjos skundas atsakovui ir atsakovo Raštas.

Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos, jog formaliai pritaikius įstatymą būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos, Įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2–4 dalimis ir teigia, jog teisės aktai nenustato galimybės ministro įsakymais keisti galiojančių įstatymų normų ir nustatyti kitokias įstatymų įsigaliojimo datas, todėl dėl pareiškėjos turto pradėtas Skundų tyrimas turi būti nutrauktas.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas neginčija, jog Skundai buvo paduoti praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. B. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Inspekcijos Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas (Raštu pareiškėja informuota apie Inspekcijos atliktą patikrinimą ir surašytus sprendimus (savavališkos statybos aktas, privalomieji nurodymai) bei apie tai, kad nėra pagrindo nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, kadangi ji susijusi su Inspekcijos priimtais sprendimais, kurie nėra nuginčyti) ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog byloje administracinis ginčas yra kilęs dėl valstybinio administravimo subjekto neteisėto neveikimo, neteisėtai nevykdant Įstatymo 251 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, atsižvelgusi į tai, jog visi statiniai Žemės sklype yra pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų, kreipėsi į Inspekciją ir prašė nutraukti Skunduose dėl galimai savavališkai atliktų statinių (valgyklos su administracinėmis patalpomis, lauko terasos, katilinės, sandėlio, lauko tualeto) statybos darbų, nurodytų aplinkybių patikrinimą. Iš pareiškėjos Inspekcijai rašyto skundo turinio matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl jos teisių ir teisėtų interesų gynimo, Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) pareigūnams netinkamai įgyvendinant Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 251 straipsnio nuostatas. Atsakovas Rašte nurodė, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) 25 straipsnio 8 dalimi bei Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 30.1.2 ir 30.1.3 punktais neturėjo pagrindo nutraukti Skundų nagrinėjimo. Atsakovas Rašte atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, be kita ko, nurodęs, kad Departamento sprendimai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, Inspekcija neturi pagrindo vertinti sprendimus priėmusių pareigūnų veiksmus kaip galimai neteisėtus, administracinė procedūra jau yra baigta, Departamento priimti administraciniai sprendimai adresuoti kitam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Inspekcijos Raštas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tai, ar nagrinėjamu atveju šis Inspekcijos Raštas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus (atitinkamai – nulemiantys negalimumą bylą nagrinėti administraciniame teisme), turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Skundžiamas Inspekcijos Raštas, kuriame pateikta aiški atsakovo pozicija netenkinti pareiškėjos skundo, priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) 25 straipsnyje nustatyta skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad tokio pobūdžio sprendimai gali būti ginčijami administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-677-502/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-608-520/2019). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, šiuo atveju nesutikdama su Inspekcijos Raštu, pasirinko tinkamą ir operatyvų savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo skundo priėmimo stadijoje pareiškėjos antrojo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, laikyti išvestiniu. Išvadą, ar toks reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą, galima daryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos I. B. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius