d031d72c-d7a8-4e4d-ac8b-0ff9124689a3 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-55-651/2012 Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00009-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.(S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 25 d.Kaunas              Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajam R.

A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:1) 1979-10-05 Kauno m. teismo pagal BK 146 str. 2 d., 42 str., 250 str. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m., 2) 1980-09-17 Kauno m. teismo pagal BK 250 str. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m.,3) 1983-06-02 Kauno m. teismo – laisvės atėmimu 5 m., 4) 1998-02-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 239 str. 1 d., (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;5) 1998-06-22 Kauno apygardos teismo pagal BK 104 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) –laisvės atėmimu 9 m., BK 42 str. 3 d. bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du su 1998-02-20 nuosprendžio bausme, galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimo,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

E. B. 2010-12-20, apie 19.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio vilkiko „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje, kuris stovėjo degalinėje esančioje Ispanijoje, netoli Sevilijos miesto, bÅ«damas kartu su R. A. ir R. N., konflikto metu tarp jo ir R. A., durdamas su abiejų rankų nykščiais R. A. į akis, bei nykščius sukdamas akyse, nukentėjusiajam R. A. sužalojo abi akis – padarė deÅ¡inės akies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inės akies kraujosruva, rainelės sfinkterio plyÅ¡imu, užpakaline stiklakÅ«nio atÅ¡oka; kairės akies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį junginės ir odenos plyÅ¡imu, gyslainės įkritimu į akies obuolio vidų, gyslainės atÅ¡oka, trauminiu lęšiuko panirimu, iÅ¡burkimu ir drumstėjimu ir tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R.

A. sveikatÄ , nes dėl deÅ¡inės akies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio deÅ¡inės akies pojungine kraujosruva, rainelės sfinkterio plyÅ¡imu, užpakaline stiklainio atÅ¡oka, kairės akies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio junginės ir odenos plyÅ¡imu, gyslainės įkritimu į akies obuolio vidų, gyslainės atÅ¡oka, trauminiu lęšiuko panirimu, iÅ¡burkimu ir drumstėjimu, R. A. viso neteko 50 procentų bendro darbingumo (dėl deÅ¡inės akies sužalojimo regėjimo aÅ¡trumas Å¡ia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0.07 ir R.

A. prarado 30 procentų bendro darbingumo; dėl kairės akies sužalojimo regėjimo aÅ¡trumas Å¡ia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,2 ir R. A. prarado 20 procentų bendro darbingumo.Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju važiavo kartu kaip porininkai. Teigia, kad nukentėjusysis sukėlė įtampÄ , o prie to dar prisidėjo ir darbovietė – darbdaviai nedavė pinigų, neturėjo kÄ valgyti, nebuvo kuro. Korteles, iÅ¡duotas kurui, užblokavo.

Kelias buvo slidus, o R. A. buvo nepatyręs, gal net su didelėm maÅ¡inomis nevažinėjęs, todėl važiuojant su juo visÄ keliÄ buvo įtampa. Sustojo Ispanijoje, tada trise iÅ¡gėrė, o R. A. pradėjo prie jo kabinėtis, pradėjo jį vadinti „šiukÅ¡le“. Kurį laikÄ buvo aprimęs, tačiau vėliau vėl pradėjo kabinėtis, paskui uždėjo kojÄ ant jo patalynės. Jeigu nukentėjusysis bÅ«tų nustojęs, nekartojęs tų žodžių, bÅ«tų viskas buvę gerai.

Nurodė, kad visada dirbo su porininku ir niekada nebuvo tokių konfliktų. Nukentėjusysis jam trinktelėjo, tada pradėjo iÅ¡ kojų jį spardyti į galvÄ , krÅ«tinę, rankas, tuo padarydamas kÅ«no nubrozdinimÄ , buvo nubrozdinta nosis, kaklas, barzda, Å¡onas. Tada jis bandė iÅ¡lysti iÅ¡ vairuotojo vietos, tačiau buvo sunku, nes trukdė vairas, bėgių rankena ir daiktų dėžė. Jis gynėsi nuo R. A. rankomis, tačiau su viena ranka nepajėgė, nes nukentėjusysis atsigulęs spardė abejomis kojomis.

Jis iÅ¡lindo iÅ¡ maÅ¡inos priekio ir atsisėdo ant lovos, o tada jį užgriuvo R. A. ir pradėjo smaugti. Jis jį stÅ«mė nuo savęs ir į akis sukišęs pirÅ¡tus spaudė apie 3-5 sekundes. Nurodė, kad jis negali daug judėti, nes greitai uždusta. Po to iÅ¡lipo į laukÄ , nes 15 minučių negalėjo atsikvėpti. Teigia, kad akis tik spustelėjo, fiziÅ¡kai neturėtų jėgų akyse sukinėti pirÅ¡tus. Specialiai jam akių sužaloti nenorėjo, taip pasielgė gindamasis, iÅ¡kėlė rankas ir spustelėjo kur papuolė, specialiai į akis pirÅ¡tų nekiÅ¡o.

Teigia, kad nukentėjusysis pats iÅ¡provokavo konfliktÄ . Prisipažįsta, kad R. A. per jį liko neįgalus.             Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais:              Nukentėjusysis R. A. parodė, kad konfliktas prasidėjo tuomet, kai bepilant kurÄ nubėgo laÅ¡as ant maÅ¡inos, o kaltinamasis jam pasakė, kad jis nemoka net benzino įpilti. KaltinamÄ jį „šiukÅ¡le“ pavadino todėl, kad jis visur mėtydavo cigaretes, Å¡iukÅ¡lino.

Nujautė, kad kaltinamasis gali ant jo Å¡okti, todėl uždėjo kojÄ ant lovos, o kai jÄ nuėmė, jis iÅ¡ karto puolė tiesiai jam į akis sakydamas, kad tai jo „prijomas“, kad taip jam ir reikia. Teigia, kad jis pats niekaip negalėjo jo užgulti. Automobilyje sėdėjo per vidurį tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Nurodė, kad galėjo kaltinamajam padaryti sužalojimų, nes jis nuo jo gynėsi spardydamasis. Tuomet nustÅ«mė jį ant Å¡ono ir bandė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tada jis ir nustojo spausti akis.

Per kelias sekundes nieko nebematė. Kaltinamasis jam sakė, kad nesiskųstų, nes jis turi draugų, yra sėdėjęs kalėjime. Å iuo metu jo savijauta bloga, buvo darytos dvi operacijos, bus dar viena, 2 metus yra nedarbingas, dėl sužalojimo prarado 70 procentų regėjimo. Nurodė, kad Lietuvoje operuoja be nejautros, o tai sukelia didžiulį skausmÄ . Pagal dokumentus minimalus atlyginimas į mėnesį bÅ«davo 1000 Lt, o dabar gauna 676 Lt paÅ¡alpÄ , todėl turtinę žalÄ vertina kaip skirtumÄ tarp Å¡ių sumų.

Neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro patirtas skausmas, nepatogumai, negalėjimas dirbti, tai, kad reikalinga paÅ¡alinių žmonių pagalba, nes negali matyti net autobuso numerio, vertina 20000 Lt.Liudytojas R. N. parodė, kad 2010-12-20 Ispanijoje E. B. ir R. A. jį pakvietė pavakarieniauti į savo maÅ¡inÄ . Vakarieniaudami vartojo Å¡iek tiek alkoholio, tačiau visų jų girtumo laipsnis buvo lengvas. Vėliau po truputį pradėjo kilti konfliktas, nes R. A. pradėjo E. B. vadinti Å¡iukÅ¡le. Mano, kad tai alkoholio pasekmė, kad R.

A. kartojo žodį „šiukÅ¡lės“, nes blaivus tokio žodžio nenaudojo. R. A. pradėjo mosikuoti rankomis, ant patalynės užkėlė kojÄ , paskui nugriuvo, tada jis ir iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos kabinos. IÅ¡ pradžių R. A. su E. B. apsižodžiavo, o paskui vienas kitam paspaudė rankÄ , lyg apsiramino, tačiau vėliau vėl prasidėjo konfliktas. E. B. stovėjo pasiruošęs R. A. pulti, o R. A., spardėsi ore kojomis. Pačių muÅ¡tynių nematė, iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos R.

A. jam pasakė, kad nieko nemato, nes jam suspaudė akis. Matė, kaip iÅ¡ kairės akies bėgo kraujas, davė R. A. vandens apsiprausti. Paskui su R. A. nuėjo į kolonėlę, kad iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , atvykusi greitoji jį iÅ¡vežė, o E. B. liko prie maÅ¡inos. Po įvykio kalbėjo su E. B., pasakė, kad R. A. iÅ¡vežė greitoji pagalba, tačiau jis atsakė, kad viskas bus gerai. Kai paėmė R. A. iÅ¡ ligoninės, jis buvo prisimerkęs ir matė tik Å¡iek tiek, tai galėjo matyti pagal jo orientacijÄ aplinkoje.

Važiuojant atgal R. A. su E. B. nesipyko. E. B. pasakojo, kad jis yra teistas, tačiau R. A. negrasino. PrieÅ¡ konfliktÄ maÅ¡inos kabinoje E. B. priekaiÅ¡tavo R. A., kad jis blogai vairuoja maÅ¡inÄ , blogai jungia bėgius. R. A. sakė, kad vairuoja neseniai, tačiau kiek suprato, R. A. nebuvo patenkintas, kad prie jo kabinėjasi.              Specialistė S. B. parodė, kad tokio pobÅ«džio sužalojimai, kokie padaryti nukentėjusiajam, galėjo bÅ«ti padaryti rankų pirÅ¡tais spaudžiant akių obuolius, kitoks sužalojimo padarymo mechanizmas negalimas.

Tam, kad įvyktų akies obuolio sprogimas, reikia sudaryti spaudimÄ akies obuolyje, tas spaudimas turi bÅ«ti su užlaikymu, nes suspaudžiant ir paleidžiant, akies obuolys atsistato. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti fiksuotas spaudimas į abu akies obuolius. Nurodė, kad labiau tikėtina, jog viskas vyko taip, kaip pasakoja nukentėjusysis, kad kaltinamasis buvo ant jo, nes tada negalima pasukti galvos, ji turi atramÄ ir tada lengviau suspausti akis. Mano, kad sužalojimo laipsnis po operacijų nesumažės, nes sužeistos abi akys, todėl iÅ¡liktų sunkus sužalojimo laipsnis.

Nurodė, kad prognozės R. A. atžvilgiu nedžiuginančios.Rašytine medžiaga:2011-01-03 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad R. A. pranešė apie tai, jog E. B. 2010-12-20 UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio vilkiko kabinoje, kuris stovėjo degalinėje esančioje Ispanijoje, durdamas su abiejų rankų nykščiais sužalojo jam abi akis (b.l. 4).Specialisto išvada Nr. G 29/11(02), kuria R. A. konstatuota dešinės akies sumušimas, pasireiškęs dešinės akies pojungine kraujosruva, rainelės sfinkterio plyšimu, užpakaline stiklakūnio atšoka; kairės akies sumušimas, pasireiškęs junginės ir odenos plyšimu, gyslainės įkritimu į akies obuolio vidų, gyslainės atšoka, trauminiu lęšiuko panirimu, išburkimu ir drumstėjimu.

Sužalojimus lydėjo kraujo susikaupimas abiejų akių stiklakÅ«nyje bei deÅ¡inės akies priekinėje kameroje. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl deÅ¡inės akies sužalojimo regėjimo aÅ¡trumas Å¡ia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,07 ir R. A. prarado 30 procentų bendro darbingumo; dėl kairės akies sužalojimo regėjimo aÅ¡trumas Å¡ia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,2 ir R. A. prarado 20 procentų bendro darbingumo (b.l. 24, 25).Specialisto iÅ¡vada Nr. G 79/11(02), kuria E. B. sužalojimo žymių nekonstatuota (b.l. 31).Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Å iame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčiÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo E. B. parodymų, jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam į akis sukišęs pirÅ¡tus spaudė apie 3-5 sekundes, tačiau tai vertina kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, nes nukentėjusysis jam trinktelėjo, tada atsigulęs pradėjo iÅ¡ kojų jį spardyti į galvÄ , krÅ«tinę, rankas, dėl ko jam buvo nubrozdinta nosis, kaklas, barzda, Å¡onas. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų ginties teisėtumo sÄ lygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie bÅ«tinÄ jÄ gintį. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad E. B. sužalojimų žymių nekonstatuota, o vertinant susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, konstatuotina, kad nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei bÅ«tinoji gintis, nei jos ribų peržengimas.

IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis pradėjo spardytis gulėdamas, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo sveikatÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad vadino kaltinamÄ jį „šiukÅ¡le“ už tai, kad Å¡is mėtė Å¡iukÅ¡les per langus, tačiau Å¡is pasakymas, nors ir neigiamai apibÅ«dina kaltinamÄ jį, buvo panaudotas vyriÅ¡koje draugijoje geriant alkoholinius gėrimus, todėl nelaikytina, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

IÅ¡ specialistės S. B. parodymų matyti, kad sužalojimai padaryti spaudžiant akis su užlaikymu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ jÄ gintimi. Kaltinamasis E. B. spausdamas pirÅ¡tus nukentėjusiajam į akis pakankamai ilgÄ laikÄ suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamÄ veikÄ buvo abejingas, savo sÄ monėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius.

Tai, kad E. B. buvo abejingas sukeltiems padariniams patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo – jis nesuteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbos, abejingai reagavo į liudytojo R. N. žodžius dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sakydamas, kad viskas bus gerai. E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys 4033,66 Lt sumai už nukentėjusiojo R. A. gydymÄ ir sveikatos priežūros paslaugas įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 16-22), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo E. B..Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys 2749,84 Lt sumai už R. A. iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpas laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2011-08-31 įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 95-99), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo E. B..

             Nukentėjusysis R. A. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 29 000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieÅ¡kovas (BPK 113 str.).IÅ¡ pateikto civilinio ieÅ¡kinio, nukentėjusiojo R. A. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu bei 2012-03-27 pateikto pareiÅ¡kimo matyti, kad jis Å¡iuo metu gauna 676 Lt paÅ¡alpÄ , o anksčiau pagal dokumentus minimalus atlyginimas į mėnesį bÅ«davo 1000 Lt.

Turtine žala laiko 5000 Lt gydymo iÅ¡laidų ir 24 000 Lt negautų pajamų pagal darbo sutartyje numatytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos 1,32 koeficientÄ .Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 29000 Lt turtinės žalos priteisimo pagal pateiktus dokumentus tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ R. A. pateiktų dokumentų matyti, kad jo darbo užmokestis buvo paskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos 1,32 koeficientÄ t.y. 800 x 1,32 = 1056 Lt.

Tokiu bÅ«du R. A. po mokesčių gaudavo 865,38 Lt, t.y. 28,84 Lt per dienÄ . Nuo nusikalstamos veikos padarymo 2010-12-20 iki 2011-04-29, kuomet jam buvo pradėta mokėti paÅ¡alpa, buvo praėję 130 dienų, todėl už Å¡i laikotarpį R. A. priteistina suma – 28,84 Lt x 130 = 3749,20 Lt. Nukentėjusysis nuo 2011-04-29 iki 2011-08-31 gavo paÅ¡alpÄ , kuri sudarė 676,19 Lt per mėnesį t.y. 22,54 Lt per dienÄ . Skirtumas tarp negauto darbo užmokesčio ir paÅ¡alpos sudaro 28,84 – 22,54 = 6,30 Lt.

PaÅ¡alpÄ nukentėjusysis gavo 124 dienas, todėl už šį laikotarpį priteistina suma sudaro 6,30 Lt x 124 = 781,24 Lt. Laikotarpį nuo 2011-09-01 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-04-25 sudaro 237 dienos, todėl už šį laikotarpį R. A. priteistina suma sudaro 28,84 Lt x 237 = 6835,08 Lt. Viso R. A. priteistinas negautų pajamų dydis sudaro 3749,20 + 781,24 + 6835,08 = 11365,52 Lt. IeÅ¡kinys dalyje dėl gydymo iÅ¡laidų neįrodytas jokiais dokumentais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis R.

A. patyrė skausmÄ , nepatogumus, negalėjo dirbti, jam reikalinga paÅ¡alinių žmonių pagalba, yra praradęs 70 procentų regėjimo. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl regėjimo funkcijos sutrikdymo R. A. patiria ilgalaikius iÅ¡gyvenimus bei didelius nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011).

Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis R. A. nustatytinas 20000 Lt, priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ E. B. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).Kaltinamojo E. B. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. B. padarė sunkų recidyvinį nusikaltimÄ (BK 11 str., 27 str. 1 d.), teistas (b.l. 63-66), teistumas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ neiÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas (b.l. 67), priklausomybės ligų centre bei psichiatro ir narkologo įskaitoje neregistruotas (b.l. 77-80), dirba. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui (BK 61 str. 2 d.). Daiktinių įrodymų nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,             nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.KardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Priteisti iÅ¡ E. B. R. A. naudai 11365,52 (vienuolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis Lt 52 ct) Lt turtinės žalos ir 20000,00 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ E. B. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4033,66 Lt (keturis tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt tris Lt 66 ct) gydymo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ E. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 2749,84 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis Lt 84 ct) už R. A. iÅ¡mokėtas ligos paÅ¡alpas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Dalia Kursevičienė