2023-07-26 Nr. AB-13722-3-61-3-06594-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-488-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06594-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys biudžetinė įstaiga Palangos investicijų valdymas, viešoji įmonė sporto mokykla „Nemunas“ dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybė su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 1S-68 (2023) (toliau – ir Nutarimas) dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos teisės aktų (sprendimų), susijusių su baseino perdavimu valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise biudžetinei įstaigai „Palangos investicijų valdymas“, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams rezoliucinės dalies 1, 3 ir 4 punktus ir įpareigoti Konkurencijos tarybą nutraukti tyrimą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktų galiojimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. birželio 30 d. gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 3 punkto galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, jei jis vykdytų Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte įtvirtintą įpareigojimą organizuoti konkurencingą procedūrą, o po to teismas sprendimu minėtą įpareigojimą panaikintų, tai tikėtina nulemtų didelę žalą pareiškėjui, kurią būtų sunku arba neįmanoma atitaisyti. Pareiškėjo finansinę žalą sudarytų kaštai, patirti pareiškėjui organizuojant konkurencingą procedūrą, kuri būtų nutraukta gavus palankų teismo sprendimą. Pareiškėjas paaiškino, kad konkurencinga procedūra, kuria būtų siekiama parinkti baseino valdytoją, būtų sudėtinga ir netipinė. Konkurencingų procedūrų, o ypač sudėtingų ir netipinių, organizavimas gali reikalauti reikšmingų kaštų. Tokio pobūdžio procedūras pareiškėjas organizuoja tik itin retais atvejais. Kadangi tokios procedūros nėra pareiškėjui įprastos ir joje dirbantys specialistai nėra sukaupę patirties bei turi kitas atliekamas funkcijas, šiuo tikslu praktikoje įprastai pasitelkiamos privačių konsultantų paslaugos. Pareiškėjo teigimu, priėmus jam palankų sprendimą, jis neturės galimybės teisminiu keliu išsireikalauti patirtos žalos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Nutarimą, prašyme nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su Nutarimu ir prašo jį panaikinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo prašyme suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių, prašymo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas prašyme išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jį pripažino preliminariai pagrįstu.

Teismas nustatė, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu nutarta įpareigoti savivaldybę ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Konkurencijos tarybos Nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus arba pakeisti juos taip, kad neprieštarautų Įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, bei organizuoti ir įvykdyti konkurencingą procedūrą baseino valdymo operatoriui parinkti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl galimai kilsiančios didelės žalos yra abstraktūs ir nukreipti į ateitį, kurių tiksliai nurodyti negali ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia prognozuojamomis išlaidomis ir numatomais atlikti darbais. Teismo teigimu, nėra tikslu vertinti prognozuojamus atlikti darbus (žmogiškuosius išteklius, privataus kapitalo užsakymus ir kt.), kuomet nėra tikslaus jų įsivertinimo, nes gali susidaryti ir priešinga situacija nei prognozuoja pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartyje argumentavo, jog Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu nustatytas įpareigojimas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir organizuoti bei įvykdyti konkurencingą procedūrą baseino valdymo operatoriui parinkti per 12 mėnesių yra pakankamas laikas dar iki sueinant minėtam terminui įsivertinti būsimus kaštus.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, jog galimos neigiamos pasekmės pareiškėjo finansinei padėčiai savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vertindamas šiuos kriterijus pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad pareiškėjas susidurtų su finansiniais sunkumais, nes nėra aišku, kokios lėšų sumos pareikalaus Nutarimo 3 punkto vykdymas.

Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad palankaus teismo sprendimo atveju būtų neįmanoma išsireikalauti žalos iš valstybės, nes nebūtų tenkinamos žalos atlyginimo sąlygos, ir pažymėjo, kad kiekvienas konkretus atvejis yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių visetą bei institucijos atliktus veiksmus. Teismas negalėjo vertinti ir prognozuoti pareiškėjo nurodomų situacijų, aplinkybių ir nurodomos teisminės praktikos, kuomet atsakovo veiksmai galėtų būti vertinami kaip neteisėti/teisėti. Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad nei vienas iš teismo nurodytų motyvų nėra pagrįstas reikalavimais, įtvirtintais ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, kurio pagrindu turi būti priimamas sprendimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl nutartis yra naikintina. Pareiškėjas paaiškina, kad aplinkybė, jog sudėtingos konkurencingos procedūros organizavimas gali pareikalauti reikšmingų papildomų finansinių išteklių, atitinka įprastą praktiką ir todėl yra reali, tai nėra vien pareiškėjo prielaida. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį nėra reikalaujama galimai kilsiančią žalą (jos sumą) įvardinti tiksliai. Reikalavimas pagrįsti prašymą objektyviais duomenimis nėra tapatus reikalavimui pateikti tikslų vertinimą dėl galimos žalos dydžio. Pareiškėjas pažymi, kad prašyme pateikė apytikslį vertinimą dėl gresiančios žalos dydžio, atsižvelgiant į organizuojant panašias konkurencingas procedūras įprastai patiriamus kaštus, ir pateikė duomenis apie tai, kokią dalį tokie kaštai sudarytų pareiškėjo biudžete. Pareiškėjo vertinimu, jam gresianti žala atitinka didelės žalos kriterijų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme, o teismo nutartyje nėra pateikiamas vertinimas, kad pareiškėjo atžvilgiu gresianti žala neatitiktų didelės žalos standarto. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė svarstyti žalos (ne)atitaisomumo sąlygos tenkinimą, nors pareiškėjas pateikė pakankamai išsamius motyvus apie tai, kad praeityje panašioje byloje prieš Konkurencijos tarybą administraciniai teismai atsisakė tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo atskiruoju skundu, nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Be to, pareiškėjo argumentai yra bendro, hipotetinio pobūdžio, paremti prielaidomis ir subjektyviais palyginimais su kitomis, pareiškėjo vertinimu, panašiomis į nagrinėjamą atvejį, situacijomis. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad pareiškėjo prielaida, jog jis gali patirti neigiamų pasekmių, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad pareiškėjas susidurtų su finansiniais sunkumais, nes nėra aišku, kokios lėšų sumos pareikalaus Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto vykdymas. Atsakovo teigimu, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas patirtą žalą bet kuriuo atveju galėtų išsiieškoti, vadovaudamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 3 punkto galiojimą. Nutarimo 3 punktu nutarta įpareigoti Palangos miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Konkurencijos tarybos Nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. T2-216 „Dėl baseino perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise viešajai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-99 „Dėl tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T2-216 pakeitimo“, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. T2-217 „Dėl VšĮ „Palangos investicijų valdymas“ teikiamų atlygintinų paslaugų kainų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) bei 2019 m. gegužės 2 d. pasirašytą Nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 6 arba pakeisti juos taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, bei organizuoti ir įvykdyti konkurencingą procedūrą baseino valdymo operatoriui parinkti. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo iš esmės tuo, kad, nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas patirtų didelę žalą, susijusią su kaštais, patirtais organizuojant konkurencingą procedūrą, patirta žala būtų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, jog pareiškėjas patirs didelę žalą, pažymėtina, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau, nors pareiškėjui nustatyta pareiga įrodyti prašomo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, pagrįstais skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas, todėl nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog, netenkinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kiltų didelė neatitaisoma žala. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė