d031217c-532c-4a87-b9d0-e471c0df5d2b · Kauno apylinkės teismas

                                       Privataus kaltinimo byla Nr. PK-1465-311/2014Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00065-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 1.2.4.8.2.; 2.3.6.; 2.4.1.           KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 5 d.Kaunas                          Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant: nukentėjusiesiems (privatiems kaltintojams), civiliniams ieškovams P. B., V.

B., J. B., jų atstovei advokato padėjėjai Genovaitei Ročienei,kaltinamajam R. K., jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv, (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 1 d., irn u s t a t ė :kaltinamasis R.

K. 2013-05-12 (duomenys neskelbtini) P. B., J. B. ir V. B. kraunant į traktoriaus priekabÄ R. K. sklype esančius nukentėjusiųjų daiktus, prie jų priėjęs ir agresyviai nusiteikęs pradėjo ginÄÄ , po to sugriebė J. B. už gerklės, suspaudė ir kumščiu sudavė jam į deÅ¡inę veido pusę. P. B. atstÅ«mus nuo J. B. R. K., pastarasis, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės, po to vėl atsistojo ir kumščiu smogė P. B. į nosį. O pastarajam ranka atstÅ«mus R.

K., Å¡is pripuolė prie V. B. ir smogė ranka jam į veidÄ , pataikydamas į kairį antakį ir nosį, t.y. R. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad buvo 2013-05-12 vakaras, 18.00 – 18.30 val. Pas jį buvo atėjęs kaimynas. Jie gėrė alkoholį, tačiau jis girtas nebuvo. PrieÅ¡ tai dienÄ buvo iÅ¡gėręs alaus, o vakare su kaimynu 0,5 l degtinės. Girdėjo, kad kažkas trankosi. Kadangi jie gėrė Å«kiniame pastatė, tai matė, kad nukentėjusieji buvo iÅ¡ kitos Å«kinio pastato pusės. Jis apėjo aplink Å«kinį pastatÄ ir pamatė, kad nukentėjusieji kraunasi statybines medžiagas į traktoriuko priekabÄ .

Jis pasakė jiems, kad vežasi ne tai, kÄ jis prašė juos iÅ¡vežti, t.y. statines su tepalais. Jie neklausė kÄ jis jiems sakė, mano, kad jie norėjo parodyti, kad jie yra Å¡eimininkai. Jis galėjo jų ir neįleisti į kiemÄ , nes teritorija yra aptverta, o nukentėjusieji įvažiavo per vartus. Tas įvažiavimas nuo 2013 m. priklausė jam. Vartai dažnai buvo atidaryti. Taigi jis stovėjo tarp traktoriaus ir jo priekabos ir reiÅ¡kė V. pretenzijas, kad ne nuo tų daiktų pradeda kraustytis.

Tada V. pradėjo stumdyti jį ir sakė, kad darys kÄ nori. Sakė, kad eitų namo, nes jis yra iÅ¡gėręs. Tada pajuto smÅ«gį. Už jo stovėjo P. B.. Tiksliai nematė, kad bÅ«tent P. B. bÅ«tų sudavęs jam. Jis kelis žingsnius paėjo ir nukrito pilvu ant žemės. Tada jie prispaudė jį, net pradėjo dusti. Po kiek laiko paleido. Negali pasakyti, kuris iÅ¡ nukentėjusiųjų laikė jį prispaudęs. Po viso Å¡ito jis nuėjo prie vartelių ir paskambinęs žmonai pasakė, kad jį sumušė ir, kad ji ateitų.

Žmona skambino greitajai. Po įvykio jis buvo sužalotas, skaudėjo krÅ«tinę, galvÄ . Sužalojimai nurodyti ekspertizėje. Kairės akies sužalojimai akivaizdžiai matėsi – ji buvo sutinusi, nieko negalėjo matyti. Atvažiavusi greitoji jį nuvežė į Klinikas, į traumatologinį. Ä®vykio metu jis tik gynėsi. Gindamasis galėjo užkabinti nukentėjusiuosius. Ä®vykio pasėkoje jam nustatytas 35 proc. nedarbingumas. Dėl Å¡io įvykio jis buvo policijoje. Jam nutraukė ikiteisminį tyrimÄ .

Ä®vykio metu jis buvo nusiteikęs taikiai, o ne agresyviai. Norėjo tik tiek, kad nukentėjusieji pasiimtų statines. Jis kalbėjo ramiai. V. B. jam tikrai nesudavė į akį. Mano, kad gindamasis galėjo rankomis mosikuotis ir tokiu bÅ«du užgauti V.. P. jam trenkė. Nežino, ar jis norėjo tyčia jį sužaloti, ar netyčia. Tik pajuto smÅ«gį iÅ¡ jo pusės. V. B. galėjo suduoti besigindamas. Ä® nukentėjusiuosius jis nesikreipė keiksmažodžiais. Jo girtumÄ nustatė Klinikose. Tiksliai laiko pasakyti negali.

Policijos pareigÅ«nų neįsileido, nes jis jau buvo iÅ¡važiavęs. Neprisimena, ar 15 min. po įvykio jis dar buvo atbėgęs prie nukentėjusiojo. Jis norėjo taikytis su V., tačiau V. net nenorėjo sveikintis su juo. PareiÅ¡kimo nerašė. Minėjo, kad jei jis nukentės dėl akies sužalojimo, tai jis jam turės atlyginti žalÄ . Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir iÅ¡tirtais duomenimis.Nukentėjusysis V.

B. parodė, kad ta namelio dalis, kuriÄ jie įsigijo, anksčiau priklausė kitai gyventojai. Kai ta dalis priklausė Å¡iai gyventojai, tai kaltinamasis R. K. jÄ terorizavo. Tada ji tÄ namelio dalį pardavė V. B.. Nuo tada R. K. pyksta ant V. B.. Kai V. B. iÅ¡situokė, R. K. pardavė dalį savo sklypo. Po to R. K. atėjo pas jį ir pasakė, kad V. B. iÅ¡sikraustytų. Pastarasis jam sakė, kad žiemÄ yra neįmanoma kraustytis. Ä®vykio dienÄ jis su sÅ«numis jau iÅ¡ ryto darė talkÄ ir vežė priekabÄ po priekabos.Kadangi R.

K. užsitvėrė tvorÄ , kad jie negalėtų pasiimti daiktų, tai V. B. su sÅ«numis į teritorijÄ jie įvažiavo pro vartus Jie pakrovė priekabÄ , iÅ¡jungė traktorių. Bačkos buvo viduje. Po to prie jų priėjo R. K., jis buvo „šiltas“, t.y. iÅ¡gėręs. Kai R. K. pareiÅ¡kė pastabÄ , jie tas bačkas uždengė. Kadangi staklės netilpo sandėliuke, jie jas nešė į sandėliukÄ dėl saugumo. Tuomet R. K. pasakė: „Lauk“ ir stvėrė už staklių.

V. B. su P. laikė stakles už vieno galo, o už kito galo laikė J. su draugu. Jau buvo įneÅ¡ta pusę staklių, kai R. K. puolė, griebė už staklių ir neleido jų neÅ¡ti. Jis griebė J. už gerklės, sakė grasinimus su keiksmažodžiais ir kirto į veidÄ . Tada P. atsistojo tarp jų. Kaltinamasis ir P. puolė kelis kartus, t.y. smogė P. į nosį. Po to ranka smogė ir jam. Jie bandė raminti R. K., tačiau Å¡is mosikavosi. R. K. pargriuvo po to, kai jis, t.y. V. B. jam sudavė.

Nematė, kaip R. K. pargriuvo, nes buvo nukritę jo akiniai. Abu sÅ«nÅ«s laikė kaltinamÄ jį kai jis nugriuvo. Nežino, kur girtas kaltinamasis galėjo bÅ«ti sužalotas. Viskas įvyko apie 16 val. Jie rašė policijoje pareiÅ¡kimus. Tada policininkas važiavo tikrinti kaltinamojo girtumo. Palaiko pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Už ekspertizę mokėjo 100 Lt. Neturtinę žalÄ sudaro patirtas stresas. Be to, buvo įžeistas. Nukentėjusysis P. B. parodė, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį, tėtis paprašė padėti jam kraustytis.

Dėl to jis pasikvietė savo draugÄ . Jie dirbo nuo pat ryto. Apie 17 val. atėjo neblaivus kaltinamasis. Tuo metu jie nešė stakles į sandėliukÄ . Kaltinamasis griebė už tų staklių ir neleido jiems jų neÅ¡ti. J. vis patraukinėjo jo rankas. Tada kaltinamasis pradėjo smaugti J.. J. atsikabino nuo jo, tačiau kaltinamasis jam smogė. Jis (P. B.) atstÅ«mė kaltinamÄ jį ir Å¡is nukrito. Nieko nematė tuo metu, nes akys buvo pilnos aÅ¡arų. Pamatė, kad kaltinamasis ruoÅ¡iasi jam smogti.

Jis atstÅ«mė jį, tačiau jis smogė jo tėčiui. Po to tiksliai neprisimena kaip viskas vyko. Matė, kaip kaltinamasis gulėjo ant kelių. Jie laikė kaltinamÄ jį. J. nubėgo ieÅ¡koti kaltinamojo žmonos, kad jį iÅ¡vestų. Tada tėtis nusiprausė. Jie su J. užkÅ«rė traktorių. Bet ir vėl atbėgo kaltinamasis ir puolė po traktoriaus ratais. J. užgesino traktorių. Jie laukė policijos. Nematė nuo ko nukrito K.. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Jo netutinę žalÄ sudaro patirtas diskomfortas, įžeidimas.

Kaltinamasis jam sudavė vienÄ smÅ«gį, žiÅ«rėjo į jį ir vadino mažvaikiu. DienÄ po įvykio, jis toje teritorijoje nebuvo. Ä®vykio dienÄ alkoholio nevartojo.Nukentėjusysis J. B. parodė, kad gegužės 12 d. jie vykdė kraustymo darbus iÅ¡ kiemo. Apie 17 val. stakles nešė į vidų. Jis nešė vienÄ galÄ , o tėtis su P. – kitÄ . PrieÅ¡ tai atėjo girtas kaltinamasis. Jis griebė už minėtų staklių ir pasakė, kad tų staklių jie neneÅ¡. Jis (J. B.) numušė kaltinamojo rankas nuo staklių.

Tada kaltinamasis griebė jį už gerklės ir sakė, kad jis (J. B.) nežino, kas jis yra, kad jis jo nepažįsta. Tada jis numušė kaltinamojo rankÄ jam nuo gerklės. Kaltinamasis iÅ¡ kitos rankos jam stuktelėjo į žandikaulį. Tuo metu P. pribėgo ir atsistojęs tarp jo ir kaltinamojo, atstÅ«mė kaltinamÄ jį, sudavė jam į nosį. O kaltinamasis, nesiÅ¡vaistydamas kumščiais, sudavė tėčiui į akį. Kai kaltinamasis pataikė tėčiui, jie greitai užlaužė jam rankas ir paguldė veidu į žemę.

Tada jis (J. B.) nuėjo ieÅ¡koti kaltinamojo žmonos, tačiau rado tik girtÄ miegantį jo draugÄ . Kaltinamasis sakė, kad dÅ«sta, negali kvėpuoti. Tada jie jį paleido. Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius, kaltinamÄ jį yra matęs. P. B. yra jo draugas.              2013-05-12 buvo pas P. ir padėjo jam ir jo Å¡eimai iÅ¡sikraustyti iÅ¡ sklypo. Tada atėjo kaltinamasis, kuris buvo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti.

B. nešė į sandėliukÄ stakles, o K. sakė, kad reikia staigiai viskÄ iÅ¡kraustyti, tempė už staklių. Jis (A. B.) tuo metu buvo Å¡alia. Po to K. stvėrė J. už gerklės. J. paėmė jį už pečių ir atstÅ«mė. Po to K. ir vėl puolė J., ant jo rėkė. Tada jis, kažkÄ sakydamas J., trenkė P. į nosį. P. jį atsistÅ«mė. P. iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jis (A. B.) nesuprato tuo metu kas darosi. Kelis kartus kaltinamasis buvo nukritęs dėl atstÅ«mimų. Gal jis, bÅ«damas tokioj bÅ«senoj, galėjo ir pats nukristi.

Kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su V.. V. buvo pramuÅ¡tas antakis, sulaužyti akiniai. Po to P. laikė kaltinamÄ jį, o J. ieÅ¡kojo jo žmonos. Po kiek laiko P. paleido kaltinamÄ jį. V. iÅ¡kvietė policijÄ . Po 20-30 min. J. nuėjo parsivaryti traktorių. Tada ir vėl atėjo kaltinamasis ir puolė prie traktoriaus. TÄ dienÄ jis gėrė alaus. Kiek pamena, J. negėrė, o ar P. gėrė, tiksliai neprisimena. K. jo nepuolė. Kaltinamojo iniciatyva vyko taikymasis nuovadoje. Jam paskambino pareigÅ«nas ir pasakė, kad K. nori taikytis.

Atvyko, pasisveikino. Ten dar buvo K.. Jai liepė iÅ¡eiti. K. pasakė, kad jis sumokėtų jam už gydymÄ . Jis pasakė, kad kiekvienas savo turi susimokėti. Jie pasirašė taikos sutartį, tačiau dabar gavo Å¡aukimÄ , kad prasidėjo ikiteisminis tyrimas.Liudytoja R. K. parodė, kad R. K. yra jos sutuoktinis, sutinka duoti parodymus. PaaiÅ¡kino, kad 2013-05-12 įvykius ji gerai prisimena, t.y. jai paskambino sutuoktinis ir pasakė, kad jis yra sumuÅ¡tas. B. jai neskambino. Tada ji nubėgo ir kieme rado traktoriukÄ , V.

B. ir J. B., o P. jau ėjo per keliÄ . Ji jiems pasakė, kad eitų iÅ¡ kiemo, jei jau taip elgiasi. Vyras labai kraujavo, jis nematė. Grįžus į kambarį, ji jį apvalė. Po kiek laiko atvyko greitoji. Jis matė, kad vyrui bėgo kažkoks skystis. Vyras sakė, kad P. nedovanos. Mano, kad tas konfliktas galėjo ir neįvykti. B. delsė iÅ¡sivežti atviras statines, kurias jie prašė iÅ¡sivežti. Vyras sakė, kad jiems pasakė, kad ne nuo to pradėjo kraustymÄ - pirma reikėjo iÅ¡sivežti „chemijas“.

Iki to laiko su kaimynais konfliktų nebuvo. Apie įvykį vyras papasakojo, kai ji kvietė greitÄ jÄ . Vyras sakė, kad nemato. Sakė, kad galėjo suduoti P.. Vyras normaliai viskÄ prisimena. Jo nereikėjo vesti, jis negriuvinėjo. Jis ten net butelio nebuvo iÅ¡gėręs. Ji tuo metu buvo pas kaimynę. 30 d. jie dar buvo atvažiavę pasiimti daiktų ir kažkuris iÅ¡ jų pasakė, kad „reikės, ir dar gausi“. 2013-01-08 jie pirko dalį namo iÅ¡ V, B. sutuoktinės. Jie B. nesakė, kad iÅ¡sikraustytų, nes V.

B. sutuoktinė sakė, kad jiems tai pasakys. Jiems B. nebuvo įsipareigoję, tik V. B. sutuoktinė pasakė, kad jie iki gegužės 30 d. išsikraustys. Jie kraustėsi vangiai. Be to, dar atsivežė savo medienos ant jų žemės. Ji apie tai pranešė V, B. buvusiai sutuoktinei. Buvo sutarta, kad jie pasiims daiktus iki gegužės galo, tai jie ir nelipo jiems ant galvos. Tik dėl tų bačkų jiems sakė. Pykčių iki to laiko nebuvo, tik ragindavo, kad greičiau kraustytųsi, nes daržus reikės sodinti.

Vyro akis buvo sumuÅ¡ta- ji buvo baisi, iÅ¡virtusi, mėlyna, sutinusi. Nesimatė, kad B. bÅ«tų buvę sužaloti. Ji nematė atvykusių policijos pareigÅ«nų. Liudytoja V. B. parodė, kad V. B. yra jos sutuoktinis. J. ir P. yra jos sÅ«nÅ«s. PaaiÅ¡kino, kad pardavė savo sklypÄ V. K.. Su Kontrimu jie buvo kaimynai. Sutiko, kad jie pirks iÅ¡simokėtinai ir, kad iki tam tikros datos iÅ¡sikraustys. Negalvojo, kad taip viskas įvyks. Paskutinė jų įmoka buvo 2013-05-31. Jie turėjo ir iÅ¡sikraustyti iki minėtos datos.

Jiems nebuvo pasakyta, kÄ jie turi pirmiausiai iÅ¡sivežti. Ji kalbėjo telefonu ir jai sÅ«nus papasakojo, kad K. jiems trukdo iÅ¡sivežti daiktus. Ji sakė Kontrimam, kad sÅ«naus vestuvės, kad jie nespėja iÅ¡sivežti. Jie sakė „greičiau“. SÅ«nus pasakojo, kad kai jie atvažiuodavo vežtis daiktų, tai jie uždarydavo vartus. Neprisimena, kÄ atsakė notarei, kai ji paklausė, ar sklypas tuščias. Nežino apie tai, kad buvo atvežtos puÅ¡ys iÅ¡ kapinių. Ten jos jokių daiktų nebuvo.

Tame kraustyme ji nedalyvavo. SÅ«nus sakė, kad jau buvo likę tik du tėčio daiktai.IÅ¡ 2014-04-02 Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. konstatuotas nosies sumuÅ¡imas, padarytas kietu buku daiktu (b.l. 4).IÅ¡ 2013-05-15 Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinančios į kairį skruostÄ , kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumuÅ¡imas su kairės akies obuolio tinklainės sukrėtimu, kraujo iÅ¡siliejimu į kairės akies tinklainę, tinklainės plyÅ¡imu, kairės akies optinio nervo disko atrofija; poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, deÅ¡inio peties srityje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2013-05-12. Kairės akies obuolio sumuÅ¡imas su kairės akies obuolio tinklainės sukrėtimu, kairės iÅ¡siliejimu į kairės akies tinklainę, tinklainės plyÅ¡imu, kairės akies optinio nervo disko atrofija atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo P. K. apako kaire akimi ir neteko 35 proc. bendro pastovaus darbingumo (b.l. 10-11).IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų ir Darbingumo lygio pažymos matyti, kad R.

K. nuo 2012-02-23 iki 2015-07-30 yra nustatytas 50 proc. neteiktas darbingumas (b.l. 16, 17).IÅ¡ 2013-05-13 Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame antakyje, nosyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieÅ¡taraujančių tiriamojo nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Galvos smegenų sukrėtimas objektyvia neurologine simptomatika nepatvirtintinas (PK-1468-311/2014, b.l. 4).IÅ¡ 2014-04-02 Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J.

B. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (PK-1466-311/2014, b.l. 4). Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmÄ , nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sÄ moningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia.

Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

Tuo tarpu kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sÄ moningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).Nors R. K. neigė savo kaltę, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis.

Å iais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie nuoseklÅ«s, papildo vienas kitÄ , o kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, R. K. pyko ant B. dėl to, kad jie iÅ¡ jo sklypo neiÅ¡sivežė savo daiktų, tai jį erzino, kėlė didžiulį nepasitenkinimÄ . Todėl neabejotina, kad motyvas konfliktui ir smurto proveržiui nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo akivaizdus. Pats R. K., tiek apklausiant jį teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 123-125) nurodė, kad pirmas pradėjo konfliktÄ , t.y. pats priėjo prie B., pradėjo jiems nurodinėti, kÄ pirma vežti, atsistojo tarp traktoriaus ir priekabos, taip trukdydamas jiems iÅ¡važiuoti.

Liudyta R. M. patvirtino, kad jai vyras pasakojo, jog jis nuėjo pas B. ir reikalavo, kad šie pirma išsivežtų statines.Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. K. nurodė, kad gindamasis nuo nukentėjusiųjų galėjo rankomis mosikuotis ir tokiu būdu užgauti juos. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvadų, būtent trauminių poveikių kietu, buku daiktu pasėkoje P. B. buvo padarytas nosies sumušimas, V. B. – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiame antakyje, nosyje, o J.

B. mechaninės traumos požymių nekonstatuota, bet nustatytas deÅ¡inės pusės veido sumuÅ¡imas.Byloje apklausto liudytojo A. B., dalyvavusio pačiame įvykyje, parodymai patvirtina specialisto iÅ¡vadose nurodytus nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus, paaiÅ¡kina jų atsiradimo mechanizmÄ , t.y. kad sužalojimai atsirado nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, kad kaltinamasis R. K. stvėrė J. B. už gerklės, trenkė P. B. į nosį ir sudavė V. B. į veidÄ .Nors kaltinamasis R. K. teigia, kad bÅ«tent jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas nukentėjusiųjų, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiÅ¡ka, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . .

Teismas, įvertinęs nukentėjusiesiems V. B., P. B. ir J. B. padarytus sužalojimus ir jų pobÅ«dį, mano, kad pats kaltinamasis R. K. pradėjo konfliktÄ ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiesiems sužalojimus. Å iuo atveju tarp jo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl konstatuotina, kad R. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymiai. Konstatuotina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes smÅ«gių sudavimas nukentėjusiesiems byloja, jog kaltininkas suprato savo smurtinių veiksmų pobÅ«dį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusiuosius ir to norėjo.Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, teismas nustatė, kad R.

K. 2013-05-12 (duomenys neskelbtini) P. B., J. B. ir V. B. kraunant į traktoriaus priekabÄ R. K. sklype esančius nukentėjusiųjų daiktus, prie jų priėjęs ir agresyviai nusiteikęs pradėjo ginÄÄ , po to sugriebė J. B. už gerklės, suspaudė ir kumščiu sudavė jam į deÅ¡inę veido pusę. P. B. atstÅ«mus nuo J. B. R. K., pastarasis, neiÅ¡laikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės, po to vėl atsistojo ir kumščiu smogė P. B. į nosį. O pastarajam ranka atstÅ«mus R.

K., Å¡is pripuolė prie V. B. ir smogė ranka jam į veidÄ , pataikydamas į kairį antakį ir nosį, todėl jo veika atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.Kaltinamasis R. K. kaltas ir baustinas.Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteistas (b.l. 62), administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 63), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 60), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 61).Visuma Å¡ių aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindÄ manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant laisvės apribojimo bausmę numatytos sankcijos ribose.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).Nukentėjusysis V.

B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (64-68 b.l.).Nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (69-73 b.l.).Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 74-78).CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, esant nustatytiems įvairaus pobÅ«džio nukentėjusiojo sužalojimams, atitinkantiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinės žalos dydis varijuoja apie 2000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014)..

Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad R.

K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. B. ir P. B. sveikatÄ bei J. B. padarė deÅ¡inės pusės veido sumuÅ¡imÄ . Teismas mano, kad nukentėjusieji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , depresijÄ , t.y. jiems buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad R. K. nedirba, gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ , turi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas R.

K. kaltais veiksmais V. B. ir P. B. padarytas neturtines žalas vertina po 1000 Lt kiekvieno, J. B. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 500 Lt, t.y. teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka veikos pavojingumÄ ir yra adekvatus nukentėjusiųjų patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams.Žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

Nuostolius gali sudaryti negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos). Nukentėjusieji teismui pateikė civilinius ieÅ¡kinius, kuriuose praÅ¡o priteisti iÅ¡ R.

K. kiekvienam po 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų V. B., P. B. ir J. B. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagrįstas kiekvienam po 300 Lt, Å¡i pinigų suma įrodyta bylos medžiaga ir tenkintina visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo R. K..IÅ¡ kaltinamojo R. K. priteistinos nukentėjusiųjų turėtos iÅ¡laidos už teismo med. apžiÅ«rÄ -kiekvienam po 44 Lt (148-150 b.l.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str., 115 str. 1 d., n u s p r e n d ž i a :R.

K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val..Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. K.:1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo, 300 (tris Å¡imtus) Lt teisminių iÅ¡laidų (už advokato paslaugas) bei 44 (keturiasdeÅ¡imt keturis) Lt už teismo med. apžiÅ«rÄ nukentėjusiojo V.

B. naudai;1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo, 300 (tris Å¡imtus) Lt teisminių iÅ¡laidų (už advokato paslaugas) bei 44 (keturiasdeÅ¡imt keturis) Lt už teismo med. apžiÅ«rÄ nukentėjusiojo P. B. naudai;500 (penkis Å¡imtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 300 (tris Å¡imtus) Lt teisminių iÅ¡laidų (už advokato paslaugas) bei 44 (keturiasdeÅ¡imt keturis) Lt už teismo med. apžiÅ«rÄ nukentėjusiojo J. B. naudai. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                        Rimantas Grigas Â