Legislator Case Law & Legislation
d03095f9-cd06-49a8-85c2-440ee623d387 AI generated

d03095f9-cd06-49a8-85c2-440ee623d387 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d03095f9-cd06-49a8-85c2-440ee623d387
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei E. J. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-08-29 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei           E. J. dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

d03095f9-cd06-49a8-85c2-440ee623d387 · Klaipėdos apygardos teismas: Atsakovė teigė, jog atsakovės psichologinės savijautos pablogėjimÄ nulėmė ieÅ¡kovės nebendradarbiavimas su atsakove bei atsisakymas atlyginti atsakovės gydymo iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu bei įvertino jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes ekspertizės iÅ¡vados yra aiÅ¡kios, iÅ¡samios bei neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas Ž. Bertašius                                            Civilinė byla Nr. 2A-1017-479/2015Teisėja E. Tamošaitienė                                         (Proceso Nr. 2-06-3-09930-2013-8)                                            Procesinio sprendimo kategorija (S)                                73.1.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei E. J. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-08-29 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei           E. J. dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012-05-19 tarp Å¡alių buvo sudaryta kelionės finansinių nuostolių draudimo sutartis. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2012-05-19 kelionės Turkijoje metu atsakovė dėl sveikatos sutrikimo kreipėsi į medikus. IeÅ¡kovė pagal pateiktus iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus iÅ¡mokėjo 8 347,14 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad detaliai susipažinus su gydymo įstaigos pateiktais duomenimis, įvykis ieÅ¡kovės buvo pripažintas nedraudiminiu. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovės sveikatos sutrikimus nulėmė atsakovės nervų liga, reaktyvinė bÅ«sena.

Kadangi už Å¡iuos sveikatos sutrikimus atsakinga atsakovė, ieÅ¡kovė neprivalėjo atsakovei kompensuoti gydymo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė atsakovei grÄ Å¾inti 8 347,14 Lt sumÄ , kuri buvo nepagrįstai sumokėta kaip draudimo iÅ¡moka, tačiau atsakovė ieÅ¡kovės nurodymų neįvykdė. IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 8 347,14 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 106,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad 2012-05-19 tarp Å¡alių buvo sudaryta kelionės finansinių nuostolių draudimo sutartis, pagal kuriÄ laikotarpiui nuo       2012-05-19 iki 2012-05-26 buvo apdrausti draudimo liudijime nurodyti atsakovės interesai, susiję su finansinių nuostolių atlyginimu dėl nenumatytų iÅ¡laidų vykstant į užsienį ar kelionės metu. Teismas nustatė ir tai, kad kelionės Turkijoje metu atsakovė kreipėsi į medikus. IeÅ¡kovė pagal pateiktus iÅ¡laidas už atsakovės gydymÄ Turkijos gydymo įstaigai sumokėjo 8 347,14 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26 atsakovės sveikatos sutrikimai bÅ«tų susiję su psichiatrinėmis ar nervų ligomis, reaktyvinėmis bÅ«senomis, psichiatrinėmis traumomis, panikos, somatoforminiais sutrikimais. Teismas konstatavo, jog byloje pateikta teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada yra konkreti, iÅ¡sami ir neprieÅ¡tarauja kitai byloje esančiai medžiagai, todėl teismas vadovavosi teismo ekspertizės akto iÅ¡vadomis.

Teismas sprendė, kad atsakovė į medikus Turkijoje kreipėsi dėl Å«maus skausmo pilvo ir galvos srityje. Teismas nustatė, kad 2012-08-08 atsakovei Klaipėdos JÅ«rininkų ligoninėje buvo atlikta laparoskopija, jai nustatyta diagnozė – iÅ¡orinė genitalinė endometriozė II°; kairės kiauÅ¡idės endometrioidinė cista. Å io susirgimo simptomai yra susiję su skausmu pilve ir tokį skausmÄ atsakovė jautė kelionės į TurkijÄ metu. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl jos reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo teismas atmetė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė skunde nurodė, kad teismas padarė įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė į Turkijos gydymo įstaigÄ kreipėsi dėl Å«maus sveikatos sutrikimo, nes Å¡ioje gydymo įstaigoje atsakovei buvo diagnozuoti nerimo ir somatoforminis sutrikimai.

IeÅ¡kovės įsitikinimu Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad įvykis yra nedraudžiamasis pagal draudimo taisyklių specialiųjų sÄ lygų 6.2.2.5 p. nuostatas. IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, nes akte pateiktos ekspertų iÅ¡vados prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog ekspertizę atlikę teismo ekspertai netinkamai įvertino Turkijos medikų medicininius dokumentus bei neatsižvelgė į Å¡iuose dokumentuose nurodytus TLK-10 klasifikacijos kodus.

IeÅ¡kovės įsitikinimu teismo psichiatrinė ekspertizė negali nustatyti atsakovės psichinės bÅ«senos laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas, nes nedraudiminiu įvykiu pagal šį punktÄ yra pripažįstamos ne tik psichinės ir nervų ligos, bet ir reaktyvinės bÅ«senos bei psichinės traumos, kurios gali atsirasti staiga, kaip asmens reakcija į stresÄ ar naujÄ aplinkÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad Å¡iuo atveju atsakovė į medikus kreipėsi ne dėl Å«maus susirgimo, bet dėl reaktyvinių bÅ«senų, dėl kurių patiriamos iÅ¡laidos nėra laikomos draudiminėmis.

IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį ir į tai, jog grįžusi iÅ¡ Turkijos atsakovė nesikreipė į Lietuvos medikus, o cistos operacija atsakovei buvo atlikta po dviejų su puse mėnesių ir dėl to nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su įvykiu Turkijoje. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė E. J. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė teigė, kad jos sveikatos sutrikimai buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, o dėl Turkijos gydytojo netiksliai nustatytos diagnozės nėra atsakovės kaltės. Atsakovė nurodė ir tai, kad jos ligos simptomai atitiko Å«maus sveikatos sutrikimo požymius, todėl turi bÅ«ti pripažįstami draudžiamuoju įvykiu pagal draudimo taisyklių 6.1.1 punkto nuostatas.

Atsakovė teigė, jog atsakovės psichologinės savijautos pablogėjimÄ nulėmė ieÅ¡kovės nebendradarbiavimas su atsakove bei atsisakymas atlyginti atsakovės gydymo iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu bei įvertino jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes ekspertizės iÅ¡vados yra aiÅ¡kios, iÅ¡samios bei neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.LR CK 6.987 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Draudžiamuosius įvykius bei nedraudžiamuosius įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokos, nustato draudimo taisyklės (LR draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2, 3 p.). Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (LR draudimo įstatymo 96 str. 7 d.). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė į Turkijos gydymo įstaigÄ kreipėsi ne dėl Å«maus sveikatos sutrikimo.

Apeliacinės instancijos teismas su ieÅ¡kovės nuostata nesutinka. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kelionės finansinių nuostolių draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. numato, jog nėra apmokamos iÅ¡laidos, susijusios su apdraustojo psichinėmis ir nervų ligomis, reaktyvinėmis bÅ«senomis, psichinėmis traumomis. Taigi nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi medicininės priežastys, dėl kurių atsakovė kelionės Turkijoje metu kreipėsi į medikus. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad atsakovė į Turkijos gydymo įstaigÄ kreipėsi 2012-05-19, o medicininiame iÅ¡raÅ¡e nurodomi atsakovės nusiskundimai – galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas ir skausmai virÅ¡utinėje pilvo dalyje.

IÅ¡ medicininio iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, jog galutinės atsakovei nustatytos diagnozės – galvos svaigimas, nerimas (panikos sutrikimas), o diagnozė pagal tarptautinę ligų klasifikacijÄ (TLK -10) – J06.9 (Å«minė virÅ¡utinių kvėpavimo takų infekcija), R42 (svaigulys ir galvos sukimasis). Ta pati diagnozė nurodyta ir 2012-05-21 sÄ skaitoje faktÅ«roje už atsakovei suteiktas medicinines paslaugas. Byloje esančioje 2012-05-23 sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodoma, jog atsakovei buvo diagnozuotas ir somatoforminis sutrikimas (diagnozė pagal TLK -10 – F45, t. 1, b. l. 22 - 29).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad psichiatrinę diagnozę, tai yra nerimÄ (panikos sutrikimÄ ) ir somatoforminį sutrikimÄ , atsakovei nustatė vidaus ligų gydytojas. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti tai, jog atsakovės psichinė bÅ«sena Å¡ios srities specialistų Turkijoje iÅ¡samiai nebuvo tiriama. Byloje esančiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, kad galvos svaigimas, galvos skausmas, nerimas nėra specifiniai psichinių ir nervų ligų, reaktyvinių bÅ«senų, psichinių traumų požymiai.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į ekspertizės akte pateiktus teismo ekspertų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių matyti, jog esminis panikos sutrikimo pagal TLK-10 požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, atsiradę maždaug per vienÄ mėnesį objektyviai nepavojingoje situacijoje. Akivaizdu, jog atsakovės gydymo laikotarpis Turkijoje nebuvo pakankamas, o tyrimo aplinka nebuvo tinkama vidaus ligų gydytojo nurodytai psichiatrinei diagnozei patvirtinti. Ekspertizės akte pažymima ir tai, kad stresinėje situacijoje atsakovei pasireiÅ¡kęs vegetacinės sistemos suaktyvėjimo epizodas, kuris Turkijos vidaus ligų gydytojo įvertintas kaip panikos priepuolis, neatitinka panikos sutrikimo diagnostinių kriterijų.

Būtina įvertinti ir tai, jog somatoforminiam sutrikimui yra būdingi nuolatiniai somatinio pobūdžio paciento nusiskundimai. Byloje nustatyta, jog medicininiai tyrimai atsakovei buvo atliekami tik laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-23. Dėl to atsakovės somatiniai nusiskundimai pagal byloje esančius duomenis gali būti vertinami tik kaip epizodiniai, bet ne nuolatiniai. Be to, ekspertizės akte nurodoma, kad atsakovės medicininiuose dokumentuose nėra nustatyta somatoforminiams sutrikimams būdingų diagnostinių kriterijų.

Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos atsakovei nustatytos diagnozės dėl nerimo (panikos sutrikimo) ir somatoforminio sutrikimo negali būti vertinamos kaip patikimos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26 atsakovės patirti sveikatos sutrikimai buvo susiję su psichinėmis ir nervų ligomis, reaktyvinėmis būsenomis, psichinėmis traumomis ir dėl to įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju pagal draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas (LR CPK 178 str., LR draudimo įstatymo 96 str. 7 d.).Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis, nes ekspertų išvados prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CPK 212 str. 1 d. nustato, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad asmens psichinės bÅ«klės įvertinimui yra reikalingos specialios medicinos žinios, todėl nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingi klausimai, susiję su atsakovės psichinės sveikatos bÅ«kle, galėjo bÅ«ti nustatyti tik atlikus ekspertinį tyrimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (LR CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-193/2013 ir kt.). Vertindama byloje esantį teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ekspertizę atliko į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yti teismo ekspertai, ekspertizės aktas atitinka LR CPK 216 str. nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad teismo ekspertai medicininiuose dokumentuose užfiksuotÄ atsakovės sveikatos bÅ«klę įvertino atsižvelgdami į nerimui (panikos sutrikimui) bei somatoforminiam sutrikimui bÅ«dingus diagnostinius kriterijus ir nustatė, jog dokumentuose užfiksuota atsakovės sveikatos bÅ«klė neatitiko Turkijos gydytojo jai nustatytų psichiatrinių diagnozių. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados yra pagrįstos tiek byloje esančiais medicininiais dokumentais, tiek atsakovės psichinės bÅ«klės tyrimu ekspertizės atlikimo metu, kartu įvertinant ir lėtinių bei laikinų psichinių sutrikimų pasireiÅ¡kimo galimybes.

Taigi nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog ekspertizės iÅ¡vados yra tinkamai motyvuotos, nėra prieÅ¡taringos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iomis iÅ¡vadomis rėmėsi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo nuostata, jog teismo psichiatrijos ekspertizė nagrinėjamu atveju negalėjo nustatyti atsakovės bÅ«klės laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, jog atlikus atsakovės ekspertinį tyrimÄ bei įvertinus byloje esančius medicininius duomenis ekspertai nenustatė, kad laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki          2012-05-26 atsakovė bÅ«tų sirgusi kokiomis nors psichiatrinėmis ar nervų ligomis, reaktyvinėmis bÅ«senomis, psichiatrinėmis traumomis, panikos, somatoforminiu sutrikimais.

Teismas atsižvelgia į tai, jog pateikiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ buvo įvertinti ir medicininiai dokumentai, kuriuose yra užfiksuota tiksli informacija apie tiriamojo laikotarpio atsakovės sveikatos bÅ«klę, juose yra nurodyti atsakovei atliktų klinikinių tyrimų rezultatai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal LR CPK 214 str. 3 d. ekspertas turi teisę atsisakyti duoti iÅ¡vadÄ , jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama iÅ¡vadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas virÅ¡ija jo kvalifikacijÄ ar kompetencijÄ .

Ä®vertinus tai, jog ekspertai pateikė motyvuotÄ atsakymÄ Ä¯ teismo klausimÄ dėl atsakovės bÅ«klės laikotarpiu nuo 2012-05-19 iki 2012-05-26, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje buvo pakankamai duomenų atsakovės psichinės sveikatos bÅ«klei Å¡iuo laikotarpiu įvertinti. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas, nes nedraudiminiu įvykiu pagal šį punktÄ yra laikoma ne tik psichinės ir nervų ligos, bet ir reaktyvinės bÅ«senos bei psichinės traumos, kurios gali atsirasti staiga, kaip asmens reakcija į stresÄ ar naujÄ aplinkÄ .

IeÅ¡kovė teigė, kad Å¡iuo atveju atsakovė į medikus kreipėsi ne dėl Å«maus susirgimo, bet dėl reaktyvinių bÅ«senų, dėl kurių patiriamos iÅ¡laidos nėra laikomos draudiminėmis. Su Å¡ia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. LR draudimo įstatymo 96 str. 7 d. nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, patvirtinančias nedraudžiamojo įvykio faktÄ pagal draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. nuostatas.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadas, pagal kurias byloje esantys duomenys nėra pakankami iÅ¡vadai, jog laikotarpiu nuo      2012-05-19 iki 2012-05-26 atsakovei bÅ«tų galima diagnozuoti reaktyvinę bÅ«senÄ ar psichinę traumÄ . IeÅ¡kovės pateikti įrodymai Å¡ių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Ä®vertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad kelionės metu atsakovė į medikus kreipėsi dėl reaktyvinės bÅ«senos ar psichinės traumos, kuri pagal draudimo taisyklių 6.2.2.5 p. laikoma nedraudžiamuoju įvykiu (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal draudimo taisyklių 6.1.2.1 p. draudikas apmoka apdraustojo iÅ¡laidas užsienyje dėl bÅ«tinos medicinos pagalbos ambulatorinėje ir/ar stacionarinėje gydymo įstaigoje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė į gydymo įstaigÄ kreipėsi dėl galvos svaigimo, galvos skausmo, pykinimo ir skausmų virÅ¡utinėje pilvo dalyje. Turkijos gydytojų sprendimu atsakovė buvo hospitalizuota. Nurodytos aplinkybės patvirtina draudimo taisyklių 6.1.2.1 p. numatytÄ draudžiamojo įvykio faktÄ , todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad draudimo iÅ¡moka nagrinėjamu atveju buvo sumokėta pagrįstai, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo yra nepagrįstas. Ä®vertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei E. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti. Kolegijos pirmininkas                                                                                    ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Kolegijos teisėjai                                                                                          Albina Pupeikienė                                                      AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                 Â