A-822-2654-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-2654/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01981-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LTI-K) 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 22-686; 2) Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau − Departamentas) 2011 rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 2S-3048.

Skunde (I t., b. l. 21-23) paaiškino, kad jam 2011 balandžio 13 d. būnant LTI-K kameroje Nr. 373 kartu su kitu suimtuoju, A. J., įėjo du LTI-K pareigūnai (vardų ir pavardžių neprisimena) ir liepė į turimus krepšius susidėti visus savo daiktus ir išeiti iš kameros daiktų patikrinimui. Pareiškėjas savo daiktus (drabužius, higienos priemones ir kt.) bei maistą pateikė patikrinimui. Specialia įranga atlikus jo krepšių su daiktais patikrą, nieko draudžiamo tarp jo daiktų nebuvo rasta. Po patikrinimo į daiktų patikrinimo vietą atėjo LTI-K pareigūnai R.

T., E. A. ir G. M., kurie pareikalavo perduoti jiems pareiškėjo visus turimus daiktus ir maistą svėrimui. Svėrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo turimi daiktai svėrė apie 20 kg (neskaitant baudžiamosios bylos medžiagos), o maistas − apie 30 kg (dieną prieš svėrimą jis apsipirko kalėjimo parduotuvėje). Minėti pareigūnai pareiškėjui nurodė, kad paima visus jo daiktus, o maistą palieka, nes kalėjime galima turėti tik tiek daiktų, kad jų masė neviršytų 30 kg (turimos baudžiamosios bylos medžiagos masė neįskaitoma).

Pareigūnų sprendimui paimti visus pareiškėjo daiktus jis paprieštaravo, nes jo daiktų masė neviršijo 30 kg, o leidžiama maisto prekių, kurias galima įsigyti LTI-K parduotuvėje, masė apskritai teisės aktų nėra ribojama. Be to, atėmus iš jo daiktus, jis neturės drabužių, priemonių, vaistų ir vitaminų, skambinimo kortelės, religinių knygų, kuriuos būtina turėti kiekvieną dieną. Tačiau pareigūnai paėmė tris krepšius su minėtais daiktais bei televizorių ir atidavė į sandėlį. Kadangi pareigūnai neteisėtai paėmė iš jo turimus daiktus, pareiškėjas atsisakė pasirašyti asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 407.

Kitą dieną (2011 m. balandžio 14 d.) jis parašė prašymą LTI-K direktoriui, kad jam būtų grąžinti 2011 balandžio 13 d. neteisėtai paimti daiktai. Tą pačią dieną jis pateikė skundą Departamentui. Daiktai jam grąžinti nebuvo, todėl dėl akivaizdaus savo teisių pažeidimo jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją (toliau − Ministerija). Ministerijos 2011m. gegužės 2 d. raštu jis buvo informuotas, kad yra sudaryta komisija ir atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl LTI-K pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. veiksmų. Dar nebaigus tarnybinio patikrinimo, 2011 metų gegužės mėn. pirmomis dienomis pareiškėjui neteisėtai paimti daiktai buvo grąžinti, nesurašant daiktų grąžinimo akto.

Grąžinant daiktus, pareiškėjo turimo maisto masė nebebuvo tikrinama, todėl LTI-K administracija netiesiogiai pripažino, kad 2011 balandžio 13 d. daiktai, kurių masė neviršijo 30 kg, iš pareiškėjo buvo paimti neteisėtai, nes daiktus paėmę pareigūnai negalėjo maisto masės įskaičiuoti į turimų daiktų masę. Maždaug po savaitės, kai pareiškėjui buvo grąžinti neteisėtai paimti daiktai, LTI-K vidaus tyrimų tarnybos (VTT) pareigūnai vėl patikrino jo turimų daiktų masę. Kadangi nuo daiktų grąžinimo dienos iki patikrinimo pareiškėjas papildomų daiktų neįsigijo, VTT pareigūnams pasvėrus tuos pačius daiktus, kurie buvo iš jo neteisėtai atimti, nebuvo nustatytas daiktų viršsvoris ir visi daiktai pareiškėjui buvo grąžinti.

Šie VTT pareigūnų veiksmai taip pat patvirtina, kad pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. veiksmai, pasireiškę pareiškėjo daiktų paėmimu, buvo akivaizdžiai neteisėti. VTT pareigūnų patikrinimo metu, visi tikrinti daiktai buvo nufilmuoti ir išvardinti akte, kurį pasirašė ir pareiškėjas. Nei akto, nei filmuotos medžiagos kopijos pareiškėjui įteiktos nebuvo. LTI-K direktoriaus 2011 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 22-686 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo 2011 m. balandžio 14 d. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to, 2011 m. birželio 14 d. raštu Departamentas jį taip pat informavo, kad jo 2011 m. balandžio 14 d. skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

Nesutikdamas su minėtomis išvadomis, pareiškėjas tiek LTI-K, tiek Departamentui pateikė skundą dėl neobjektyvaus tyrimo. Departamentas 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2S-3048 atsakė, kad tyrimas buvo objektyvus, tačiau nebuvo nurodyta, kokie konkretūs duomenys buvo tiriami, kokie asmenys apklausti, kokie dokumentai ištirti ir t.t. To nebuvo padaryta ir LTI-K direktoriaus 2011 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 22-686. Pareiškėjo manymu, atmesdami jo 2011 m. balandžio 14 d. skundą, LTI-K ir Departamentas rėmėsi atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais, kurie buvo išdėstyti Departamento 2011 m. birželio 14 d. rašte.

Kitaip tariant, LTI-K ir Departamentas LTI-K pareigūnų veiksmų teisėtumą grindžia tuo, jog daiktai iš jo apskritai nebuvo paimti, o tie daiktai, kurie buvo paimti, buvo neva atiduoti savo noru, kaip turimų daiktų viršsvoris. Tačiau Departamento 2011 m. birželio 14 d. rašte išdėstyti tyrimo rezultatai ir išvados, kurios lėmė skundžiamų LTI-K ir Departamento sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, neatitinka tiek paties pareiškėjo surinktų, tiek tarnybinio patikrinimo metu gautų įrodymų. LTI-K ir Departamentas nepagrįstai nurodė, kad kratos metu visi daiktai iš pareiškėjo paimti nebuvo ir į kamerą Nr. 373 jis grįžo turėdamas 30 kg asmeninių daiktų ir esą pretenzijų dėl kratos atlikimo jis nepareiškė.

LTI-K ir Departamentas sąmoningai nenurodo, kad pareiškėjui buvo paliktas tik maistas, kurį jis įsigijo likus vienai dienai iki kratos atlikimo. Įsigyjamo maisto masė nėra ribojama, ką patvirtino ir pats LTI-K 2011 m. balandžio 26 d. atsakymu. Kadangi pareiškėjas suvokė, kad LTI-K parduotuvėje įsigyjamo maisto masė nėra ribojama ir neskaičiuojama su turimų daiktų mase, jis žodžiu paprieštaravo LTI-K pareigūnams dėl daiktų atėmimo neteisėtumo. Iš karto raštu pateikti pretenzijos jis negalėjo, nes neturėjo nei lapo, nei rašiklio, tačiau tai padarė kitą dieną, todėl nepagrįsta Departamento išvada apie pretenzijų nebuvimą.

Tarnybinio patikrinimo metu neva buvo nustatyta, kad vaistai ir gydymas pareiškėjui skirti nebuvo, o jo teiginys, kad pareigūnai kratos metu paėmė jam reikalingus vaistus, nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, LTI-K ir Departamentas visiškai nevertino jo medicininės kortelės ir jam 2011 m. birželio 15 d. ir 2011 m. birželio 21 d. išduotų medicininių pažymėjimų. Tiek medicininėje kortelėje, tiek 2011 m. birželio 15 d. pažymėjime yra nurodyta, kad pareiškėjui dar iki 2011 m. balandžio 13 d. daiktų paėmimo buvo atlikta akių operacija, taikomas nuolatinis akių gydymas ambulatorinėmis sąlygomis ir yra paskirti lašai į akis. 2011 m. birželio 21 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad akių lašai jam buvo išduoti 2011 m. vasario 10 d.

Kadangi duodamų lašų kiekio jam paprastai užtenka trims mėnesiams, tuos pačius lašus pareiškėjas turėjo ir 2011 m. balandžio 13 d. kratos metu. Dėl tarnybinio patikrinimo išvadų apie taksofono kortelių paėmimą paaiškina, jog LTI-K ir Departamentas visiškai nevertino, kokiu būdu pareiškėjas skambino ir ar jam pavyko prisiskambinti. Pareiškėjas neneigia, kad 2011 m. balandžio 13 d. ir 18 d. skambino telefonu. Paaiškina, kad šiomis dienomis jis skambino savo motinai, nesinaudodamas taksofono kortele, nes ji buvo atimta, o naudodamasis AB TEO LT paslauga, kuri leidžia paskambinti abonentui, jei jis patvirtina savo sutikimą, kad mokestis už pokalbį būtų įrašytas į jo sąskaitą.

Todėl ta aplinkybė, jog po kratos jis naudojosi taksofonu, savaime nepaneigia fakto, jog iš jo buvo paimta taksofono kortelė, kurią jis įsigijo 2011 m. balandžio 12 d. (dieną prieš kratą). Be to, 2011 m. balandžio 13 d. jam nepavyko tinkamai pasinaudoti minėta AB TEO LT paslauga ir skambutis nepavyko. LTI-K ir Departamentas nepagrįstai, remdamiesi tik išėjimo į lauką faktu, teigė, jog jo rūbai nebuvo paimti. Pareiškėjo teigimu, savo rūbus skirtingomis dienomis jam skolino kartu su juo kameroje Nr. 373 buvę asmenys: J. A., J.

V., D. A., A. D. Šie asmenys gali paliudyti, kad iki 2011 m. gegužės mėn. pradžios jis neturėjo jokių asmeninių daiktų, išskyrus maistą, avalynę, kurią buvo apsirengęs kratos metu, ir dantų šepetuką, o A. J. taip pat gali paliudyti apie 2011 m. balandžio 13 d. kratos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, nei vienas iš liudytojų tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas, todėl LTI-K ir Departamentas negalėjo objektyviai nustatyti, ar iš pareiškėjo buvo paimti rūbai. Jo išdėstytas aplinkybes gali patvirtinti taip pat minėti LTI-K VTT pareigūnų surinkti duomenys, t. y. filmuota medžiaga, kurioje nufilmuota, kokie daiktai iš jo buvo paimti 2011 m. balandžio 13 d. ir daiktų patikrinimo bei grąžinimo aktas, kuriame išvardinti jau LTI-K VTT pareigūnų patikrinti daiktai, kurie buvo paimti kratos metu.

Pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. pažeidimus pateisinę LTI-K ir Departamentas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies ir Konstitucijos nuostatas. Kiekvieną kartą prašydamas leisti pasinaudoti svetimais drabužiais, jis patirdavo didžiulius vidinius nepatogumus. Be to, ilgiau kaip dvi savaites jis turėjo dėvėti tuos pačius rūbus (taip pat apatinius, kojines), kuriuos buvo apsirengęs kratos dieną, nes visi kiti drabužiai jam buvo grąžinti tik 2011 m. gegužės mėn. pradžioje.

Be to, buvo paimtos jo skalbimo priemonės, todėl jis negalėjo užsitikrinti elementarios higienos. Atėmę iš jo vaistus ir vitaminus, pareigūnai padarė tiesioginės žalos pareiškėjo sveikatai, sutrukdė jo ambulatorinį gydymą ir sistemingą sveikatos stiprinimą. Tokie LTI-K ir Departamento veiksmai žemino pareiškėjo garbę ir orumą.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 72-74) paaiškino, kad 2011 m. balandžio 13 d., apie 13.45 val., kameroje Nr. 373 buvo atliekama krata, kurios metu asmenys, laikomi toje kameroje buvo išvesti į Priėmimo-paskirstymo skyrių Nr. 1, kuriame buvo patikrinti jų asmeniniai daiktai bei atliktas kontrolinis turimų asmeninių daiktų pasvėrimas. Nustatyta, kad R. L. asmeninių daiktų svoris neatitiko Taisyklių 109 punkto reikalavimus, nes viršijo leistinus 30 kilogramų. Pareiškėjo turimų asmeninių daiktų masė buvo apie 45 kilogramus. Jo buvo paprašyta pačiam atsirinkti reikalingiausius jam daiktus neviršijant 30 kilogramų.

R. L. pareigūnų akivaizdoje pats atsirinko sau reikalingiausius daiktus, o visus kitus likusius sudėjo į krepšį, kuris, jam matant, buvo užantspauduotas ir padėtas į LTI-K sandėlį. Buvo surašytas asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktas (toliau − Aktas), kuriame buvo surašyta tai, kas buvo padėta į sandėlį. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo medžiaga (stebėjimo kamerų įrašai). Pareiškėjas pasirašyti ant akto atsisakė, tačiau dėl kratos atlikimo pretenzijų neturėjo ir patvirtino tai savo parašu kratos protokole.

R. L. į kamerą Nr. 373 grįžo turėdamas 30 kilogramų asmeninių daiktų, kuriuos jis pats atsirinko (neįskaičiuojant baudžiamosios bylos medžiagos), todėl jo teiginiai, kad jis į kamerą grįžo be nieko, nepasitvirtina. Dėl minėto įvykio pareiškėjas 2011 m. balandžio 14 d. kreipėsi su skundu į Teisingumo ministrą, nurodydamas, kad LTI-K pareigūnai neteisėtai veikė prieš jį, neva atimdami jo daiktus. Ministerija 2011 m. gegužės 2 d. raštą dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo išsiuntė Departamentui. 2011 gegužės 10 d. sudaryta komisija tarnybiniams nusižengimams ištirti.

Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir LTI-K pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami įstatymų. Dėl vaistų akims paaiškino, jog pareiškėjas 2011 m. vasario 14 ir 15 dienomis buvo apžiūrėtas gydytojo, po apžiūros vaistai ir gydymas jam nebuvo skirti. 2011 m. vasario 16 d. jis medicininės apžiūros jis atsisakė, ir vėliau į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė (2011 m. gegužės 24 d. išrašas Nr. 56-223). Iš Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnalo matyti, kad telefonu R.

L. skambino 2011 m. balandžio 13 ir 18 dienomis. Be taksofono kortelių jis negalėtų paskambinti. Todėl teiginys, kad jis nesinaudojo taksofono kortele, o skambino naudodamasis AB TEO LT paslauga, kuri leidžia iš taksofono paskambinti abonentui, jei jis telefonu AB TEO LT atstovui patvirtina savo sutikimą, kad mokestis už pokalbį būtų įrašytas į abonento sąskaitą, neatitinka tikrovės. Iš pareiškėjo pirkinių čekio matosi, kad taksofono kortelės buvo nupirktos 2011 m. balandžio 19 ir 26 dienomis. Todėl pareigūnai negalėjo paimti jo taksofono kortelių, kitaip jis negalėtų paskambinti.

Be to, vaistų ir taksofono kortelių svoris neturi įtakos bendram daiktų svoriui. Sumažėjus R. L. kameroje turimų asmeninių daiktų svoriui − jam sunaudojus maisto produktus, pareiškėjo prašymu 2011 m. gegužės 2 d. jam buvo sugražinta dalis į įstaigos sandėlį padėtų daiktų. 2011 m. gegužės 12 d. papildomai buvo patikrinti ir surašyti asmeniniai pareiškėjo turimi daiktai (2011 m. gegužės 12 d. aktas Nr. 51-577). LTI-K pareigūnai veikė teisėtai, nes R. L. buvo suteikta galimybė pačiam atsirinkti jam būtiniausius ir svarbiausius daiktus, kurie nesvertų daugiau nei 30 kg (neįskaičiuojant baudžiamosios bylos medžiagos), ką jis ir padarė.

Pareigūnai neatsako už pareiškėjo daiktų pasirinkimą, tai priklauso nuo paties R. L. valios ir būtinumo jam turėti atitinkamai pasirinktus daiktus. LTI-K 2011 m. birželio 10 d. raštas Nr. 22-686 yra teisėtas ir nėra pagrindo jo panaikinti. Be to, Departamentas nustatė, kad atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo rezultatus nėra pagrindo LTI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus pripažinti padariusiais tarnybinius nusižengimus, nes savo veiksmais jie nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Departamento 2011 m. birželio 14 d. raštas Nr. 2S-1588 dėl atlikto tarnybinio tyrimo yra teisėtas bei pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 58-60) nurodo, kad Departamentas skundžiamu 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 2S-3048 pareiškėją informavo, kad tarnybinį tyrimą dėl LTI-K pareigūnų R. T., E. A. ir G. M. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų atliko LTI-K direktoriaus 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-66 sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo ir Ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas bei Departamento Apsaugos priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresnysis inspektorius.

Departamentas konstatavo, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad LTI-K pareigūnai savo veiksmais galiojančių teisės aktų normų nepažeidė. Tarnybinis tyrimas atliktas objektyviai. Daiktai ir reikmenys, kurie viršija Taisyklių 109 punkte nustatytą suimtiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami saugoti įstaigos sandėlyje. Paimti daiktai, esant suimtojo rašytiniam prašymui, gali būti perduoti prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar įstaigos leidimu − kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami suimtajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio.

Tad tiek pareiškėjas, tiek kiti suimtieji turi gana plačias galimybes išspręsti problemą, ką daryti su daiktais, kurie yra mažiau reikalingi ir viršija nustatytą bendrą turimų daiktų masę. Taisyklės ir jose nustatytas teisinis reglamentavimas privalomas visiems be išimties suimtiesiems, esantiems tardymo izoliatoriuose. Įstaiga, veikdama savo kompetencijos ribose, neturi teisės nustatyti jokių išimčių iš Taisyklių arba nustatyti kitokį teisinį santykių reglamentavimą, nei yra įtvirtinta Taisyklėse. Laikydamiesi šios nuostatos, LTI-K pareigūnai R.

T., E. A. ir G. M. 2011 m. balandžio 13 d. atliko pareiškėjo turimų daiktų kontrolinį svėrimą, kurio metu paaiškėjo, kad suimtojo R. L. daiktai sveria apie 45 kilogramus, t. y. buvo viršytas leistinas svoris. Todėl suimtojo buvo paprašyta pačiam atsirinkti reikiamus daiktus iki 30 kilogramų, o likusius daiktus perduoti saugoti į įstaigos sandėlį. Reikalingiausius daiktus pareigūnų akivaizdoje pareiškėjas atsirinko pats, o kitus sudėjo į krepšį, kuris buvo užantspauduotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Minėtas aplinkybes patvirtino tarnybinio tyrimo metu apklausti pareigūnai, dalyvavę 2011 m. balandžio 13 d. kratoje.

Be to, šios aplinkybės pasitvirtino tarnybinio tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip R. L. reikalingiausius jam daiktus pareigūnų akivaizdoje atsirinko pats, o kitus sudėjo į krepšį, kuris buvo užantspauduotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Todėl LTI-K pareigūnai savo veiksmais galiojančių teisės aktų normų nepažeidė, o tarnybinis tyrimas atliktas objektyviai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau − Taisyklės) 109 punktą (2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-35 redakcija) ir Civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalies ir 1.99 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad į suimtiesiems leidžiamų turėti bendrąją daiktų masę, kuri neturi viršyti 30 kilogramų, įskaičiuojami ir maisto produktai, bendrąja prasme laikytini suvartojamaisiais daiktais.

Teisėjų kolegija nutarė, kad toks ribojimas nepažeidžia suimtųjų teisių, nes jie yra laisvi, kiek maisto produktų įsigyti įkalinimo vietose, kokius ir kiek maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų laikyti kameroje, neviršijant leidžiamo svorio (30 kg), kokius atiduoti atsakingam saugojimui ir pan. Kai įsigyti produktų leidžiama kartą per savaitę, nėra poreikio daryti didelių maisto atsargų, kaip tai darė pareiškėjas. Be to, sumažėjus kameroje laikomų daiktų svoriui (pvz. suvartojus dalį maisto produktų), yra galimybė daiktų ar maisto produktų pasiimti iš saugojimo vietos (sandėlio).

Konstatavęs, kad pareiškėjas galėjo pasirinkti, kokius iš tikrinamų daiktų (t. y. ir maisto produktų, ir kitų būtiniausių reikmenų) atsirinkti laikymui kameroje, neviršijant 30 kg, pirmosios instancijos teismas detaliau nenagrinėjo skundo motyvų dėl taksofono kortelių bei vaistų akims paėmimo ar nepaėmimo, nes net tuo atveju, jei taksofono kortelės su kitais daiktais buvo paimtos saugojimui, nesuprantama, kodėl pareiškėjas jas apskritai pateikė svėrimui, nes jos bendram svoriui įtakos neturi, o vaistus turėjo teisę atsirinkti į leidžiamų 30 kg masę.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, tikrinimo metu paėmęs iš pareiškėjo saugojimui 30 kg svorio masę viršijančius daiktus, teisės aktų bei pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl jo skundai atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens išnagrinėti tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus ir pagrindų tenkinti skundą nėra.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (I t., b. l. 188-189) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, aiškindamas Taisyklių 109, vertino jį atskirai nuo kitų Taisyklių nuostatų visumos, bei neįvertino specialių maisto įgijimą reglamentuojančių taisyklių nuostatų (Taisyklių 86-91 punktai), kuriuose nėra jokių ribojimo įgyjamo maisto svoriui. Taigi pagal esamą reglamentavimą nėra pagrindo teigti, kad turimo maisto svoris turi būti įskaičiuojamas į suimtųjų turimų daiktų svorį. Būtent tokių Taisyklių nuostatų aiškinimusi vadovavosi ir pati šias nuostatas taikanti LTI-K administracija 2011 m. birželio 26 d. atsakydama į pareiškėjo prašymą. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis daikto sąvoką, padarė išvadą, kad Taisyklių 109 straipsnis taikomas ir suimtųjų maisto produktams ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

2. Net ir tuo atveju, jei pareigūnai turėjo teisę įskaičiuoti maisto svorį į visų pareiškėjo turimų daiktų svorį, teismas turėjo įvertinti, ar jam buvo suteikta teisė pasirinkti, kokius daiktus pasilikti. Byloje esantis vaizdo įrašas nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareigūnai neleido jam pasirinkti, kokius daiktus atiduoti į sandėlį. Teismas nevertino aplinkybių, kad atidavęs daiktus savo valia, pareiškėjas kitą diena nerašytų prašymo grąžinti jam neteisėtai paimtus daiktus, o gavęs neigiamą atsakymą, nesikreiptų su skundu į Teisingumo ministeriją. Be to, teismas atsisakė apklausti kartu su pareiškėju kameroje buvusius asmenis, kurie galėjo patvirtinti jo nurodomas aplinkybes

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-3) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme. Akcentuoja, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pačiam atsirinkti jam būtiniausius ir svarbiausius daiktus ir jis tai padarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 22-686 ir Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 2S-3048 teisėtumo.

Ginčijamu 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr. 22-686 LTI-K pranešė pareiškėjui R. L., kad LTI-K direktoriaus įsakymu sudaryta komisija atliko tarnybinį tyrimą dėl jo 2011 m. balandžio 14 d. skunde, adresuotame Teisingumo ministerijai, dėl LTI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų G. M., E. A. ir R. T. veiksmų, nurodytų aplinkybių, kad minėti pareigūnai, 2011 m. balandžio 13 d. atlikę kratą, atėmė iš pareiškėjo visus jo turėtus asmeninius daiktus, nors jų bendroji masė galimai neviršijo teisės aktuose nustatyto leidžiamo turėti daiktų svorio limito, ir nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas Departamentui padavė 2011 m. liepos 25 d. skundą, kuriame teigė, kad LTI-K administracija neobjektyviai atliko tarnybinį tyrimą. Departamentas 2011 rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 2S-3048 atsakydamas į 2011 m. liepos 25 d. skundą, nurodė, kad LTI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai R. T., E. A. ir G. M. savo veiksmais galiojančių teisės aktų normų nepažeidė, o tarnybinis tyrimas atliktas objektyviai.

Apeliacinio skundo argumentai susiję su byloje taikytino teisinio reglamentavimo bei bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo teigti, kad turimo maisto svoris turi būti įskaičiuojamas į suimtųjų turimų daiktų svorį, be to, net ir tokiu atveju, teismas turėjo įvertinti, ar jam buvo suteikta teisė pasirinkti, kokius daiktus pasilikti.

Suėmimo vykdymo įstatymo (2008 m. liepos 1 d. Nr. X-1660), nustatančio suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį (1 str. 1 d.), 28 straipsnyje yra numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, o šio įstatymo 32 straipsnis įpareigoja suimtuosius vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.

Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau − Taisyklės) 109 punkte (2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-35 redakcija) nustatyta, kad suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą; suimtųjų visų turimų daiktų svoris neturi viršyti 30 kilogramų. Į suimtiesiems leidžiamų turėti bendrąją daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į visų turimų daiktų sąvoką įeina ir suimtųjų turimi maisto produktai, o pirkdami ir laikydami kamerose maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, nuteistieji privalo laikytis reikalavimų, kurie yra nustatyti tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkoje. Vertinant Taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą, inter alia Taisyklių XV skyrių (86-91 punktai), nustatantį suimtųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimą, nėra pagrindo teigti, kad maisto produktai neturėtų būti įskaitomi į suimtojo visų turimų daiktų, kurių svoris neturi viršyti 30 kilogramų, sąvoką, naudojamą Taisyklių 109 punkte. Nustatytas ribojimas nepažeidžia suimtųjų teisių, nes jie gali pasirinkti, kiek maisto produktų įsigyti įkalinimo vietose, kokius ir kiek maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų laikyti kameroje, neviršijant leidžiamo svorio (30 kg), kokius atiduoti atsakingam saugojimui ir pan. Pažymėtina, kad, esant nustatytai tvarkai, kai įsigyti produktų leidžiama ne rečiau kaip kartą per 10 dienų (Taisyklių 86 p.), nėra poreikio kaupti maisto atsargų, be to, suvartojus dalį maisto produktų, yra galimybė daiktų ar maisto produktų pasiimti iš saugojimo vietos (sandėlio).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklės detalizuoja Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų suimtųjų teisių bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 109 punktas, numatantis ribojimą naudotis daiktais, kurių bendroji masė, kaip pareiškėjo atveju, viršija 30 kg, nenustato kitokių leistinų ar neleistinų daiktų, nei nurodyta Suėmimo vykdymo įstatyme, jis tiesiog riboja suimtiesiems galimų turėti daiktų kiekį. Šie ribojimai nustatyti siekiant palaikyti tvarką suimtųjų gyvenamojoje patalpoje, užtikrina geresnes buities sąlygas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai paėmė pareiškėjo daiktus, kurių masė viršijo leistinus 30 kg, taigi, atsižvelgiant į Taisyklių 109 punkto nuostatas, tokie pareigūnų veiksmai atitinka minėto norminio teisės akto reikalavimus ir laikytini teisėtais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimai, rašytinė ir vaizdo medžiaga), konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laisvas pasirinkti, kokius iš tikrinamų daiktų (t. y. ir maisto produktų, ir kitų būtiniausių reikmenų) atsirinkti laikymui kameroje, neviršijant 30 kg. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai detaliau nenagrinėjo pareiškėjo skundo motyvų dėl taksofono kortelių bei vaistų akims paėmimo, nes pareiškėjas turėjo teisę atsirinkti juos į leidžiamų 30 kg masę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 22-686 ir Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. 2S-3048 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas yra teisėti bei pagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė