Legislator Case Law & Legislation
d02fd5d8-0f8b-4156-8cb7-3cb9a39a6c8d AI generated

d02fd5d8-0f8b-4156-8cb7-3cb9a39a6c8d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d02fd5d8-0f8b-4156-8cb7-3cb9a39a6c8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo; suinteresuoti asmenys – R. J., V. G., antstolis D. B., E. M. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. V. prašė iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi paskirti A. S.; patvirtinti 410 EUR sumÄ nuo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos kaip pareiÅ¡kėjo kasdienių poreikių tenkinimo sumÄ ; nustatyti keturių mėnesių terminÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos pateikti teismui mokumo atkÅ«rimo projektÄ tvirtinti; nustatyti, kad bankroto administratorė gali naudoti 860 EUR sumÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties, kuria patvirtintas mokumo atkÅ«rimo planas, įsiteisėjimo dienos.

Legislator headnote

AI generated

d02fd5d8-0f8b-4156-8cb7-3cb9a39a6c8d · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymėjo, kad nors faktas apie tai, jog pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ savo buvusios sutuoktinės didelę pinigų sumÄ yra neginčijamas, tačiau ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepanaudojo gautų pinigų kreditoriniams įsiskolinimams padengti jį charakterizuoja, kaip asmenį, kuris vengė savo įsipareigojimų, nes gautus pinigus panaudojo savo nuožiÅ«ra, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1488-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00751-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.2.6.2; 3.4.2.6.7; 3.4.2.6.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (apelianto) V. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3853-723/2019 pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo; suinteresuoti asmenys – R. J., V. G., antstolis D. B., E. M. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. V. prašė iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi paskirti A. S.; patvirtinti 410 EUR sumÄ nuo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos kaip pareiÅ¡kėjo kasdienių poreikių tenkinimo sumÄ ; nustatyti keturių mėnesių terminÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos pateikti teismui mokumo atkÅ«rimo projektÄ tvirtinti; nustatyti, kad bankroto administratorė gali naudoti 860 EUR sumÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties, kuria patvirtintas mokumo atkÅ«rimo planas, įsiteisėjimo dienos.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad buvo UAB „Pas ŽaldokÄ â€œ vadovas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3679-232/2011 įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2010 metais pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir iki 2014 metų birželio mėnesio gyveno Kanadoje, nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gruodžio 21 d. pareiÅ¡kėjas nuolat gyveno Ispanijoje.

3. PareiÅ¡kėjo manymu, įvertinus, jog jis, gyvendamas užsienyje, nedalyvavo civilinėje byloje dėl Å¡iuo metu V. G. turimo kreditorinio reikalavimo priteisimo, neturėjo galimybės teikti atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų, vien aplinkybė, jog prieÅ¡ jį buvo priimtas sprendimas už akių dėl žalos atlyginimo, nesuteikia pagrindo vertinti jį kaip nesÄ Å¾iningÄ asmenį. Nuo Å¡ios civilinės bylos baigties praėjo beveik Å¡eÅ¡eri metai, o nuo UAB „Pas ŽaldokÄ â€œ bankroto proceso pabaigos praėjo daugiau negu treji metai, t. y. visos nustatytos aplinkybės ar atlikti veiksmai patenka už trejų metų veiksmų vertinimo ribos, todėl nebeturi įtakos pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumui bei galimybei kreiptis į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

4. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad turi Å¡iuos kreditorius: R. J. – 16 009,32 Eur; R. J. – 24 450,30 Eur; V. G. – 81 543,48 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM – 120,02 Eur. IÅ¡ viso įsiskolinimai pareiÅ¡kimo teismui padavimo dienÄ sudarė 122 123,12 Eur. PareiÅ¡kėjo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Jis turi tris sÄ skaitas AB SEB banke, tačiau dvi yra su 0,00 Eur likučiu, o trečioje yra -1,4 Eur įsiskolinimas. PareiÅ¡kėjas grynųjų pinigų turi tik tiek, kiek lieka iÅ¡ VSDFV mokamos pensijos patenkinus kasdienius poreikius.

5. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, t. y. I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. V., gim. (duomenys neskelbtini). Abi mergaitės gyvena su mama E. M. Ispanijoje. Pareiškėjas prie dukterų išlaikymo prisideda tik pagal galimybes, išlaikymas teismo sprendimu nepriteistas.

6. PareiÅ¡kėjui kiekvienÄ mėnesį reikalinga suma bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti yra 410 Eur.

7. Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu prašė atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui V. V. bankroto bylÄ . Turėdamas įstatymo nustatytÄ pareigÄ , pareiÅ¡kėjas veikė neatsakingai, nepateikė nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui, sprendusiam bankroto bylos UAB „Pas ŽaldokÄ â€œ iÅ¡kėlimo klausimÄ , aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl jam tenka atsakomybė už pasekmes, kurias sukėlė jo netinkamas kaip įmonės vadovo pareigų vykdymas.

8. Suinteresuotas asmuo V. G. pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-774-560/2014, nutraukdamas N. V. ir pareiÅ¡kėjo V. V. santuokÄ ir padalindamas santuokoje įgytÄ turtÄ , už N. V. tenkančiÄ didesnę turto dalį priteisė pareiÅ¡kėjo naudai 52 000 Lt (15 060,24 Eur) dydžio piniginę kompensacijÄ . 2014 m. liepos 31 d. patvarkymu N. V. buvo įpareigota pervesti pareiÅ¡kėjui priklausančias pinigines lėšas į antstolio D. B. depozitinę sÄ skaitÄ , tačiau Å¡io įpareigojimo neįvykdė – perdavė pinigus pareiÅ¡kėjui tiesiogiai 2014 m. rugsėjo 9 d. notaro D. B. biure. Gautus pinigus pareiÅ¡kėjas galėjo ir privalėjo panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau to nepadarė.

9. Suinteresuoto asmens V. G. teigimu, pareiÅ¡kėjas nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o laukė kol praeis pakankamai laiko, jog galėtų kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Toks pareiÅ¡kėjo elgesys tik patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti V. V. fizinio asmens bankroto bylÄ .

11. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas atitinka sÄ lygÄ dėl pradelstų skolinių įsipareigojimų dydžio ir padarė iÅ¡vadÄ , jog jis negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. PareiÅ¡kėjas kas mėnesį gauna 445,17 Eur netekto darbingumo pensijÄ , taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad 2019 m. birželio 6 d. sudarė darbo sutartį ir įsidarbino UAB „Balrena“ Å«kvedžio pareigose, jam mokant 4,77 Eur valandinį tarifinį atlyginimÄ už faktiÅ¡kai dirbtas valandas. Gaunamos pajamos pareiÅ¡kėjui neleidžia per protingÄ terminÄ Ä¯vykdyti turimų pradelstų įsipareigojimų, kurie sudaro 122 123,12 Eur. Todėl teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas yra nemokus.

12. IÅ¡nagrinėjęs proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas trejus metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo nesÄ Å¾iningas, nes per šį laikotarpį ne tik nedėjo pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, gauti didesnių pajamų, bet ir nesiekė kiek įmanoma labiau atsiskaityti su savo kreditoriais.

13. Teismas pažymėjo, kad nors faktas apie tai, jog pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ savo buvusios sutuoktinės didelę pinigų sumÄ yra neginčijamas, tačiau ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepanaudojo gautų pinigų kreditoriniams įsiskolinimams padengti jį charakterizuoja, kaip asmenį, kuris vengė savo įsipareigojimų, nes gautus pinigus panaudojo savo nuožiÅ«ra, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas.

14. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme niekur nedirbo. Tik bylos nagrinėjimo metu kreditoriui pareiÅ¡kus pastabas dėl vengimo dirbti, pareiÅ¡kėjas byloje pateikė minėtÄ darbo sutartį dėl darbo už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ pagal valandinį atlyginimÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, iÅ¡ kur ir kiek pareiÅ¡kėjas planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei dar mokėti atlyginimÄ administratoriui. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių motyvų, planų, kaip planuoja atkurti savo nemokumÄ . Teismo vertinimu, jis Å¡iuo atveju siekia skolų nuraÅ¡ymo, bet ne mokumo atkÅ«rimo ir atsiskaitymo su kreditoriais bent iÅ¡ dalies. Toks asmens elgesys nesuderinamas su sÄ Å¾iningumo reikalavimu ir neatitinka fizinių asmenų bankroto instituto paskirties bei tikslų.

15. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo darbo patirtį restoranų versle, jam neiÅ¡naudojus ir nenurodžius galimybių susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , uždirbti didesnes pajamas, kurias jis pagal savo įgÅ«džius yra pajėgus gauti ir panaudoti atskaitymui su kreditoriais, toks pareiÅ¡kėjo elgesys laikytinas pasyviu, prisidedančiu prie jo nemokumo, kartu ir nesÄ Å¾iningu kreditorių atžvilgiu. Nors pareiÅ¡kėjas turi sveikatos problemų (35 proc. darbingumas), tačiau jos netrukdo jam dirbti vadovaujamÄ jį darbÄ , t. y. tokį, kokį jis jau dirbo anksčiau savo valdytoje įmonėje.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo siekiamas bankrotas lemtų kreditorių nuostolius, o tai neatitiktų Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 1 straipsnio 1 dalyje nustatytos įstatymo paskirties – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens mokumÄ , užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. SÄ Å¾iningi asmenys, atsidÅ«rę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sÄ lygų, keičia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvena ten, kur gali susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , gauti daugiau pajamų ir tokiu bÅ«du užsitikrinti finansinį saugumÄ sau bei tinkamÄ skolinių įsipareigojimų vykdymÄ kreditoriams.

16. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog paskutinius trejus metus mėgino ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo ar kėlė savo kvalifikacijÄ . Teisme jis nurodė, kad iki pareiÅ¡kimo padavimo teismui trejus metus gyveno iÅ¡ sugyventinės lėšų ir nors turėjo savo lėšų (jam likdavo apie 180-190 Eur pensijos), šį likutį pervesdavo pilnamečiui sÅ«nui, o ne kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Taigi, pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu patvirtina ir vengimas dėti pastangas turimų įsiskolinimų dydžiui mažinti.

PareiÅ¡kėjas, turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų, turėdamas patirties versle ir įmonių vadovavime bei suvokdamas, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo ir turi realias galimybes susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , o taip pat kelti kvalifikacijÄ , įgyti papildomÄ iÅ¡silavinimÄ , tačiau to nepadarė ir nedaro, o taip pat nesikreipė į kreditorius dėl įsiskolinimų grÄ Å¾inimo sÄ lygų ir terminų suderinimo.

PareiÅ¡kėjas per visÄ aktualų trejų metų laikotarpį geranoriÅ¡kai jokių skolų grÄ Å¾inimo įmokų kreditoriams nemokėjo. Å iuo laikotarpiu įsiskolinimai buvo dengiami tik iÅ¡ antstolio vykdymo procese priverstinai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gaunamos pensijos iÅ¡skaitomų lėšų. Tai neatitinka norinčio bankrutuoti sÄ Å¾iningo fizinio asmens padėties. PareiÅ¡kėjas privalėjo ir dabar privalo dėti visas įmanomas pastangas, siekdamas atsiskaityti su savo kreditoriais arba sumažinti įsipareigojimų dydį.

Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas, gaudamas mažas pajamas, nesistengia jų padidinti, siekdamas sumažinti kreditorių reikalavimus, esminę reikÅ¡mę turi ne tik bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, bet ir vėliau sprendžiant mokumo atkÅ«rimo plano tvirtinimo klausimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 17. PareiÅ¡kėjas V. V. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

18. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo elgesį vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ . Nurodė, kad iÅ¡ buvusios sutuoktinės buvo gavęs 15 060,24 Eur, iÅ¡ kurių 4 000 Eur davė tuo metu vėžiu sirgusiai pusseserei, kuri Å¡iuo metu yra mirusi, ir 10 000 Eur atidavė skolÄ draugui, kad sumažintų kreditorių skaičių. Tačiau draugas nesutinka bÅ«ti identifikuotas. 19.2. Ä® LietuvÄ pareiÅ¡kėjas grįžo tik 2018 metų gruodžio mėnesį.

Jam reikėjo laiko ir lėšų įsitvirtinti. Be to, per trejus aktualius metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo daugiau nenaudingų sau sandorių nesudarė ir nesiskolino, t. y. kreditorių skaičiaus nedidino ir savo ir taip sunkios finansinės padėties nepablogino. 19.3. PareiÅ¡kėjui nustatytas tik 35 proc. darbingumas. Jam yra 56 metai. Taigi darbo rinkoje jis nėra labai konkurencingas asmuo, ypač vadovaujančiose pozicijose. Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas vis dėlto 2019 m. birželio 6 d. susirado darbÄ , turėjo bÅ«ti vertinama, kaip patvirtinanti jo sÄ Å¾iningumÄ ir aktyvų siekį gauti daugiau pajamų ir bent iÅ¡ dalies mėginimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjo įsidarbinimÄ kaip formalų. 19.4. V. G., įsigydamas skolinį kreditorinį reikalavimÄ , veikė savo rizika, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebus iÅ¡saugota skolininko ir kreditoriaus V. G. interesų pusiausvyra, yra neteisinga. 19.5. Apeliantas nesutina su teismo argumentu, kad geranoriÅ¡kai negrÄ Å¾ino kreditoriams jokių įmokų. PareiÅ¡kimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra savarankiÅ¡kas skolininko veiksmas, kuris patvirtina, kad skolininkas siekia nutraukti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir geranoriÅ¡kai mokėti bent dalį skolų savo kreditoriams, kadangi tokiu bÅ«du bus atkurtas skolininko mokumas, ko negalima pasakyti apie priverstinį lėšų iÅ¡skaitymÄ . 19.6.

Pavedimus sÅ«nui pareiÅ¡kėjas atliko, kai jau buvo iÅ¡skaityti pinigai kreditoriams pagal antstolio patvarkymÄ . Likusiomis lėšomis pareiÅ¡kėjas turi teisę disponuoti savo nuožiÅ«ra, juo labiau, pervesti lėšas sÅ«nui yra normalus ir pateisinamas elgesys tarp artimų Å¡eimos narių. 19.7. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagal jam taikomÄ apdairaus ir rÅ«pestingo elgesio standartÄ elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas sumažinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams, taip darydamas įtakÄ savo mokumo bÅ«klei, neatitinka byloje esančių įrodymų.

19. Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 21.1. Apelianto nurodytų aplinkybių dėl santuokos nutraukimo metu gautų lėšų nepanaudojimo atsiskaitymui su kreditoriais negalima prilyginti elgesiui, neturinčiam įtakos apelianto mokumui. 21.2. Apelianto argumentai dėl santuokos nutraukimo metu gautų lėšų panaudojimo nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. 21.3. Nuo 2010 metų apeliantas kreditoriams savanoriškai nesumokėjo nei karto, nors 2010 – 2014 metais gyveno Kanadoje, 2014 – 2018 metais Ispanijoje.

Per visÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo laikotarpį antstolis D. B. suinteresuoto asmens V. G. naudai iÅ¡ieÅ¡kojo tik 179,55 Eur sumÄ . 21.4. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje nepaneigta, kad apeliantas neturi galimybės realiai atsiskaitinėti su kreditoriais ir mokėti užmokestį bankroto administratoriui. 21.5. Apelianto samprotavimai apie sugrįžimÄ Ä¯ LietuvÄ bei įsitvirtinimui reikalingÄ laikotarpį neturi reikÅ¡mės jo mokumui FABÄ® prasme ir nepateisina pasyvių, prie jo nemokumo prisidėjusių veiksmų. 21.6.

Suinteresuotas asmuo V. G. sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto įsidarbinimas bankroto bylos nagrinėjimo metu yra formalus, jis tik siekia sudaryti įspÅ«dį apie dedamas pastangas gauti didesnes pajamas. 21.7. Suinteresuotas asmuo V. G. sutinka, kad papildomai nesiskolindamas apeliantas neblogino savo finansinės padėties, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo jo veiksmus vertinti sÄ Å¾iningais, juolab, kad tokie apelianto veiksmai dabartiniams kreditoriams jokios apčiuopiamos naudos nesuteikė. 21.8.

Dėl apelianto argumentų, kad jis nekonkurencingas asmuo darbo rinkoje, suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad prieÅ¡ingai, vadovaujančioms pozicijoms darbo ir gyvenimo patirtis yra privalumas, tokio pobÅ«džio darbas nereikalauja didelės fizinės iÅ¡tvermės, be to, ir seniau, bÅ«damas 35 proc. darbingumo, užėmė vadovaujančias pareigas savo įmonėje UAB „Pas ŽaldokÄ â€œ. Apeliantas ne tik neiÅ¡naudoja galimybės susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , bet apskritai vengia dirbti ir bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais. 21.9.

Apeliantas parodė, kad esant norui, net ir turint 35 proc. darbingumÄ , galima susirasti darbÄ , kad ir nekvalifikuotÄ , bei gauti už tai pinigus. Bet savo finansine padėtimi susirÅ«pino tik po aÅ¡tuonerių metų. 21.10. PrieÅ¡ingai, apelianto veiksmai patvirtina, kad jis visais įmanomais bÅ«dais siekė iÅ¡vengti bet kokių sumų mokėjimo kreditoriams (pvz., iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo trejus metus niekur nedirbo, gyveno iÅ¡ sugyventinės lėšų; savo gautas lėšas, t. y. apie 180 – 190 Eur kas mėnesį, kurios jam likdavo nuo nedarbingumo pensijos, pervesdavo pilnamečiam sÅ«nui, o ne atsiskaitymui su kreditoriais).

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

22. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

23. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. FABÄ® 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindų.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiÅ¡kėjo nemokumÄ (ginčo byloje dėl to nėra), tačiau taip pat konstatavo jo nesÄ Å¾iningumÄ ir Å¡iuo pagrindu atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo vertinimo 26. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABÄ® tikslÄ â€“ sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ .

Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimÄ , kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir iÅ¡laidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).

27. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl fizinių asmenų sÄ Å¾iningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų. NesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, kai jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).

28. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo elgesį vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ .

29. Nurodė, kad iÅ¡ buvusios sutuoktinės gautus 15.060,24 EUR panaudojo tikslingai, didžiÄ jÄ dalį paskirdamas skolos draugui grÄ Å¾inimui, t. y. kreditorinio reikalavimo dengimui.

30. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių skolos grÄ Å¾inimÄ draugui pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atmeta aptariamÄ atskirojo skundo argumentÄ kaip neįrodytÄ (CPK 178 straipsnis).

31. Apelianto teigimu, dėl artimo pensijai amžiaus ir prastos sveikatos, darbo rinkoje jis nėra labai konkurencingas asmuo, ypač vadovaujančiose pozicijose, todėl aplinkybė, kad vis dėlto 2019 m. birželio 6 d. susirado darbÄ , turėjo bÅ«ti vertinama, kaip patvirtinanti jo sÄ Å¾iningumÄ ir aktyvų siekį gauti daugiau pajamų ir bent iÅ¡ dalies mėginimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjo įsidarbinimÄ kaip formalų.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Kaip matyti iÅ¡ apeliantui iÅ¡duoto neįgaliojo pažymėjimo, 35 proc. darbingumas jam buvo nustatytas 2007-12-27 (el. b. t. 1, l. 72). Ä® užsienį pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko 2010 metais. Taigi daugiau negu dvejus metus jis, jau bÅ«damas darbingas tik 35 proc., vadovavo savo įmonei, ir 35 proc. darbingumas apeliantui eiti vadovaujamas pareigas nebuvo kliÅ«tis. Todėl apelianto argumentas, kad jis dėl sveikatos negali dirbti vadovaujamo darbo, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog dirbdamas tokio pobÅ«džio darbÄ , jis gautų žymiai didesnes pajamas negu gauna 2019 m. birželio 6 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu, tačiau pasirinko dirbti tik menkai apmokamÄ darbÄ . Todėl toks įsidarbinimas kaip formalus pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagrįstai.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas nurodė, jog, pablogėjus įmonės finansinei būklei, jis nusprendė važiuoti padirbėti į užsienį. Nors byloje nėra duomenų, kad devynerius metus, kol buvo užsienyje, pareiškėjas kur nors dirbo, darytina labiau tikėtina išvada, jog pareiškėjas užsienyje dirbo bei gavo pajamas, tačiau šios informacijos teismui nepateikė.

34. Apelianto teigimu, antstoliui išskaičius pinigus kreditoriams, likusiomis lėšomis jis turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra, juo labiau, pervesti lėšas sūnui yra normalus ir pateisinamas elgesys tarp artimų šeimos narių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai neturi pareigos išlaikyti savo pilnamečius vaikus, tačiau apeliantas vietoje to, kad vykdytų savo prievoles kreditoriams, pasirinko pervesti likusius pinigus savarankiškam sūnui.

35. Taigi byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudoja savo darbo patirties, kad gautų didesnes pajamas, nededa pastangų turėti geriau apmokamÄ darbÄ ir pagerinti savo mokumÄ , bent kiek atsiskaityti su kreditoriais. Tokį jo elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 37. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatÄ , bankroto siekiančio asmens elgesį vertino atsižvelgdamas ir į fizinio asmens bankroto proceso tikslÄ , tokia jo iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ nesÄ Å¾iningam fiziniam asmeniui. Dėl to atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, suinteresuotas asmuo V.

G. turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo atskirojo skundÄ parengimÄ . V. G. įrodymų, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas