d02fb3b4-b3cf-41da-b0be-280a5de33996 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-91-654/2018 Teismo procesinis Nr. 1-01-1-22963-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant JÅ«ratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Å vanui, kaltinamajam J. R., jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, kaltinamajam R. B., jo gynėjui Vytautui Sirvydžiui, vertėjui Rimantui Skuratovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å alčininkų rajone, iÅ¡siskyręs, UAB „B“ pardavimų vadybininkas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį; R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, iÅ¡siskyręs, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: J. R. ir R. B., veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡vengdami muitinės kontrolės ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines medžiagas ir laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o bÅ«tent: J. R., vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. rugsėjo 17 d. surado transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ Ä¯gijo G. B. vardu, bei vėliau 2015 m. spalio 7 d.

VÄ® „Regitra“ įregistravo Å¡iÄ transporto priemonę R. B. vardu. R. B., vykdydamas bendrÄ su J. R. sumanymÄ , paslėpęs labai didelį kiekį – 150,861 kg, narkotinės medžiagos kanapių dervos automobilyje „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2016 m. gegužės 11 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neteisėtai atgabeno į Vilniaus miestÄ .

J. R. ir R. B., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 gegužės 17 d., Vilniaus mieste, automobilyje „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 150,861 kg, narkotinės medžiagos kanapių dervos. R. B., vykdydamas bendrÄ su J. R. sumanymÄ , siekdamas iÅ¡vengiant muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tame pačiame automobilyje esančias tas pačias narkotines medžiagas, 2016 m. gegužės 16 d., nuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno narkotines medžiagas iki LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės posto, esančio Vilniaus rajone, LavoriÅ¡kių kaime, kur 2016 m. gegužės 16 d., apie 05.50 val., R.

B. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o slėptuvėje gabenta narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta. Tokiais veiksmais J. R. ir R. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje. Apklaustas teisme J. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis padėjo R. B. nusipirkti automobilį ir parsivežti jį iš Latvijos. Jie susitiko mieste kavinėje ir papasakojo, kad nori pirkti automobilį Latvijoje. Taip sutapo, kad jis turėjo reikalų Latvijoje ir R.

B. paprašė nupirkti automobilį. R. B. vykti negalėjo, nes kelias dienas gėrė. Jis nelabai supranta automobiliuose, todėl su savimi paėmė G. B.. Kartu su G. B. nuvyko į LatvijÄ , jis susitvarkė reikalus, o paskui įsigijo automobilį. Pinigus automobilio pirkimui davė R. B.. G. B. apžiÅ«rėjo automobilį, rado keletÄ trÅ«kumų, kažkiek nusiderėjo ir parvežė automobilį į LietuvÄ . Gegužės pradžioje turėjo vykti į LenkijÄ pas gimines ir pas G. B. servise buvo jo dukros automobilis.

Atvykęs apžiÅ«rėti dukros automobilio servise sutiko R. B., kuris negalėjo niekaip rasti kaladėlių savo automobiliui. Jo pažįstamas dirba „Tanagroje“ ir jis skambino jam dėl tų kaladėlių. R. B. pažįsta jau seniai, iki Å¡io atvejo santykiai buvo geri, pasitikėjo vienas kitu. Atvažiavus į LietuvÄ automobilį užregistravo G. B. vardu. Jis automobilio technine priežiÅ«ra nesirÅ«pino, už jo priežiÅ«rÄ nemokėjo. Jis užsiminėjo telefonais, S. K. telefonus gauna pigiau, tÄ Å¾inojo R.

B. ir paprašė tarpininkauti. Jis paskambino S. K. ir paprašė padėti R. B. pigiau įsigyti telefonÄ . R. B. nuvažiavo ir įsigijo iÅ¡manųjį telefonÄ , nes iki to laiko naudojosi senu. Su S. K. kalbėta apie kažkokiÄ programÄ , kuri turi bÅ«ti instaliuota, kad bÅ«damas užsienyje galėtų paskambinti artimiesiems arba kažkÄ jiems paraÅ¡yti, kad nereiktų per operatorių skambinti. Å ios programos norėjo R. B.. S. K. pasiÅ«lė konkretų modelį už priimtinÄ kainÄ . Jis R. B. paklausė, ar jam tinka ir tada R.

B. įsigijo telefonÄ . Kiek telefonų turėjo R. B., jis nežino, ar jie keitėsi irgi nežino. Jis turėjo vienÄ R. B. telefono numerį. R. B. neturėjo jo telefono numerio. Kai jis bÅ«davo girtas, naktimis mėgdavo jam paskambinti, todėl jis jam savo telefono numerio nedavė. Nežino, kodėl R. B. su įsigytu telefonu „Samsung“ bendravo tik su juo. Tas telefonas buvo nupirktas prieÅ¡ jo gegužės 13 d. iÅ¡vykimÄ Ä¯ LenkijÄ , o gegužės 16 d. jį suėmė. Jo darbas 2016 m. ir prieÅ¡ tai buvo susijęs su kelionėmis ir iÅ¡vykomis, todėl jis turi planÄ ir moka metus į priekį, kad neprisiriÅ¡ti prie sÄ skaitų ir kad neatjungtų, kol jis bÅ«na iÅ¡vykęs. Å ituo telefonu gali skambinti tik Lietuvoje, o kelionėms į užsienį turi patį pigiausiÄ telefonÄ su „Labas“ kortele susisiekti su Å¡eima kai nėra interneto.

R. B. pamatė tÄ paprastÄ telefonÄ ir jam jo prireikė, tai jis ir davė jam. R. B. telefono numerio neatsimena. Jis buvo tame telefone, kurį iÅ¡ jo paėmė pareigÅ«nai. IÅ¡ telefono, kuriuo bendrauja su Å¡eima, R. B. nėra skambinęs. Ar su R. B. vyko į užsienį, nepamena. Apklausiamas pirmosios apklausos metu paklaustas, ar pažįsta R. B., jis pasakė, kad nepažįsta, nes žinojo tik kad jis R., bet pavardės nežinojo, ir tik Å¡ioje byloje sužinojo, kad jo pavardė B. Su R. B. bendravo retkarčiais, kai grįždavo į LietuvÄ iÅ¡ užsienio, vykdavo į žvejybÄ , gan dažnai bendraudavo.

Užsienyje nebuvo reikalo su juo bendrauti. Negali pasakyti, iÅ¡ kur jis kartais jam skambindavo, ar tai buvo iÅ¡ Lietuvos, ar iÅ¡ užsienio. Apklaustas teisme R. B. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad važinėjo į BaltarusijÄ , vežė cigaretes, alkoholį. Paskui susipažino su „Ž“, kuris siÅ«lė vežti cigaretes ir jis susitiko. Su juo susipažino prieÅ¡ penkis metus. Jis irgi važinėdavo į BaltarusijÄ , susipažino stovint eilėje. Jis pagal skelbimÄ internete pirko automobilį „Kia Sorento“.

Pinigus – 15000 eurų, jam davė „Ž“, o jis juos perdavė J. R.. „Ž“ pasakė, kokį automobilį pirkti. „Ž“ įrengė automobilyje slėptuves. Jis buvo iÅ¡gėręs, tuo metu susitiko su J. R., kuris sakė, kad vyks į LatvijÄ . Grįžus į LietuvÄ â€žRegitroje“ perregistravo automobilį savo vardu. J. R. automobiliu nesinaudojo. Automobilyje slėptuves padarė „Ž“. Jis pasakė jam važiuoti į BaltarusijÄ , į Polocko miestÄ , ten turėjo automobilį pakrauti, tada važiuoti į OlandijÄ ir grįžti atgal.

TrečiÄ ar ketvirtÄ kartÄ vyko iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ ir jį nusiuntė į rentgenÄ , tačiau nieko nerado. Jis „Ž“ klausė apie tai. Jis pasakė, kad galima uždirbti daugiau vežant narkotikus, bet nepasakė kokius. Jis sutiko ir važiavo į OlandijÄ . VisÄ marÅ¡rutÄ jam nurodė „Ž“. 2016 m. gegužės 9, 10 d. Olandijoje nakvojo vieÅ¡butyje. Atvyko į vieÅ¡butį, pastatė automobilį ir nuėjo miegoti. Automobilį paliko aikÅ¡telėje, atėjo žmogus ir pasiėmė.

Nematė nieko ir nieko nelietė, nežinojo kur slėptuvės. Vykstant į BaltarusijÄ jį sulaikė. Žinojo, kad veža narkotikus. VisÄ laikÄ â€žÅ½â€œ susirasdavo jį pats kai jis jam buvo reikalingas. „Ž“ nurodymu viso į BaltarusijÄ ir OlandijÄ vyko 4-5 kartus. PrieÅ¡ važiuojant į BaltarusijÄ reikėjo keisti stabdžių kaladėles, skambino pažįstamiems, bet greitai pataisyti niekas negalėjo. Tada paprašė pagalbos J. R., jis susiskambino ir tame servise pakeitė kaladėles.

J. R. skambino draugui į „TanagrÄ â€œ dėl kaladėlių. Tiek už remontÄ , tiek už kaladėles parduotuvėje mokėjo jis. Jis su J. R. yra pažįstamas 15 ar daugiau metų. Jie susitikdavo, žvejodavo, eidavo į sporto salę. Tiksliai nepasakysiu kaip dažnai susisiekdavo. Mobiliojo ryÅ¡io telefonų turėjo tris ir dar „Samsung“ telefonÄ . Vienas telefonas buvo jo vardu. Vienas telefonas buvo skirtas kalbėti užsienyje, kitas Lietuvoje. Telefonas „Nokia“ buvo duotas J. R., kad iÅ¡gėręs jis tuo telefonu skambintu J.

R.. Norėjo pasikeisti savo telefonÄ , todėl pirko „Samsung“ telefonÄ . Jis susiskambino su pardavėju ir pats nuvykęs jį nupirko. TurbÅ«t su J. R. užsienyje nebuvo. Neatsimena, kad 2014 m. sausio 8 d. bÅ«tų automobilis sustabdytas Olandijoje, jis vairuotų automobilį, o keleivis bÅ«tų J. R.. Jis nežino, kaip jo biologinis pėdsakas galėjo atsirasti ant daiktų. Kai jo automobilį kraustė, jis stovėjo Å¡alia. Apklausta teisme liudytoja Ž. Z. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. gegužės mėnesį ji pardavė S. K. baltos spalvos mobilųjį telefonÄ Samsung.

Apklaustas teisme liudytojas S. K. paaiÅ¡kino, kad S. R. paprašė jo parduoti jam telefonÄ . Jis paprašė Ž. Z. gauti telefonÄ , o Å¡i gavo iÅ¡manų Samsung, galimai Core Prime modelio, telefonÄ , kurį jis pardavė S. R.. Telefone buvo standartinės programos, specialių pageidavimų nebuvo ir jis nieko neįdiegė. Telefono spalvos neatsimena. Parodymo atpažinti metu liudytojas S. K. atpažino J. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 104-106). Apklaustas teisme liudytojas G. B. paaiÅ¡kino, kad J.

R. pažįsta seniai. R. B. pažįsta, nes remontavo jam automobilį. R. B. reikėjo automobilio, o J. R. pagal skelbimÄ surado jį. Automobilį surado, važiavo pirkti ir jo paprašė kartu važiuoti J. R.. Jo važiavimo tikslas buvo apžiÅ«rėti, ar nėra defektų. Nuvykus į RygÄ J. R. kelioms valandoms buvo iÅ¡važiavęs. Paskui nuvažiavo pirkti automobilio, tai buvo automobilis „Kia Sorento“. Jis automobilį apžiÅ«rėjo, jis buvo tvarkingas, tada nuvažiavo į bankÄ , J.

R. sumokėjo už jį ir grįžo į Vilnių. Jis nežino, kodėl kartu nevažiavo R. B.. Rygoje automobilio pirkimas buvo įformintas jo vardu, nes R. B. turėjo iÅ¡ieÅ¡kojimų pas antstolius. Lietuvoje nuvyko į „RegitrÄ â€œ ir automobilį perrašė R. B. vardu. Servise remontavo šį automobilį, keitė kaladėles, remontavo pakabÄ . Remontuodamas automobilį konstrukcinių pakeitimų nematė. Automobilio remontu rÅ«pinosi R. B., pinigus už pakeistas kaladėles mokėjo J.

R., perdavė pinigus nuo R. B.. J. R. Å¡io automobilio remontu nesirÅ«pino. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis patikslino, kad 2015 m. rudenį automobilį „Kia Sorento“ į servisÄ atvežė R. B.. Tuo pačiu buvo atvažiavęs ir J. R.. Abu kartus pinigus mokėjo J. R., o pinigus jam davė R. B.. R. B. iÅ¡ anksčiau pažinojo, taisė jam „Renault“ automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose pasakojo apie du vyrus, vienas iÅ¡ jų buvo R. B.. „Renault“ automobilį taisė po „Kia“ automobilio sutaisymo.

PirmÄ kartÄ R. B. pamatė automobilio perraÅ¡ymo metu. Kai atvyko J. R. su kitu asmeniu, ar tai buvo R. B., jis nepamena. Parodymo atpažinti metu G. B. atpažino J. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 12-15). Parodymo atpažinti metu G. B. atpažino R. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 16-19). G. B. pateikė automobilio pirkimo dokumentus (t. 2, b. l. 20-24). Vėliau automobilis buvo registruotas R. B. vardu (t. 2, b. l. 32-39). Apklaustas teisme liudytojas L. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta, matė prieÅ¡ 2-2,5 metų kai jie buvo atvažiavę remontuoti automobilį.

J. R. paprašė suremontuot džipÄ â€žKia“, kad galėtų gauti techninės apžiÅ«ros dokumentÄ . Jis remontavo automobilį, o kas mokėjo ir kas atsiėmė automobilį, nežino. Jam atrodo, kad automobilį atsiėmė ne J. R.. R. B. nematė. Dėl ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole esančio teiginio, kad R. B. yra J. R. vairuotojas, tai turbÅ«t atvežė automobilį remontuoti, gal dėl to taip pasakė, turbÅ«t J. R. paprašė atvežti sutvarkyti automobilį, tai dėl to ir pasakė, kad jis vairuotojas.

Neturėjo omenyje, kad asmeninis vairuotojas. Parodymo atpažinti metu L. V. atpažino J. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 45-48). Parodymo atpažinti metu L. V. atpažino R. B. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 49-51). Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 05:50 val., Vilniaus rinktinės LavoriÅ¡kių PKP buvo sulaikytas R. B., vykęs automobiliu Kia Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 26). Tarnybiniame praneÅ¡ime ir apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 07:10 val., Vilniaus rinktinės užkardos LavoriÅ¡kių PKP perÅ¡vietus automobilį „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), rentgeno įrenginiu, automobilio slenksčiuose rastos slėptuvės. IÅ¡montavus vairuotojo pusės sėdynę ir pakėlus kilimėlį, po juo rasta kėbulo iÅ¡pjova per visÄ sėdynės plotį, uždengta varžtais pritvirtintu dangčiu.

Nuėmus dangtį slėptuvėje rasti 22 vidutiniai paketai, 23 maži paketai ir 17 didelių paketų, visi apsukti rudos spalvos lipnia juosta. Tokia pat slėptuvė rasta po keleivio sėdyne, iš slėptuvės išimta 10 mažų paketų, 17 vidutinio dydžio ir 20 didelių paketų. Apytikris visų paketų svoris – 164 kg. (t. 1, b. l. 89, 90-103). 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro cheminio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rudos spalvos sausa supresuota augalinės kilmės medžiaga iš 109 vnt. paketų (1550 vnt. plytelių), rastų 2016 m. gegužės 16 d. atlikus automobilio „Kia Sorento“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ , yra narkotinė medžiaga kanapių derva, kurios masė 150861 g (150,861 kg) (t. 1, b. l. 191-193). 2017 m. vasario 9 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro biologinio tyrimo specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant paketo, tiriant pažymėto Nr. 93, paimto 2016 m. gegužės 16 d. apžiÅ«rint transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės punkte, LavoriÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r., rastų (LPKTC 2017 m. spalio 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)) asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R.

B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų R. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000003 proc. (t. 1, b. l. 124-125). Pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros teikimus (t. 3, b. l. 88-93), teiktus pagal Kauno AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos praÅ¡ymus (t. 3, b. l. 95-105), Kauno apygardos teismas sankcionavo R. B., apie kurį buvo turimÄ duomenų, kad jis galimai disponuoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu bei galimai užsiima Å¡ių medžiagų platinimu bei kontrabanda (BK 260 straipsnio 3 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis), slaptÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ bei techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant R.

B. pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, taip pat sekimÄ iÅ¡skiriant, atpažįstant ir stebint R. B. bei jo sekimo metu naudoti technines priemones specialia tvarka nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. liepos 27 d. (t. 3, b. l. 108). Turint duomenų apie tų pačių nusikaltimų darymÄ , tie patys veiksmai buvo sankcionuoti J. R. atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (t. 3, b. l. 109).

Taip pat buvo sankcionuotos automobilio „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini) sekimas bei techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sekimo metu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (t. 3, b. l. 110). Išslaptintoje pažymoje dėl R. B. ir J. R. sekimo nurodyta, kad 2016 m. gegužės 11 d., 14.51 val., R. B. buvo pastebėtas automobiliu „Kia Sorento“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuojantis Lietuvos – Lenkijos pasienį, Lazdijų rajone. 16.45 val.

R. B. savo automobiliu atvažiavo į automobilių saugojimo aikÅ¡telę Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Čia paliko automobilį ir iÅ¡važiavo. 2016 m. gegužės 12 d., 10.33 val., R. B. atėjo į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, kur įsėdęs į automobilį „Kia Sorento“ ir iÅ¡važiavo. 10.46 val. R. B. automobiliu atvažiavo į automobilių servisÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 10.53 val. į šį autoservisÄ automobiliu „Lexus LX 450“, juodos spalvos, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo J. R.. 11.24 val. R. B. įsėdo į J. R. automobilį ir iÅ¡važiavo. 16.43 val. į automobilių servisÄ atvažiavo R. B.. 16.47 val. R. B. automobiliu „Kia Sorento“ iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilio serviso, apsisuko ir 16.48 val. sugrįžo į servisÄ . 17.22 val. į automobilių servisÄ atvažiavo J. R.. 17.58 val. R. B. automobiliu „Kia Sorento“, o J. R. automobiliu „Lexus LX 450“, iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių serviso. 19.35 val. R.

B. atvažiavo į automobilių saugojimo aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini), kur paliko automobilį (t. 3, b. l. 112-114). IÅ¡slaptintoje R. B. 2016 m. gegužės 17 d. telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuota, kaip 2016 m. gegužės 12 d. R. B. bendrauja su G. B. ir tariasi dėl automobilio „Kia Sorento“ remontavimo, dėl atsiėmimo suremontavus. 2016 m. gegužės 12 d. R. B. telefonu kalbasi su S. K. apie telefono įgijimÄ . Pasako, kad skambina nuo J. R.. Sako, kad skambina dėl telefono, kad jeigu atsiras, kad paskambintų jam. S. K. nurodo, kad gerai, kad po pietų jam paduos.

Kito pokalbio metu S. K. nurodo R. B., kad yra mobiliojo ryšio telefonas „Grandprai“. R. B. perduota kalbėti J. R.. S. K. pasako, kad yra telefonas „grandprain“, kad jis yra geresnis negu „Coreprain“. J. R. klausia, kiek kainuoja geresnis. S. K. nurodo, kad geresnis 140, paprastesnis 105. J. R. nurodo, kad paims geresnį. S. K. sutinka (t. 3, b. l. 17-119 ). Išslaptintoje J. R. 2016 m. gegužės 12 d. telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuota, kaip 2016 m. gegužės 11 d. J. R. telefonu bendrauja su G.

B.. J. R. sako, kad pas jį toj juodoj maÅ¡inoj, kur kartu varė, kažkas kemÅ¡asi, kaladėles reikia pažiÅ«rėti ir stabdžių diskus keisti. Susitaria, kad susiskambins 2016 m. gegužės 12 d. Vėlesniame pokalbyje vėl kalbasi apie automobilio pristatymo laikÄ . 2016 m. gegužės 12 d. J. R. kalbasi su G. B. dėl automobilio remontavimo laiko, J. R. klausia, kada bus pristatytas automobilis. G. B. nurodo, kad 11 val. 2016 m. gegužės 12 d. telefoninis pokalbis tarp J. R. ir S. K.. J. R. nurodo, kad jam reikalinga telefonas „Galaksi kora“, su kuriuo bÅ«tų galima nustatyti Kikos programÄ .

S. K. nurodo, kad cora praint. Abu kalbasi apie Kikos programÄ , J. R. praÅ¡o instaliuoti. Sutaria, kad pasiskambins. Po to pokalbis tarp J. R. ir vyro. Pokalbio metu J. R. teiraujasi, ar yra „Kia Sorento“ priekinių ir užpakalinės stabdžių kaladėlės. PraÅ¡o perskambinti, kai tik bus informacijos. Vėliau J. R. vėl kalbasi su tuo pačiu vyru dėl automobilio kaladėlių. Vyras nurodo, kad yra priekinės 50 eurų, galinių niekur nėra. Toliau suvestinėje yra pokalbis tarp J. R. ir S. K..

J. R. praÅ¡o įdiegti programa Samsungui. S. K. nurodo, kad telefone nėra daug atminties, J. R. nurodo, kad nereikia. Toliau J. R. skambina G. B., teiraujasi dėl a/m „Kia Sorento“ remontavimo. G. B. pasako, kad sutaisė. J. R. teiraujasi dėl automobilio važiuoklės, sako, kad jis nieko negirdėjo, kad jis perduotų, kad sekantį kartÄ jis turės sumokėti pats. Kalbasi apie remonto sumokėjimÄ . J. R. skambina S. K. ir klausia, ar dėl telefono gavosi. S. K. sako, kad taip, viskÄ surinko. Toliau J. R. skambina G.

B.. Pokalbio metu J. R. teiraujasi, ar R. B. pasiėmė automobilį. G. B. sako, kad prieÅ¡ kelias minutes. J. R. pasako, kad jis paskambintų ir sugrįžtų. G. B. sako, kad gerai. Kitame pokalbyje G. B. nurodo J. R., kad R. B. yra. J. R. sako, kad tuoj bus (t. 3, b. l. 125-129). IÅ¡ Nyderlandų Karalystės buvo gautas atsakymas į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , pagal kurį R. B. nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. nakvojo vieÅ¡butyje „V“, esančiame (duomenys neskelbtini) (Nyderlandai) (t. 3, b. l. 172-181).

Gautoje iÅ¡ Lenkijos medžiagoje vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ pateikta informacija apie tai, kad R. B. nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. balandžio 27 d., nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo iÅ¡sinuomojęs kambarį vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje (t. 4, b. l. 19-24). 2016 m. gegužės 16 d. pas J. R. kratos metu gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje rasta ir paimta mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), dėžutė be telefono (t. 4, b. l. 146-148), kuri buvo apžiÅ«rėta (t. 4, b. l. 156-158). 2016 m. gegužės 16 d. kratos automobilyje „Kia Sorento“ metu salone rastas ir paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „NOKIA RM-1134/105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Labas“ tinklo SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29-31), kuris buvo apžiÅ«rėtas.

Pas J. R. namuose buvo rasta ir paimta dėžutė telefono, kuris buvo rastas ir paimtas R. B. vairuotame automobilyje. Pas įtariamÄ jį J. R. asmens kratos metu rasta ir paimta mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 3-5), kuris buvo apžiÅ«rėtas (t. 5, b. l. 20-23) ir nustatyta, kad telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). 5, b. l. 30). Gavus mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių ir SMS žinučių iÅ¡klotinė (t. 5, b. l. 59-62) ir jÄ iÅ¡analizavus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. mobilaus ryÅ¡io telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) trumposiomis žinutėmis bendravo tik su vieninteliu mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas automobilyje „Kia Sorento“, t. 5, 78).

Gavus mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (rastas automobilyje „Kia Sorento“) einančių ir iÅ¡einančių skambučių ir SMS žinučių iÅ¡klotinę (t. 6, 136-138, 141-144) ir jÄ iÅ¡analizavus nustatyta, kad Å¡is mobiliojo ryÅ¡io telefonas trumposiomis žinutėmis bendravo tik su vieninteliu telefono abonentu (duomenys neskelbtini) (rastas pas J. R.). IÅ¡ telefono abonento (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinių matoma, kad R. B. 2016 m. gegužės 9-10 d. buvo iÅ¡vykęs į EuropÄ ir bÅ«damas Europoje bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 151).

 2016 m. gegužės 16 d. kratos metu R. B. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G531F Grand Prime“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 105-107), kuris buvo apžiūrėtas (t. 6, b. l. 114-116). 2016 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kratos metu R. B. namuose rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G531F Grand Prime“ baltos spalvos korpusu yra analogiškas modeliu ir spalva mobiliojo ryšio telefonui, kurį liudytoja Ž.

Z. pardavė S. K., o pastarasis J. R. (t. 6, b. l. 152). 2016 m. gegužės 16 d. kratos metu R. B. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastas ir paimtas stacionarus kompiuteris „ASUS“ (t. 6, b. l. 105-106), kuris buvo apžiÅ«rėtas ir apžiÅ«ros metu nustatyta, kad diske Nr. 1 sukurtame kataloge „Richard“ yra 4 fotonuotraukos, kurių sukÅ«rimo data yra 2016 m. gegužės 9 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ sukurtas vienas vaizdo įraÅ¡as (t. 6, b. l. 155-156-157). 4 fotonuotraukose yra patalpų vaizdas, galimai vieÅ¡bučio patalpos.

Vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuotas tų pačių patalpų vaizdas, miegamojo ir vonios kambariai, balkonas ir už jo esantys aplinkos vaizdai. Gale vaizdo įraÅ¡o yra R. B. veidas, jis kalba, Å¡ypsosi. Vaizdo įraÅ¡o metu kalba rusų kalba. Jis sako: „štai, koks numerėlis, čia reiks truputį pagyventi, čia vonia, po deÅ¡ine tualetas, čia lova, galima iÅ¡eiti į balkonÄ ir va čia esame mes“ (t. 6, b. l. 158). Ä®rodymų vertinimas Kaltinamasis J. R. buvo apklaustas teisme ir tris kartus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme jo duoti parodymai yra iÅ¡dėstyti Å¡iame nuosprendyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje J. R. paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta keletÄ R., kurių pavardžių jis nežino, pamatęs jis galėtų pasakyti. Automobilis „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini) jam nėra žinomas. Su R.. įtarime nurodytų veiksmų jis neatliko, telefonų nepirko, programinės įrangos diegimu neužsiėmė. Kada paskutinį kartÄ bendravo su vienu iÅ¡ savo pažįstamų R., jis neatsimena (t. 4, b. l. 82-83).

Antrojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu J. R. atsisakė duoti parodymus, davė tik parodymus dėl automobilio „Lexus“ ir pinigų (t. 4, b. l. 88-91). Trečiojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu J. R. paaiÅ¡kino, kad pažįsta R. B., kuris buvo iÅ¡sirinkęs automobilį. Jis važiavo į RygÄ ir R. B. paprašė, kad jis nupirktų automobilį. Pinigus automobilio pirkimui davė R. B.. Jis su G. B. nuvažiavo į RygÄ ir nupirko automobilį. Tai padarė iÅ¡ draugiÅ¡kumo. Automobilio „Kia Sorento“ remontu jis nesirÅ«pino, pinigų už jo remontÄ nemokėjo.

VienÄ kartÄ atvažiavęs pas G. B. sutiko R. B., kuris sakė, kad neranda detalių, tada jis paskambino savo draugui ir klausė, ar jis turi reikalingų detalių. VienÄ kartÄ prašė G. B. pažiÅ«rėti R. B. automobilį be eilės, nes to prašė R. B.. TÄ dienÄ , kai buvo susitikę servise, R. B. jam sakė, kad nori pirkti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Kadangi žinojo telefonais prekiaujantį žmogų, davė R. B. jo telefono numerį ir daugiau tuo nesirÅ«pino. J. L. jis nepažįsta (t. 4, b. l. 99-101).

Apklausiant teisme J. R. davė panaÅ¡ius parodymus, kaip ir trečiojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis R. B. buvo apklaustas teisme ir tris kartus ikiteisminio tyrimo metu. Teisme jo duoti parodymai yra iÅ¡dėstyti Å¡iame nuosprendyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje R. B. paaiÅ¡kino, kad nusikaltimÄ padarė vienas, 2016 m. gegužės 10 d. Nyderlanduose nebuvo, ten narkotinių medžiagų neįgijo ir jų negabeno. 2016 m. gegužės 16 d. ryte automobiliu „Kia Sorento“ iÅ¡ Vilniaus į RusijÄ vežė narkotines medžiagas (t. 6, b. l. 67-68).

Vėliau R. B. atsisakė duoti parodymus (t. 6, b. l. 74-75). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas trečiÄ kartÄ R. B. paaiÅ¡kino, kad jis dalyvavo narkotinių medžiagų įsigijime ir gabenime, tačiau tai darė ne organizuotoje grupėje, nusikaltimus darė ne su J. R., o su „Ž“. Su juo susipažino prieÅ¡ 6-8 metus, jo telefono numerio neturi, „Ž“ pats jam skambindavo. 2015 m. pavasarį „Ž“ jam pasiÅ«lė vykdyti cigarečių kontrabandÄ iÅ¡ Baltarusijos į OlandijÄ .

„Ž“ pasiÅ«lė įsigyti automobilį „Kia Sorento“, nes jame galima įrengti geras slėptuves. Jis surado tokį automobilį pagal skelbimÄ puslapyje „Autoplius“, automobilis buvo Rygoje. Jis negalėjo važiuoti pirkti automobilio, kadangi buvo iÅ¡gėręs ir atsitiktinai prekybos centre „Akropolis“ sutiko J. R.. Papasakojo apie situacijÄ , o J. R. pasisiÅ«lė nuvažiuoti į RygÄ nupirkti automobilį, nes pats turėjo reikalų Rygoje. Jis sakė, kad turi meistrÄ , kuris apžiÅ«rės automobilį.

Automobilio pirkimui prekybos centre „Akropolis“ jis davė J. R. 15000 eurų. Po kelių dienų po pinigų perdavimo jam paskambino J. R. ir pasakė, kad nupirko ir atvežė automobilį bei pasiÅ«lė atvažiuoti į „RegitrÄ â€œ jį perraÅ¡yti. „Regitroje“ perrašė automobilį. Vėliau jam paskambino „Ž“, kuriam jis pasakė, kad jau įsigijo automobilį. „Ž“ jam pasakė, kad įrengs slėptuves ir joms įrengti Savanorių prospekte jis perdavė automobilį.

Po maždaug mėnesio „Ž“ jam paskambino ir pasakė, kad jau galima vežti cigaretes. 2015 m. lapkričio pabaigoje prekybos centre „Akropolis“ „Ž“ jam perdavė automobilį ir pasakė, kad slėptuvės įrengtos, o dėl kontrabandos paskambins. 2015 m. pabaigoje jam paskambino „Ž“ ir pasakė, kad cigarečių pakrovimui turi nuvažiuoti į BaltarusijÄ , į Polocko miestÄ , palikti automobilį prie parduotuvės, kur pakraus cigaretes, tada atvažiuoti į Vilnių ir važiuoti į OlandijÄ .

Susitarė, kad už vienÄ reisÄ jis gaus 1000 eurų. Jis nuvyko į PolockÄ , kur neatsimena prie kokio prekybos centro ir neatsimena gatvės, paliko automobilį ir išėjo, pats pakrovime nedalyvavo. Po sutarto laiko jis grįžo, įsėdo į automobilį ir grįžo į LietuvÄ . Paskui iÅ¡važiavo į OlandijÄ , kur reikėjo palikti automobilį ir laukti, kol iÅ¡kraus cigaretes. Atvykęs į vieÅ¡butį jis paliko automobilį, o ryte automobilį rado prie vieÅ¡bučio, buvo aiÅ¡ku, kad cigaretės iÅ¡krautos ir jis grįžo į LietuvÄ .

Už tai „Ž“ jam sumokėjo 1000 eurų. Vėliau „Ž“ nurodymu važiavo dar 3-5 kartus ir už kiekvienÄ važiavimÄ gaudavo po 1000 eurų. Paskutinį kartÄ važiuojant iÅ¡ Baltarusijos jį patikrino pareigÅ«nai, perÅ¡vietė jo automobilį ir nieko nerado. Tada jis nesuprato, kodėl automobilyje nebuvo cigarečių. Apie tai jis pasakė „Ži“ ir pastarasis pasiÅ«lė už 3000 eurų iÅ¡ Olandijos atvežti narkotines medžiagas ir jas pervežti į BaltarusijÄ .

Jam sutikus 2016 m. gegužės 16 d. jis iÅ¡važiavo į OlandijÄ , kur paliko automobilį prie „Ž“ nurodyto vieÅ¡bučio, jame pernakvojo, per tÄ laikÄ Ä¯ automobilį buvo pakrauti narkotikai ir ryte iÅ¡važiavo į LietuvÄ . Grįžęs automobilį pastatė nesaugomoje stovėjimo aikÅ¡telėje. „Ž“ sakė, kad toliau narkotikus reikės pergabenti į BaltarusijÄ . Važiuojant sugedo stabdžių kaladėlės ir jas reikėjo keisti, „Ž“ pasiÅ«lė pasirÅ«pinti remontu, tačiau jis pasakė, kad sutvarkys per G.

B., kuris jam pakeitė stabdžių kaladėles. Už paslaugas mokėjo iÅ¡ „Ž“ duotų pinigų. Automobilį laikė prie namų. BÅ«damas servise sutiko J. R. ir paklausė jo dėl telefono pirkimo. J. R. davė jam Sergejaus telefono numerį, jis susiskambino, susitarė ir nuvykęs pas Sergejų nusipirko telefonÄ . Gegužės 15 d. „Ž“ jam parašė, kad reikia vežti narkotikus ir kitÄ dienÄ jis iÅ¡važiavo bei buvo sulaikytas LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės punkte.

Kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų paaiÅ¡kinimų analizė rodo, kad skirtingu metu jie davė skirtingus parodymus. Pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu J. R. neigė kÄ nors žinÄ s apie automobilį „Kia Sorento“, apie R. B. nieko nenurodė, nes, kaip paaiÅ¡kino teisme, nežinojo jo pavardės, telefono nepirko. Antrosios apklausos metu parodymus duoti atsisakė, o trečiosios apklausos metu jis davė tokius pat parodymus, kokius davė teisme. R. B. pirmosios apklausos metu paaiÅ¡kino, kad nusikaltimÄ padarė vienas, Nyderlanduose nebuvo ir ten narkotinių medžiagų neįgijo bei negabeno.

Antrosios apklausos metu R. B. atsisakė duoti parodymus, o trečiosios apklausos metu jis davė tokius pat parodymus, kokius davė teisme. Å is skirtingo turinio paaiÅ¡kinimų davimas, pirmosios apklausos metu neigimas įvykusių aplinkybių, kurios Å¡iuo nuosprendžiu nustatytos, ir atsisakymas duoti parodymus po to, kai jie jau buvo duoti pirmosios apklausos metu (neneigiant kaltinamojo teisės neduoti parodymų) bei trečiosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu davimas parodymų, skirtingų nei pirmosios apklausos metu, teismo vertinamas kaip labai mažinantis kaltinamųjų parodymų patikimumÄ .

Toliau teismas analizuoja ir vertina kaltinamųjų teisme duotus parodymus, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir yra jų patvirtinti, kiek jie yra logiÅ¡ki ir aiÅ¡kiai bei suprantamai paaiÅ¡kina įvykių eigÄ . Yra du kaltinamųjų paaiÅ¡kinimų epizodai, kuriuos galima patikrinti kitais įrodymais ir kurie dar labiau atskleidžia kaltinamųjų parodymų nepatikimumÄ , tai epizodas dėl automobilio „Kia Sorento“ remonto ir epizodas dėl telefono „Samsung“ pirkimo. Apklaustas dėl automobilio remonto aplinkybių J.

R. paaiÅ¡kino, kad gegužės pradžioje turėjo vykti į LenkijÄ pas gimines, pas G. B. servise buvo jo dukros automobilis. Atvykęs apžiÅ«rėti dukros automobilio servise sutiko R. B., kuris negalėjo rasti stabdžių kaladėlių savo automobiliui. Jo pažįstamas dirba „Tanagroje“ ir jis skambino jam dėl kaladėlių. Jis automobilio technine priežiÅ«ra nesirÅ«pino, už jo priežiÅ«rÄ nemokėjo. Apklaustas teisme R. B. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ važiuojant į BaltarusijÄ reikėjo keisti stabdžių kaladėles, skambino pažįstamiems, bet greitai pataisyti niekas negalėjo.

Tada paprašė pagalbos J. R., jis susiskambino ir servise pakeitė kaladėles. J. R. skambino draugui į „TanagrÄ â€œ dėl kaladėlių. Tiek už remontÄ , tiek už kaladėles parduotuvėje mokėjo jis. Jau tarp Å¡ių kaltinamųjų parodymų yra neatitikimu – J. R. sako, kad atvykęs į servisÄ pažiÅ«rėti dukros automobilio jis sutiko R. B., kuris negalėjo rasti kaladėlių ir J. R. jam padėjo, o R. B. sako, kad negalėjo rasti, kas greitai pakeis kaladėles, todėl pasiskambino J.

R. ir Å¡is suorganizavo remontÄ pas G. B.. Å iame epizode kaltinamųjų parodymus paneigia ir atlikus kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka teismo sankcionuotus veiksmus gauti rezultatai. IÅ¡analizavęs Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, teismas nustatė, kad jos atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad joje numatytus veiksmus gali sankcionuoti apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai, o Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus gali sankcionuoti teisėjai ir tai reiÅ¡kia, kad ne tik teismų pirmininkai ar baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai gali sankcionuoti veiksmus.

Nors Kauno apygardos teismo nutartys nebuvo sankcionuotos pilna apimtimi, jose nėra nurodytos nutartys priėmusių teisėjų pavardės, tačiau teismas yra tikras, kad jas priėmė tokiÄ kompetencijÄ turintys teisėjai, kadangi jos yra riboto naudojimo, be tokiÄ kompetencijÄ turinčių teisėjų niekas negali prieiti prie Å¡ios informacijos ir teisme priimti sprendimus dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų veiksmų. 2016 m. gegužės 11 d., 12:06 val. vykusio pokalbio tarp J. R. ir G.

B. metu J. R. sako „pas mane toj juodoj maÅ¡inoj, kur mes su tavim kartu varėm, ten kažkas lyg tai kemÅ¡asi, ten kaladėlės, nu kaladėles reikia pažiÅ«rėti ir stabdžių diskus keisti“. Toliau tariasi dėl laiko ir susitaria, kad „jisai pats tau rytoj 9 ryte paskambins“ (t. 3, b. l. 125). IÅ¡ Å¡io pokalbio turinio matyti, kad kalbama apie juodÄ automobilį, o tokios spalvos yra „Kia Sorento“ ir kad apibÅ«dina automobilį kaip tÄ , kurį J. R. vežė kartu su G. B., o jie vežė automobilį „Kia Sorento“, aiÅ¡ku, kad kalbama apie automobilį „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini).

Aplinkybės, kad automobilis buvo registruotas R. B. vardu; slapto sekimo protokolai ir bylos aplinkybės rodo, kad R. B. važinėjo šiuo automobiliu ir jis buvo sulaikytas važiuodamas juo Lavoriškių PKP; vėliau R. B. skambino G. B. ir tarėsi dėl remonto laiko; R. B. atvežė automobilį pas G. B. remontuoti, matyti, kad R. B. važinėjo šiuo automobiliu, todėl J. R. pokalbiuose su G. B. minimas „kitas žmogus“, kuris atveš remontuoti automobilį, yra R. B.. Šio pokalbio metu J. R. sako, kad „pas mane toj juodoj mašinoj“, kas, kartu su aplinkybe, kad J.

R. važiavo į RygÄ pirkti automobilio, kartu pasiėmė savo draugÄ G. B., rodo, kad automobilis priklausė jam, tik buvo registruotas R. B. vardu. Tolimesni pokalbiai bei J. R. rÅ«pinimasis automobiliu rodo, kad jis buvo automobilio savininkas, o sakydamas, kad vyko į RygÄ R. B. papraÅ¡ytas ir R. B. davė jam pinigus automobilio pirkimui, jis meluoja. Vėliau tÄ pačiÄ dienÄ , 21:02 val. J. R. kalbasi su G. B. ir sako, kad G. B. jam paskambintų, kai bus aiÅ¡kus laikas ir R. B. atvažiuos (t. 3, b. l. 126). KitÄ dienÄ (2016 m. gegužės 12 d., 08:52 val.) R.

B. skambina G. B. ir sako, kad reikia pas jį atvažiuoti, nes diskas sugedo, susitaria susiskambinti. Toliau dviejuose pokalbiuose tariasi dėl atvykimo laiko (t. 3, b. l. 117-118). 09:09 val. J. R. kalbasi su G. B. ir klausia, ar jam skambino; G. B. sako laikÄ , kada atvažiuos J. R. dukra ir kada atvažiuos R. B. (t. 3, b. l. 126). Sužinojęs R. B. atvykimo laikÄ , 10:29 val. G. B. praneÅ¡a J. R., kad R. B. atvyks 11 valandÄ (t. 3, b. l. 126). 11:11 val. ir 11:18 val. J. R. skambina D (D) ir kalbasi apie stabdžių kaladėles automobiliui „Kia Sorento“ (t. 3, b. l. 128), detaliai nurodo automobilio techninius duomenis. 16:16 val.

J. R. skambina G. B. ir sako, kad automobilį sutaisė. Toliau kalbama apie atlygį už paslaugÄ ir G. B. klausia, ar pinigus iÅ¡ J. R. iÅ¡skaičiuoti. J. R. sako, kad paimtų iÅ¡ R. B., nors jei jis nori, jeigu dabar reikia pinigų, tai paimtų iÅ¡ J. R.. J. R. sako, kad „tai auklėjimo darbas, kad jie negrybautu“. G. B. sako, kad pats paskambins R. B., kad Å¡is pasiimtų automobilį (t. 3, b. l. 128). 16:46 val. J. R. skambina G. B. ir Å¡is sako, kad R. B. jau pasiėmė automobilį. J. R. praÅ¡o, kad G.

B. paskambintų R. B. ir papraÅ¡ytų, kad Å¡is grįžtų ir palauktų jo (t. 3, b. l. 129). TokiÄ Ä¯vykių eigÄ patvirtina ir sekimo pažyma, kurioje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 12 d., 10:46 val. R. B. atvažiavo į autoservisÄ , 10:53 val. į jį atvažiavo J. R., 11:25 R. B. ir J. R. pastarojo automobiliu iÅ¡važiavo. 16:43 val. į servisÄ atvažiavo R. B., 16:47 val. automobiliu „Kia Sorento“ jis iÅ¡ serviso iÅ¡važiavo, 16:48 val. grįžo į servisÄ , 17:22 val. į servisÄ atvažiavo J.

R. ir abu 17:58 val. iÅ¡ serviso iÅ¡važiavo (t. 3, b. l. 112-113). Telefoninių pokalbių įraÅ¡ai yra objektyvus įrodymas, nepriklausantis nuo žmogaus atsiminimų, jo noro papasakoti tam tikras aplinkybes ir noro meluoti teismui, todėl tai yra labai svarbus įrodymas nustatant tiesÄ kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, pokalbio dalyviams nežinant apie tai, sako apie tikruosius pokalbio dalyvių tikslus, veiksmus ir jų motyvus. Å iuo atveju telefoninių pokalbių įraÅ¡ai visiÅ¡kai paneigia kaltinamųjų parodymuose jų nurodomas aplinkybes ir partvirtina kaltinimÄ .

Be skirtingo kaltinamųjų paaiÅ¡kinimo dėl susitikimo servise aplinkybių, pokalbių turinys paneigia J. R. parodymus, kad servise jis sutiko R. B. atsitiktinai. IÅ¡ J. R. pokalbių su G. B. turinio matyti, kad jis derino su juo R. B. atvykimo laikÄ . J. R. aptarė ir derino su G. B. automobilio remontÄ , ieÅ¡kojo automobilio detalių. Suremontavęs automobilį G. B. apie tai praneÅ¡a ne R. B., o J. R.. Automobilį suremontavus J. R. siÅ«lo, kad G. B. paimtų pinigus iÅ¡ jo. Pokalbio turinio niekaip negalima interpretuoti pagal kaltinamųjų parodymus, kad R.

B. perdavė pinigus J. R., o Å¡is sumokėjo už remontÄ . Atvirkščiai, G. B. kreipėsi į J. R. kaip į tikrÄ jį automobilio savininkÄ ir klausia, ar pinigus iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jo. Pokalbio metu J. R. sutinka, kad pinigai bÅ«tų iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jo. Tai, kad J. R. sumokėjo G. B. iÅ¡ R. B. gautais pinigais logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, nes pats R. B. atvyko pasiimti automobilio ir tik jam iÅ¡vykus J. R. skambino G. B. ir klausė, ar R. B. jau iÅ¡vyko bei vėliau pats atvyko, kai R. B. jau buvo grįžęs į servisÄ .

Kodėl atvykęs pasiimti automobilio, o vėliau sugrįžęs R. B. pats negalėjo sumokėti už remontÄ , o neva perdavė pinigus J. R., kad Å¡is, nebÅ«damas servise sumokėtų G. B., logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama. Visos Å¡ios aplinkybės paneigia kaltinamųjų parodymus apie automobilio remontÄ ir dar labiau mažina jų parodymų patikimumÄ . Su automobilio remontu yra susiję ir liudytojo G. B. parodymai. Vertinant liudytojo G. B. parodymus, teismas sulygino jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus ir mato, kad jie nebuvo vienodi.

Dėl vykimo į RygÄ ir automobilio pirkimo Å¡io liudytojo parodymai buvo nuoseklÅ«s, juos paneigiančių įrodymų nėra, tačiau jo parodymai dėl automobilio „Kia Sorento“ taisymo ir mokėjimo už remontÄ nebuvo nuoseklÅ«s. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. paaiÅ¡kino, kad J. R. jam sakė, kad reikia suremontuoti automobilį. Suremontavus automobilį, J. R. atvažiavo su tuo pačiu vyru, J. R. jam sumokėjo 15 eurų už remontÄ ir jie abu iÅ¡važiavo. 2016 m. gegužės mėn. jam paskambino J.

R. ir vėl paprašė suremontuoti automobilį „Kia Sorento“. Automobiliu atvažiavo R. B., jis suremontavo automobilį ir atidavė R. B.. Neužilgo atvažiavo J. R. ir sumokėjo už automobilio remontÄ (t. 2, b. l. 8-10). Apklaustas teisme liudytojas paaiÅ¡kino, kad automobilio remontu rÅ«pinosi R. B., pinigus už pakeistas kaladėles mokėjo J. R., perdavė pinigus nuo R. B.. J. R. Å¡io automobilio remontu nesirÅ«pino. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis patikslino, kad 2015 m. rudenį automobilį „Kia Sorento“ į servisÄ atvežė R.

B.. Tuo pačiu buvo atvažiavęs ir J. R.. Abu kartus pinigus mokėjo J. R., o pinigus jam davė R. B.. Tokie teisme duoti G. B. parodymai yra melagingi ir priimdamas sprendimÄ teismas jais nesiremia. Jau iÅ¡nagrinėtu telefoninių pokalbių turiniu, tarp kurių yra G. B. pokalbiai su J. R. ir R. B., nustatyta, kad ne R. B. rÅ«pinosi automobilio remontu, o J. R.. Pinigus už automobilio remontÄ mokėjo irgi J. R., o ne R. B., pastarasis tik atvežė automobilį į servisÄ ir paėmė jau suremontuotÄ . Vertinant R.

B. parodymus negalima teigti, kad jie yra tik melagingi, kai kurios jo paaiÅ¡kinimų dalys yra teisingos ir tai patvirtina kiti įrodymai. Taip R. B. sienos kirtimo pažyma nustatyta, kad jis 2016 metais Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kirto Å¡iomis dienomis: 2016 m. vasario 4 d. per LavoriÅ¡kių PKP iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, 2016 m. vasario 8 d. atvyko; 2016 m. vasario 15 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, 2016 m. vasario 16 d. grįžo; 2016 m. kovo 8 d. iÅ¡vyko, 2016 m. kovo 9 d. grįžo; 2016 m. kovo 24 d. iÅ¡vyko, 2016 m. kovo 25 d. grįžo; 2016 m. balandžio 7 d. iÅ¡vyko, 2016 m. balandžio 8 d. grįžo; 2016 m. balandžio 15 d. iÅ¡vyko, 2016 m. balandžio 16 d. grįžo.

Å is įrodymas patvirtina R. B. parodymus, kad 2016 metais jis kelis kartus važiavo į Baltarusijos RespublikÄ . Be to, duomenys iÅ¡ Nyderlandų Karalystės patvirtina jo parodymus, kad 2016 m. gegužės 9-10 dienomis jis buvo joje. Epizode dėl telefono pirkimo apklaustas teisme J. R. paaiÅ¡kino, kad jis užsiiminėjo telefonais, S. K. telefonus gauna pigiau, tÄ Å¾inojo R. B. ir paprašė tarpininkauti. Jis paskambino S. K. ir paprašė padėti R. B. pigiau įsigyti telefonÄ . R. B. nuvažiavo ir įsigijo iÅ¡manųjį telefonÄ , nes iki to laiko naudojosi senu.

Su S. K. kalbėjo apie kažkokiÄ programÄ , kuri turi bÅ«ti instaliuota, kad bÅ«damas užsienyje galėtų paskambinti artimiesiems arba kažkÄ jiems paraÅ¡yti, kad nereikėtų per operatorių skambinti. Å ios programos norėjo R. B.. S. K. pasiÅ«lė konkretų modelį už priimtinÄ kainÄ . Jis R. B. paklausė, ar jam tinka ir tada R. B. įsigijo telefonÄ . Apklaustas dėl telefono įsigijimo R. B. paaiÅ¡kino, kad norėjo pasikeisti savo telefonÄ , todėl pirko „Samsung“ telefonÄ .

Jis susiskambino su pardavėju ir pats nuvykęs jį nupirko. Iš R. B. telefoninių pokalbių turinio matosi, kad 2016 m. gegužės 12 d., 11:13 val. R. B. skambino S. K. ir pasakęs, kad jis skambina nuo Juros, paprašė jam paskambinti, jei kažkas pasirodys (t. 3, b. l. 118). Tos pačios dienos 11:26 val. R. B. skambino S. K. ir pastarasis sako, kad yra telefonas „Grandprime“. R. B. sako: „palauk sekundę, duodu tau Jurijų“ ir tada S. K. J. R. sako: „Jura, ten yra ne „Coreprime“, o yra „Grandprime“.

„Grandprime“ yra Å¡iek tiek geresnis arba „J1“, jis Å¡iek tiek prastesnis negu tas“. Jurijus paklausė: „Geresnis kiek kainuoja?“, S. K. atsakė: „geresnis 140, prastesnis 105“. Jurijus pasakė: „paimk geresnį“ (t. 3, b. l. 118). IÅ¡ J. R. telefoninių pokalbių turinio matosi, kad 2016 m. gegužės 12 d., 11:04 val. J. R. skambina S. K. ir sako, kad jam reikalingas telefonas „Samsung Galaxy Core“, jam reikia tokio telefono, su kuriuo galima nustatyti „Kikos“ programÄ , „Kika“ tai programa dėl ryÅ¡io ir praÅ¡o jÄ instaliuoti (t. 3, b. l. 122-123). 2016 m. gegužės 12 d., 11:35 val.

J. R. skambina S. K. ir praÅ¡o telefonui padaryti kažkÄ , kam reikia daug vietos (t. 3, b. l. 123). 2016 m. gegužės 12 d., 16:43 val. J. R. skambina S. K. ir klausia, ar dėl telefono gavosi kas nors, S. K. atsako, kad gavosi (t. 3, b. l. 128). IÅ¡ Å¡ių telefoninių pokalbių turinio matyti, kad J. R. buvo tas žmogus, kuris kreipėsi į S. K. dėl telefono pirkimo, rinkosi telefono modelį, nurodė instaliuoti papildomÄ programÄ ir priėmė sprendimÄ dėl jo pirkimo. Ypač svarbus 2016 m. gegužės 12 d., 11:26 val. telefoninis pokalbis, kurio metu R.

B. skambina S. K., tačiau perduoda telefonÄ J. R. ir jis priima sprendimÄ dėl telefono pirkimo ir perkamo modelio. Tai paneigia kaltinamųjų parodymus, kad J. R. tik suvedė R. B. su S. K. ir daro kaltinamųjų parodymus dar mažiau patikimus. Tiek Å¡is epizodas, tiek vėlesnis pokalbis, kurio metu J. R. rÅ«pinasi programos „Kika“ instaliavimu, rodo, kad tikrasis telefono pirkimu suinteresuotas asmuo ir jo pirkėjas buvo J. R., tuo pačiu Å¡ie motyvai rodo, kad kaltinamųjų teisme duoti parodymai apie telefono pirkimo aplinkybes buvo melagingi.

Nustatęs, kad dėl automobilio remonto ir telefono pirkimo kaltinamųjų parodymai yra melagingi, teismas visus kaltinamųjų parodymus vertina kaip labai mažai patikimus ir jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie yra patvirtinti kitų įrodymų. Padaręs iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų ir liudytojo G. B. teisme duoti parodymai yra melagingi, priimdamas sprendimÄ teismas jais nesivadovauja. Nustatęs, kad kaltinamųjų parodymai yra melagingi, teismas atmeta jų ir gynybos pateiktas versijas, kurios remiasi tik kaltinamųjų parodymais.

Priimdamas sprendimÄ teismas remiasi liudytojų Ž. Z., S. K., L. V. parodymais, nes jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vienodi, jų patikimumas teismui nekelia abejonių, nors jie ir nėra labai informatyvÅ«s. Daugiausiai teismas remiasi byloje esančiais ir Å¡iame nuosprendyje iÅ¡vardintais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, yra aiÅ¡kÅ«s ir leidžia teismui nustatyti iÅ¡vadoms daryti svarbias aplinkybes. IÅ¡ automobilio paimtos supakuotos narkotinės medžiagos tyrimo rezultatų nesumenkina gynybos teikiami argumentai dėl jų įvardijimo tyrimo dokumentuose.

Visas daiktų paėmimo ir jų tyrimo procesas buvo detaliai paaiÅ¡kintas teismo posėdyje apklaustų specialistės R. J. ir tyrėjos J. A.. IÅ¡ jų parodymų negalima iÅ¡vada, kad daiktai buvo mažiausiai keletÄ kartų iÅ¡pakuojami ir perpakuojami. Po to, kai daiktai buvo paimti iÅ¡ automobilio jie buvo atiduoti ekspertinei įstaigai ir čia buvo metodiÅ¡kai bei nuosekliai su jais dirbama, pradedant tyrimÄ atliekant su daiktais tuos veiksmus, kurie mažiausiai jiems pakenks ir einant prie tyrimų, kurie jiems labiau pakenks. 2016 m. gegužės 16 d. apžiÅ«ros protokole užraÅ¡ant jame paketų numerius vienas buvo užraÅ¡ytas praleidus vienÄ skaičių ir kaip paaiÅ¡kino tyrėja J.

A., ji pataisė numerį. Toks situacijos paaiÅ¡kinimas priimtinas, daiktai yra identifikuoti, teismui nekyla abejonių, kad Å¡iuo numeriu pažymėtame pakete buvo daiktai iÅ¡ automobilio, jie buvo iÅ¡tirti ir pateikti motyvai nedaro įrodymo gauto pažeidžiant BPK reikalavimus. Ginčydama įrodymÄ gynyba remiasi kaltinamojo R. B. parodymais, kad objektai, iÅ¡imti iÅ¡ automobilio, buvo ilgÄ laikÄ apžiÅ«rimi, jis Å¡alia tų objektų vaikščiojo ir rÅ«kė bei čiaudėjo, todėl toks jo paaiÅ¡kinimas sutampa su specialistės paaiÅ¡kinimu apie tokį didelį kiekį skirtingų DNR profilių.

Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. B. parodymai yra melagingi, todėl Å¡is jo paaiÅ¡kinimas irgi nėra patikimas. Nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas. IÅ¡ Lenkijos Respublikos gauto atsakymo į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. R. B. buvo iÅ¡sinuomojęs kambarį vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini)., Lenkijos Respublikoje. Nyderlandų policijos atsakymu į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ nustatyta, kad R. B. nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki gegužės 10 d. nakvojo vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini).

Sekimo protokolu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 11 d., 14.51 val., R. B. automobiliu „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo Lietuvos – Lenkijos pasienį, Lazdijų rajone ir įvažiavo į Lietuvos RespublikÄ . Atvažiavęs pastatė automobilį saugojimo aikÅ¡telėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Å iais įrodymais nustatyta, kad narkotinė medžiaga buvo per Lenkijos RespublikÄ atgabenta į Lietuvos RespublikÄ . JÄ automobiliu „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno R.

B.. Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 05:50 val., Vilniaus rinktinės LavoriÅ¡kių PKP buvo sulaikytas R. B., vykęs automobiliu „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu praneÅ¡imu ir apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 16 d., apie 07:10 val., Vilniaus rinktinės užkardos LavoriÅ¡kių PKP perÅ¡vietus automobilį Kia Sorento, v. n. (duomenys neskelbtini), rentgeno įrenginiu, automobilio slenksčiuose rastos slėptuvės. IÅ¡montavus vairuotojo pusės sėdynę ir pakėlus kilimėlį, po juo rasta kėbulo iÅ¡pjova per visÄ sėdynės plotį, uždengta varžtais pritvirtintu dangčiu.

Nuėmus dangtį slėptuvėje rasti 22 vidutiniai paketai, 23 maži paketai ir 17 didelių paketų, visi apsukti rudos spalvos lipnia juosta. Tokia pat slėptuvė rasta po keleivio sėdyne, iš slėptuvės išimta 10 mažų paketų, 17 vidutinio dydžio ir 20 didelių paketų. Apytikris visų paketų svoris 164 kg. Cheminio tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad rudos spalvos sausa supresuota augalinės kilmės medžiaga iš 109 vnt. paketų (1550 vnt. plytelių), rastų 2016 m. gegužės 16 d. atlikus automobilio „Kia Sorento“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ , yra narkotinė medžiaga kanapių derva, kurios masė 150 861 g (150,861 kg). Biologinio tyrimo specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad ant paketo, tiriant pažymėto Nr. 93, paimto 2016 m. gegužės 16 d. apžiÅ«rint transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), LavoriÅ¡kių pasienio kontrolės punkte, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų R.

B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,0000000000000000003 proc. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä , kanapių derva yra 1 sÄ raÅ¡e ir yra draudžiama naudoti medicininiais tikslais. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas narkotinės medžiagos kanapių dervos rekomenduojamas labai didelis kiekis yra daugiau kaip 125 g.

Å ie įrodymai rodo, kad R. B. Lietuvos Respublikoje automobilyje „Kia Sorento“ laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir jÄ gabeno paslėpęs automobilyje įrengtose slaptavietėse iÅ¡ Vilniaus iki LavoriÅ¡kių PKP siekdamas iÅ¡gabenti jÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje, tiek apklaustas teisme R. B. paaiÅ¡kino, kad jis žinojo, kad veža narkotines medžiagas. Tai patvirtina ir ant vieno iÅ¡ jo vežtų paketų su narkotine medžiaga rastas jo DNR genotipas.

Å is įrodymas paneigia R. B. parodymus, kad jis nežinojo, kur yra slėptuvės, o rodo, kad jis žinojo, kur yra slėptuvės ir pats lietė paketus su narkotine medžiaga iki juos sudedant į slėptuvę arba pats sudėjo juos į slėptuvę. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. B. paaiÅ¡kino, kad „Ž“ jam sakė, kad iÅ¡ Baltarusijos į Nyderlandus reikės vežti slėptuvėse paslėptas cigaretes ir už tai žadėjo po 1000 eurų už reisÄ . Tokius R. B. parodymus teismas vertina kaip nelogiÅ¡kus ir melagingus.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, automobilyje įrengtos slėptuvės yra nedidelio tÅ«rio (naudotas automobilis nebuvo krovininis, jame nėra galimybių įrengti didelių slėptuvių) ir į jas galima sudėti nedidelį kiekį daiktų, nedidelį kiekį cigarečių. Turint omenyje vežimams suorganizuoti patirtas iÅ¡laidas – buvo pirktas automobilis, įrengtos slėptuvės, važiuojama į BaltarusijÄ , iÅ¡ jos į Nyderlandus, kelionėje bent du kartus nakvojama vieÅ¡butyje, perkamas kuras, R.

B. mokamas 1000 eurų atlygis – tokio nedidelio kiekio cigarečių vežimas niekada neatsipirktų ir jis neturi prasmės. Jeigu taip bÅ«tų, R. B., atsižvelgiant į jo iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patyrimÄ , jo bendrÄ charakteristikÄ , neabejotinai tai iÅ¡ karto suprastų. Tačiau Å¡iuo atveju visa situacija rodo, kad nuo pat pradžių R. B. žinojo, kad įgyja, gabena ir laiko narkotines medžiagas bei nori taip veikti. Vertinant J. R. vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme svarbios Å¡ios aplinkybės. J.

R., G. B. parodymais, taip pat 2016 m. gegužės 11 d. telefoniniu pokalbiu tarp J. R. ir G. B., kurio metu J. R. sako, kad „pas jį toj juodoj maÅ¡inoj, kur kartu varė“, nustatyta, kad J. R. su G. B. važiavo į RygÄ , kur 2015 m. rugsėjo 17 d. pirko automobilį „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini). Atvykęs J. R. 2015 m. spalio 7 d. užregistravo automobilį R. B. vardu. Teismas jau padarė iÅ¡vadÄ , kad J. R. buvo Å¡io automobilio savininkas, rÅ«pinosi automobilio remontu ir mokėjo už jį.

Å iame automobilyje buvo įrengtos slėptuvės ir juo R. B. atvežė narkotines medžiagas iÅ¡ Nyderlandų į LietuvÄ ir toliau vežė į BaltarusijÄ , o kartu su iÅ¡vada, kad automobilio savininkas buvo J. R., tai reiÅ¡kia, kad jis žinojo apie įrengtÄ slėptuvę. Neįtikinama, kad kas nors be automobilio savininko įrenginėtų jame slėptuves, tai susiję su automobilio ardymu, ilgalaikiu jo nenaudojimu. Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad J. R. rÅ«pinosi mobilaus ryÅ¡io telefono „Samsung“ pirkimu, kuris buvo rastas pas R.

B.. Svarbu, kad rÅ«pindamas telefono pirkimu jis prašė, kad jame bÅ«tų įdiegta programa „Kika“, kuri yra skirta susiraÅ¡inėjimui. Nusikaltimus darantys asmenys paprastai tokias programas naudoja konspiracijai užtikrinti, kad teisėsaugos pareigÅ«nai negalėtų kontroliuoti jų susižinojimo. Kaltinamojo J. R. parodymai, kad su S. K. kalbėjo apie kažkokiÄ programÄ , kuri turi bÅ«ti instaliuota, kad bÅ«damas užsienyje galėtų paskambinti artimiesiems arba kažkÄ jiems paraÅ¡yti, kad nereiktų per operatorių skambinti, yra abejotini, nes jau nuo 2016 m. balandžio 30 d.

Europos SÄ jungoje buvo mažinami tarptinklinio sujungimo tarifai, todėl skambinti Europos SÄ jungoje nebuvo brangu. Kalbėdamas su S. K. apie telefono pirkimÄ J. R. sako, kad jam reikia telefono. Be to, vienos iÅ¡ apklausų metu J. R. sakė, kad programÄ instaliuoti prašė R. B., tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių matyti, kad jis gerai žinojo Å¡iÄ programÄ , apibÅ«dina jÄ S. K.. Labai svarbias aplinkybes, reiÅ¡kiančias J. R. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, parodo pas kaltinamuosius rasti telefonai ir ryÅ¡iai tarp jų.

Pas J. R. asmens kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Išanalizavus šio numerio skambučių išklotinę nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. iš šio numerio trumposiomis žinutėmis buvo bendrauta tik su vieninteliu mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas automobilyje „Kia Sorento“.

IÅ¡analizavus mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) einančių ir iÅ¡einančių skambučių ir SMS žinučių iÅ¡klotinė nustatyta, kad Å¡is mobiliojo ryÅ¡io telefonas trumposiomis žinutėmis bendravo tik su vieninteliu telefono abonentu (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas pas J. R.. IÅ¡ telefono abonento (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinių matoma, kad R. B. 2016 m. gegužės 9-10 d. buvo iÅ¡vykęs į EuropÄ ir bÅ«damas Europoje bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini).

Tokia situacija, kai R. B. ir J. R. turi mobilaus ryÅ¡io telefonus, kuriais bendrauja tik tarpusavyje ir tuo metu, kai R. B. yra iÅ¡vykęs į Nyderlandų Karalystę įgyti ir atgabenti iÅ¡ jos narkotinę medžiagÄ , rodo, kad J. R. kontroliavo R. B. vykimÄ ir domėjosi situacijÄ , tai patvirtina jų bendrÄ veikimÄ , toks susiraÅ¡inėjimas reiÅ¡kia duomenų apie situacijÄ pasikeitimÄ , susižinojimÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodymų dėl tolimesnių veiksmų davimÄ . Tuo pačiu tai paneigia J.

R. parodymus, kad jis turėjo vienÄ R. B. telefono numerį, R. B. neturėjo jo telefono numerio. Pas J. R. kratos metu gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), dėžutė be telefono. Kratos automobilyje „Kia Sorento“ metu salone rastas ir paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „NOKIA RM-1134/105“, IMEI (duomenys neskelbtini) su „Labas“ tinklo SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Pas J. R. namuose buvo rasta ir paimta dėžutė telefono, kuris buvo rastas ir paimtas R.

B. vairuotame automobilyje ir tai rodo, kad J. R. rÅ«pinosi Å¡io telefono pirkimu bei perdavė jį R. B.. Tai, kad J. R. ieÅ¡kojo, pirko ir R. B. perdavė telefonÄ â€žSamsung“, perdavė R. B. telefonÄ â€žNokia RM-1134/Nokia 105“, rodo, kad darant nusikalstamas veikas J. R. buvo atsakingas už ryÅ¡io priemonių įgijimÄ . Be to, toks gausus tarpusavio telefonų pasikeitimas ir nuolatinis bendravimas paneigia kaltinamųjų parodymus apie R. B. girtumÄ ir pomėgį girtam skambinti J. R., o pastarojo norÄ apsisaugoti nuo girto R.

B. skambučių. Daug tarpusavio ryÅ¡ių buvo R. B. vykstant į Nyderlandus ir teismas abejoja, kad Å¡ioje kelionėje R. B. vartojo alkoholį. Tai rodo bendrÄ kaltinamųjų veikimÄ . J. R. vaidmeniui nustatyti svarbus yra pokalbis su G. B., kurio metu J. R. sako „tai auklėjimo darbas, kad jie negrybautu“ ir tai rodo jo vadovaujantį vaidmenį, baudimÄ už klaidas. Nors apklaustas teisme R. B. nurodė, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė ne su J. R., bet su asmeniu vardu “Ž“, teismas netiki tokiais kaltinamojo parodymais.

Duodamas parodymus apie „ŽorÄ â€œ R. B. negalėjo nurodyti jokių duomenų, galinčių jį identifikuoti (jis tik nurodė iÅ¡vaizdÄ , kuriÄ , atsižvelgiant į labai nepatikimus R. B. parodymus, jis galėjo nurodyti bet kokiÄ , tačiau tikrų asmenį galinčių identifikuoti duomenų R. B. nenurodė). Paprastai tokie parodymai yra duodami tada, kai norima apsaugoti kitus nustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus ir pagrindinius veiksmus skirti asmeniui, kurio nėra, kad suklaidinti teismÄ ir suÅ¡velninti savo vaidmenį, padaryti jį antraeiliu.

R. B. nurodytas „Ž“ vaidmuo yra panaÅ¡us į galimÄ J. R. vaidmenį. J. R. ir R. B. kaltinami pagal BK 7 straipsnio 12 punktÄ , 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį. BK 7 straipsnio 12 punkte yra nustatyta, kad asmenys atsako pagal šį kodeksÄ , nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytÄ veikÄ baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu, tame tarpe už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259–269 straipsniai).

BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines medžiagas.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo į I sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams.

Teismui nustačius, kad R. B. iÅ¡ Lenkijos Respublikos per valstybės sienÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ atvežė į I sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas narkotines medžiagas neturėdamas leidimo tokiems veiksmams, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Å ių medžiagų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jų laikymas neturint leidimo irgi yra neteisėtas, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyti veikos požymiai – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas yra apraÅ¡yti kaip alternatyvÅ«s. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį.

Tai reiÅ¡kia, kad bent vienos ir bet kokios veikos padarymas užtraukia asmeniui atsakomybę pagal šį straipsnį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Nei vienas iÅ¡ alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalies požymių negali bÅ«ti preziumuojamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, bÅ«tina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Kaltinamajame akte apraÅ¡ant narkotinių medžiagų įgijimÄ yra nurodytos tokios aplinkybės:

R. B. vykdydamas J. R. užduotį, tyrimo metu nenustatytoje užsienio valstybėje, ne vėliau, kaip 2016 m. gegužės 11 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 150,861 kg narkotinės medžiagos kanapių dervos, supakuotus į įvairaus dydžio paketus. Šioje kaltinimo dalyje nurodyta data nesisieja su nenustatyta vieta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. B. 2016 m. gegužės 9 d. atvyko į Nyderlandus, 2016 m. gegužės 10 d. išvyko, o 2016 m. gegužės 11 d. jis jau buvo Lietuvoje.

Tokie kaltinimo teiginiai reiÅ¡kia, kad narkotinę medžiagÄ jis įgijo iki atvykimo į LietuvÄ . Tai logiÅ¡ka, tačiau pagrįsta tik numanoma įvykių eiga ir nepagrįsta jokiai įrodymais, todėl narkotinių medžiagų įgijimas iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamas. PaÅ¡alinus aplinkybes dėl narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytoje užsienio valstybėje, Å¡alinama nuoroda į BK 7 straipsnio 12 punktÄ . Abu kaltinamieji yra kaltinami nusikalstamas veikas padarę veikdami organizuotoje grupėje.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryÅ¡ių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013 ir kt.).

OrganizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam bÅ«dingas nevienlaikiÅ¡kumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-304-942/2015). Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, bÅ«tina, kad Å¡is suprastų priklausÄ s tokiai grupei (kasacinės nutartys Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015 ir kt.). Taigi, atribojant organizuotÄ grupę nuo bendrininkų grupės vertinamas ne tik organizuotumo lygis, bet ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-427-202/2018, kasacinės nutartys Nr. 2K-304-942/2015, 2K-160-303/2018 ir kt.).

Teismas nustatė, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė du asmenys, tarp jų buvo susitarimas iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į LietuvÄ atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir kiekvienas iÅ¡ jų turėjo skirtingÄ vaidmenį bei užduotis. Tačiau vien tik kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ , vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, savaime nerodo organizuotos grupės požymio buvimo asmenų neteisėtuose veiksmuose.

Ne tik organizuota grupė, bet ir bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt.

Kaip minėta, pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , esminės aplinkybės, atribojančios organizuotÄ grupę nuo bendrininkų grupės, yra grupės organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji bÅ«tų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų apklausiamas teisme neparodė suvokęs priklausantis kokiai nors nusikalstamai grupei.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir apie tvirtus, besitęsiančius, nevienlaikiÅ¡kus jų nusikalstamus ryÅ¡ius, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip padaryti bendrininkų grupės. Kaltinamajame akte J. R. buvo kaltinamas tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2015 m. rugsėjo 17 d., turėdamas tikslÄ neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, vykdyti jų kontrabandÄ ir taip gauti neteisėtas pajamas, subÅ«ręs organizuotÄ grupę, susidedančiÄ iÅ¡ R.

B. ir nenustatytų asmenų, parengęs nusikalstamos veiklos planÄ ir tarp grupės narių paskirstęs nusikalstamus vaidmenis. Jis taip pat kaltinamas nenustatytomis aplinkybėmis organizavęs specialios narkotinių medžiagų gabenimui pritaikytos slėptuvės automobilyje įrengimÄ , vykdydamas bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , 2016 m. gegužės mėnesį, ne vėliau kaip 11 d., susitaręs su užsienyje veikiančiu nenustatytu organizuotos grupės nariu, dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo, bei nurodęs R.

B. automobiliu „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis, nuvykti į nenustatytÄ užsienio valstybę ir neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, jÄ paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos bÅ«du neteisėtai atgabenti į Lietuvos RespublikÄ . Å ios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos. J. R. yra kaltinamas ir tuo, kad organizavo automobilio „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), remontÄ , įgijo ir R.

B. perdavė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Core Prime“ su jame įdiegta specialia programine įranga, skirtÄ konspiratyvaus tarpusavio ryÅ¡io palaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturi jokios reikÅ¡mės, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos. Å ie motyvai pagrindžia, kad J. R. ir R. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį. Bausmės skyrimas Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apklaustas teisme J. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir teisme davė melagingus parodymus. Apklaustas teisme R. B. kaltu prisipažino, tačiau davė melagingus parodymus, o tai neleidžia teismui konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas nenustatė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamajame akte prokuroras neiÅ¡sakė aiÅ¡kios pozicijos dėl kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teismo įpareigotas pataisyti kaltinamÄ jį aktÄ to nepadarė.

Abu kaltinamieji padarė vienÄ sunkų ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus, jų padaryti nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. J. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, iÅ¡siskyręs, dirba. R. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, iÅ¡siskyręs, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo trijų iki deÅ¡imties metų bausmė, o BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje tik laisvės atėmimo nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų bausmė.

Įstatymas nenumato jokių alternatyvių bausmių už kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, todėl teismas jiems skiria laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į nusikaltimų pobūdį, kaltinamųjų asmenybę ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems bausmes mažesnes nei sankcijose nustatytas bausmių vidurkis.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skaičiuojant skirtinų bausmių dydį nuo sankcijose nustatyto jų vidurkio, bausmės dydį mažina tik kaltinamųjų asmenybės, kurios iš esmės nėra neigiamos.

Teismas neturi pagrindo dideliam bausmės mažinimui skaičiuojant nuo vidurkio, nes kaltinamieji davė teismui melagingus parodymus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ bendrintinos apėmimo bÅ«du. J. R. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gegužės 16 d. Jis suėmime iÅ¡buvo nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. Laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ .

R. B. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. gegužės 16 d. Jis suėmime iÅ¡buvo nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. Laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ . J. R. paskirtos kardomosios priemonės užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. R. B. paskirtos kardomosios priemonės užstatas, dokumentų paėmimas, namų areÅ¡tas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Darant nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji naudojosi R. B. vardu registruotu automobiliu „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is automobilis konfiskuotinas. Kartu konfiskuojamas automobilio „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskuojami mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Labas tinklo Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu kanapių dervÄ 150 858 g, perduota saugoti Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, sunaikintina. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu vokas su lyginamuoju R. B. seilių pavyzdžiu, pakuotės, plėvelės, plastikinės, guminės paketų dalys, kuriose buvo supakuota narkotinė medžiaga, 2 metaliniai slėptuvių dangčiai, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia RM-1134/ Nokia 105“ dėžutė, naikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu stacionarus kompiuteris „ASUS“, serija VV280326-33, saugomas pas R. B., mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung SM-G531F“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intini R. B.. Kompaktinis diskas, kuriame telefoninių pokalbių suvestinės prie 2017 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, paliktinas baudžiamojoje byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

J. R. pripažinti kaltu: padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 metus laisvės atėmimo; padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu J. R. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę. R. B. pripažinti kaltu: padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 metus laisvės atėmimo; padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 12 metų laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu R. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę. J. R. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. įskaičiuoti į bausmės laikÄ . R. B. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. įskaičiuoti į bausmės laikÄ . J. R. paskirtas kardomÄ sias priemones užstatÄ , dokumentų paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. B. paskirtas kardomÄ sias priemones užstatÄ , dokumentų paėmimÄ , namų areÅ¡tÄ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuoti automobilį „Kia Sorento“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), telefonÄ â€žNokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Labas tinklo Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas „Nokia RM-1134/Nokia 105“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu kanapių dervÄ 150 858 g, perduotÄ saugoti Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, sunaikinti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu vokÄ su lyginamuoju R. B. seilių pavyzdžiu, pakuotes, plėveles, plastikines, gumines paketų dalis, kuriose buvo supakuota narkotinė medžiaga, 2 metalinius slėptuvių dangčius, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia RM-1134/ Nokia 105“ dėžutę, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu stacionarų kompiuterį „ASUS“, serija VV280326-33, saugomÄ pas R. B., mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung SM-G531F“, IMEI (duomenys neskelbtini), su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti R. B.. Kompaktinį diskÄ , kuriame telefoninių pokalbių suvestinės prie 2017 m. rugpjūčio 16 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, palikti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas (parašas) Alenas Piesliakas Nuorašas tikras: Teisėjas A. Piesliakas