2022-05-31 Nr. AB-14446-3-61-3-04836-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2082-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04836-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminei grupei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) Profesinės sąjungos komiteto posėdžio metu priimtą 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą nesutikti atleisti R. M. iš Administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Administracija, norėdama atleisti Profesinės sąjungos komiteto narius bei pirmininką, turi gauti minėto atstovaujamojo organo sutikimą. Administracijos žiniomis, būtent R. M. Įsakymo Nr. 3BE-741 priėmimo dieną (t. y. 2021 m. lapkričio 11 d.) buvo Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas. Administracija, padarydama tokią išvadą, rėmėsi 2020 m. sausio 1 d. R. M. el. laišku, adresuotu Administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. A., kuriame R. M. pateikė informaciją apie Profesinės sąjungos komiteto narius bei el. laišką pasirašė kaip minėto komiteto pirmininkas, R. M. Administracijos direktoriui teiktais prašymais dėl Profesinės sąjungos organizacinės veiklos, kuriuos R. M. pasirašė kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas. Atsižvelgdama į tai, Administracija, įgyvendindama jai Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, kreipėsi į Profesinės sąjungos komitetą dėl sutikimo atleisti R. M.. Profesinės sąjungos komitetas nesutiko atleisti R. M. iš pareigų. Susipažinus su Profesinės sąjungos komiteto protokolo (toliau – ir protokolas) turiniu, kilo abejonių ne tik dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo priėmimo procedūrų, bet ir dėl paties R. M., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nario, statuso.

3. Administracija atkreipė dėmesį, kad protokole R. M. nebuvo nurodytas nei kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, nei kaip jos narys. Pirmininko pareigas ėjo Administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius A. R., be jo komiteto nariais buvo nurodyti dar trys Administracijos Priežiūros departamento darbuotojai, t. y. Vilniaus skyriaus vyresnysis inspektorius A. B., Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. D., Panevėžio skyriaus vyresnysis inspektorius S. T.. Be to, protokolo įžanginėje, aprašomojoje ar rezoliucinėje dalyse nebuvo nurodyta, kad R.

M. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, nurodomos R. M. pareigos Administracijoje bei tai, kad minėtas pareigūnas aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje. Narių susirinkimas renka Profesinės sąjungos komiteto pirmininką ir jo narius dvejiems metams. Pažymėjo, kad pirmininkas turėjo pareigą per 10 darbo dienų nuo išrinkimo dienos pateikti darbdaviui Profesinės sąjungos valdymo organo narių, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnyje nustatytos garantijos, sąrašus. Tokio pobūdžio informaciją Administracija buvo gavusi tik vieną kartą, t. y. 2018 m. balandžio 16 d.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos raštu, kuriuo Administracija buvo informuota, kad 2018 m. kovo 22 d. vykusiame Profesinės sąjungos komiteto susirinkime buvo renkamas pirmininkas ir komiteto nariai. Pirmininku išrinktas R. M.. Komiteto nariais tapo J. G., V. B., A. R., A. B.. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. pirmininku buvo išrinktas 2018 m. kovo 22 d., o, pagal Reglamento nuostatas, tiek pirmininkas, tiek komiteto nariai yra renkami dvejiems metams, neabejotina, kad 2020 m. turėjo vykti nauji Profesinės sąjungos komiteto pirmininko ir narių rinkimai.

Administracija nebuvo gavusi oficialaus pranešimo apie Profesinės sąjungos komiteto sudėtį. Kaip buvo matyti iš el. laiško turinio, komiteto nariais nurodyti šie asmenys – A. R., A. B., R. M., J. G.. Palyginus aukščiau minėtame el. laiške nurodytą narių sąrašą su 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokole nurodytu sąrašu, nustatyta, kad ne visi asmenys sutapo. Nei Reglamente, nei Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos įstatuose, 2016 m. rugsėjo 16 d. patvirtintuose Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos VI suvažiavime, (toliau – ir Įstatai) nebuvo įtvirtinta aiški tvarka, kaip, kokiu būdu dviejų metų kadencijos laikotarpiu yra išrenkami nauji komiteto nariai bei jo pirmininkas, t. y. nebuvo įtvirtinta komiteto narių keitimosi procedūra jau po pirminės sudėties išrinkimo.

Be to, protokole nurodyti tik 4 (keturi) Profesinės sąjungos komiteto nariai, nors, vadovaujantis Reglamentu, komitetą turi sudaryti 5 nariai. Iki Administracijai susipažįstant su protokolu, Administracijai nekilo abejonių dėl R. M., kaip Profesinės sąjungos komiteto pirmininko, statuso būtent dėl jo atliekamų konkliudentinių veiksmų – teikiamų raštų, rašomų el. laiškų. Pareiškėjas teigė, jog kilo pagrįsta abejonė tiek dėl paties R. M., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nario, statuso, tiek apskritai dėl Profesinės sąjungos komiteto posėdžio teisėtumo ir jo metu priimto nesutikimo, kadangi nebuvo aišku, kaip ir kokiu pagrindu pasikeitė Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas bei jo sudėtis.

Negana to, buvo aiškiai įtvirtinta, kad į komiteto kompetenciją patenka tik sutikimo arba nesutikimo dėl komiteto pirmininko atleidimo davimas, tačiau iš 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto protokolo turinio matyti, kad pirmininkas yra A. R..

4. Administracija nurodė, kad protokole nebuvo nurodytas nei Profesinės grupės pirminio komiteto posėdžio tikslus laikas, nei jo trukmė. Administracija pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 17 d. nėra gavusi nei vieno protokole nurodyto Administracijos darbuotojo prašymo tą dieną leisti dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Atsižvelgiant į tai, Administracijai nebuvo žinoma, kada konkrečiai vyko posėdis, nors tai neabejotinai aktualu nagrinėjant šią administracinę bylą.

5. Pareiškėjas teigė, kad vertinant Profesinės sąjungos komiteto nesutikimo atleisti konkretų profesinės sąjungos renkamojo organo teisėtumą ir pagrįstumą, teisminė tokio sprendimo patikra turi būti atlikta vertinant, ar Profesinės sąjungos komitetas atsisakyme pateikė faktus, kurie leistų prieiti prie išvadų, kad R. M. neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas ir po jo priimtas siūlymas buvo atliekamas siekiant atleisti R. M. dėl jo veiklos Profesinės sąjungos pirminėje grupėje ginant Administracijos darbuotojų teises. Tam, kad būtų galima padaryti tokio pobūdžio motyvuotą išvadą, neabejotina, kad turėjo būti pateikiami konkretūs faktai apie konkrečią R. M. veiklą, jo teiktus pasiūlymus, kurie buvo nukreipti ginti Administracijos darbuotojų interesus ir kuriems Administracija priešinosi ir (ar) su jais nesutiko. Tik nustačius šias aplinkybes būtų galima išvadą, kad po neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo pateiktas siūlymas atleisti R. M. yra neteisėtas ir yra priimtas būtent dėl jo veiklos Profesinės sąjungos komiteto veikloje. Administracijos manymu, Sprendimo argumentacija nebuvo pakankama, siekiant tokį sprendimą pripažinti teisėtu, o patys teiginiai yra deklaratyvūs.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio skundo pateikimo dienos R. M. nebuvo pateikęs nei vieno kreipimosi / siūlymo, kuris būtų skirtas Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui ar pan., nors, Administracijos žiniomis, R. M. per minėta laikotarpį yra pateikęs Administracijai 29 prašymus leisti jam dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, Administracija tenkino visus jo prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad jokie Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui skirti pasiūlymai taip ir nebuvo inicijuoti, Administracijai nežinoma, ką veikė R.

M. prašymuose nurodytomis dienomis, t. y., ar realiai dalyvavo profesinės sąjungos veikloje. Taigi, Administracijos manymu, R. M. jam suteiktą laiką dalyvavimui profesinės sąjungos veikloje naudodavo savo asmeniniais tikslais. Be to, R. M. aktyviai naudojosi ir kitais, su naryste profesinės sąjungos veikloje susijusiais privalumais, pvz., papildomomis dienomis sveikatos gerinimui, per kurias yra mokamas vidutinis asmens darbo užmokestis, papildomomis kasmetinių atostogų dienomis. Taip pat Administracija norėjo atkreipti dėmesį į 2021 m. rugsėjo 22 d.

R. M. visiems Administracijos darbuotojams siųstą el. laišką, kuriuo buvo kviečiama prisijungti prie profesinės sąjungos. Susipažinus su jo turiniu, buvo matyti, kad R. M. skatina darbuotojus prisijungti, akcentuodamas ne konkrečius pokyčius, kuriuos bus planuojama įgyvendinti, siekiant pagerinti darbuotojų darbo / profesines sąlygas, bet akcentuodamas tokius privalumus, kaip papildomos kasmetinių atostogų dienos, papildomos dienos sveikatos gerinimui ir pan. Administracija pažymėjo ir tai, kad 2021 m. Administracijoje vyko naujos darbo tarybos rinkimai.

Nei vienas Profesinės sąjungos komiteto narys (įskaitant ir patį R. M.) juose nedalyvavo, nors Administracija tai skatino. Administracijos manymu, ši aplinkybė taip pat paneigė argumentus, kad R. M. yra aktyviai įsitraukęs į Administracijos darbuotojų teisių gynimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Administracija nesuprato, apie kokį aktyvų dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje bei persekiojimą už veiklą joje yra nurodoma Profesinės sąjungos komiteto protokole, jeigu R. M. nevykdė joje jokios realios veiklos. R. M. aktyviai naudojosi tik narystės profesinėje sąjungoje teikiamais privalumais, o ne tam, kam ta narystė yra skirta, t. y.

Administracijos darbuotojų atstovavimui, jų darbo / profesinių sąlygų gerinimui.

7. Dėl nurodomo prieš R. M. vykdomo mobingo Administracija atkreipė dėmesį, kad Profesinės sąjungos protokole R. M. atžvilgiu vykdomas mobingas siejamas su jo veikla profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad R. M. nevykdė jokios realios veiklos kaip Profesinės sąjungos pirmininkas ir (ar) narys – vien ši aplinkybė paneigė mobingo faktą. Net jeigu R. M. atžvilgiu Administracijoje ir būtų vykdomas mobingas, tai to nebūtų galima sieti su R. M. veikla Profesinės sąjungos komiteto veikloje, o tai kartu reikštų ir tai, kad aplinkybė dėl tariamo mobingo yra teisiškai nereikšminga sprendžiant šį teisinį ginčą. Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė dėl R. M. Administracijoje patiriamo mobingo jau buvo vertinta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I3-3754-1066/2021, kurioje tokia R. M. pozicija pripažinta deklaratyviais teiginiais.

8. Dėl R. M. diskriminacijos kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu skiriant priemokas atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. jo atžvilgiu buvo atliekami du tarnybinių nusižengimų tyrimai, juos atlikus pripažinta, kad jie padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat papildomai pažymėjo, kad R. M. iki 2020 m. sausio 23 d. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Dėl skatinimo priemonių už 2021 m. nurodė, kad jos iš esmės skiriamos vadovaujantis Atlygio politikos nuostatomis – tokių skatinimo priemonių paskyrimas yra Administracijos diskrecijos teisė, kuria Administracija turi teisę pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu yra išpildomos atitinkamos sąlygos. Taigi, visas procesas dėl skatinimo priemonių skyrimo Administracijos darbuotojams yra aiškiai reglamentuotas. Atlygio politika susipažinimui buvo pateikta visiems Administracijos darbuotojams (įskaitant ir R. M., kuris su ja susipažino dar 2021 m. balandžio 1 d.).

9. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinės sąjungos komiteto nesutikimo atleisti R. M. nepagrįstumą pagrindė ir tai, kad dar 2019 m. tarp Administracijos ir R. M. buvo kilęs administracinis ginčas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, t. y. R. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3BE-31 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. M. skyrimo“ jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. R. M. manymu, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, kadangi Administracija neatsižvelgė į Profesinės sąjungos komiteto išreikštą nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos R. M. paskyrimo. Susipažinus su aukščiau minėto nesutikimo turiniu, matyti, kad jame pažodžiui nurodoma Profesinės sąjungos komiteto protokole išdėstyta nesutikimo atleisti R. M. argumentacija. Įvertinus aplinkybę, kad argumentacija buvo vienoda, tačiau Profesinės sąjungos komiteto posėdyje sprendžiant sutikimo atleisti davimo klausimą dalyvavo kiti nariai, taip pat kitas pirmininkas, Administracijai kilo pagrįstų abejonių, ar toks klausimas buvo sprendžiamas iš esmės, taip pat, ar protokolą faktiškai surašė posėdžio sekretorius, o ne pats R. M., kaip ankstesniu atveju. Šiuo aspektu Administracija atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. eI-2562-331/2019 teismas vertino nesutikimo skirti R. M. tarnybinę nuobaudą turinį ir nurodė, kad, kadangi nesutikime išdėstyti argumentai tik deklaratyvūs, teismas negali jų vertinti kaip pagrįstus. Atsižvelgiant į tai, manė, kad šiame administraciniame ginče minėtas teismo sprendimas turėtų būti taikomas kaip precedentas ir Profesinės sąjungos komiteto protokole išdėstyta argumentacija dėl nesutikimo atleisti R. M. pripažįstama nepakankama / nepagrįsta tokio pobūdžio sprendimui (t. y. atsisakymui duoti sutikimą atleisti). Aiškinant priešingai, susiformuotų pamatiniams teisės principams prieštaraujanti praktika, kuri leistų profesinių sąjungų renkamiems organams viršyti jiems suteiktus įgaliojimus, o taip pat apribotų galimybę darbdaviams reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos, jų kompetencijos bei gebėjimų trūkumus, taip pat sukurtų tokią situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteiktų jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

10. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad Administracija savo skunde interpretuoja aplinkybes taip, kad jos būtų palankios būtent Administracijai, o ne R. M.. Pažymėjo, kad R. M. iki šiol yra Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės pirmininkas. Nors Administracija savo skunde Profesinės sąjungos pirmininku laikė A. R., tačiau, kaip buvo matyti iš 2021 m. lapkričio 17 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolo, A. R. buvo tik minėto posėdžio pirmininkas. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos metinio veiklos vertinimo komisija 2021 m. gegužės 4 d. vertino R.

M. kaip valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir priėmė valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11B-1619, kuria tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir į pareigas priimančiam asmeniui pateikė pasiūlymą nustatyti jam mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.

Atsižvelgdamas į minėtą išvadą, Administracijos direktorius G. L. 2021 m. gegužės 12 d. pasirašė įsakymą Nr. 3BE-272 „Dėl pareiginės algos valstybės tarnautojui R. M. nustatymo“, kuriuo nustatė jam 6,3 pareiginės algos koeficientą (ne mažesnį, negu pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas). Be to, R. M. tiesioginis vadovas Administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas R. V. 2021 m. gegužės 17 d. sudarė Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. tarnybinės veiklos gerinimo planą.

Nesutikdamas su minėta išvada ir jos pagrindu vėliau priimtais dokumentais, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Vilniaus apygardos administraciniam teismui R. M. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą išvadą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-3754-1066/2021 R. M. skundas buvo tenkintas iš dalies. Minėtu sprendimu buvo panaikinta Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. M. 2021 m. gegužės 17 d. tarnybinės veiklos gerinimo plano Nr. 11B-1744 (II, III, V, VI, VII, X eilutės) dalis, nutraukta administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimo panaikinti Išvadą, kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Atsakovas pažymėjo, kad minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jau vien dėl šios aplinkybės Administracijos skundas turėjo būti netenkintas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu gali būti pakeista valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 11B-1619, o, pakeitus šią išvadą, būtų pagrindas keisti ir 2021 m. spalio 26 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Administracija melagingai nurodė, jog nuo 2018 m. kovo 22 d. iki šio skundo pateikimo dienos R. M. nebuvo pateikęs nei vieno kreipimosi / siūlymo, kuris būtų skirtas Administracijos darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui ar pan., nes R. M. yra kreipęsis į Administraciją ne vienu klausimu dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, kaip pvz. 2021 m. liepos 16 d. kreipimasis dėl aukštos temperatūros darbo kabinetuose.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą tenkino ir panaikino Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės Profesinės sąjungos komiteto posėdžio metu priimtą 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą nesutikti atleisti R. M. iš Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. R. M. yra valstybės tarnautojas, Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriuje einantis vyresniojo inspektoriaus pareigas.

14.2. Administracijos direktorius 2021 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 3BE-685 „Dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo inicijavimo“, kuriuo buvo nurodyta atlikti neeilinį R. M. tarnybinės veiklos vertinimą. Motyvuotu siūlymu 2021 m. spalio 26 d. viršininkas bendrą R. M. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinimai ir pasiūlė R. M. atleisti iš pareigų. R. M. su minėtu motyvuotu siūlymu nesutiko.

14.3. Administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 3BE-741 „Dėl R. M. atleidimo iš pareigų procedūrų organizavimo“, kuriuo pritarė siūlymui atleisti R. M. iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano gerinimo laikotarpiui, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinimai.

14.4. Profesinės sąjungos 2020 m. gegužės 15 d. vykusio posėdžio metu R. M. išrinktas Profesinės sąjungos pirmininku, tai patvirtino pateiktas 2020 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolas.

14.5. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. yra Administracijos Profesinės sąjungos pirminės grupės narys, Administracija 2021 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 11B-4337 „Dėl sutikimo atleisti iš pareigų suteikimo“ kreipėsi į Administracijos Profesinės sąjungos pirminę grupę su prašymu, kad ji iki 2021 m. lapkričio 19 d. pateiktų sutikimą arba nesutikimą dėl R. M. atleidimo iš pareigų.

14.6. Administracijai 2021 m. lapkričio 17 d. buvo pateiktas Administracijos Profesinės sąjungos pirminės grupės posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad Administracijos Profesinės sąjungos pirminės grupės posėdžio metu buvo nutarta nesutikti atleisti R. M. iš pareigų, nurodant nesutikimo pagrindą – neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tendencingai, siekiant atleisti darbuotoją, neįvertinus ankstesnio darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų ir kitų reikšmingų aplinkybių; atsižvelgiant į inspektoriaus darbo rezultatus, į Kauno skyriaus viršininkų nusistatymo aplinkybes, sprendimas atleisti iš pareigų neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

15. Teismas, apžvelgęs Profesinių sąjungų įstatymo aktualias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) šio ginčo sprendimui aktualias išvadas, pateiktas dėl profesinės sąjungos sutikimo / nesutikimo pagrįstumo dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.), nurodė, kad nagrinėjamu atveju rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, jog R. M. yra Profesinės sąjungos pirmininkas, todėl, remiantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas, atlikęs neeilinį jo vertinimą ir tarnybinę veiklą įvertinęs nepatenkinamai ir nutaręs atleisti valstybės tarnautoją iš užimamų pareigų, turėjo įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į Profesinę sąjungą ir gauti jos sutikimą atleisti darbuotoją iš pareigų. Atsižvelgęs į tai, teismas nepasisakė ir nevertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl R. M. buvimo Profesinės sąjungos pirmininku.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsisakymą duoti sutikimą dėl R. M. atleidimo iš pareigų, jį įvertinus nepatenkinamai, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų ir įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjo siekiama taikyti priemonė dėl neeilinio vertinimo rezultato yra išimtinai susijusi su R. M. naryste ar jo veikla Profesinėje sąjungoje, ir, atsižvelgdamas į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesutikimo dėl atleidimo iš pareigų nurodyta priežastis (neeilinis vertinimas atliktas tendencingai, siekiant atleisti darbuotoją, neįvertinus ankstesnio darbuotojo elgesio ir darbo rezultatų ir kitų reikšmingų aplinkybių) yra nurodyta abstrakčiai, nedetalizuotai, neišsamiai, neargumentuotai, deklaratyviai.

18. Iš skundžiamo Sprendimo turinio bei iš byloje esančių aplinkybių ir rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga, Sprendimu nesutikdama atleisti R. M. iš pareigų, nevertino numatomo atleidimo iš pareigų pareiškėjo narystės Profesinėje sąjungoje aspektu. Ji neargumentuotai pasisakė dėl atlikto tendencingo vertinimo, siekiant darbuotoją atleisti iš pareigų. Nors nesutikime ir nurodoma, kad neįvertintas ankstesnis darbuotojo elgesys ir darbo rezultatai, kitos reikšmingos aplinkybės, vertinimas atliktas tendencingai, tačiau šie teiginiai visiškai neargumentuoti, nepagrįsti, t. y. nenurodyta, kodėl daromos tokios išvados, nepateikiamos konkrečios aplinkybės, kurios galėtų pagrįstai patvirtinti, kad valstybės tarnautojui dėl neeilinio vertinimo rezultato siūloma priemonė – atleidimas iš pareigų yra būtent dėl narystės Profesinėje sąjungoje ir susijęs su veikla joje. Taigi, remdamasis teisiniu reguliavimu bei teismų praktika ginčo klausimu, teismas akcentavo, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą šiuo atveju dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, be kita ko, susijusių su neeilinio vertinimo procedūra ir jos teisėtumu ar šiuo atveju siūlomos taikytinos priemonės pagrįstumu, vertinimas nebuvo priskiriamas atsakovo kompetencijai bei negalėjo būti laikomas teisėtu, nes jis riboja darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, sukuria tokią situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

19. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodymų, jog R. M. galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) asmuo dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekė pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

20. Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-3754-1066/2021 yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir vien dėl to pareiškėjo skundas turi būti netenkintas, kadangi gali būti pakeista valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvada, o, pakeitus šią išvadą, būtų pagrindas keisti ir 2021 m. spalio 26 d. motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, teismo vertinimu, visiškai nesusijusi su šios bylos dalyku bei nekeičianti teismo daromos išvados dėl Sprendimo nepagrįstumo.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 17 d. protokoliniu sprendimu nepagrįstai nusprendė atsisakyti duoti sutikimą atleisti R. M. iš pareigų, tokiu būdu viršijo savo kompetencijos ribas ir apribojo pareiškėjo teisę operatyviai taikyti įstatymo dėl neeilinio vertinimo rezultato numatytą poveikio priemonę. Todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti R. M. iš pareigų teismo panaikintas kaip nepagrįstas.

III. 22. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti Administracijos skundo dėl Profesinės sąjungos komiteto 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo

23. Atsakovo teigimu, nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nurodytas baigtinis sąrašas faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovo nuomone, Profesinės sąjungos Sprendime nesutikti atleisti yra pakankamai aiškiai ir suprantamai bei pagrįstai nurodyta, kodėl Profesinė sąjunga mano, kad siekis atleisti R. M. iš pareigų yra poveikio priemonė ir persekiojimas už jo dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. Tai yra pagrįsta tuo, kad R. M. aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia savo nuomonę, yra principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, todėl jis, kaip darbuotojas, yra nepalankus Administracijai. Atsakovo nuomone, minėtą aplinkybę patvirtina Administracijos atliktas tarnybinės veiklos vertinimas ir R. M. palankus teisminis procesas.

24. Atsakovas pažymi, kad net ir šiuo metu R. M. nurodoma atlikti darbus (teikti ataskaitas apie atliktus darbus), kurių kiti darbuotojai neatlieka. Šią aplinkybę patvirtina prie skundo pridedamas R. M. susirašinėjimas su Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininku A. B..

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad veikla Profesinėje sąjungoje nėra vien pasiūlymų teikimas darbuotojų darbo / profesinių sąlygų gerinimui. Tokią veiklą apima ir bendravimas su darbuotojais, jų konsultavimas jiems aktualiais klausimais ir pan. R. M. į Administraciją yra kreipęsis ne vienu klausimu dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, kaip pvz. 2021 m. liepos 16 d. kreipimasis dėl aukštos temperatūros darbo kabinetuose. Atsakovas mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nebuvo jokio pagrindo jį panaikinti. Esant tokiai situacijai, teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas netenkinti skundo.

26. Pareiškėjas Administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Pareiškėjas atsiliepime dėsto faktines aplinkybes ir iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus, tinkamai ir išsamiai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisingai pritaikytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nenukrypta nuo LVAT praktikos panašaus pobūdžio bylose, t. y. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LVAT suformuota praktika, atsisakymą duoti sutikimą dėl R. M. atleidimo iš pareigų, jį įvertinus nepatenkinamai, vertino tuo aspektu, ar Administracijos profesinės sąjungos pirminė grupė atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktus ir įrodymus, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad Administracijos siekiama taikyti priemonė dėl neeilinio vertinimo rezultato yra išimtinai susijusi su R. M. naryste ar jo veikla Profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priėmė sprendimą dėl nesutikimo atleisti R. M. iš pareigų.

28. Pareiškėjo nuomone, Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde iš esmės atkartojo tuos pačius argumentus, kurie jau buvo teikti pirmosios instancijos teismo procese ir jo metu įvertinti, taip pat pateikė kelis naujus argumentus, kurie neturi jokios įrodomosios reikšmės ir niekaip negali daryti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, o Administracija įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jos interesus, t. y., kad jis nemotyvuotas, neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą atleisti R. M. iš pareigų apriboja jos, kaip darbdavio, teises reaguoti į akivaizdų gebėjimų bei kvalifikacijos trūkumą bei realiai panaudoti teisės aktuose numatytas teisines priemones, kurios gali būti naudojamos valstybės tarnautojų veiklą įvertinus nepatenkinamai. Tik esant realioms sąlygoms šias teisines priemones panaudoti ir jas panaudojus, laikantis visų teisės aktuose numatytų teisinių procedūrų, valstybinė institucija gali užtikrinti, kad valstybei tarnaujantys ir viešojo administravimo funkcijas vykdantys asmenys tai atliks efektyviai, kvalifikuotai bei kompetentingai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo Profesinė sąjunga nesutiko atleisti R. M. iš Administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė tenkinti Administracijos skundą ir panaikinti Profesinės sąjungos Sprendimą dėl nesutikimo atleisti R. M.. Apeliaciniame skunde Profesinė sąjunga nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

31. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį administracinį ginčą, vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias ne tik su pareiškėjo, atsakovo, bet ir su R. M., kuris eina Administracijos Priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus pareigas, teisėmis ir pareigomis (ginčijamas Sprendimas buvo priimtas dėl šio asmens atleidimo, t. y. dėl nesutikimo atleisti jį iš pareigų)). Taigi teismo sprendimas šioje byloje turi įtakos, be kita ko, R. M. teisėms ir pareigoms.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nors pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, R. M. nenurodytas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, atsižvelgiant į skundo dalyką bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo jį, kaip fizinį asmenį, įtraukti į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 33 str. 5 d.).

34. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos R. M., kuris nebuvo įtrauktas į procesą, teisėms ir pareigoms. Taigi pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs R. M. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirminės grupės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė