d02e528a-d514-40d7-957d-eaa48cd68d2e · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla NrPranešėja Danutė Kutrienė                                                                     Civilinė byla Nr. 2S-148-275/10Teisėja Margarita Stambrauskaitė                                             Procesinio sprendimo kategorija 94.2.5.;106.8.2.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. vasario 17 d.,Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudarokolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Neringa Å vedienė ir Henrichas Jaglinskis,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:                                 I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-08-31 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 874 Lt skolos, 530 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog su atsakovu buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis.

Atsakovui laiku nesumokėjus eilinės įmokos ieÅ¡kovas siuntė raÅ¡tiÅ¡kas pretenzijas, praneÅ¡imus apie nesumokėtÄ skolÄ trumposiomis žinutėmis, tačiau atsakovas gera valia neatsiskaitė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-09-02 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sudarytos sutarties dalykÄ , Å¡alių ypatumus ir prekių pobÅ«dį, Å¡alių sudarytÄ sutartį pripažino vartojimo kredito sutartimi (CK 6.886 str.), o atsakovÄ â€“ vartotoju (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.).

Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vartotojų, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193 str. 4 d., kuri nustato, kad visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai, ex officio įvertino Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygÄ dėl sutartinio teismingumo kaip nesÄ Å¾iningÄ .

Remdamasis Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 prejudiciniu sprendimu byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kurių viena Å¡alis yra vartotojas, teismas sprendė, kad pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, todėl sutarties 9.1. punktas ex officio vertintinas kaip nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, todėl Å¡io ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.III.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai IeÅ¡kovas UAB „Snoro lizingas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-02 nutartį ir iÅ¡spręsti civilinės bylos teismingumo klausimÄ iÅ¡ esmės - civilinę bylÄ priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Remdamasis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002 nurodo, jog Å¡alių valia keisti teritorinį priklausymÄ teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo taisykles.

Tuo atveju, jeigu susitarimas Å¡ių taisyklių nepažeidžia, jis turi bÅ«ti teismų pripažįstamas ir vykdomas. IeÅ¡kovas pažymi, jog jo parengtoje standartinėje sutartyje vartotojo interesai nebuvo pažeisti, nes minėta nuostata įtvirtino, kad ieÅ¡kinys dėl sutarties gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek ieÅ¡kovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sÄ lygas turi lygiai tokiÄ pačiÄ teisę, kaip ir ieÅ¡kovas, kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismÄ , ir jo teisės remtis sutarties standartine sÄ lyga, numatančia sutartinį teismingumÄ , bus ginamos.

Todėl teismas, nepagrįstai ieÅ¡kovo parengtÄ standartinę sutarties sÄ lygÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ , nes ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nepažeidė pusiausvyros principo ar imperatyvių teisės normų dėl teisės kreiptis į teismÄ . Pažymi, jog vadovaujantis ginčijamos nutarties logika, tuo atveju, jeigu ginčas sprendžiamas ieÅ¡kovo – verslininko pasirinkimu (CPK 32 str.) jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranaÅ¡umas vartotojo atžvilgiu. Tai reiÅ¡kia, kad vartojimo sutarčių standartinėse sÄ lygose negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali bÅ«ti nurodoma, jog iÅ¡ vartojimo sutarties kilę ginčai gali bÅ«ti nagrinėjami konkrečiame teisme, kadangi teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali bÅ«ti sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme.

Pažymi, jog įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sÄ lygose įtvirtinti sutartinį teismingumÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002). Tuo tarpu remiantis CK 6.188 str. 1 d. pripažinti negaliojančiomis sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančias sutarties sÄ lygas, jeigu tokios bÅ«tų nustatytos, galima tik pagal vartotojo ieÅ¡kinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo. Å iuo atveju teismas turėjo spręsti klausimÄ tik dėl ieÅ¡kinio priėmimo (CPK 135 str.), tačiau, bylos neiÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės, pripažino, kad sutarties sÄ lygos laikytinos nesÄ Å¾iningomis.

Tvirtina, jog atsakovas buvo tinkamai supažindintas su teismingumÄ Ä¯tvirtinančia sÄ lyga, tai jis patvirtino savo paraÅ¡u sutartyje.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Atskirasis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimÄ dėl standartinės vartojimo sutarties sÄ lygos, nustatančios sutartinį teismingumÄ , atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ , tačiau Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ , bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimÄ .Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, savo reikalavimÄ dėl skolos ir delspinigių priteisimo iÅ¡ skolininko kildindamas iÅ¡ 2002-12-23 sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. KTP21223A35P pažeidimo, kuriuo grindė savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo ir delspinigių priteisimÄ iÅ¡ atsakovo, Å¡iam nesumokėjus eilinės įmokos ir kitų mokėjimų.

Kolegija, prieÅ¡ingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pažymi, kad vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d., 6.188 str. 6 d.). Todėl toks apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančios vartojimo sutarties sÄ lygas, nėra pagrįstas.Kartu pastebėtina, kad CK 6.188 str.

įtvirtinti sÄ Å¾iningumo kriterijai gali bÅ«ti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sÄ lygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.). Atskirajame skunde apeliantas patvirtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sÄ lygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sÄ lygos (CK 6.185 str.).

Kadangi nacionalinė teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad neprieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 str. pateikto praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos Å¡alių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) teismingumo klausimÄ bylose, kai viena Å¡alis yra vartotojas.

Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, kai tik jam tampa žinomos Å¡iuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. TokiÄ sÄ lygÄ pripažinęs nesÄ Å¾ininga, jis jos netaiko, iÅ¡skyrus kai vartotojas tam prieÅ¡tarauja. Pažymėtina, jog nacionalinis teismas taip pat turi Å¡iÄ pareigÄ atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ . Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje sÄ Å¾iningumo aspektu vertino minėtos sutarties 9.1. p. standartinę nuostatÄ , įtvirtinančiÄ sutartinį teismingumÄ , jog Å¡alims nesusitarus derybų metu, ginčas sprendžiamas teisme ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra pagal ieÅ¡kovo arba pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar buveinę.

Kita vertus, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sÄ lyga spręsti ginÄÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas savo paraÅ¡u sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasiraÅ¡ymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog Å¡iuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties Å¡alis buvo priverstas priimti jam siÅ«lomas (primetamas) ieÅ¡kovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sÄ lygas, o prieÅ¡ingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡i sÄ lyga nelaikytina Å¡alių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesÄ Å¾ininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas netinkamai aiÅ¡kina CK 6.193 str. 4 d. ir 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, tvirtindamas, jog standartinėje sutartyje iÅ¡ viso negali bÅ«ti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumÄ Ä¯tvirtinančiÄ sÄ lygÄ (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieÅ¡tarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, apsaugai keliamiems reikalavimams.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad pradinio ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ su atsakovu sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. KTP21223A35P numatyta standartinė sÄ lyga spręsti ginÄÄ ieÅ¡kovo nuožiÅ«ra pasirinktinai pagal ieÅ¡kovo arba pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar buveinę yra nesÄ Å¾ininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytÄ pareigÄ atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimÄ , nustatyti tinkamÄ teismingumÄ bylose su vartotojais.

Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieÅ¡kinyje nurodoma (duomenys neskelbtini), ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieÅ¡tarautų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiÅ¡kinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiÅ¡kus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 civilinėje byloje Nr. 2S-1070-464/2009; 2009-10-14 civilinėje byloje Nr. 2S-1076-56/2009; 2009-10-19 civilinėje byloje Nr. 2S-1074-611/2009; 2009-10-27 civilinėje byloje Nr. 2S-1075-275/2009; 2009-10-22 civilinėje byloje Nr. 2S-1073-115/2009; 2009-10-20 civilinėje byloje Nr. 2S-1065-520/2009; 2009-12-07 civilinėje byloje Nr. 2S-1363-492/2009 ir t.t.).Dėl ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Netenkinus ieÅ¡kovo atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ (CPK 92 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Snoro lizingas“ (į.k. 124926897, adr. A. GoÅ¡tauto g. 40A, LT-01112 Vilnius) į valstybės biudžetÄ 2,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                       Danutė Kutrienė Kolegijos teisėjai                                                    Neringa Švedienė                                                                  Henrichas Jaglinskis