Legislator Case Law & Legislation
d02e4e26-489b-44a9-9c74-46ae2b164e5e AI generated

d02e4e26-489b-44a9-9c74-46ae2b164e5e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number d02e4e26-489b-44a9-9c74-46ae2b164e5e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-12-16 sprendimÄ , sumažinant vaikams K. V. ir D. V. priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam; priimti ir prie bylos medžiagos prijungti papildomai teikiamus įrodymus, kurių dėl objektyvių priežasčių atsakovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui;

Legislator headnote

AI generated

d02e4e26-489b-44a9-9c74-46ae2b164e5e · Å iaulių apygardos teismas: priteisti atsakovui (apeliantui) iÅ¡ ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. ?eismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės nenustatinėjo ir nevertino, ar pasikeitė ir kaip pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis po 2009-06-19 sprendimo priėmimo, kokios papildomos vaikų priežiÅ«ros iÅ¡laidos atsirado, o apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, kad esÄ akivaizdu, jog po 2009-06-19 sprendimo priėmimo pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiams vaikams augant ir vystantis padidėjo jiems iÅ¡laikyti reikalingų lėšų suma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-291-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01137-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) E. V. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

S. ieÅ¡kinį atsakovui E. V. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė padidinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams K. V. ir D. V. dydį po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad nuo 2009 m. pasikeitė ekonominė situacija, augant vaikams iÅ¡augo ir jų poreikiai, todėl teismo priteista 200 Lt (58 Eur) iÅ¡laikymo suma yra per maža bÅ«tiniausiems vaikų poreikiams patenkinti.

Abu vaikai mokosi mokykloje, dukra lanko šokių būrelį, sūnus bokso treniruotes, turi kitų pomėgių ir užsiėmimų, todėl jų maitinimo, aprangos, sveikatos priežiūros, laisvalaikio praleidimo poreikiai yra išaugę. Vien vaikų maistui tenka išleisti po 100 Eur per mėnesį, o kitoms reikmėms 50 Eur. Jos materialinė padėtis yra sunki, ji dirba pardavėja, atlyginimas yra 410 Eur per mėnesį, šeima gyvena socialiniame būste, ji turi įsiskolinimų – pagal vartojimo sutartį moka mėnesines įmokas po 74 Eur, taip pat išsimokėtinai įsigijo automobilį, už kurį taip pat dar nėra sumokėjusi.

Atsakovas su vaikais nebendrauja, priteistÄ iÅ¡laikymÄ mokėdavo, nors ir nereguliariai. Mano, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, jis turi įmonę, pastaruoju metu legaliai dirba užsienyje, todėl jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį iÅ¡laikymÄ .

2. Atsakovas E. V. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad jis teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo prievolę nepilnamečiams vaikams vykdė. Sutinka, kad privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, tačiau Å¡iuo metu jo materialinė padėtis nėra gera. Jo įmonė yra ant bankroto ribos, turi įsiskolinimų įvairiems kreditoriams. Jo paties atlyginimas yra tik 309 Eur per mėnesį. Neturi jokio nekilnojamojo turto. Yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , augina ir iÅ¡laiko sÅ«nų K. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Jo žmona niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Butas, kuriame gyvena, įkeistas bankui kaip paimtos paskolos užtikrinimo garantas. Taip moka įvairius mokesčius, namo renovacijos iÅ¡laidas. Sutinka teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams D. V. ir K. V. po 120 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės.

3. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrius pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai padidėjo, priteista iÅ¡laikymo suma neatitinka ekonominės situacijos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1371-304/2009 priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iÅ¡ atsakovo E. V. materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams K.

V. ir D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas iÅ¡laikymui lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas apie savo sunkiÄ padėtį, nepateikė jokių tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, nors atsiliepime nurodė, kad Å¡iuos dokumentus teismui ketina pateikti. Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžius, tačiau juose nedalyvavo, apie neatvykimo priežastis teismo taip pat neinformavo, teismo įpareigotas pateikti visus turimus įrodymus apie savo turtinę padėtį, kitus raÅ¡ytinius įrodymus patvirtinančius atsiliepime nurodytas aplinkybes, įrodymų nepateikė, taip pat nenurodė aplinkybių, trukdančių tai padaryti, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas savo pareigos pateikti duomenis apie iÅ¡laikytinius, savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas neįvykdė.

Teismas savo iniciatyva, iÅ¡ SODROS informacinės sistemos duomenų bazės nustatęs, kad atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės (pavadinimas neskelbtinas) savininkas ir direktorius, jam mokamas darbo užmokestis, o nesant kitų duomenų patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams reikalingo iÅ¡laikymo, teismas sprendė, jog atsakovas gali teikti didesnį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams.

6. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu iÅ¡klausęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, atsižvelgdamas į vaikų iÅ¡augusius poreikius, jų sveikatos problemas, abiejų Å¡alių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir gaunamÄ iÅ¡mokÄ vaikui, iÅ¡laikytinių skaičių, į bendrÄ pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas bÅ«damas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. praÅ¡o:

1) pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-12-16 sprendimÄ , sumažinant vaikams K. V. ir D. V. priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam;

2) priimti ir prie bylos medžiagos prijungti papildomai teikiamus įrodymus, kurių dėl objektyvių priežasčių atsakovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui;

3) priteisti atsakovui (apeliantui) iÅ¡ ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. ?eismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės nenustatinėjo ir nevertino, ar pasikeitė ir kaip pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis po 2009-06-19 sprendimo priėmimo, kokios papildomos vaikų priežiÅ«ros iÅ¡laidos atsirado, o apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, kad esÄ akivaizdu, jog po 2009-06-19 sprendimo priėmimo pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiams vaikams augant ir vystantis padidėjo jiems iÅ¡laikyti reikalingų lėšų suma.

Teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gali teikti daugiau nei tris kartus didesnį iÅ¡laikymÄ vaikams nei buvo priteista ankstesniu teismo sprendimu. 7.2. Teismas neatsižvelgė į sunkiÄ ?tsakovo turtinę padėtį, kÄ Ä¯rodo kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai, kurių jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Nors ?tsakovas yra UAB (pavadinimas neskelbtinas) akcininkas ir direktorius, tačiau nuo 2019-12-18 darbo užmokesčio negauna, nes yra neapmokamose atostogose, jam taip pat nebuvo iÅ¡mokėti jokie dividendai, kadangi įmonė dirba nuostolingai, turi didelių skolų tiekėjams.

Be to, atsakovas turi ir asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams (duomenys neskelbtini) (daugiau nei 15000 Eur), (duomenys neskelbtini) (4108,33 Eur (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (3030,72 Eur). (skolos) susidarė dėl ?tsakovo nuostolingai vykdytos individualios veiklos. Atsakovas turi ir dar vienÄ nepilnametį sÅ«nų K. V. (14 m.), kurį taip pat privalo iÅ¡laikyti. Atsakovo sutuoktinė Ž. V. Å¡iuo metu nedirba. Atsakovas gauna tik minimalias pajamas, kurių vos užtenka pragyvenimui.

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė D. S. praÅ¡o jį atmesti, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019-12-16 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto Lietuvos valstybei patirtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ pagal VGTP tarnybos Å iaulių skyriaus 2020-02-10 pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė pakankamus įrodymus, patvirtinančius, kad jos ir atsakovo 2 nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia apie 800 Eur sumÄ , todėl teismas pagrįstai pripažino, kad vaiko interesų neatitinka atsakovo atsiliepimu siÅ«loma - 120 Eur/mėn. kiekvienam vaikui suma.

Tuo tarpu apeliantas tinkamais įrodymais nepagrindė savo neturėjimo realių galimybių prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, be to, neginčijo ir neįrodinėjo kitokio vaikų poreikių dydžio, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. 8.2. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl jos ir atsakovo vaikų gerovės, vadovavosi iÅ¡imtinai vaikų interesais, atsižvelgė į vaikų poreikius, įvertino ir analizavo kokio dydžio lėšos esant Å¡ioms konkrečioms aplinkybėms galėtų užtikrinti visapusiÅ¡kÄ vaikų vystymÄ si, tuo ne tik apgindamas nepilnamečių vaikų interesus, bet ir visiÅ¡kai pagrįstai neperkeldamas didžiosios dalies vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡tos ieÅ¡kovei, nes ieÅ¡kovei ir taip tenka didžioji dalis atsakomybės už visapusiÅ¡kÄ ir tinkamÄ vaikų vystymÄ si ir auklėjimÄ .

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo 8.3. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti apelianto naujai teikiamų dokumentų į bylÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovas teikė 2019-10-16 atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tačiau Å¡ie įrodymai nebuvo teikiami paties atsakovo apsisprendimu: apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ių įrodymų atsakovas negalėjo pateikti anksčiau, nes iÅ¡vyko dirbti į užsienį, tuo tarpu, sprendžiant iÅ¡ datų, teikdamas 2019-10-16 atsiliepimÄ byloje, apeliantas Å¡iais dokumentais jau disponavo.

Kita vertus, aplinkybės, kad atsakovas yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ , augina ir iÅ¡laiko sÅ«nų K. V., gimusį (data neskelbtina), kad jo žmona niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, pirmos instancijos teismui buvo žinomos iÅ¡ minėto atsiliepimo bei įvertintos skundžiamame sprendime, kaip beje ir teikiamais dokumentais įrodinėjama galimai sunki atsakovo įmonės, o ne paties atsakovo, turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu savo pozicijÄ grindžia tuo, kad, pirma, teismas nevertino kaip pasikeitė vaikų poreikiai po 2009-06-19 sprendimo priėmimo, kokios papildomos vaikų priežiÅ«ros iÅ¡laidos atsirado, o apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, kad pasikeitė ekonominė situacija. Antra, teismas neatsižvelgė į sunkiÄ ?tsakovo turtinę padėtį, jog jis realiai tokio iÅ¡laikymo, kokį priteisė nepilnamečiams vaikams teismas, neturi galimybės teikti, ir teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Su Å¡iais atsakovo argumentai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Atsakovas praÅ¡o teismo priimti ir prie bylos medžiagos prijungti papildomai teikiamus įrodymus, kurių, atsakovo teigimu, jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsakovas teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (2019-10-16) nurodė, kad įrodymus dėl sunkios turtinės padėties teismui ketina pateikti, tačiau Å¡ių įrodymų net ir teismo įpareigotas, nepateikė, taip pat nenurodė aplinkybių, trukdančių tai padaryti.

Teikdamas apeliacinį skundÄ , apeliantas praÅ¡o priimti naujus įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Nurodo, kad buvo iÅ¡vykęs į užsienį dėl ko jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo priežastis, apeliantas vėl nepateikia. Taigi, įvertinęs praÅ¡omų priimti dokumentų turinį, jų datas, iÅ¡ kurių matyti, kad beveik visi dokumentai yra iÅ¡duoti iki ieÅ¡kinio teisme pateikimo, apelianto paaiÅ¡kinimus, apeliacinis teismas sprendžia, kad Å¡ie dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, ir laiko, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinumas yra nepagrįstas, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ atmeta.

Dėl bylos esmės 16. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

17. Ä®statyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir tam bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimÄ arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimÄ .

18. Atsakovo teigimu, teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino kaip pasikeitė tėvų turtinė padėtis ir kokios papildomos vaikų priežiÅ«ros iÅ¡laidos atsirado, o apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, kad po 2009-06-19 sprendimo priėmimo pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiams vaikams augant ir vystantis padidėjo jiems iÅ¡laikyti reikalingų lėšų suma. Anot apelianto, teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gali teikti daugiau nei tris kartus didesnį (180 ?ur) iÅ¡laikymÄ vaikams nei buvo priteista (58 ?ur) ankstesniu teismo sprendimu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui;

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiÅ«rėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalykÄ . Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti iÅ¡laikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti iÅ¡laikymo dydį)).

Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tÄ padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

20. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo sÄ lyga yra iÅ¡ esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sÄ lygos (sÄ lygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

21. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė D. S. ir atsakovas E. V. turi du nepilnamečius vaikus – D. V., gimusį (data neskelbtina), ir K. V., gimusiÄ (data neskelbtina) (b. l. 4, 5). TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu abiem vaikams iÅ¡ atsakovo buvo priteistas iÅ¡laikymas po 125 Lt iki jų pilnametystės, TelÅ¡ių rajono apylinkės 2009 m. birželio 19 d. sprendimu padidintas iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo dydis nepilnamečiams vaikams po 200 Lt (58 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (b. l. 6-7).

Atsakovas su savo vaikais nebendrauja, nuo 2019 m. kovo mėnesio nebeteikia išlaikymo. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). D. V. ir K. V. yra diagnozuota miopija (trumparegystė), abiem reikalingi akiniai, K. V. taip pat diagnozuota nenormali laikysena (stuburo skoliozė), reikalingas gydymas (b. l. 17-18). Abu nepilnamečiai vaikai lanko būrelius – K. V. šokių būrelį, D. V. bokso treniruotes.

IeÅ¡kovė turi transporto priemonę, kuri jai reikalinga susisiekimui, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 12-14). IeÅ¡kovė dirba, jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra maždaug 420 Eur, taip pat ji gauna iÅ¡mokas vaikams apie 140 Eur (b. l. 11, 28-29). IeÅ¡kovė yra sudariusi vartojimo kredito sutartį, taip pat buvo paėmusi paskolÄ automobiliui pirkti, Å¡ioms paskoloms grÄ Å¾inti per mėnesį jai reikalinga 71 Eur suma (b. l. 15-16). Å eimai teikiama parama maisto produktais, vaikai gauna nemokamÄ maitinimÄ mokykloje.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Nors apeliantas ir teigia, jog teismas nevertino kaip pasikeitė tėvų turtinė padėtis, tačiau kaip matyti iš Telšių rajono apylinkės 2009 m. birželio 19 d. sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams po 200 Lt (58 Eur), atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko ir duomenų apie savo turtinę padėtį, kuriuos būtų reikėję teismui vertinti, neteikė.

IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus dar kartÄ ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo po 10 metų, atsakovas, tik nurodė, kad jo turtinė padėtis bloga, tačiau, kaip ji pasikeitė lyginant su padėtim buvusia 2009 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimo metu, nenurodė. Taigi, nesant byloje atsakovo turtinę padėtį ir jos pasikeitimÄ pagrindžiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir pagrįstai dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu ieÅ¡kovės turtinės padėtis, lyginant jÄ su padėtim buvusia 2009 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimo metu, iÅ¡ esmės nepakito, todėl apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ioje byloje tik pasikeitusius vaikų poreikius ir dėl jų pasisakydamas, tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį - nustatė bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų – esminį vaikų poreikių pasikeitimÄ .

23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaikų poreikiai per daugiau nei 10 metų nuo to laiko, kai buvo Telšių apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimu nustatytas 58 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, padidėjo, nes vaikai išaugo, pakito jų poreikiai ir pakito prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė pateikė vaikų poreikiams patenkinti reikalingas sumas, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino realiomis ir protingomis, užtikrinančiomis tik minimalius vaikų poreikius, dėl ko jų dydžio pagrįstumo papildomai nereikia įrodinėti.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o juos papildydamas pažymi, kad: pirma, vertinant vaikų, kuriems ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo beveik 15 ir 16 metų, būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl padidinta iki 180 Eur išlaikymo suma, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas); antra, teismas mažino ieškovės nurodytų vaikų išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydį.

Vertinant vaikui reikalingų iÅ¡laidų dydį turėtų bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir neturėtų bÅ«ti susietas iÅ¡imtinai tik su dokumentais pagrįstų iÅ¡laidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiÅ¡kai iÅ¡laidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes; trečia, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų, jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010); trečia, teismo priteista 180 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokam suma iÅ¡ atsakovo, yra netgi mažesnė už pusę minimalios mėnesinės algos sumÄ (215 ?ur), kuri paprastai pripažįstama tik kaip suma užtikrinanti minimalius, bÅ«tinuosius poreikis.

25. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ apelianto buvo priteistas 180 Eur dydžio iÅ¡laikymas Å¡alių nepilnamečiams vaikams. Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo 26.

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kia, kad toks iÅ¡laikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas neatsižvelgė į sunkiÄ ?tsakovo turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad nežiÅ«rint į tai, jog jis yra UAB (pavadinimas neskelbtinas) akcininkas ir direktorius, tačiau nuo 2019-12-18 darbo užmokesčio negauna, nes yra neapmokamose atostogose, jam taip pat nebuvo iÅ¡mokėti jokie dividendai, kadangi įmonė dirba nuostolingai, turi didelių skolų tiekėjams. Be to, turi ir asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams (duomenys neskelbtini) (daugiau nei 15000 Eur), (duomenys neskelbtini) (4108,33 Eur (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (3030,72 Eur), kurios susidarė dėl jo nuostolingai vykdytos individualios veiklos. Turi ir dar vienÄ nepilnametį sÅ«nų K. V. (14 m.), kurį taip pat privalo iÅ¡laikyti, jo sutuoktinė Ž. V. Å¡iuo metu nedirba. Atsakovas akcentuoja, kad gauna tik minimalias pajamas, kurių vos užtenka pragyvenimui, todėl negali skirti didesnio nei po 100 Eur iÅ¡laikymo savo vaikams.

28. Atsakant į šį apelianto argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, jis dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«damas nepatenkintu savo materialine padėtimi apeliantas turi stengtis ir ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. Tai, kad apeliantas turi skolų, kitÄ Å¡eimÄ , darbo neturinčiÄ sutuoktinę ir dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , kuri taip pat privalo iÅ¡laikyti, nesudaro pagrindo nedidinti kitoje Å¡eimoje augantiems nepilnamečiams vaikams teikiamo iÅ¡laikymo ar didinti jį tik tokia suma, kuria pageidauja atsakovas.

Kita vertus, apeliantas teigdamas, kad negauna jokio užmokesčio bÅ«damas UAB (pavadinimas neskelbtinas) akcininkų ir direktoriumi, o vėliau nurodydamas, kad visgi gauna tik minimalias pajamas, nenurodydamas iÅ¡ kur jas gauna, pats sau prieÅ¡tarauja, kas sudaro pagrindÄ abejoti jo gaunamų oficialių pajamų dydžiu ir realia turtine padėtimi.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos iÅ¡laikyti iki pilnametystės atsiradimÄ (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaikais, kadangi prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikams vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, jog jis turi skolų, negauna darbo užmokesčio ir kt., nevertintina kaip svarbus faktorius turintis įtakos atsakovo turtinei padėčiai, dėl ko bÅ«tų pagrindas spręsti, jog 180 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Dėl procesinės bylos baigties 30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečių Å¡alių vaikams D.

V. ir K. V. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ , taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistinos iÅ¡laidos valstybei už ieÅ¡kovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 320,00 ?ur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 00 ct) valstybės turėtas garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (įmokos kodas 5630).

Teisėjas Egidijus Mockevičius