Legislator Case Law & Legislation
d02df350-020d-49ad-baa6-93d72aefe862 AI generated

Appeal dismissed; court upheld first instance ruling on divorce property settlement validity and enforcement risks.

Case Number d02df350-020d-49ad-baa6-93d72aefe862
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appellant's request to reopen the divorce property settlement case, ruling that the first instance court correctly applied the law. The appellant argued the lower court erred in validating a contract where one party faced enforcement risks, but the court found no legal error. Consequently, the original judgment confirming the property division and debt obligations was upheld as legally sound.

Legislator headnote

AI generated

CPK 337 str. 1 d. 1 p.; CPK 539 str. 2 d.; CPK 98 str. Teismas konstatuoja, kad prašymas atnaujinti procesą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties galiojimo nėra pagrįstas, jei pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas ir sutartis atitinka įstatymo reikalavimus.

Keywords

AI generated
divorce property settlement contract enforcement risk procedural reopening appellate review standard civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
CPK 337 str. 1 d. 1 p.
CPK 539 str. 2 d.
CPK 98 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-1716-1092/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15471-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.9 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. T. (P.) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A.

T. (P.) praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pateiktÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. P. ir M. P. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. T. (P.) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. 2‑790‑613/2015, kurioje teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu panaikintas pareiÅ¡kėjos A.

P. ir M. P. santuokos, sudarytos 2007 m. liepos 13 d. Kristaus Karaliaus bažnyčioje, apskaitos įraÅ¡as, įraÅ¡ytas 2007 m. liepos 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo paliktos santuokoje turėtos pavardės; patvirtinta pareiÅ¡kėjų 2015 m. rugpjūčio 26 d. sutartis dėl teisinių pasekmių, atsiradusių panaikinant santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjai, be kita ko, kad nuo teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos:

A. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka: ½ buto dalis (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 54,17 kv. m., su sandėliu 4,31 kv. m ir bendro naudojimo patalpomis, 66 665 eurų vidutinės rinkos vertės, ir negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, 1/52 dalys iš 1 345,68 kv. m. bendro ploto, 1 932 Eur vidutinės rinkos vertės (Sutarties 7 punktas); M. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ buto dalis (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 54,17 kv. m, su sandėliu 4,31 kv. m ir bendro naudojimo patalpomis, 66 665 Eur vidutinės rinkos vertėsir negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, 1/52 dalys iš 1 345,68 kv. m. bendro ploto, 1 932 Eur vidutinės rinkos vertės (sutarties 8 punktas);

M. P. iki 2016 m. kovo 1 d. įsipareigoja:

a) refinansuotis SEB banko paskolÄ ir iÅ¡ A. P. nupirkti jos 1/2 buto (duomenys neskelbtini) dalį, o A. P. įsipareigoja jÄ parduoti M. P. už vienÄ eurÄ b) iÅ¡ savo asmeninių lėšų padengti A. P. paskolos dalį AB SEB bankui pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį iki paskolos refinansavimo;

c) apmokėti visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio (Sutarties 9 punktas).

2. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėja grindė tuo, jog sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , t. y. teisės normos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3 knygoje, taikomos dalijant santuokos metu įgytÄ turtÄ ir sprendžiant klausimus dėl prievolių įvykdymo kreditoriui. Teigia, jog aiÅ¡ki materialinės teisės normos taikymo klaida paaiÅ¡kėjo vykdymo proceso metu. 2016 m. rugpjūčio 31 d. minėto teismo sprendimo pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir perduotas vykdyti antstolei. 2017 m. liepos 14 d. antstolė priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo, kuriame nurodė, kad vykdomojo raÅ¡to įvykdyti negali, nes vykdomajame raÅ¡te nurodyta, jog skolininkas M.

P. įsipareigoja refinansuoti AB SEB banko paskolÄ , o tai priklauso nuo trečiųjų asmenų, ne tik nuo skolininko; antstolė negali įpareigoti trečiųjų asmenų vykdyti teismo sprendimÄ ; Å¡iuo atveju skolininko įsipareigojimas refinansuoti banko paskolÄ priklauso ne vien nuo skolininko geros valios, bet ir nuo paties kreditoriaus pozicijos, todėl antstolė tokio sprendimo dalies įvykdyti negali. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje praÅ¡o Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – sprendime padaryta aiÅ¡ki materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 3 knygoje, taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ .

5. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo yra gautas nepraleidus įstatyme nustatyto penkerių metų naikinamojo termino, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pripažino jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjos argumentus dėl teisės taikymo klaidos laikė nepagrįstais bei darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintinos aiÅ¡kia teisės taikymo klaida bei nėra susijusios su teisės normų taikymu ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui.

7. Ä®vertinęs visas pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (CPK 370 straipsnio 3 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja A. T. (P.) praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 8.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto nuostatas bei nesivadovavo formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose.

Sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo pagrindų nagrinėjamu atveju pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo tvarkÄ , kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiÅ¡kinimo ir taikymo. 8.2. Sprendžiant vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį klausimÄ svarbu nustatyti, ar taikos sutarties sÄ lygos, dėl kurių vykdymo praÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , yra aiÅ¡kios, nedviprasmiÅ¡kos ir gali bÅ«ti priverstinai vykdomos.

Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos nėra aiÅ¡kios, Å¡alys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raÅ¡tas pagal tokias sÄ lygas negali bÅ«ti iÅ¡duodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė Å¡alies praÅ¡ymu peržiÅ«rėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Å i praktika taikytina ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, nes skundžiamu 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo patvirtinta Å¡alių sutartis, kurioje įtvirtintų įsipareigojimų negalima įvykdyti priverstinai. 8.3.

Pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ abu pareiÅ¡kėjai tebėra buto bendraturčiai, nors ji bute negyvena ir komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja. M. P. gyvena bute, naudojasi visomis teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas neatsiskaito. Paslaugų teikėjai kreipiasi į teismÄ , teismai tokio pobÅ«džio reikalavimus tenkina ir priteisia įsiskolinimÄ solidariai iÅ¡ abiejų pareiÅ¡kėjų. Suinteresuotas asmuo M. P. teismo sprendimų nevykdo, todėl pradedamas iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolius. Antstoliai areÅ¡tuoja A.

T. asmenines sÄ skaitas ir vykdo nuo sÄ skaitos piniginių lėšų nuraÅ¡ymÄ . SEB banko paskola iki Å¡iol nėra refinansuota, abu pareiÅ¡kėjai tebėra bendraskoliai ir banko paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į pareiÅ¡kėjos A. T. asmeninį turtÄ . 8.4. PareiÅ¡kėja nurodo, kad siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį (ar jos dalį, sÄ lygÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, ar, kaip Å¡iuo konkrečiu atveju, Å¡alims neinicijavus teisminio ginčo, t. y. tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma bÅ«tina pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti.

PrieÅ¡ingu atveju, t. y. teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiÅ¡koje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieÅ¡taraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam prieÅ¡ingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodÄ galiÄ â€“ nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis Å¡alių nurodytomis sÄ lygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrÄ Å¡alių sutartÄ sÄ lygÄ (ar net visÄ taikos sutartį) negaliojančia.

9. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo M. P. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Atskirajame skunde nėra detalizuojama, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė santuokos nutraukimo byloje, nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad santuokos nutraukimo byloje buvo tinkamai padalintas visas santuokos metu įgytas turtas bei prievolės, todėl konstatuoti CK 3 knygos teisės normų pažeidimo ar aiÅ¡kiai netinkamo taikymo, pagrindo nėra. 9.2.

Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėtų taikyti skunde nurodomose kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, kadangi nurodytos bylos ir ši byla skiriasi, nes kasacinėse bylose nebuvo keliamas proceso atnaujinimo klausimas, ginčas buvo kilęs dėl teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarčių vykdymo ir ne šeimos bylose, visiškai kitose teisinėse situacijose. 9.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad visas turtas buvo padalintas ir išspręstas klausimas dėl prievolių vykdymo, o tolesnio turto valdymo ir naudojimo klausimai yra šalių, o ne teismo dispozicijoje.

Todėl M. P. laiko, kad yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantė pirmosios instancijų teismo išvadų dėl netinkamo materialiųjų teisės normų taikymo nepaneigė ir motyvuotų argumentų nepateikė. 9.4. Visas santuokos metu įgyta turtas buvo padalintas, nuosavybės teisės įregistruotos viešajame nekilnojamojo turto registre, todėl atnaujinti proceso šiuo pagrindu galimybės nėra. 9.5. M. P. nėra skolingas už komunalines paslaugas, dėl skolų išieškojimo nėra pradėta jokių vykdomųjų bylų.

IÅ¡ jo teismo priteistas skolas pagal apeliantės pateiktus teismo sprendimus jis yra sumokėjęs. IÅ¡ apeliantės pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad iÅ¡ jos yra iÅ¡ieÅ¡koma skola daugiabutį namÄ administruojančiai įmonei pagal teismo sprendimÄ , kuriuo skola buvo priteista tik iÅ¡ apeliantės. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl ginčo esmės 11. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo.

12. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip iÅ¡imtinis bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiÅ¡ki taikymo klaida.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji. Svarbu tai, kad tokia aiÅ¡ki klaida turi bÅ«ti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . AiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

14. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo matyti, kad esminis jos argumentas grindžiamas prielaida, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, gali patvirtinti tik tokiÄ sutartį, kurioje yra įtraukti tik tokie įsipareigojimai, kuriuos vėliau bÅ«tų galima įvykdyti priverstinai. Kitaip tariant, pareiÅ¡kėja mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu negalėjo patvirtinti Å¡alių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes joje, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, yra tokių M. P. įsipareigojimų, kurių priverstinis įvykdymas yra neįmanomas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iÅ¡ santuokos nutraukimo bÅ«dų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuokÄ bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su praÅ¡ymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriÄ teismas, nutraukdamas santuokÄ , patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimÄ (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu Å¡i sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje sutartyje turi bÅ«ti aptarti klausimai dėl vaikų iÅ¡laikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos.

Vadinasi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobÅ«džio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai iÅ¡sprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra iÅ¡sprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobÅ«dį gali reikÅ¡ti ir civilinių teisinių santykių modifikavimÄ (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimÄ (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų nekilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybėn ir pan.).

Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo bÅ«do, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygos pagal savo turinį gali reikÅ¡ti sprendimÄ dėl priteisimo. Visa tai reiÅ¡kia, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

17. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygos gali reikÅ¡ti sprendimÄ dėl priteisimo ir dėl jų gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vykdomasis raÅ¡tas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta kasacinio teismo praktika neleidžia teigti, kad aptariamoje sutartyje gali bÅ«ti numatytos tik tokios sÄ lygos (įsipareigojimai), kurias galima priverstinai įvykdyti. Galimybė Å¡alims susitarti dėl tokių įsipareigojimų, kurių priverstinis vykdymas negali bÅ«ti užtikrintas, be kita ko, atitinka sutarties laisvės principÄ , pagal kurį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tokia galimybė ir sutarties Å¡alių laisvė atitinkamu bÅ«du susitarti negali bÅ«ti varžoma nesant aiÅ¡kaus įstatyminio pagrindo.

18. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus iš esmės ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Įstatyme nustatyta, kad teismas, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Tačiau nei CK, nei CPK nuostatos neįpareigoja teismo tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje numatyti įsipareigojimai yra ar gali bÅ«ti priverstinai įvykdomi, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Pateikiant praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančiÄ CK 3.53 straipsnio reikalavimus, yra Å¡alių pareiga (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, bÅ«tent Å¡alims ir tenka rizika dėl tokių sutarties sÄ lygų, kurių vykdymo priverstine tvarka užtikrinti negalima.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡alis, nevykdanti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų, yra atleidžiama nuo atsakomybės. Ä®statymai nustato, kokias teisinės gynybos priemones gali naudoti sutarties Å¡alis, jei kita sutarties Å¡alis nevykdo savo įsipareigojimų (nuostolių atlyginimas ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėja turi teisę reikalauti iÅ¡ suinteresuoto asmens to, kÄ ji įvykdė kreditoriui už suinteresuotÄ asmenį solidarios prievolės, kuriÄ vykdyti kreditoriui buvo įsipareigojęs M.

P., pagrindu ir tokiu būdu apginti savo teises ir interesus.

19. Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja nepagrindė aplinkybės, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tvirtindamas Å¡alių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ . Be to, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra neaktuali Å¡iai bylai, nes Å¡iuo atveju teismo sprendimu yra patvirtinta ne taikos sutartis, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 22. Atmetus pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ jos priteistinos suinteresuoto asmens M.

P. 150 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ Å¡ioje byloje rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ (CPK 98 straipsnis). Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, detalizuota pažyma apie suteiktas teisines paslaugas ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti M. P. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. T. 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjas Aurimas Brazdeikis