Appeal dismissed; court upheld first instance ruling on divorce property settlement validity and enforcement risks.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appellant's request to reopen the divorce property settlement case, ruling that the first instance court correctly applied the law. The appellant argued the lower court erred in validating a contract where one party faced enforcement risks, but the court found no legal error. Consequently, the original judgment confirming the property division and debt obligations was upheld as legally sound.
Legislator headnote
AI generatedCPK 337 str. 1 d. 1 p.; CPK 539 str. 2 d.; CPK 98 str. Teismas konstatuoja, kad prašymas atnaujinti procesą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties galiojimo nėra pagrįstas, jei pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas ir sutartis atitinka įstatymo reikalavimus.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
? CivilinÄ byla Nr. e2S-1716-1092/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15471-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.9 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 14 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Aurimas Brazdeikis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos A. T. (P.) atskirÄ jį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos A.
T. (P.) praÅ¡ymÄ dÄl proceso atnaujinimo, pateiktÄ civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjų A. P. ir M. P. praÅ¡ymÄ dÄl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinÄ bendrovÄ SEB bankas. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja A. T. (P.) kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų (buvusio KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo) civilinÄje byloje Nr. 2‑790‑613/2015, kurioje teismo 2015 m. rugsÄjo 22 d. sprendimu panaikintas pareiÅ¡kÄjos A.
P. ir M. P. santuokos, sudarytos 2007 m. liepos 13 d. Kristaus Karaliaus bažnyÄioje, apskaitos įraÅ¡as, įraÅ¡ytas 2007 m. liepos 13 d. KlaipÄdos miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriuje; po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo paliktos santuokoje turÄtos pavardÄs; patvirtinta pareiÅ¡kÄjų 2015 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sutartis dÄl teisinių pasekmių, atsiradusių panaikinant santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , pagal kuriÄ pareiÅ¡kÄjai, be kita ko, kad nuo teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisÄjimo dienos:
A. P. asmeninÄs nuosavybÄs teise atitenka: ½ buto dalis (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 54,17 kv. m., su sandÄliu 4,31 kv. m ir bendro naudojimo patalpomis, 66 665 eurų vidutinÄs rinkos vertÄs, ir negyvenamosios patalpos â automobilių saugyklos, 1/52 dalys iÅ¡ 1 345,68 kv. m. bendro ploto, 1 932 Eur vidutinÄs rinkos vertÄs (Sutarties 7 punktas); M. P. asmeninÄs nuosavybÄs teise atitenka ½ buto dalis (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 54,17 kv. m, su sandÄliu 4,31 kv. m ir bendro naudojimo patalpomis, 66 665 Eur vidutinÄs rinkos vertÄsir negyvenamosios patalpos â automobilių saugyklos, 1/52 dalys iÅ¡ 1 345,68 kv. m. bendro ploto, 1 932 Eur vidutinÄs rinkos vertÄs (sutarties 8 punktas);
M. P. iki 2016 m. kovo 1 d. įsipareigoja:
a) refinansuotis SEB banko paskolÄ ir iÅ¡ A. P. nupirkti jos 1/2 buto (duomenys neskelbtini) dalį, o A. P. įsipareigoja jÄ parduoti M. P. už vienÄ eurÄ b) iÅ¡ savo asmeninių lÄšų padengti A. P. paskolos dalį AB SEB bankui pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį iki paskolos refinansavimo;
c) apmokÄti visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mÄnesio (Sutarties 9 punktas).
2. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kÄja grindÄ tuo, jog sprendime padaryta aiÅ¡ki teisÄs normos taikymo klaida, kuri galÄjo turÄti įtakos priimant neteisÄtÄ sprendimÄ , t. y. teisÄs normos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 3 knygoje, taikomos dalijant santuokos metu įgytÄ turtÄ ir sprendžiant klausimus dÄl prievolių įvykdymo kreditoriui. Teigia, jog aiÅ¡ki materialinÄs teisÄs normos taikymo klaida paaiÅ¡kÄjo vykdymo proceso metu. 2016 m. rugpjÅ«Äio 31 d. minÄto teismo sprendimo pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir perduotas vykdyti antstolei. 2017 m. liepos 14 d. antstolÄ priÄmÄ patvarkymÄ dÄl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo, kuriame nurodÄ, kad vykdomojo raÅ¡to įvykdyti negali, nes vykdomajame raÅ¡te nurodyta, jog skolininkas M.
P. įsipareigoja refinansuoti AB SEB banko paskolÄ , o tai priklauso nuo treÄiųjų asmenų, ne tik nuo skolininko; antstolÄ negali įpareigoti treÄiųjų asmenų vykdyti teismo sprendimÄ ; Å¡iuo atveju skolininko įsipareigojimas refinansuoti banko paskolÄ priklauso ne vien nuo skolininko geros valios, bet ir nuo paties kreditoriaus pozicijos, todÄl antstolÄ tokio sprendimo dalies įvykdyti negali. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. KlaipÄdos apylinkÄs teismas 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutartimi pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ dÄl proceso atnaujinimo atmetÄ.
4. Teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinÄtoje byloje praÅ¡o Civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu â sprendime padaryta aiÅ¡ki materialinÄs teisÄs normos, įtvirtintos CK 3 knygoje, taikymo klaida, kuri galÄjo turÄti įtakos priimant neteisÄtÄ sprendimÄ .
5. Teismas, įvertinÄs tai, kad pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas dÄl proceso atnaujinimo yra gautas nepraleidus įstatyme nustatyto penkerių metų naikinamojo termino, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pripažino jog terminas yra praleistas dÄl svarbių priežasÄių ir jį atnaujino.
6. Teismas, įvertinÄs bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kÄjos argumentus dÄl teisÄs taikymo klaidos laikÄ nepagrįstais bei darÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjos praÅ¡yme dÄl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybÄs nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. PareiÅ¡kÄjos nurodytos aplinkybÄs negali bÅ«ti pripažintinos aiÅ¡kia teisÄs taikymo klaida bei nÄra susijusios su teisÄs normų taikymu ir neturi įtakos teismo sprendimo teisÄtumui.
7. Ä®vertinÄs visas pareiÅ¡kÄjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ dÄl proceso atnaujinimo atmetÄ kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (CPK 370 straipsnio 3 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄja A. T. (P.) praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutartį panaikinti ir praÅ¡ymÄ dÄl proceso atnaujinimo tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 8.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto nuostatas bei nesivadovavo formuojama Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose.
Sprendžiant klausimÄ dÄl proceso atnaujinimo pagrindų nagrinÄjamu atveju pasisakytina dÄl proceso teisÄs normų, reglamentuojanÄių vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo tvarkÄ , kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiÅ¡kinimo ir taikymo. 8.2. Sprendžiant vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį klausimÄ svarbu nustatyti, ar taikos sutarties sÄ lygos, dÄl kurių vykdymo praÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , yra aiÅ¡kios, nedviprasmiÅ¡kos ir gali bÅ«ti priverstinai vykdomos.
NustaÄius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos nÄra aiÅ¡kios, Å¡alys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raÅ¡tas pagal tokias sÄ lygas negali bÅ«ti iÅ¡duodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybÄ Å¡alies praÅ¡ymu peržiÅ«rÄti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Å i praktika taikytina ir Å¡ioje nagrinÄjamoje byloje, nes skundžiamu 2015 m. rugsÄjo 22 d. sprendimu buvo patvirtinta Å¡alių sutartis, kurioje įtvirtintų įsipareigojimų negalima įvykdyti priverstinai. 8.3.
Pagal 2015 m. rugsÄjo 22 d. sprendimÄ abu pareiÅ¡kÄjai tebÄra buto bendraturÄiai, nors ji bute negyvena ir komunalinÄmis paslaugomis nesinaudoja. M. P. gyvena bute, naudojasi visomis teikiamomis paslaugomis, taÄiau už jas neatsiskaito. Paslaugų teikÄjai kreipiasi į teismÄ , teismai tokio pobÅ«džio reikalavimus tenkina ir priteisia įsiskolinimÄ solidariai iÅ¡ abiejų pareiÅ¡kÄjų. Suinteresuotas asmuo M. P. teismo sprendimų nevykdo, todÄl pradedamas iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolius. Antstoliai areÅ¡tuoja A.
T. asmenines sÄ skaitas ir vykdo nuo sÄ skaitos piniginių lÄšų nuraÅ¡ymÄ . SEB banko paskola iki Å¡iol nÄra refinansuota, abu pareiÅ¡kÄjai tebÄra bendraskoliai ir banko paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į pareiÅ¡kÄjos A. T. asmeninį turtÄ . 8.4. PareiÅ¡kÄja nurodo, kad siekiant nuginÄyti įsiteisÄjusia teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį (ar jos dalį, sÄ lygÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinÄjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, ar, kaip Å¡iuo konkreÄiu atveju, Å¡alims neinicijavus teisminio ginÄo, t. y. tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma bÅ«tina pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, kurioje ginÄijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti.
PrieÅ¡ingu atveju, t. y. teismui iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ dÄl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojanÄia atskiroje savarankiÅ¡koje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieÅ¡taraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisÄs principus pažeidžianti situacija â tuo paÄiu metu liktų galioti atskiri, taÄiau vienas kitam prieÅ¡ingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodÄ galiÄ â nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminÄmis Å¡alių nurodytomis sÄ lygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrÄ Å¡alių sutartÄ sÄ lygÄ (ar net visÄ taikos sutartį) negaliojanÄia.
9. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo M. P. praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Atskirajame skunde nÄra detalizuojama, kokias materialinÄs teisÄs normas teismas pažeidÄ santuokos nutraukimo byloje, nÄra paneigiamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad santuokos nutraukimo byloje buvo tinkamai padalintas visas santuokos metu įgytas turtas bei prievolÄs, todÄl konstatuoti CK 3 knygos teisÄs normų pažeidimo ar aiÅ¡kiai netinkamo taikymo, pagrindo nÄra. 9.2.
Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad nagrinÄjamoje byloje teismas turÄtų taikyti skunde nurodomose kasacinio teismo nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kadangi nurodytos bylos ir Å¡i byla skiriasi, nes kasacinÄse bylose nebuvo keliamas proceso atnaujinimo klausimas, ginÄas buvo kilÄs dÄl teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarÄių vykdymo ir ne Å¡eimos bylose, visiÅ¡kai kitose teisinÄse situacijose. 9.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad visas turtas buvo padalintas ir iÅ¡sprÄstas klausimas dÄl prievolių vykdymo, o tolesnio turto valdymo ir naudojimo klausimai yra Å¡alių, o ne teismo dispozicijoje.
TodÄl M. P. laiko, kad yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantÄ pirmosios instancijų teismo iÅ¡vadų dÄl netinkamo materialiųjų teisÄs normų taikymo nepaneigÄ ir motyvuotų argumentų nepateikÄ. 9.4. Visas santuokos metu įgyta turtas buvo padalintas, nuosavybÄs teisÄs įregistruotos vieÅ¡ajame nekilnojamojo turto registre, todÄl atnaujinti proceso Å¡iuo pagrindu galimybÄs nÄra. 9.5. M. P. nÄra skolingas už komunalines paslaugas, dÄl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo nÄra pradÄta jokių vykdomųjų bylų.
IÅ¡ jo teismo priteistas skolas pagal apeliantÄs pateiktus teismo sprendimus jis yra sumokÄjÄs. IÅ¡ apeliantÄs pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad iÅ¡ jos yra iÅ¡ieÅ¡koma skola daugiabutį namÄ administruojanÄiai įmonei pagal teismo sprendimÄ , kuriuo skola buvo priteista tik iÅ¡ apeliantÄs. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, motyvai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dÄl kurių reikÄtų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai). DÄl ginÄo esmÄs 11. Byloje kyla ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas dÄl civilinÄs bylos proceso atnaujinimo.
12. PažymÄtina, kad įsiteisÄjÄs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginÄytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinÄje, tiek tarptautinÄje teisÄje, taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotoje teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip iÅ¡imtinis bÅ«das peržiÅ«rÄti įsiteisÄjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisÄtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:
1) įsiteisÄjÄs teismo sprendimas pažeidžia besikreipianÄio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);
2) asmuo su praÅ¡ymu dÄl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);
3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiÅ¡kÄjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kÄjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisÄtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisÄs principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisÄs normos taikymo klaida, kuri galÄjo turÄti įtakos priimant neteisÄtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rÄtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti tiek materialiosios, tiek proceso teisÄs normos aiÅ¡ki taikymo klaida.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisÄs normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji. Svarbu tai, kad tokia aiÅ¡ki klaida turi bÅ«ti ir esminÄ, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisÄtÄ . AiÅ¡ki teisÄs normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkreÄioje teisÄs normoje esanÄios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisÄs normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisÄs normos nuostatos prasmÄs iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginÄijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
14. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjos atskirojo skundo matyti, kad esminis jos argumentas grindžiamas prielaida, kad teismas, tvirtindamas sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, gali patvirtinti tik tokiÄ sutartį, kurioje yra įtraukti tik tokie įsipareigojimai, kuriuos vÄliau bÅ«tų galima įvykdyti priverstinai. Kitaip tariant, pareiÅ¡kÄja mano, kad KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2015 m. rugsÄjo 22 d. sprendimu negalÄjo patvirtinti Å¡alių sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, nes joje, kaip vÄliau paaiÅ¡kÄjo, yra tokių M. P. įsipareigojimų, kurių priverstinis įvykdymas yra neįmanomas.
15. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iÅ¡ santuokos nutraukimo bÅ«dų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuokÄ bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su praÅ¡ymu dÄl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriÄ teismas, nutraukdamas santuokÄ , patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimÄ (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktÄ sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu Å¡i sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje sutartyje turi bÅ«ti aptarti klausimai dÄl vaikų iÅ¡laikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklÄjant ir nepilnameÄių vaikų bendravimo su skyrium gyvenanÄiu tÄvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinÄs teisÄs ir pareigos.
Vadinasi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dÄl turtinių, tiek ir dÄl neturtinio pobÅ«džio klausimų, ir bendroji taisyklÄ yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai iÅ¡sprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra iÅ¡sprendžiama dÄl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobÅ«dį gali reikÅ¡ti ir civilinių teisinių santykių modifikavimÄ (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimÄ (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų nekilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybÄn ir pan.).
Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai sprÄstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo bÅ«do, todÄl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygos pagal savo turinį gali reikÅ¡ti sprendimÄ dÄl priteisimo. Visa tai reiÅ¡kia, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dÄl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dÄl Å¡ios teismo sprendimo dalies gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
17. Atsižvelgiant į anksÄiau paminÄtÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygos gali reikÅ¡ti sprendimÄ dÄl priteisimo ir dÄl jų gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vykdomasis raÅ¡tas. TaÄiau, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, minÄta kasacinio teismo praktika neleidžia teigti, kad aptariamoje sutartyje gali bÅ«ti numatytos tik tokios sÄ lygos (įsipareigojimai), kurias galima priverstinai įvykdyti. GalimybÄ Å¡alims susitarti dÄl tokių įsipareigojimų, kurių priverstinis vykdymas negali bÅ«ti užtikrintas, be kita ko, atitinka sutarties laisvÄs principÄ , pagal kurį Å¡alys turi teisÄ laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tokia galimybÄ ir sutarties Å¡alių laisvÄ atitinkamu bÅ«du susitarti negali bÅ«ti varžoma nesant aiÅ¡kaus įstatyminio pagrindo.
18. Sutuoktinių teisÄ sutartimi dÄl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus iÅ¡ esmÄs ribojama tik vieÅ¡osios tvarkos ir sutuoktinių nepilnameÄių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisÄtų interesų apsauga. Ä®statyme nustatyta, kad teismas, netvirtina sutarties dÄl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatÄs, kad ji prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmÄs pažeidžia sutuoktinių nepilnameÄių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisÄtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
TaÄiau nei CK, nei CPK nuostatos neįpareigoja teismo tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje numatyti įsipareigojimai yra ar gali bÅ«ti priverstinai įvykdomi, jei nekyla abejonių dÄl nurodytų vertybių pažeidimo. Pateikiant praÅ¡ymÄ dÄl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkanÄiÄ CK 3.53 straipsnio reikalavimus, yra Å¡alių pareiga (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, bÅ«tent Å¡alims ir tenka rizika dÄl tokių sutarties sÄ lygų, kurių vykdymo priverstine tvarka užtikrinti negalima.
TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡alis, nevykdanti sutartimi dÄl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų, yra atleidžiama nuo atsakomybÄs. Ä®statymai nustato, kokias teisinÄs gynybos priemones gali naudoti sutarties Å¡alis, jei kita sutarties Å¡alis nevykdo savo įsipareigojimų (nuostolių atlyginimas ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja turi teisÄ reikalauti iÅ¡ suinteresuoto asmens to, kÄ ji įvykdÄ kreditoriui už suinteresuotÄ asmenį solidarios prievolÄs, kuriÄ vykdyti kreditoriui buvo įsipareigojÄs M.
P., pagrindu ir tokiu būdu apginti savo teises ir interesus.
19. Apibendrindamas tai, kas paminÄta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kÄja nepagrindÄ aplinkybÄs, kad 2015 m. rugsÄjo 22 d. sprendimu tvirtindamas Å¡alių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas padarÄ aiÅ¡kiÄ teisÄs taikymo klaidÄ . Be to, atsižvelgiant į tai, kas paminÄta, pareiÅ¡kÄjos atskirajame skunde nurodoma Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika yra neaktuali Å¡iai bylai, nes Å¡iuo atveju teismo sprendimu yra patvirtinta ne taikos sutartis, o sutartis dÄl santuokos nutraukimo pasekmių.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs skundžiamos nutarties teisÄtumui ir pagrįstumui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas dÄl jų nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta anksÄiau, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ proceso teisÄs normas, nustatÄ visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir priÄmÄ pagrįstÄ bei teisÄtÄ nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nÄra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 22. Atmetus pareiÅ¡kÄjos atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ jos priteistinos suinteresuoto asmens M.
P. 150 Eur iÅ¡laidos už teisinÄ pagalbÄ Å¡ioje byloje rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ (CPK 98 straipsnis). Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos pinigų priÄmimo kvitu, detalizuota pažyma apie suteiktas teisines paslaugas ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti M. P. iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos A. T. 150 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. TeisÄjas Aurimas Brazdeikis