2018-04-05 Nr. AB-7068-3-62-3-00523-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3579-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00523-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), D. V. (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. T.) dėl konkurso rezultatų protokolo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. kovo 3 d. konkurso į Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigas rezultatų protokolą ir įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti konkursą į Administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. kovo 3 d. Alytaus miesto savivaldybėje vyko atranka į laisvą Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo poziciją, o jis (pareiškėjas) buvo vienas iš trijų kandidatų. Pareiškėjui abejones kėlė konkurso komisijos formavimo aplinkybės, nes į komisijos sudėtį įėjo politinio pasitikėjimo asmuo, kurio statusas ir pareigybės aprašyme nurodyti reikalavimai neleidžia jam priimti administracinių sprendimų, susijusių su institucijos veikla. Pareiškėjo vertinimu, tai kertasi ir su etikos normomis, taikomomis mero patarėjai, ir su konkurso laimėtojos protegavimu bei pagrindinės įtakos tokiam apsisprendimui formavimu praktikoje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad komisijoje dalyvavo septyni asmenys, bet balsų skaičiavime, vidurkių išvedime bei žodinio rezultatų skelbimo viešinime kandidatams „pirmu smuiku grojo“ atstovė iš Valstybės tarnybos departamento. Pareiškėjas teigė, kad jis į klausimus atsakinėjo deramai, teisingai, tiksliai, todėl tikėjosi objektyvių įvertinimų ir sąžiningų balų, tačiau paskelbtieji žodžiu rezultatai neatitiko jo, kaip kompetentingo, atsakingo, patyrusio dalyvio vertinimo bei pagrįstai turėtų teisėtų lūkesčių. Pareiškėjo vertinimu, komisijoje esant penkioms moterims ir tik dviems vyrams, buvo pažeistas lyčių lygybės principas, kelia abejonių pasirinktos laimėtojos gebėjimas tinkamai vykdyti pareigas, neturint tarptautinių ryšių patirties ir turint bene septynerių metų pertrauką darbo rinkoje. Pareiškėjo nuomone, svarbiu ir ginčytinu aspektu šioje situacijoje tampa ir partinio elemento išnaudojimas bei draugiškojo nepotizmo taikymas, nes buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėja dirbusi M. T. buvo proteguojama politinės konjunktūros sumetimais. Be to, komisijos pirmininkas neišlaikė bešališkumo bei deramo etinio padorumo, nenusišalindamas nuo interesų konflikto, galinčio kilti dėl buvusio bendro darbo bei pavaldumo su minėta kandidate. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas jam neleido susipažinti su protokolu, garso įrašu bei vertinimo balais.

4. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Administracija paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 6 d. buvo paskelbtas konkursas Administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigybei užimti. Direktoriaus įsakymu buvo sudaryta konkurso komisija, pakviesta ekspertė. Valstybės tarnybos departamentas į komisiją stebėtojo teisėmis delegavo departamento specialistę. Atsakovas nurodė, kad sudarant konkurso komisiją pareiškėjo minimas lyčių lygybės principas nebuvo pažeistas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintame Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nėra prievolės, sudarant konkurso komisijos sudėtį, išlaikyti vyrų ir moterų proporciją.

6. Atsakovas paaiškino, kad mero patarėja, kuri buvo ir komisijos narė, nesant teisės aktuose apribojimo dalyvauti komisijoje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, galėjo dalyvauti komisijos darbe, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo netinkamo vertinimo yra nepagrįsti, grindžiami tik subjektyviu jo paties vertinimu bei prielaidomis, neatitinkančiomis faktinių aplinkybių, nes komisijos nariai, spręsdami dėl kiekvieno iš pretendentų vertinimo, turi diskreciją. Administracija, organizuodama ir vykdydama konkursą, nepažeidė Apraše įtvirtintų taisyklių ir procedūrų.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo B. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 3 d. Alytaus miesto savivaldybėje įvyko konkursas Administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigoms (karjeros valstybės tarnautojo) užimti, konkurse dalyvavo ir pareiškėjas B. K.. Komisijos sprendimu buvo nustatyta, kad konkursą laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo M. T.. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš esmės svarbu įvertinti, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ar buvo užtikrintas nešališkas ir objektyvus jo vertinimas ir atranka.

9. Vertindamas konkurso komisijos formavimo teisėtumą, teismas atsižvelgė į 2017 m. vasario 28 d. Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DP-71-(4.26) „Dėl pretendentų į valstybės tarnautojo pareiga konkurso komisijos sudarymo“, kuriuo buvo sudaryta Pretendentų į Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigybę konkurso komisija, susidedanti iš penkių narių, taip pat kviečiant dalyvauti konkurso komisijos posėdyje eksperte Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros dėstytoją D. K.. Įvertinęs minėtu kompetentingo asmens įsakymu sudarytos konkurso komisijos sudėtį, komisijos narių skaičių, jų pareigas, teismas padarė išvadą, kad Aprašo nuostatos, reglamentuojančios konkursui vykdyti sudaromos pretendentų į pareigas konkurso komisijos tvarką, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos, konkurso komisija atitiko Apraše konkurso komisijos sudėčiai keliamus reikalavimus.

10. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeisto lyčių lygybės principo, teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatas, nesant ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto imperatyvo dėl atitinkamos vyrų ir moterų proporcijos išlaikymo konkurso komisijos narių sąraše, sprendė, kad pareiškėjo minimas principas, sudarant konkurso komisijos sudėtį, netaikytinas. Teismo vertinimu, nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys dėl mero patarėjos, kaip komisijos narės, įtraukimo ir dalyvavimo konkurso komisijos darbe, nes tokio pobūdžio draudimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui teisės aktuose taip pat nėra reglamentuotas.

11. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamo jo, kaip pretendento, vertinimo, laimėtojos protegavimo, jos gebėjimo vykdyti pareigas ir komisijos pirmininko šališkumo, pagrįstumą, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas vykdymo tvarkos ir teismų vaidmenį, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo pažeidimų, susijusių su jam konkurso metu užduotais klausimais, bet teigia, kad kaip kompetentingas, atsakingas ir patyręs dalyvis, jis buvo netinkamai komisijos narių įvertintas.

12. Teismas nurodė, kad Apraše nėra įtvirtinti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (tarp jų ir užsienio kalbų) turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Teismo vertinimu, ši diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Teismas nurodė, kad visų komisijos narių vykdytas pretendentų, tarp jų ir pareiškėjo, vertinimas atsispindi Konkurso individualaus vertinimo lentelėse, o teismas negali paneigti komisijos narių diskrecijos ir tuo pačiu konkretaus pretendento pokalbio ar praktinės užduoties atliktų vertinimų.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos ginčo aplinkybės ir bylos medžiaga nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, jog komisijos nariai, vertindami pareiškėjo atsakymus, piktnaudžiavo jiems suteikta pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo bei jų vertinimo diskrecijos teise, buvo subjektyvūs, šališki, protegavo konkurso laimėtoją, kad stebėtojo teisėmis konkurso komisijos darbe dalyvavusi Valstybės tarnybos departamento stebėtoja darė įtaką konkurso komisijos narių nuomonei. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nesutikimas su komisijos narių vertinimu yra pagrįstas vien deklaratyvia jo asmenine nuomone, subjektyviomis jo prielaidomis. Teismas akcentavo ir tai, jog komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, apimtį, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą, todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo abejonė komisijos pirmininko ar atskirų komisijos narių nešališkumu nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje. Analogišką išvadą teismas padarė ir dėl pareiškėjo nurodomo konkurso laimėtojos protegavimo.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog atsakovas neleido jam susipažinti su protokolu, garso įrašu bei vertinimo balais yra paneigtas bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog pareiškėjas tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl prašyme nurodytų dokumentų išdavimo. Šio prašymo pagrindu 2017 m rugpjūčio 21 d. raštu Nr. SD-10489(6.17) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ prašomi dokumentai pareiškėjui buvo pateikti, pagrįstai nurodant ir argumentus dėl išduodamų dokumentų apimties.

16. Įvertinęs Aprašo nuostatas, byloje surinktą medžiagą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčo atveju Administracija, organizuodama bei vykdydama konkursą Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigoms užimti, nepadarė pažeidimų, tarp jų ir esminių procedūrinių, nulėmusių ar galėjusių nulemti neobjektyvų reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl konkurso rezultatų panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį jo keliamą reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo organizuoti konkursą į Administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigas.

III. 17. Pareiškėjas B. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad komisijos nariai ir tariamai nepriklausoma ekspertė konkurso metu atstovavo vienai interesų grupei, turinčiai suderintą poziciją dėl konkurso nugalėtojos M. T.. Pareiškėjo teigimu, pretendentams konkurso komisijos narių suteikti įvertinimo balai patvirtina, kad komisijos pirmininkas (V. J.) ir komisijos nariai S. P., V. R., G. Š. už proteguojamą asmenį balsavo identiškai, t. y. labai gerai, ir dėl to sudarė sąlygas M. T. laimėti. Be to, nepriklausoma ekspertė (D. K.) ne kartą yra rengusi mokymus Administracijos vadovams ir specialistams, todėl ji, pareiškėjo nuomone, buvo atsakovui naudingas ir suinteresuotas žmogus.

19. Pareiškėjas abejoja, ar kelerius metus nedirbęs asmuo, konkurso metu gali gauti aukščiausius įvertinimus, iš anksto nežinodamas egzamino klausimų arba atsakymų.

20. Pareiškėjas nurodo, kad nepriklausomos stebėtojos teisėmis konkurse dalyvavusi Valstybės tarnybos departamento atstovė aktyviai reiškėsi, patardama komisijai vertinant pretendentus ir skaičiuojant balus.

21. Pareiškėjas pažymi, kad mero patarėja prieš konkursą kitų Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių klausinėjo apie pareiškėją, siekdama sužinoti apie jo patirtį ir dalyvavimo konkurse tikslus, o tai, pareiškėjo vertinimu, buvo preventyvu ir nekorektiška, siekiant daryti įtaką atrankos rezultatams. Todėl, pasak pareiškėjo, ši aplinkybė, kaip ir suderinti komisijos vertinimo balai, sudaro pagrindą peržiūrėti konkurso teisėtumą ne tik dėl konkurso organizavimo tvarkos, bet ir dėl nesąžiningo kitų dalyvių vertinimo. Pareiškėjo teigimu, tai neatitinka konstitucinių kiekvieno piliečio teisių bei nedera su gero administravimo, atsakingo valdymo principais ir rodo tokios sistemos ydingumą bei įsigalinčių nepotizmo apraiškų dominavimą, todėl teismas turi pareigą užkirsti kelią tokių korupcinių schemų legitimumui.

22. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Administracija, sutikdama su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo.

24. Atsakovas, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į ABTĮ 134 straipsnyje apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia bei neįrodo, kokius teisės aktus pažeidė ar neteisėtai taikė teismas, priimdamas sprendimą.

25. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas nesutikimą su konkurso organizavimo tvarka ir vertinimu prilygina korupcinėms schemoms, atsakovo vertinimu, yra subjektyvi pareiškėjo nuomone, grindžiama prielaidomis, nesudarančiomis pakankamo pagrindo pripažinti, kad komisijos nariai, vertindami pretendentų atsakymus, piktnaudžiavo jiems suteikta vertinimo diskrecijos teise. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkretaus pretendento teisių pažeidimo ir toliau vadovaujasi vien prielaidomis, kurių nesugeba teisiškai pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo B. K. skundo reikalavimai: panaikinti atsakovo Administracijos 2017 m. kovo 3 d. konkurso į Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigas rezultatų protokolą ir įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti konkursą į Administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigas, teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėję pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje proceso šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad Administracija, organizuodama bei vykdydama konkursą Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigoms užimti, nepadarė pažeidimų, nulėmusių ar galėjusių nulemti neobjektyvų reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkurso laimėtojo nustatymu, įvertinimą. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti. Pareiškėjas akcentuoja Administracijos vykdyto konkurso neskaidrumą, pareiškėjo diskriminavimą, komisijos narių nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą suteikta diskrecijos teise vertinti kandidatus, nes specialiai parinkti komisijos nariai ir dalyvavusi ekspertė atstovavo vienai interesų grupei, turinčiai suderintą poziciją dėl konkurso nugalėtojos (M. T.), komisijos veiklai įtaką darė aktyvūs Valstybės departamento atstovės veiksmai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas, kad konkurso laimėtoja buvo pripažinta teisėtai, kadangi jos profesinė patirtis ir kompetencija atitiko pareigybės, į kurią buvo paskelbtas konkursas aprašymo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, konkurso komisija sudaryta teisėtai, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkretaus jo teisių pažeidimo ir vadovaujasi vien prielaidomis, jų teisiškai nepagrįsdamas.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, pirmiausia pažymi, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu ar be konkurso (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str.). Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Aprašas (Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 9 p.). Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia (be kita ko) su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimus).

29. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

30. Atsižvelgus į šią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

31. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.), šių principų privalu laikytis ir organizuojant konkursus į valstybės tarnautojo pareigas.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-781/2008; 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011). Taigi esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą.

33. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas, vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Dėl to ypač yra aktualūs šie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus. Pažymėtina, kad konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, galimas kai kurių narių šališkumas ir kompetencijos trūkumas, esant plačiai komisijos narių diskrecijai spręsti dėl pretendentų tinkamumo, gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumas.

34. Konkursas Aprašo 2 punkte apibūdinamas kaip pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, kurio metu patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 61 punkte nustatyta, kad konkurso metu pretendentams gali būti pateikiama praktinė užduotis, pateikiami lygiaverčiai klausimai. Konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę. Jeigu konkurso metu pateikiama praktinė užduotis, iki konkurso pradžios komisija nusprendžia, kuris komisijos narys (-iai) įvertins praktinę užduotį. Praktinė užduotis vertinama 0, 1 arba 2 balais. Blogiausias įvertinimas yra 0 balų, geriausias – 2 balai. Komisijos narys (-iai), vertinęs (-ę) praktinę užduotį, praktinės užduoties įvertinimo balą įrašo konkurso individualaus vertinimo lentelėje, raštu atliktos praktinės užduotys pridedamos prie konkurso protokolo (Aprašo 63 p.). Byloje pateikti įrodymai, susiję su komisijos narių atliktu pretendentų pokalbio ir atliktos praktinės užduoties vertinimu, patvirtina, kad konkurso metu buvo laikomasi minėtų nuostatų.

35. Aprašo 44 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Komisija sudaroma Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems subjektams priimant įsakymą (Aprašo 44 p.). Komisiją sudarančio asmens sprendimu komisijos posėdyje patariamojo balso teise gali dalyvauti srities (-čių ), susijusiais (-ių) su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, ekspertas (-ai), stebėtojo teisėmis tiesiogiai arba naudodamas telekomunikacijų galinius įrenginius gali dalyvauti Valstybės tarnybos departamento atstovas (Aprašo 47, 54 p.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, susijusius su komisijos sudarymu, ekspertės D. K. dalyvavimu, nenustatė Aprašo pažeidimų. Taip pat nenustatyti Aprašo pažeidimai dėl Valstybės tarnybos departamento atstovo dalyvavimo stebėtojo teisėmis.

36. Pareiškėjo manymu, komisijos pirmininkas V. J. ir nariai (S. P., V. R., G. Š.), ekspertė sukūrė prielaidas laimėti M. T., nes komisijos pirmininkas ir minėti nariai balsavo identiškai (labai gerai) už proteguojamą asmenį (M. T.), ekspertė formavo savo diskretiškus patarimus komisijai pagal nutylėjimą arba įtakos kompetenciją. Pareiškėjas, nurodydamas šias aplinkybes, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima neginčytinai konstatuoti, kad komisijos pirmininkas ir nariai (S. P., V. R., G. Š.), ekspertė protegavo konkursą laimėjusį asmenį. Pareiškėjas neįvardija, kokie interesai vienija minėtus asmenis, ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad šie asmenys negalėjo būti komisijos nariais dėl jų šališkumo ir / ar išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, kad šie asmenys yra susiję su M. T.. Vien ta aplinkybė, kad S. P. yra Administracijos direktoriaus pavaduotoja, V. R. yra Alytaus savivaldybės mero patarėja, G. Š. yra Administracijos Vidaus administravimo skyriaus vedėjas, o ekspertė ne vieną kartą buvo rengusi seminarus bei mokymus Administracijos vadovams ir specialistams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie asmenys buvo šališki, piktnaudžiavo tarnyba ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininkas ir nariai S. P., V. R., G. Š. skirtingai vertino pokalbį su M. T. bei jos atliktą praktinę užduotį (b. l. 42–46).

37. Pareiškėjo argumentai dėl Valstybės tarnybos departamento atstovės aktyvaus dalyvavimo komisijos darbe ir patarimų komisijai taip pat nepagrindžia fakto, kad dėl šios atstovės dalyvavimo ir jos veiksmų komisija veikė šališkai, neskaidriai bei neprofesionaliai. Pagal pateiktus įrodymus būtent komisijos nariai, o ne Valstybės tarnybos departamento atstovė, vertino visus tris pretendentus, nurodė vertinimus, pagal kuriuos ir buvo nustatytas konkurso laimėtojas.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas daro prielaidą, kad M. T. buvo „nutekinti“ klausimai su paslaugiai iš anksto galbūt paruoštais atsakymais, nes kelerius metus realiai valstybės tarnyboje nedirbęs asmuo gavo aukščiausius įvertinimus. Pareiškėjo prielaida nėra paremta jokiais įtikinamais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad komisijos narių užduoti klausimai suteikė pranašumą konkursą laimėjusiam asmeniui, kad laimėjęs asmuo neturi reikiamos kvalifikacijos užimti Administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigas.

39. Pareiškėjas taip pat nurodo mero patarėjos nekorektišką veiksmą, kuris, pareiškėjo įsitikinimu, darė įtaką konkurso rezultatams, t. y. mero patarėja V. R. prieš konkursą Alytaus savivaldybės tarybos nariams N. M. ir S. J. uždavė klausimus dėl pareiškėjo kandidatūros, domėjosi, kokiu tikslu pareiškėjas dalyvauja konkurse, kodėl liberalas pretenduoja į tokią poziciją. Šie pareiškėjo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konkurso vertinti kaip neskaidraus, turinčio nepotizmo apraiškų, konstatuoti, kad neetiškais būdais buvo parinktas konkurso laimėtojas, nes byloje nepateikti įrodymai apie komisijos narės V. R. daromą įtaką komisijos nariams (N. M. ir S. J. nebuvo komisijos nariais).

40. Atsakovo paskelbto ir organizuoto konkurso tikslas – rasti tinkamiausią ir profesionaliausią specialistą, kuris dėl turimų profesinių, asmeninių dalykinių savybių ir gebėjimų galėtų geriausiai patenkinti Administracijos poreikius, organizuodamas ir kontroliuodamas Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus darbą, užtikrindamas jo nuostatuose numatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Paskelbtas Administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. DP-47-(4.26) (Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. DP-539-(4.26) redakcija)).

41. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

42. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad konkurso dalyviams buvo užduodami klausimai, prašoma atlikti praktinė užduotis nebuvo susijusi su egzaminavimo tikslais, t. y. neatitiko valstybės tarnybos srities, į kurią buvo organizuotas konkursas, komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas, t. y. netinkamai naudojosi jiems suteikta konkurso komisijos nario diskrecija. Pažymėtina, kad tokiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).

43. Byloje nėra nustatyta, kad konkurso metu su pretendentais buvo elgiamasi nevienodai, sudarant laimėjusiam asmeniui išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors pareiškėjo (pretendento) teises, t. y. kad konkurso metu galėjo būti pažeistas vienodo požiūrio į dalyvius reikalavimas.

44. Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).

45. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjui, nurodančiam, jog komisijos nariai turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš jį, išankstinę nuostatą dėl vyksiančio konkurso ir laimėtojos išrinkimo, buvo šališki ir dėl to ėmėsi veiksmų, kad paveiktų konkurso rezultatus, t. y. ginčijant viešo konkurso rezultatus dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepakanka vien subjektyvaus įsitikinimo, kad šio principo reikalavimai buvo pažeisti, tam būtini atitinkami objektyvūs duomenys. Tai reiškia, kad teiginiams apie asmeninį komisijos narių suinteresuotumą konkurso rezultatais ar jo įtaką kitų komisijos narių nuomonei būtinas objektyvus pagrindas, konkurso rezultatus ginčijantis asmuo turi pateikti faktus apie komisijos narių ir konkurso dalyvių sąsajas ar kitokį interesų konfliktą, daromą poveikį kitiems komisijos nariams.

46. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis bei byloje nustatytais faktais išvada, kad nebuvo nustatyta konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų, galėjusių nulemti pareiškėjo teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, apribojimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog organizuojant ir vykdant konkursą buvo pažeisti konkurso pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo bei konkurso skaidrumo principai, nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, nebuvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

47. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl konkurso organizavimo bei vykdymo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė