T-110-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02567-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. birželio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovių S. Š., I. K.–B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo pasiūlyti atšaukti susirinkimą, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovės pareikštu skundu prašo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. (A27V128)-R-768, kuriuo siūlyta atšaukti susirinkimą – 2012-02-16 planuotas eitynes „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“, buvo neteisėtas, juo buvo pažeista žmonių teisė į taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvę.

Ieškovės nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė 2012 m. vasario 8 d. pažymėjimu Nr. AS 2 suderino su pareiškėjomis eitynių „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ vietą, laiką ir formą. Tačiau 2012 m. vasario 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (A27V128)-R-768 informavo pareiškėjas apie savo sprendimą siūlyti atšaukti 2012 m. vasario 16 d. numatytas eitynes. Ieškovės, nesutikdamos su tokiu Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovių skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniuose teismuose, pareiškėjoms išaiškino teisę dėl ginčo išsprendimo kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą.

Pareiškėjos atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį, įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjų skundą ir nagrinėti jį pagal patikslintą reikalavimą – pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas, apie kurį pareiškėjos buvo informuotos 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. (A27V128)-R-768, buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kad juo buvo šiurkščiai pažeista žmonių teisė į taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi sprendė pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti, konstatavo, kad vertinant viešojo administravimo teisinių santykių ir Susirinkimų įstatymu reguliuojamų teisinių santykių tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šie santykiai tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji teisės norma (viešojo administravimo) ir specialioji teisės norma (susirinkimo organizavimo). Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta teisės norma dėl susirinkimo organizatoriaus teisės atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos apskųsti atitinkamos apylinkės teismui, laikytina specialiąja teisės norma Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto, numatančio teisę skųsti savivaldybių administravimo subjekto priimtus aktus, atžvilgiu. Tos pačios taisyklės pagal įstatymo analogiją taikytinos ir tais atvejais, kad viešojo administravimo institucija siūlo atšaukti susirinkimą, todėl konstatuotina, kad reikalavimas panaikinti atsakovo siūlymą atšaukti susirinkimą turėjo būti reiškiamas atitinkamam apylinkės teismui, t.y. Kauno miesto apylinkės teismui pagal procesines taisykles, nustatytas Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje. Toks ginčo sprendimo būdas užtikrintų operatyvumą ir vienodos praktikos formavimą Susirinkimų įstatymo taikymo srityje.

Kauno miesto apylinkės teismas kreipėsi su prašymu išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas siūlyti atšaukti susirinkimą buvo neteisėtas, juo buvo pažeista žmonių teisė į taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvę, teismui kyla abejonių ar bylos perdavimas bendrosios kompetencijos teismui, nepažeidė rūšinio teismingumo taisyklių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Kilus abejonėms, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui, Kauno miesto apylinkės teismas sprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (A27V128)-R-768, kuriuo siūlyta atšaukti susirinkimą – 2012 m. vasario 16 d. planuotas eitynes „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“, kai 2012 m. vasario 8 d. pažymėjimu Nr. AS 2 su pareiškėjomis buvo suderinta šių eitynių vieta, laikas ir forma.

Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Tokiu būdu įstatymo norma expressis verbis nustato teismą, turintį jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl atsisakymo išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Specialioji teisėjų kolegija, vykdydama minėtą įstatymo nuostatą savo praktikoje taip pat yra konstatavusi, kad minėti ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartį byloje A. P. v. Vilniaus m. savivaldybės administracija; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį byloje VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Susirinkimų įstatymo 14 straipsnis numato, kad jeigu išdavus pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, paaiškėja naujų įstatymo numatytų aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas suderintoje vietoje, suderintu laiku ir suderinta forma, savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo atstovas apie tai praneša organizatoriams ir pasiūlo susirinkimą atšaukti, nenurodant kokiam teismui toks siūlymas skundžiamas. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant tarpusavio sąveiką tarp viešojo administravimo teisinių santykių ir Susirinkimų įstatymu reguliuojamų teisinių santykių, darytina išvada, kad šie santykiai tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji teisės norma (viešojo administravimo) ir specialioji teisės norma (susirinkimo organizavimo). Todėl sistemiškai analizuojant Susirinkimų įstatymo nuostatas, Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta teisės norma dėl teisės susirinkimo organizatoriaus atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos apskųsti atitinkamos apylinkės teismui, laikytina specialiąja teisės norma Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto, numatančio teisę skųsti savivaldybių administravimo subjekto priimtus aktus, atžvilgiu. Atitinkamai tos pačios taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai viešojo administravimo institucija siūlo atšaukti susirinkimą, todėl konstatuotina, kad reikalavimas panaikinti atsakovo siūlymą atšaukti susirinkimą turėjo būti reiškiamas atitinkamam apylinkės teismui, t.y. Kauno miesto apylinkės teismui pagal procesines taisykles, nustatytas Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje. Toks ginčo sprendimo būdas užtikrintų operatyvumą ir vienodos praktikos formavimą Susirinkimų įstatymo taikymo srityje.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovių S. Š., I. K.–B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo pasiūlyti atšaukti susirinkimą grąžinti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Sigita Rudėnaitė

Anatolijus Baranovas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys