2023-06-14 Nr. AB-12210-4-45-3-00195-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1953-575/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00195-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. Q. M. A. M. A., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,

vertėjui H. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. Q. M. A. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. Q. M. A. M. A.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti Irako Respublikos piliečiui A. S. Q. M. A. M. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. liepos 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

2. Centras nurodė:

2.1. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas. Jo prašymas dėl prieglobsčio yra išnagrinėtas, priimtas galutinis sprendimas. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. birželio 29 d. savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2023 m. balandžio 26 d. pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III Reglamentas) buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. liepos 28 d., bet Užsienietis 2023 m. gegužės 4 d. buvo sulaikytas bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tuo pažeidė ne tik apgyvendinimo Centre tvarką, bet ir teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdys sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymui.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikė Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. liepos 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

4.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 17 d., neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

4.2. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45112 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

4.3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64481, kurio įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius.

4.4. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 22S80025 suteikė Užsieniečiui teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą, kuriuo buvo palikta galioti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis dėl prieglobsčio nesuteikimo, todėl šis sprendimas įsigaliojo.

4.6. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. birželio 29 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos, 2023 m. balandžio 26 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką.

4.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-07-28. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2023 m. gegužės 4 d. apie 8.05 val. buvo sulaikytas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas 48 val.

5. Teismas nurodė, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, yra vykdoma jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūra. Teismas sprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

6. Įvertinęs Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d., 5 d., 14019 str. 1 d.), teismas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 17 d., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas mažiau nei 11 mėnesių. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir vengs sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje vykdymui.

III. 7. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

8. Užsienietis, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teigia, kad, tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsieniečiui taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

9. Užsienietis pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023, Nr. A-1517-552/2023, Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamoje byloje, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Dublinas III Reglamentą, pirmosios instancijos teismų sprendimai buvo naikinami, suteikiant užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinį skundą atmesti.

11. Centras pažymi, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, kategoriškai atsisako grįžti į kilmės valstybę, nori likti Europos Sąjungoje, todėl nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Centras akcentuoja, kad Užsienietis ne kartą bandė bėgti iš Lietuvos Respublikos, todėl, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, jis pasišalins iš Centro, siekdamas nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes (Užsienietis ne kartą bandė pabėgti), teismas padarė išvadą, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje vykdymui.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad, tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra. Užsienietis taip pat prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią asmenims, grąžintiems į Lietuvą pagal Dublinas III Reglamentą, buvo suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir įgijo prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

20. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pasikeitusi Užsieniečio teisinį statusą (Užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad Užsienietis gali bandyti slėptis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio elgesys (Užsienietis, gavęs judėjimo laisvę, du kartus bėgo iš Lietuvos Respublikos) nepaneigia rizikos, kad, neribojant jo judėjimo laisvės, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas yra objektyviai reikalingas, ji yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Pažymėtina, kad Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas truko 11 mėnesių, t. y. neviršija Įstatyme nustatyto termino.

22. Dėl Užsieniečio pateiktų argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023, Nr. A-1517-552/2023, Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Dublinas III Reglamentą, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus, suteikdamas užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kiekvieną kartą yra vertinama individuali asmens situacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsieniečio nurodytos bylos yra analogiškos nagrinėjamai bylai.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. Q. M. A. M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius