d02c1935-d613-472b-9004-16052cb7ebe4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5537-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05123-2014-1                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 9 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui M.

S.,vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. S. praÅ¡o:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-19 sprendimÄ Nr. 1D-8187(11);

2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-09 sprendimÄ Nr. 1D-6409(11);

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio nuostatas neiÅ¡mokėtÄ 1 049,05 Lt (303,83 Eur) pensijos dalį;

4) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-09-01 pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neiÅ¡mokėtÄ 1 699,12 Lt (492,1 Eur) pensijos dalį;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminÄ bei kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti:

1) ar 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 1 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30 ir 52 straipsniams, Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;

2) ar 2012-12-20 Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsnis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 30 ir 52 straipsniams, Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams. M. S. taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ , kol Konstituciniame Teisme bus iÅ¡nagrinėta byla dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio, kuris buvo taikomas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, konstitucingumo.

PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerija pareiÅ¡kėjui paskyrė 383,11 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už iÅ¡tarnautus metus ir mokėjo 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedÄ . Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo nuostatas M. S. buvo perskaičiuota ir mokėta sumažinta 650 Lt valstybinė pensija. Pažymėjo, kad nuo 2010-01-01 iÅ¡ atsakovo negavo jokių praneÅ¡imų apie priimtus sprendimus dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo, todėl anksčiau negalėjo kreiptis į teismÄ . 2014-07-15 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Seimo, Vyriausybės bei ministerijų atsakymų sužinojo, kad iki 2016 m. nebus grÄ Å¾inamos nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėtos pensijos dalys, ir jos bus grÄ Å¾inamos tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė turės pinigų.

M. S. nurodė, kad neskaito laikraščių, neturi interneto, neturi teisinio iÅ¡silavinimo, yra rusakalbis. Ä® sÄ skaitÄ gauna karių valstybinę pensijÄ ir atlyginimÄ , todėl negali nustatyti, kokio dydžio pensija mokama, nes bankomato pateikiamas iÅ¡raÅ¡as rodo tik sÄ skaitos likutį. Pažeistų teisių M. S. anksčiau apginti negalėjo dėl neaiÅ¡kaus teisinio sumažintų valstybės pensijų perskaičiavimo ir grÄ Å¾inimo klausimų reglamentavimo. PareiÅ¡kėjui nebuvo aiÅ¡ku, kokiais bÅ«dais ir tvarka turi ginti savo interesus.

Jis taip pat neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos, nes iÅ¡laidos teisinei pagalbai Å¡iuo atveju bÅ«tų neproporcingos reikalavimo dydžiui. M. S. tikėjosi, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo bus aiÅ¡kiai reglamentuota sumažintos valstybinės pensijos grÄ Å¾inimo tvarka, tačiau tokia tvarka nebuvo nustatyta. Tik vėliau, masinėse informavimo priemonėse atsiradus informacijai apie priimtus teismo sprendimus dėl sumažintų pensijų grÄ Å¾inimo, paaiÅ¡kėjo, kad dėl sumažintos pensijos perskaičiavimo ir grÄ Å¾inimo reikia kreiptis į atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo institucijas.Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo pagrįstai perskaičiuota. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Daro iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 1 699,12 Lt – buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimas nustatė teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. M.

S. taip pat praÅ¡o priteisti jam 1 049,05 Lt pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Mano, kad toks pensijos mažinimas pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius ir galimai prieÅ¡tarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principams. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, M. S. pensija 2012–2013 m. nebuvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes nevirÅ¡ijo ribinio 650 Lt dydžio. PareiÅ¡kėjo pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį jau įvykdytas ir nėra teisės normų, pagal kurias Vidaus reikalų ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti M. S. šį perskaičiavimÄ . Nurodė, kad sprendimas atsisakyti iÅ¡nagrinėti pretenzijÄ nėra sprendimas atsisakyti iÅ¡mokėti nepriemokÄ , todėl praÅ¡omi panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimai neturėtų bÅ«ti naikinami.

Atkreipė dėmesį, kad nėra bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindimo, nes sutartis ir sÄ skaita įrodo tik prievolę, bet ne jos realų įvykdymÄ ir patirtas iÅ¡laidas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į M. S. skundÄ nepateikė. Atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių nagrinėti bylÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2005-01-04 sprendimu Nr. 2/17-33 pareiÅ¡kėjui nuo 2004-12-10 paskirta 348,28 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 14 metų, 3 mėnesių ir 2 dienų tarnybÄ (b. l. 68). M. S. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos vadovui 2014-10-22 pateikė praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį bei vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis nemokamas pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis (b. l 69).

Atsakant į šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjui buvo pateikta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014-10-24 pažyma Nr. 11DP(P)-5160 (b. l. 70–71). M. S. su 2014-08-26 praÅ¡ymu kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ir prašė pateikti informacijÄ apie nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį bei vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis nemokamas pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis (b. l. 72). Ä® šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta pateikiant Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014-09-01 pažymÄ Nr. 11DP(P)-4419 (b. l. 73).

M. S. su 2014-08-26 skundu kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ ir prašė imtis atitinkamų priemonių dėl jo diskriminavimo iki 2013-12-31 ir nurodyti, ar bus grÄ Å¾inta neiÅ¡mokėta pensijos dalis (b. l. 74). Vidaus reikalų ministerija 2014-09-09 sprendime Nr. 1D-6409(11) „Dėl diskriminavimo apraiÅ¡kų panaikinimo ir pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies grÄ Å¾inimo“ nurodė, kad apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo pensijos dydį 2012–2013 m. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos ir pažymėjo, kad praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ .

Å iame sprendime taip pat nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ (b. l. 75). M. S. vidaus reikalų ministrui 2014-11-06 pateikė pakartotinį skundÄ , kuriame informavo, kad Konstitucinis Teismas 2013-03-06 priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnis neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo bei proporcingumo principams, ir prašė pakartotinai informuoti, ar bus grÄ Å¾inta neiÅ¡mokėta pensijos dalis (b. l. 76).

Vidaus reikalų ministerija 2014-11-19 sprendimu Nr. 1D-8187(11) „Dėl diskriminavimo apraiÅ¡kų panaikinimo ir pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies grÄ Å¾inimo“ pareiÅ¡kėjo pakartotinį skundÄ nagrinėti atsisakė, kadangi jame jis nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ (b. l. 77).1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamÄ sias pajamas.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ , ir tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant iÅ¡mokų sumai, jis didėja).Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas nuo 2010-01-01 iki 2011-11-30 apskaičiavo M.

S. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ ir paskirtÄ pensijÄ su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu sumažino. Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pareiÅ¡kėjui valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas nebuvo mokamas, o jo pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nevirÅ¡ijo 650 Lt, todėl nebuvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 dalį. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio M. S. pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotÄ koeficientÄ , atsižvelgiant į jo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 70–71).Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiÅ¡kia, kad Konstitucijai prieÅ¡tarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijos negali bÅ«ti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrÄ ; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ .Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir saugumÄ .

Didelis pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas, dirbantis tam tikrÄ darbÄ , draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensijÄ sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iÅ¡ esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrÄ darbÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytu reguliavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažintos neteisėtai, tuo tarpu pensijų sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad M. S. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas neiÅ¡mokėtÄ 1 049,05 Lt (303,83 Eur) pensijos dalį, tačiau, kaip jau minėta, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pareiÅ¡kėjo pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nebuvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 dalį, todėl nėra pagrindo vertinti mažinimo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis pratęsimo pagrįstumÄ .

Aptartas M. S. reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio, kuris buvo taikomas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, ir kuriuo buvo pratęstas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimas, konstitucingumo bei stabdyti bylos nagrinėjimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismÄ pripažintas tinkamu ir iÅ¡ esmės pakankamu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos.Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2012 m. sausio mėnesį.

Taigi, M. S. su 2014-11-24 skundu kreipdamasis dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nebuvo praleidęs trejų metų kreipimosi termino. Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, prieÅ¡ingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota.

Dėl Å¡ios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko. IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-10-24 pažymos Nr. 11DP(P)-5160 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjui nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta, tačiau vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų bÅ«ti mažinamas.

Taigi, M. S. nuo 2011-12-01 iki 2012-08-31 susidarė 1748,87 Lt nepriemoka (turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 19 819,54 Lt, tačiau iÅ¡mokėta tik 18 070,67 Lt; 2011- m. gruodžio mėnesį neiÅ¡mokėta 0,19 Lt, o nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 – 1 748,68 Lt). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-09-01 pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neiÅ¡mokėtÄ 1 699,12 Lt pensijos dalį yra pagrįstas, todėl turi bÅ«ti tenkinamas.

Kaip jau minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl už rugsėjo mėnesį M. S. iÅ¡mokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M.

S. už nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 1 699,12 Lt (492,1 Eur) – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimas dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti priimant sprendimÄ galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-09 sprendimÄ Nr. 1D-6409(11) ir 2014-11-19 sprendimÄ Nr. 1D-8187(11).Kaip jau minėta, Vidaus reikalų ministerija 2014-09-09 sprendime Nr. 1D-6409(11) pažymėjo, kad praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ . Å iame sprendime taip pat pažymėta, kad apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo pensijos dydį 2012–2013 m., Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos ir nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepagrįstai negrÄ Å¾ina pareiÅ¡kėjui pensijos, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vidaus reikalų ministerijos rėmimasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi yra nepagrįstas, kadangi valstybinių pensijų klausimais kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis specialiais įstatymais – PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei kitais pagal analogijÄ taikomais pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus reguliuojančiais įstatymais.

Aptarta praÅ¡omo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-09 sprendimo Nr. 1D-6409(11) „Dėl diskriminavimo apraiÅ¡kų panaikinimo ir pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies grÄ Å¾inimo“ dalis, kurioje nuspręsta praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinėti, negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Vidaus reikalų ministerija 2014-11-19 sprendimu Nr. 1D-8187(11) M. S. pakartotinį skundÄ nagrinėti atsisakė, kadangi jame pareiÅ¡kėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ .VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad praneÅ¡imas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats vieÅ¡ojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2014-11-03 pakartotinio skundo matyti, kad jis į vidaus reikalų ministrÄ kreipėsi dėl to paties, t. y. prašė informuoti, ar bus grÄ Å¾inta nesumokėta pensijos dalis, tačiau nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant to ankstesnį, t. y. 2014-08-26 skundÄ , taigi, atsakovas pagrįstai M. S. 2014-11-03 pakartotinio skundo nenagrinėjo. Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-19 sprendimas Nr. 1D-8187(11) „Dėl diskriminavimo apraiÅ¡kų panaikinimo ir pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies grÄ Å¾inimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

M. S. taip pat praÅ¡o atlyginti teismo iÅ¡laidas.Teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , jis įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįsti pareiÅ¡kėjas pateikė 2014-11-24 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. M.S.-1/2014, iÅ¡raÅ¡ytÄ advokato Algimanto Medelio, už teisines paslaugas 400 Lt sumai (b. l. 34).

IÅ¡ 2014-11-22 pinigų priėmimo kvito (serija LAT Nr. 781481) matyti, kad M. S. advokatui Algimantui Medeliui už teisines paslaugas sumokėjo 200 Lt (b. l. 45), taigi pareiÅ¡kėjas su advokatu atsiskaitė tik iÅ¡ dalies. IÅ¡ 2014-11-24 sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. M.S.-1/2014 matyti, kad advokatas teikė žodinę konsultacijÄ , surašė skundÄ teismui bei praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, kopijavo dokumentus ir tvirtino jų kopijas bei dirbo Letx internete.PareiÅ¡kėjÄ teisme atstovavo advokatas Algimantas Medelis, kurio įgaliojimus patvirtina 2014-11-22 atstovavimo sutartis Nr. M.S.-1/2014 (b. l. 35).

Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ; specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte reglamentuojama, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). PareiÅ¡kėjui teikiant teisinę pagalbÄ teisme, galiojo Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014-10-01 nustatęs 1 035 Lt MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį ar ieÅ¡kinį parengimÄ maksimaliai priteistina 3 MMA.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ bei sprendžiamų klausimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad 350 Lt suma už skundo suraÅ¡ymÄ yra pagrįsta.Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyta, kad dokumento, kuriame raÅ¡ytinio proceso metu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, parengimÄ maksimaliai priteistina 0,5 MMA. Taigi, 100 Lt suma už praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti parengimÄ laikytina pagrįsta. Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali bÅ«ti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali bÅ«ti nelaikomos savarankiÅ¡komis ir už jų teikimÄ patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagÄ ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, iÅ¡vardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Teismo nuomone, iÅ¡laidos už žodinių konsultacijų teikimÄ , susipažinimÄ su administracine byla, darbas Letx internete ir kopijų tvirtinimas, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priskirtinos iÅ¡laidoms nurodytoms Rekomendacijų 8.18 punkte.

Å ie atstovo veiksmai objektyviai galėjo užtrukti 1 valandÄ . Rekomendacijų 8.18 p. nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimÄ teisme 1 val. yra 0,15 MMA, taigi už 1 val. pareiÅ¡kėjui papildomai galėtų bÅ«ti priteista 155,25 Lt (0,15 x 1 val. x 1 035) iÅ¡laidų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme, turėjo 605,25 Lt pagrįstų iÅ¡laidų. M. S. skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies (praÅ¡yta iÅ¡ viso priteisti 2 748,17 Lt, o priteista 1 699,12 Lt, t. y. apie 62 procentus; praÅ¡yta panaikinti 2 sprendimus, tačiau panaikinta tik vieno sprendimo dalis), t. y. tenkinta apie 44 procentai viso skundo.

Ä®vertinus aptartų teisės normų ir raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas, M. S. iÅ¡ atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisiant 200 Lt (57,92 Eur) teismo iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-09 sprendimo Nr. 1D-6409(11) „Dėl diskriminavimo apraiÅ¡kų panaikinimo ir pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies grÄ Å¾inimo“ dalį, kurioje nuspręsta nenagrinėti M.

S. praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo. Priteisti M. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 492,1 Eur (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus ir deÅ¡imt euro centų) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. Priteisti M. S. iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos 28,96 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) teismo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Priteisti M. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 28,96 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) teismo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme. KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                           Rytis Krasauskas    Mefodija Povilaitienė               JÅ«ra Marija Strumskienė